Augalai, kaip ir žmonės, – ne visada patenkinti vienas kito kaimynyste. Gamtoje šią problemą augalai sprendžia patys, o darže jų kaimynystei galime daryti įtaką. Ne tik galime, bet ir turime. Juk nuo to priklauso mūsų derlius.

Gamtoje augalai auga tam tikra tvarka. Jie prisitaiko prie klimato ir dirvožemio sąlygų bei vieni prie kitų. Yra žinoma, kad viename kvadratiniame metre natūralios pievos auga apie 50 rūšių augalų. Parenkant kaimynus darže, pravartu atsižvelgti į tai, kad jiems abiems tiktų dirva ir joje esančios maisto medžiagos, jie panašiai mėgtų šilumą ir drėgmę.

Tinkama kaimynystė suteikia geresnes augimo sąlygas (šviesos, maisto medžiagų naudojimą), sumažina ligų ir kenkėjų plitimą, augalai ne taip alina dirvožemį. Kartais augalai, augantys greta, atstoja atramą (kukurūzai ir vijoklinės pupelės) ar suteikia užuovėją.

Kaip išrinkti daržo kaimyną?

•Nederėtų greta auginti vienos šeimos, t. y. giminingų augalų, nes tokiems reikalingos vienodos maisto medžiagos, toks pat šviesos ir drėgmės poreikis, juos puola tie patys kenkėjai ir ligos.

•Nereikėtų greta ir tankiai sodinti vienodo aukščio ir lapijos augalų.

•Kaimynystėje reikėtų auginti augalus, kurių šaknų sistema skverbiasi giliai ir sekliai – taip išvengtume jų konkurencijos dėl vandens ir maisto medžiagų. Sekliai šaknijasi ridikėliai, kaliaropės (20 cm), špinatai, agurkai, svogūnai (30 cm); vidutiniškai sekli žemaūgių pupelių (45 cm), žirnių, salotų, pomidorų, žiedinių kopūstų (60 cm) šaknų sistema; giliai šaknijasi (daugiau kaip 75 cm) burokėliai, morkos, smidrai.

Augalai gydo, augalai sargdina

Kaimynystėje augančios daržovės gali stimuliuoti vienas kito augimą, apsaugoti nuo ligų ar atbaidyti kenkėjus. Kiekvienas augalas ar jų liekanos išskiria į aplinką specifinius junginius – fitoncidus, kurie gali veikti šalia augantįjį: reguliuoti augimą, sėklų dygimą, daigų vystymąsi, gali atbaidyti ar traukti kenkėjus, padėti apsisaugoti nuo ligų ar augalą „susargdinti“.

Tinkama kaimynystė suteikia geresnes augimo sąlygas (šviesos, maisto medžiagų naudojimą), sumažina ligų ir kenkėjų plitimą, augalai ne taip alina dirvožemį. Kartais augalai, augantys greta, atstoja atramą ar suteikia užuovėją.

Morkos nemėgsta bulvių, burokėlių kaimynystės. Jų nereikėtų sėti greta kitų šios šeimos augalų.
Jos auginamos šalia žirnių, česnakų, svogūnų, porų, salotų ir prieskoninių daržovių: mairūnų, rozmarinų, šalavijų, pastarnokų, gelteklių. Porai atbaidys morkines muses, o svogūnai apsaugos morkas nuo morkinių musių, blakučių, amarų. Morkos taip pat neliks skolingos ir saugos svogūnus nuo svogūninių musių, kandžių ar svogūninių paslėptastraublių. Todėl šie augalai labai dera vienas šalia kito.

Svogūnai ir česnakai nemėgsta pupelių ir žirnių kaimynystės, o fitoncidinės svogūnų ir česnakų medžiagos stabdo jų augimą. Tačiau svogūnai, augdami šalia ridikėlių ir ridikų, sumažina netikrosios miltligės ir kekerinio puvinio grėsmę. Nematodus nuo svogūnų ir česnakų veja šalia augančios medetkos ar trūkažolės. Nors svogūnai ir česnakai nemėgsta pupelių, tačiau pupeles, augančias šalia česnakų, mažiau puola bakteriozės. Pupelės gerai auga šalia salotų, burokėlių, morkų, agurkų, bet atokiau nuo svogūnų. Vijoklinės pupelės puikiai sutaria su šalia augančiais žemaūgiais agurkais ir pomidorais.

Šalia svogūnų puikiai jaučiasi ir burokėliai, bet šalia pastarųjų česnakai, bulvės, vijoklinės pupelės, špinatai augs prasčiau. Draugiškai šalia burokėlių auga žemaūgės pupelės, porai, kaliaropės, žirniai, salotos, salierai, agurkai, ridikėliai.

Porai gerai auga šalia salotų, salierų, morkų, puikiai jaučiasi tarp braškių, šalia serbentų krūmų.

Kopūstai draugiškai bendradarbiauja ir gerai auga šalia krapų, salierų, salotų, ankstyvųjų bulvių, burokėlių, svogūnų ir česnakų, pastarnokų bei kai kurių vaistažolių (vaistinių medetkų, nasturčių, trūkažolių, juozažolių ir kitų). Svogūnai saugos kopūstus nuo vabzdžių kenkėjų; krapai – nuo drugelių bei vikšrų; šalavijai – nuo muselių; salierai atbaidys baltukus ir kopūstines sprages (ypač nuo daigų), o porai – kopūstinius pelėdgalvius; pastarnokai vilios naudinguosius vabzdžius. Šie kenkėjai nepakenčia aštrių ir specifinių serenčių, nasturčių, citrininių melisų, rozmarinų, salierų, morkų, pastarnokų aromatų.

Kai daržovių ir prieskoninių augalų aromatai susimaišo, kenkėjai praranda orientaciją. Tarp kopūstų naudinga sėti pelynus, šalavijus, pankolius, anyžius, agurkles. Šalia augdamos medetkos saugos kopūstinių daržovių šaknis nuo puvinio ir fuzariozės. Pomidorai saugos kopūstus nuo amarų, ridikėliai ir česnakai – nuo vabzdžių kenkėjų, tačiau jie bus nedraugiški vieni kitiems.

Šalia žiedinių kopūstų tarpsta salierai, pupelės, šalia baltagūžių – burokėliai, svogūnai, agurkai, morkos, salotos, žirniai, salierai, pupelės, ankstyvosios bulvės.

Agurkai, augdami tarp krapų, puikiai su jais sutaria, bet su sąlyga, jei krapų auga nedaug. Iki pat šalnų puikiai jaučiasi ir dera agurkai, besivejantys aplink kukurūzus arba saulėgrąžas. Tačiau agurkai nemėgsta bulvių, pomidorų, salierų, žemuogių ir aromatinių žolių kaimynystės, bet vešliai auga šalia salotų, žirnių, pupelių, petražolių. Svogūnai ir česnakai saugo juos nuo grybelinių ligų, ypač agurkus nuo miltligės, ridikėliai ir ridikai – nuo erkių ir lapgraužių. Šalia auginami bazilikai saugos agurkus nuo miltligės ir dvisparnių vabalų.

Pomidorai draugiškai bendrauja su petražolėmis, šparagais, lapiniais salierais, salotomis ir ankstyvaisiais kopūstais, teigiamai veikia šalia augančias morkas, špinatus, o šalia pomidorų auginami svogūnai, česnakai ar medetkos ir dilgėlės saugos juos nuo grybelinių ligų, ridikai atbaidys erkutes. Nejaukiai pomidorai jausis šalia bulvių (tos pačios ligos ir kenkėjai), pupų, žirnių, pankolių. Puikiai sutaria greta auginami pomidorai ir bazilikai, o pastarieji, auginami šalia kopūstų, bus apsaugoti nuo amarų ir kitų kenkėjų. Serenčiai (tagetės), medetkos, trūkažolės saugo pomidorus nuo ligų ir nematodų.

Neblogai kaimynystėje auga kaliaropės ir salotos: salotų derlius nuimamas anksčiau nei kaliaropių.

Garstyčios, augančios prie žirnių, apsaugos pastaruosius nuo žirninių vaisėdžių ir skatins augimą.

Teigiamai žirnius veiks ir greta auginami salierai, svogūnai, bulvės, kmynai. Pastarieji yra draugiški pupoms, bulvėms, burokėliams, kopūstams, nes neigiamai veikia kopūstinius baltukus.

Į braškes ar žemuoges įsodinti česnakai ar svogūnai apsaugos nuo žemuoginio pilkojo puvinio, vaistinės medetkos, trūkažolės – nuo kenkėjų, petražolės atbaidys sraiges. Šie augalai draugiškai sugyvens su pupelėmis, salotomis, burokėliais, ridikėliais, tačiau nemėgsta kopūstų ir aviečių kaimynystės.

Bulvės draugiškai sutars ir bendradarbiaus su greta augančiais kopūstais, pupomis, pupelėmis, kukurūzais, bet neigiamai – su morkomis, agurkais, moliūgais, pomidorais, žirniais. Greta augantys krienai sustiprins bulvių atsparumą įvairioms ligoms, česnakai, nasturtės, medetkos, trūkažolės atbaidys kolorado vabalus, o kiauliauogės ir balandos (ta pati šeima) draugiškai pasidalys kolorado vabalų antpuoliu. Kolorado vabalus atbaidys ir po bulvėmis išmėtyti supuvę svogūnų lukštai.