Taisyklės, kurias būtina žinoti susiruošus tverti tvorą

Nors savame kieme tvarkomės patys sau, tačiau šalia gyvenantiems žmonėms mūsų veikla gali daryti įtaką. Fizinė veikla dažniausiai būna ar bent jau turėtų būti susitarimo reikalas – kaimynai gali skųstis dėl per dažno mėsos kepimo ar per įkyriai dūkstančių vaikų, tačiau dažnai pasirenkame tai ignoruoti, motyvuodami, kad turime tam teisę. Tuo tarpu fiziniai objektai yra konkretesni ir palieka mažiau laisvės. Vienas iš tokių objektų – kaimyninius sklypus skirianti tvora. Kad nekiltų nesklandumų ir nesutarimų su kaimynais, geriausia išsiaiškinti, kaip legaliai ir jiems netrukdant pasistatyti tvorą, kokie reikalavimai jai taikomi. Juk gera kaimynystė vėliau atsiperka keliariopai.

Pagal Statybos techninį reglamentą tvoros yra priskiriamos nesudėtingų statinių kategorijai. Tai reiškia, kad sudėtingų leidimų iš institucijų neprireiks, vis dėlto gali tekti su popieriaus lapu ir tušinuku aplankyti kaimynystėje gyvenantį žmogų.

Jei statote tvorą ant sklypo ribos, būtina gauti rašytinį besiribojančio sklypo savininko sutikimą. Jei tvoros konstrukcija sklypo ribos neperžengia, tačiau yra iki 1 m nuo ribos), 1-2 metrų aukščio tvorai galioja tokie reikalavimai:

1) statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp 315° ir 45º) reikėtų statyti ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 50% bendro tvoros ploto. Į šį plotą reikėtų įskaičiuoti ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, jeigu ji meta šešėlį į gretimą sklypą, plotą;

2) rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) jūsų sklypo pusėse
ažūrinės tvoros kiaurymių plotas turėtų būti didesnis nei 25%;

3) Pietinėje pusėje (tarp 135° ir 225°) tvoros tipui reikalavimų nėra.

Kita vertus, šių sąlygų galima nesilaikyti, jeigu tam neprieštarauja kaimynai. Tokiu atveju vistiek reikia susirinkti rašytinius jų leidimus.

Atkreipkite dėmesį, kad jeigu 1–2 m aukščio tvorą norėsite statyti kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar valstybinėje žemėje be kitų reikalavimų (dėl kiaurymių ploto) prireiks rašytinio pritarimo iš savivaldybės supaprastintam statybos projektui.
2–5 metrų aukščio tvora priklauso antrai nesudėtingų statinių kategorijai. Galima pajuokauti, kad aukštesnei tvorai, aukštesni ir reikalavimai. Statant tokią tvorą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, taip pat teks kreiptis į vietinę savivaldybę ir gauti rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui. Tokios tvoros kiaurymėms taikomi ir didesni reikalavimai – aukštesnės nei 2 m tvoros akytumas turėtų siekti bent 80 %. Prisiminkite, kad cokolis visais atvejais įsiskaičiuoja į tvoros aukštį.

Taip pat svarbi ir tvoros konstrukcija. Jos pagrindas negali trukdyti nutekėti paviršiniam vandeniui iš gretimo sklypo – taip pakenkiate savo kaimynui. Reikėtų ieškoti sprendimo kartu, pavyzdžiui, įrengti nutekėjimą, vandenį nukreipiant į lietaus vandens nuotakyną ar tiesiog pasirūpinti drenažu.

Ketindami atsitverti nuo kiemą nuo važiuojamosios dalies (gatvės), vandens telkinio ar panašiai būtinai pasitikrinkite konkrečius bendruosius planus – juose nurodomos apsauginės zonos, kuriuose statyti ar įrengti tvoras ir kitus statinius yra draudžiama. Apsaugos zonos prie vandens telkinių nustatomos atsižvelgiant į daug kriterijų – vandens telkinio vietą, plotą ar ilgį (jei tai upė) bei kranto nuolydį, todėl būtina pasitikrinti kiekvieną konkretų atvejį.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis