Tanki dygi gudobelių gyvatvorė – geriau už tvorą

 (20)
Gudobelių gyvatvorė žavi savo švelnaus žalumo lapija gegužę bei sodria, smaragdine – vasarą. Ji puošia sodybą, įrėmina veją, yra tinkamas fonas poilsio vietoms, vandens baseino teritorijai, skiria ją nuo kiemo takų, ūki­nių pa­sta­tų ar pridengia nuo daržo, vaismedžių sodo, saugo nuo vėjo, sumažina nuo gatvės sklindantį triukšmą bei valo orą, sugeria dulkes, o svarbiausia, ji saugo ir ženklina sodybos ribas: at­riboja nuo gat­vės ir kai­my­nų skly­po, paslepia nuo nepageidaujamų žvilgsnių. Jei sodybos teritorija neaptverta, geriausiai tinka sodinti tankią dygią gudobelių gyvatvorę, ji yra nepraeinama, todėl pilnai gali atstoti tvorą, nes gudobelių krū­mai su akstimis (dalis ūglių virtę dygliais, kurie yra trumpi, tvirti, smailūs, nelapoti). Gudobelių krūmai greitai sutankėja, pro juos nepraeis nei žmogus, nei žvėris.
Tanki dygi gudobelių gyvatvorė – geriau už tvorą
© Shutterstock nuotr.

Gyvatvorėms sodinti tinka daug įvairiausių gudobelių rūšių: vienapiestė, švelnioji, glotnioji, taškuotoji, pošvelnė gudobelės. Visos jos tinka lais­vai au­gan­čioms ir reguliariai karpomoms gyvatvorėms.

Didelei sodybai tinka gra­ži ne­kar­po­ma gy­va­tvorė

Pas mus la­biau įpras­ta, kad gy­va­tvorė yra kar­po­ma. Tačiau kai so­dy­ba di­de­lė, erd­vi galima pasirinkti laisvai augančią aukš­tą gy­va­tvorę. Tinka visos išvardintos gudobelių rū­šys. Jų lapai paprasti, sveiki arba skiautėti, dantytais pakraščiais su prielapiais džiugina savo sodria žaluma per visą vegetaciją. Laisvai augančios gyvatvorės yra puošnesnės už karpomas gausiu žydėjimu ir subrandintais vaisiais, nes šios gyvatvorės beveik negenimos, tik vos vos pa­trum­pi­nama vie­na ki­ta ša­ke­lė. Žydi gegužės pabaigoje – birželio mėn. baltais ar švelniai rausvais,1-2 cm skersmens, švelniai kvepiančiais žiedais, o rudenį šią gyvatvorę puošia oranžiniais ar tamsiai raudonais vaisiais lyg mažais obuolėliais. Laisvose gyvatvorėse augalai sodinami šiek tiek didesniais atstumais, 0,7-1,5 m vienas nuo kito ir tarp eilių.

Karpoma gyvatvorė

Karpoma gudobelių gyvatvorė gali būti formuojama vidutinio aukščio (0,6-1,5 m) ir aukšta (1,6-2,5 m) bei sodinamos žalios sienos (2,6-5 m aukščio ir daugiau). Tokia gyvatvorė tinkama mažesniame sklype ar norint itin tankios, tankesnės už laisvai augančią. Ji bū­na tvar­kin­ga ir už­ima tik jai skir­tą vie­tą, ne­su­ma­žin­da­ma erd­vės, o aukštis pasirenkamas pagal situaciją ir norus. Vidutinio aukščio gyvatvorėmis apsodinami sklypai, atskiriamas daržas, sodas, ūkinė sodybos dalis. Aukštos karpomos gyvatvorės ir žalios sienos saugo nuo triukšmo ir žiemos šaltų vėjų, o, taip pat, aukšta karpoma gyvatvorė atskiria ūkinę sodybos zoną. Kar­po­ma gy­va­tvorė žy­di men­kai ar­ba vi­sai ne­žy­di. Karpomose gyvatvorėse augalai sodinami 0,4-0,8 m atstumais vienas nuo kito ir tarp eilių. Siaurai gyvatvorei augalai sodinami viena eile, plačiai – šachmatiškai dviem eilėmis. Tokia gyvatvorė namus saugos geriau už tvorą. Ilgaamžiškiausios ir pikčiausios yra švelniųjų gudobelių gyvatvorės.

Tanki dygi gudobelių gyvatvorė – geriau už tvorą
© Shutterstock nuotr.

Gudobelių gyvatvorės sodinimas

Vieta. Gudobelės geriausiai auga saulėtoje vietoje, taip pat auga ir pusiau pavėsyje, derlinguose, kalkinguose priemoliuose, bet pakenčia ir lengvus priesmėlius. Aiš­ku, kad so­di­ni­mo vie­ta tu­ri bū­ti pa­ruoš­ta iš anks­to. Pa­vyz­džiui, jei že­mė per drėg­na, iš­ka­sus griovį nu­lei­skite van­d­enį arba pa­aukš­ti­nkite dir­vos pa­vir­šių ar dar ki­taip. Svar­bu, kad van­duo ne­sto­vė­tų po kiek­vie­no lie­taus, ir au­ga­lų šak­nys ne­mirk­tų. Ne­der­lin­gą, skurdžią dirvą pa­ge­rinkite pa­trę­šiant per­pu­vu­siu mėš­lu ar­ba kom­pos­tu (1 kv. m – 10-15 kg), sun­kios mo­lin­gos dir­vos struk­tū­rą pa­leng­vi­nkite kom­pos­ti­nėmis dur­pėmis (1 kv. m – 10-12 kg). Auginant priesmėlio dirvoje, būtinai palaistykite. Šalčiams bei užterštam orui gudobelės atsparios.

Sodinimas. Gudobelių gyvatvores sodinkite ankstyvą pavasarį, nuo balandžio antros pusės iki gegužės vidurio arba rudenį. Būsimosios gyvatvorės kontūru ištempkite virvutę, pagal ją iškaskite griovį: vidutinio aukščio gyvatvorei – 0,4-0,5 m gylio ir 0,4 m pločio, o aukštai – 0,5 m gylio ir 0,4 m pločio. Sodinant dviejų eilių gyvatvorę, antrąjį griovį kaskite 20-30 cm platesnį už pirmąjį. Kasant viršutinį derlingą dirvos sluoksnį supilkite vienoje griovio pusėje, o nederlingą žemę – kitoje, arba ją išvežkite. Kai dirva sodinimo vietoje nederlinga žemė (smėlis, nederlingas priesmėlis), griovį kaskite gilesnį ir platesnį, augalų šaknims užpilti atvežkite derlingos kompostinės žemės.

Jeigu sodinukai auginti ne vazonuose, prieš juos įsigijant rūpestingai apžiūrėkite šaknis. Gudobelės auga nelabai greitai, bet anksti išaugina tvirtą liemeninę šaknį, todėl į nuolatinę vietą sodinamos kuo jaunesnės – dvejų ar trejų metų. Vyresnių nepavyksta iškasti, nenukirtus šaknies, o sužaloti augalai ilgai skursta, neauga, kartais ir žūsta. Prieš sodinimą aštriu sekatoriumi nukirpkite pažeistas, patrumpinkite per ilgas sodinimui trukdančias skeletines šaknis (prigijimui ypač svarbios smulkiosios šaknelės). Jei stipriai apvyto sodinukai, prieš sodinimą pamerkite juos 12 val. Paskui šaknis patartina pamirkyti specialiai paruoštoje molio ir mėšlo tyrėje. Tai atgaivina apdžiūvusias labiausiai pažeidžiamas smulkiąsias šakneles, pagerina prigijimą.

Patogiausia nusipirkti augalus, išaugintus konteineriuose. Sodinant jie nepatiria stresų, greičiau prigyja, pasodinti galima nebūtinai tą pačią dieną, bet tokie sodinukai būna žymiai brangesni.
Griovio dugną išpurenus kastuvu, supilkite derlingą kompostinę žemę. Ant jos tvarkingai paskleiskite sodinamo augalo šaknis taip, kad šaknies kaklelis būtų sulig žemės paviršiumi (kaip augo medelyne), ne­sty­ro­tų išlindęs nuo­gas. Bet ly­giai taip pat ne­ge­rai, jei­gu jis bus per gi­liai. Tie­sa, ru­de­nį ga­li­ma so­din­ti 1–2 cm gi­liau, nes šal­čiai daž­nai iš­kil­no­ja pa­so­din­tus sod­me­nis. Pilant ant šaknų žemę, sodinukus atsargiai papurtykite, kad apie šaknis glaudžiau apgultų žemė. Pasodinus augalą, žemę rūpestingai sumindykite. Iš abipus griovio likusios mažiau derlingos žemės suformuokite nedidelius pylimėlius, kurie neleis nubėgti laistymo vandeniui. Ru­de­nį pa­so­din­tą gy­va­tvorę mul­čiuokite 6-8 cm storio dur­pių ar kom­pos­to sluoks­niu. So­di­ni­mo ne­ga­li­ma su­vė­luo­ti, kad au­ga­lo šak­nys bent kiek spė­tų įsi­ka­bin­ti į že­mę.

Kad pasodinti sodinukai gausiai šakotųsi, krūmelių viršūnes apkirpkite 30-40 cm aukštyje gyvatvorių karpymo žirklėmis pagal ištemptą virvutę. Vos pasodinta gyvatvorė atrodys puošniau ir tvarkingiau, karpymas paskatina miegančiųjų pumpurų augimą ir gyvatvorės tankėjimą. Laisvose gyvatvorėse apgenėti augalai, vėliau genimi labai menkai, leidžiama jiems augti laisvai, tik rudenį ir anksti pavasarį, jei reikia, pašalinamos silpnos, pernelyg tankios ar labai senos šakos, o karpomose – reguliariai karpomi. Kai augalai pradeda šakotis, jiems suteikiama norima forma. Sveiki augalai išaugina nemažai šaknų atžalų, todėl gyvatvorės savaime sutankėja.

Klaidinga manyti, kad gyvatvorę reikia pradėti genėti tada, kai ji pasiekia reikiamą aukštį. Augalai formuojami nuo pat pasodinimo, nebent tai būtų vėlyvas ruduo: tuomet karpymas atidedamas ankstyvam pavasariui. Augalų prigijimui, tolesniam augimui svarbu, kaip jie buvo iškasti medelyne, gabenti ir laikyti iki sodinimo. Šaknų grumstas turi būti kuo mažiau pažeistas. Iškastus augalus tuojau pat supakuokite į polietileno maišelius ir vežkite į sodinimo vietą. Čia, jeigu iš karto jų nesodinate, prikaskite ir gausiai palaistykite.

Nesodinkite per arti kaimynų tvoros. Kad išvengtumėte ginčų su kaimynais, nesodinkite augalų per daug arti sklypo ribos, o sodinkite taip, kad gyvatvorė nemestų šešėlio. Gudobeles sodinkite ne arčiau kaip 1 metrą nuo kaimyno sklypo ribos.

Tanki dygi gudobelių gyvatvorė – geriau už tvorą
© Shutterstock nuotr.

Augalų priežiūra

Žaliąja teritorijos tvora reikia rūpintis, kaip ir visais kitais augalais – purenti pomedžius, ravėti piktžoles, naikinti kenkėjus, kovoti prieš ligų sukėlėjus, ne­už­džio­vin­ti. Lais­ty­ti pe­ri­odiš­kai, ypač pir­ma­me­čius. Kar­po­mas gy­va­tvores pe­ri­odiš­kai kar­py­ti nuo pat pir­mų­jų pa­so­di­ni­mo me­tų. Tankios dygios gudobelių gyvatvorės nepraeinamos, todėl gali atstoti tvoras. Tokios pat tankios ir nepraeinamos gali būti kaukazinės slyvos, erškėčio ir raugerškio gyvatvorės.
Formavimas. Gudobelių karpoma gyvatvorė formuojama nuolat. Kaskart ją palikite 1-2 cm aukštesnę ir platesnę, negu buvo prieš tai, kol pasiekiamas optimalus aukštis. Paprastai karpoma anksti pavasarį, prieš pumpurų sprogimą (kovo mėn.), birželio mėn. ir vasaros pabaigoje, pasibaigus intensyviam ūglių augimui.

Po pirmųjų 3 karpymų, antraisiais augimo metais pasirenkama pageidaujama gyvatvorės forma. Paprastai karpoma pagal specialius medinius šablonus, tarp kurių ištempiamos virvutės. Vidutinio aukščio gyvatvorėms dažniau suteikiama stačiakampio, o aukštoms stačiakampio ar trapecijos forma. Suteikdami trapecijos formą, užtikrinsite geresnį apatinės gyvatvorės dalies apšvietimą. Svarbu parinkti tinkamą gyvatvorės plotį. Vidutinio aukščio gyvatvorių – 0,4-0,7 m, aukštų vienaeilių – ne daugiau kaip 1 m, dvieilių – 1,5 m. Gyvatvorė turi būti tokio pločio, kad būtų patogu karpyti.
Laisvai augančios gyvatvorės formuojamos iš žydinčių gudobelių krūmų.

Žaliųjų sienų augalus karpykite jaunus, tuomet suformuosite tankesnes šakas. Vėliau genima ir formuojama tik prireikus, sanitariniais tikslais: šalinkite nudžiūvusias ar nulaužtas šakas ir pan.
Gyvatvorių atjauninimas. Senesnę gudobelių gyvatvorę galima sėkmingai atjauninti. Anksti pavasarį visus gyvatvorėje augančius augalus nupjaukite beveik iki žemės, paliekant tik neaukštus kelmelius. Iš jų dar tais pačiais metais išauga gana daug naujų ūglių. Jų pakanka atjaunintai gyvatvorei suformuoti.

Tręšimas. Karpomoms gyvatvorėms reikia daugiau dėmesio, nes augalai dėl nuolatinio karpymo ir intensyvaus augimo greitai išsekina dirvą ir pradeda skursti. Sodinant gudobelių gyvatvores, į griovį įmaišykite gerai perpuvusio mėšlo arba lėtai tirpstančių kompleksinių mineralinių trąšų (40-50 g/kv. m). Šviežias mėšlas netinka. Pirmaisiais metais po pasodinimo gyvatvorės paprastai netręšiamos.
Vėliau, kiekvieną pavasarį, išberkite greitai tirpstančių daug azoto turinčių kompleksinių trąšų (30-40 g/kv. m) ir įterpkite, o vasaros pabaigoje – kalio ir fosforo trąšų. Laisvai augančias žydinčias gudobelių gyvatvores retkarčiais patręškite trąšomis su mikroelementais. Rudenį augalų šaknis mulčiuokite perpuvusiu mėšlu ar kompostine žeme arba nurūgštintomis durpėmis. Toks mulčiavimas pagerina augalų žiemojimą. Anksti pavasarį gudobelių gyvatvores palaistykite atskiestomis galvijų srutomis (1:10). Gyvatvorė „neapvalgys (nenuskriaus)“ šalia pasodintų augalų, jei bus patręšta.

Dauginimas. Dauginama sėklomis ir skiepijimu. Sėklos sėjama rudenį lauke.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Horoskopas orchidėjų mylėtojams (3)

Tokio horoskopo tikriausiai dar neskaitėte! Ar atitinka?

Puošnūs žiedai vietoj spyglių – kalėdinis kaktusas ir jo auginimas (5)

Kalėdinis kaktusas (Kalėdinis plokštenis, džiunglių kaktusas, bot. Schlumbergera bridgessii) savo sudėtingą lotynišką pavadinimą gavo XIX a. prancūzų kaktusų kolekcionieriaus Frédérico Schlumbergerio dėka – jo vardu pavadinta visa šešių rūšių kaktusų giminės gentis. Šis augalas labiau žinomas Kalėdinio kaktuso pavadinimu. Jis tikrai suteikia atokvėpį nuo pilkai baltų žiemos tonų, nes per šventes pradžiugina mus puošniais rožiniais, oranžiniais ar baltais žiedais. Vis dėlto tam, kad galėtume džiaugtis šia dovana, reikės šiek tiek pasistengti ir pasirūpinti augalo poreikiais. Surinkome įdomiausius faktus apie šį kaktusą.

Kalėdinė žvaigždė – kaip rūpintis puošniąja puansetija (3)

Kai parduotuvėse atsiranda puansetijos, iškart tampa akivaizdu, kad Kalėdos ne už kalnų. Puošnialapis augalas yra neatsiejama šio prieššventinio laikotarpio dalis, beveik kaip Advento vainikas. Papasakosime, kaip reikia rūpintis šiuo augalu, kad jis kuo ilgiau išsilaikytų puošnus ir spalvingas patalpoje.

Augalas, kuris naudingas ir sveikatai, ir grožiui (4)

Už lango žiema, sniegas, šaltis... Taip ir norisi susisupti šiltai ir gurkšnojant žolelių arbatą, stebėti už lango krentančias snaiges ir laukti švenčių. O ar kada nors teko gerti apynių arbatą? Kad šis augalas naudojamas alaus gamybai, daugelis girdėję, bet tai, kad juo nuo seno buvo gydomasi, tai mažai kas žino. Tad šį kartą – apie naudingąsias apynio savybes ir ar galima jį užsiauginti savo kieme.

Nepamainomas kambarinių augalų trąšų receptas (7)

Kambarinius augalus periodiškai reikia patręšti, ypač vegetacijos ir žydėjimo laikotarpiu. Mielės sužadins net tingiausią augalą – nuo šių trąšų vazoninės gėlės ims klestėti ir apsipils žiedais.

10 augalų, kurie pritraukia laimę (4)

Įprasta naudoti augalus kaip dekoratyvinį elementą namuose ar biure. Jie suteikia šviežumo ir leidžia jaustis arčiau gamtos. Nepaisant to, kad augalai gali būti geru namų dekoro elementu, yra daugybė jų, kurie atlieka dar vieną funkciją – gerina teigiamos energijos srautą. Juk, sutikite, neįmanoma būti laimingam ir patenkintam gyvenimu, jei jus supa neigiama aplinka.

Auksiniai patarimai, kaip auginti anturius

Mūsų auginami anturiai yra kilę iš drėgnų pusiaujo miškų Pietų Amerikoje, todėl svarbiausia – atkurti jiems gamtines sąlygas, blausią šviesą, drėgną rūgščią dirvą, stabilią temperatūrą, gausiai laistyti.

Tai, ko dar nežinojote apie topinambus (10)

Sodo darbai jau nudirbti, derlius nuimtas, lepesni augalai apdangstyti nuo šalčių. Kam sodininkavimas yra sielos atgaiva, tie tikrai nemano, kad tokiu metų laiku ateina nykios ir liūdnos dienos. Juk dabar galima nuveikti tai, ko pavasarį ir vasarą paprastai nespėjame: galime paskaityti knygą apie augalų auginimo ypatybes, gurkšnojant arbatą iš užsiaugintų žolelių, galima ieškoti informacijos internete ar planuotis būsimo sezono darbus. Ir netgi vėlyvą rudenį ar žiemą nuimti šviežią derlių, nes pas mus auga ne tiek ir mažai augalų, kurių šaknys ar vaisiai renkami tokiu metu. Vienas iš jų – topinambas arba saulėgrąžinė bulvė. Pats tinkamiausias laikas kasti šios daržovės šaknims yra tada, kai baigiasi jo vegetacija. Tad, jeigu auginate topinambus – čiupkite kastuvą, o jeigu dar nepažįstate šio augalo – tai pats metas susipažinti.

5 lietuvių mėgstamiausios kambarinės gėlės (13)

Kambarinės gėlės - būtina namų puošmena, kuri taip pat gydo bei valo orą. Be kokių gėlių lietuviai neįsivaizduoja savo gyvenimo - šiame straipsnyje.

Aplinka, kurioje karaliauja hortenzijos (23)

Kraštovaizdžio dizainerės Jurgos Olisevičienės sukurta aplinka gyvenamajame sklype įspūdingiausiai atrodo antroje vasaros pusėje – kai sužydi šluotelinės hortenzijos, kai jų šakos linksta nuo elegantiškų, puošnių, subtiliais rausvais atspalviais kerinčių žiedų. Jų daug, labai daug – želdynuose auga apie tris dešimtis šluotelinių hortenzijų krūmų.

PRIEŠ ir PO: pasišiaušęs sodelis 12 arų sklype Vilniuje (27)

Prieš trejetą metų šalia Vilniaus, Gineitiškėse, esančiame 12 arų sklype buvo tik veja ir šiek tiek augalų ant šlaito – daugiausia įvairių visžalių spygliuočių. Stigo čia gėlių, o svarbiausia – jaukumo. Kraštovaizdžio dizainerė Asta Grabauskienė sodą sukūrė iš naujo: suplanavo jo struktūrą, atskyrė funkcines zonas, nutiesė takus, pasodino želdynus.

Kaip nepasiklysti besirenkant chrizantemas (7)

Chrizantemos – nuostabios rudens palydovės, galinčios kiekvieno širdį sušildyti gausiu ir ilgu žydėjimu, plačia spalvų gama bei įvairiausiomis žiedų formomis. Dabar grožio mylėtojai mielai perka vazonėliuose išaugintas chrizantemas, vis dažniau pagalvoja, kad vasaros pabaigoje ar net vėlų rudenį šiais gražiais, ryškiaspalviais augalais galima papuošti balkoną, terasą, laiptelius prie namo. Kokios atspariausios šalnoms, kokios gražiausios vienos ar drauge su kitais augalais kompozicijose, kokios tinkamos aplinkai puošti, o kokios labiau tinkamos kapavietėms puošti teiraujamės chrizantemų augintojų Daumanto ir Manto Karpavičių iš Ražiškių (Garliavos sen., Kauno r).

Lietuviškas ar japoniškas klevas – kaip išsirinkti ir kada sodinti (2)

Klevas yra vienas gražiausių medžių – lietuvių tautosakos apdainuotas, rytiečių žynių ir išminčių įvertintas, daugelyje kiemų, kiemelių ir parkų augantis. Jei apie klevą savo sklype galvojate ir jūs, verta pasidomėti šiais medžiais plačiau.

10 geriausių augalų, jeigu gyvenate bute (11)

Neturite nuosavo žemės lopinėlio? Kambariai bute blankiai apšviesti? Visiems šiems augalams tai nekels jokių problemų.

Kambarinių gėlių paruošimas žiemai

Kaip tinkamai paruošti kambarinius augalus žiemos poilsio laikotarpiui? Reikia prisiminti, kad pagrindiniai veiksniai, kuriems mes galime daryti įtaką, - apšvietimas, temperatūra, laistymas.