Objekto dosjė:
Tipas – apartamentai daugiabutyje netoli Vilniaus centro.
Plotas – 115 m².
Gyventojai – būstas suprojektuotas dviem žmonėms.
Projekto autorė – architektė Ieva Prunskaitė (zrchitektūros ir interjero studija „Prusta“).
Erdvus būstas išsiskiria atsipalaiduoti kviečiančiu moderniu interjeru ir įspūdžiu, tarsi būtumėte ne bute, o privačiame name, kur nesimato net kaimynų. Už vitrininių grindis ir lubas remiančių langų ošia pušynas, į jį orientuota ir erdvi nuolat saulėje skendinti terasa, todėl čia smagu ne tik pasilepinti saulės spinduliais, prigulus ant patogių gultų, bet ir leisti laiką draugų būryje. Žvelgiant pro didelius apartamentų langus užburia ir žaliuojantis miškas, ir Vilniaus panorama. Iš terasos, atvėrus stiklines stumdomas duris, patenkama į bendrą svetainės, valgomojo ir virtuvės erdvę, kurioje vyrauja rami neutralių atspalvių paletė, neužgožianti gamtos vaizdų.
Už didelių vitrininių langų vienoje pusėje žaliuoja sodai, kitoje – romantiškai ošia pušynas.
Kuriant interjerą, vienas pagrindinių siekių buvo sukurti erdvius namus, todėl pakoreguotas pirminis buto išplanavimas – atvertos erdvės, kad saulės šviesa nevaržoma keliautų per kambarius ištisą dieną. Panaikintas koridorius, o drabužių spinta integruota į sieną. Nors atskiro prieškambario neliko, jo zoną žymi puošni kolona ir prie jos prisišliejęs sodraus geltonio krėslas. Pastarasis – ne tik stilistinis, bet ir praktiškas sprendimas, ant krėslo patogu prisėsti maunantis batus, galima pasidėti rankinę ar pirkinius.
Norėta šviesių ir jaukių namų, todėl interjere vyrauja balta spalva, ją tapybiškai papildo natūralios ąžuolo spalvos fragmentai, bronzos linijos, įvairių mėlynų atspalvių bei geltoni akcentai. Erdvės vientisumas sukurtas ir spalvomis, ir medžiagų darna, medinės ąžuolo grindys tarsi persikelia į virtuvės baldų ir vonios spinteles, vienodu šviesiu marmuru dengtas svetainėje esantis židinys, skulptūriškas virtuvės stalviršis ir vonios kambarių sienos. Pasak projekto autorės, marmuras ne tik suteikia interjerui prabangos, bet yra ir ilgaamžė medžiaga.
Namuose vientisas interjero stilius sukurtas harmoningais spalviniais deriniais ir tų pačių medžiagų taikymu skirtingose vietose. Ąžuolo grindų tąsa tapo virtuvinės spintelės, marmuras lydi ne tik virtuvės zonoje, bet ir svetainėje, vonios kambariuose, daug kur pasikartoja linijinės vario spalvos detalės.
Televizoriaus ir židinio siena dengta solidžiai atrodančiu marmuru, kurio subtilus raštas pagyvina baltą kambarį.
Namuose vienoje erdvėje įsiteko poilsio, valgomojo ir virtuvės zonos, pastaroji, nors įprastai vadinama darbine, atrodo itin tvarkingai ir nepastebimai įsilieja į bendrą aplinką. Tokios tvarkos paslaptis – specialus kambarys. Užsakovas norėjo namų, kuriuose būtų ne tik jauku gyventi, bet ir patogu pasikviesti svečių, todėl nuspręsta įrengti pagalbinę virtuvę, kuri paslėptų „darbinę“ virtuvės pusę. Čia sutalpinta smulki buitinė technika, pagalbiniai šaldytuvai, kavos aparatai, įrengta papildoma vieta maisto produktams laikyti. „Antroji virtuvė“ užmaskuota aukštomis baltomis durimis, susiliejančiomis su kambario sienomis, tad tokiu sprendimu virtuvės zonoje išvengta vizualinio triukšmo – baro tipo sala ne nukrauta indeliais ar rakandais, o papuošta dekoratyviomis vazomis su augalais, be to, neapkrauti blizgūs paviršiai atspindi daugiau šviesos ir stiprina erdvumo pojūtį.
Baltai virtuvės zonai šilumos suteikia rusvos medžio spintelės ir stilingi bronzos spalvos akcentai, o marmuro paviršiaus sunkumą atsveria šviesios spalvos ir pasikartojančios plonos linijos: ilgos rankenos, kabantis šviestuvas, baro kėdžių kojelės.
Už virtuvės esančioje patalpoje sutalpinta smulki buitinė technika, pagalbiniai šaldytuvai, kavos aparatai, įrengta papildoma vieta maisto produktams laikyti.
Pagrindinė namų erdvė suskirstyta į kelias zonas, tačiau visos jos, nors ir skirtingų paskirčių, atrodo itin vieningai.
Apartamentų interjeras subtiliai išduoda, kad užsakovas – aistringas keliautojas, sukurti šią užuominą buvo pasirinkta ne iš kitų kraštų atsivežtomis smulkmenomis, o meniškais sprendimais. Projekto autorė pasiūlė svetainėje esančią minimalistinę koloną dekoruoti Tolimuosius Rytus primenančių senovinių arkinių durų piešiniu – tai ne tik kelionių užuomina, bet ir tekančios saulės motyvas, itin svarbus šių šviesių namų aurai kurti. Kolona dekoruota naudojant tikro sidabro lapelius, o kadangi piešinys dekoratoriaus sukurtas pagal architektės projektą, ši kolona tapo išskirtiniu meno kūriniu. Ji pasitinka įėjus į prieškambarį ir suteikia žaismės poilsio zonai, kurioje vyrauja raminantys balti, namų tekstilės pilkšvi ir įvairūs melsvi atspalviai.
Ant tikro sidabro lapeliais dekoruotos kolonos – Tolimuosius Rytus primenantis senovinių arkinių durų piešinys. Tai ne tik užuomina apie gyventojo pomėgį keliauti, bet ir tekančios saulės motyvas, itin svarbus šių šviesių namų aurai kurti.
Baltas sienas namuose puošia kontrasto principu išryškėjantys grafiniai juodi ir balti meno kūriniai.
Nors atskiro prieškambario namuose nėra, jo zoną žymi puošni kolona ir prie jos prisišliejęs ciberžolių geltonio krėslas.
Erdviuose apartamentuose atsirado vietos ir darbo arba svečių kambariui, kuris nuo bendros erdvės atskirtas į sienas sustumiamomis ąžuolo faneruotės durimis. Kai nėra apsistojusių svečių arba nereikia įtemptai dirbti, plačios durys atstumiamos ir kambario erdvė tarsi susijungia su bendra svetainės patalpa, tad pastaroji tampa dar didesnė ir įgauna daugiau saulės šviesos. Siekiant išlaikyti kiek įmanoma paveikesnį erdvės įspūdį, bute visos durys projektuotos aukštos, beveik iki pat lubų, toks sprendimas optiškai praplečia kambarius. Svečiams skirtoje vonioje norėta sukurti šiek tiek prabangesnę atmosferą, todėl pasirinktos juodo marmuro plokštės, derinti žalvariniai šviestuvai, specialaus dizaino praustuvas.
Darbo arba svečių kambarys dėl itin didelių langų kupinas dienos šviesos, kai kambario durys atstumiamos, jo erdvė tarsi susijungia su bendra svetainės patalpa, tad pastaroji tampa dar didesnė ir įgauna daugiau šviesos.
Bute visos durys projektuotos aukštos, beveik iki pat lubų, toks sprendimas optiškai praplečia erdves.
Svečiams skirtoje vonioje norėta sukurti prabangesnę atmosferą, todėl pasirinktos juodo marmuro plokštės.
Kadangi svečių vonios kambarys nedidelis, jam suteikta erdvumo visą sieną dekoravus tamsintu veidrodžiu.
Miegamajame norėta sukurti keliones ir tolimus kraštus menančią nuotaiką, todėl pasirinkti gaivališkų džiunglių augmenijos motyvu marginti tapetai. Įdomus akcentas – greta lovos pakabinti balti šviestuvai ilgais laidais, imituojančiais džiunglėse augančias lianas, o storas minkštas ir jaukus kilimas panašus į prie žydro vandenyno besidriekiančią balto smėlio pakrantę. Lovos tekstilei parinktas švaros įspūdį kuriantis ir baltą liną primenantis audinys, tarsi atklydęs iš Balio ar kitos tolimos salos, kurioje tvyro gera nuotaika.
Miegamojo ir vonios kambarius jungia stiklinė pertvara, suteikianti miegamajam didesnį erdvumo pojūtį ir daugiau šviesos.
Įdomus miegamojo akcentas – greta lovos pakabinti balti šviestuvai ilgais laidais, imituojančiais džiunglėse augančias lianas.
Miegamojo kambarys ne itin didelis, todėl projektavimo metu buvo nuspręsta jį vizualiai sujungti su vonios kambariu – šios dvi patalpos atskirtos stikline juodais metaliniais rėmais sutvirtinta pertvara. Toks sprendimas ne tik suteikė miegamajam didesnį erdvumo pojūtį, bet ir daugiau šviesos. Garso izoliacijai sustiprinti pertvarai panaudotas stiklas, turintis dvigubas geresnes izoliacines savybes, taip pat įrengtos nuotoliniu būdu tiek iš miegamojo, tiek iš vonios kambario valdomos užuolaidos, kurios pritemdo šviesą iš lauko ir atskiria vonią nuo miegamojo, kai norisi daugiau privatumo. Vonios kambaryje įrengtas ir dušas, ir vonia, kurioje mėgaujantis procedūromis galima grožėtis gamtos vaizdais, supančiais šiuos pušyno slėnyje įsikūrusius namus.
Vonios kambaryje – tokios pačios medinės grindys, kaip ir visame bute, jis sukurtas ne kaip sanitarinis mazgas, o kaip lygiavertis namų kambarys.
Vonios kambaryje įrengtos nuotoliniu būdu valdomos užuolaidos, kurios atskiria vonią nuo miegamojo, kai norisi daugiau privatumo.
