Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Rudeninis dirvožemio perkasimas: kuo jis naudingas?

Rudeninis dirvos perkasimas yra naudingas agrotechnikos būdas, kuris ne tik pagerina dirvožemio savybes, bet ir padeda apsaugoti dirvą nuo piktžolių ir kenkėjų. Nors šis darbas paprastai nudirbamas spalio pradžioje, tie, kurie nespėjo to padaryti, dar gali tuo užsiimti, nes žemę perkasti galima ir vyraujant kiek vėsesniems, bet sausiems orams.

Kada ir kokią dirvą reikia kasti?

Reikia pradėti nuo to, kad nevisas dirvožemio rūšis rudenį reikia perkasti. Pavyzdžiui, sausame ir smėlingame dirvožemyje šis agrotechnikos būdas jokios naudos neduoda, nes sausame dirvožemyje piktžolės ir taip auga negausiai, bet štai sunkiame bei molingame dirvožemyje jis – ypač naudingas. Rudeninis perkasimas gerina tokio dirvožemio struktūrą bei padeda apsaugoti jį nuo kenkėjų.

Dirvos perkasimo darbams trukdo giliai į dirvožemį įsigėrusi drėgmė (permirkusią žemę sunku tiek kasti, tiek purenti), todėl šį darbą stengiamasi nudirbti iki ilgalaikių lietų pradžios. Paprastai daržininkai perkasa dirvožemį spalio pradžioje, bet tai galima padaryti ir atėjus kiek vėsesniems orams, svarbu sulaukti giedrų, sausų dienų.

Kokie yra rudeninio dirvožemio perkasimo privalumai?

Kova su piktžolėmis. Visi daržininkai sutinka, kad dirvožemio perkasimas labai sumažina piktžolių kiekį. Rudeninio perkasimo metu dirvožemio sluoksnis, kuriame tarpsta piktžolės yra paslepiamas po kitais sluoksniais, smulkūs piktžolių ūgliai perkasus greitai žūsta. Pavasarį tokioje dirvoje jos sunkiau sudygsta.

Apsauga nuo kenkėjų ir ligų. Perkasimas padeda apsaugoti dirvą nuo ligų bei kenkėjų. Kadangi kenkėjai jau būna pasiruošė peržiemojimui, netikėtai pažeidus jų lizdus, jie nespėja iš naujo pasiruošti žiemai, sušąla ir žūva. Taip pat į paviršių išversti grumstai geriau peršąla, taigi, iš dalies yra dezinfekuojami.

Dirvožemio gerinimas. Perkasimas taip pat gerina sunkaus, molingo dirvožemio struktūrą. Po perkasimo jame susiformuoja oro ertmės pro kurias patenka deguonis. Dirvoje, kurioje trūksta deguonies, augalai auga prasčiau, jie sunkiau pasisavina maistines medžiagas.

Racionalus sniego drėgmės panaudojimas. Kadangi po perkasimo dirvos paviršius lieka nelygus, ant jo susikaupia daugiau sniego. Pavasarį, sniegui tirpstant, vanduo nesuteka į šonus, o susigeria į perkasus atsiradusias oro ertmes ir įsigeria giliai į dirvožemį.

Kaip perkasti žemę?

Dirva neturi būti perkasama labai giliai, specialistai sako, kad idealiausias variantas – iki 20 centimetrų. Nepatariama kasti giliau, nes dirvos viršutinis sluoksnis yra pats vertingiausias, todėl jo nereikia giliai paslėpti. Kasant grumstus galima apversti, kad sudygusios piktžolės atsidurtų apačioje, bet jų nereikia labai susmulkinti. Išlyginti lysvių irgi nereikia, geriau palikti nelygų jų paviršių.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?