Tanki dygi gudobelių gyvatvorė – geriau už tvorą

 (21)
Gudobelių gyvatvorė žavi savo švelnaus žalumo lapija gegužę bei sodria, smaragdine – vasarą. Ji puošia sodybą, įrėmina veją, yra tinkamas fonas poilsio vietoms, vandens baseino teritorijai, skiria ją nuo kiemo takų, ūki­nių pa­sta­tų ar pridengia nuo daržo, vaismedžių sodo, saugo nuo vėjo, sumažina nuo gatvės sklindantį triukšmą bei valo orą, sugeria dulkes, o svarbiausia, ji saugo ir ženklina sodybos ribas: at­riboja nuo gat­vės ir kai­my­nų skly­po, paslepia nuo nepageidaujamų žvilgsnių. Jei sodybos teritorija neaptverta, geriausiai tinka sodinti tankią dygią gudobelių gyvatvorę, ji yra nepraeinama, todėl pilnai gali atstoti tvorą, nes gudobelių krū­mai su akstimis (dalis ūglių virtę dygliais, kurie yra trumpi, tvirti, smailūs, nelapoti). Gudobelių krūmai greitai sutankėja, pro juos nepraeis nei žmogus, nei žvėris.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Gyvatvorėms sodinti tinka daug įvairiausių gudobelių rūšių: vienapiestė, švelnioji, glotnioji, taškuotoji, pošvelnė gudobelės. Visos jos tinka lais­vai au­gan­čioms ir reguliariai karpomoms gyvatvorėms.

Didelei sodybai tinka gra­ži ne­kar­po­ma gy­va­tvorė

Pas mus la­biau įpras­ta, kad gy­va­tvorė yra kar­po­ma. Tačiau kai so­dy­ba di­de­lė, erd­vi galima pasirinkti laisvai augančią aukš­tą gy­va­tvorę. Tinka visos išvardintos gudobelių rū­šys. Jų lapai paprasti, sveiki arba skiautėti, dantytais pakraščiais su prielapiais džiugina savo sodria žaluma per visą vegetaciją. Laisvai augančios gyvatvorės yra puošnesnės už karpomas gausiu žydėjimu ir subrandintais vaisiais, nes šios gyvatvorės beveik negenimos, tik vos vos pa­trum­pi­nama vie­na ki­ta ša­ke­lė. Žydi gegužės pabaigoje – birželio mėn. baltais ar švelniai rausvais,1-2 cm skersmens, švelniai kvepiančiais žiedais, o rudenį šią gyvatvorę puošia oranžiniais ar tamsiai raudonais vaisiais lyg mažais obuolėliais. Laisvose gyvatvorėse augalai sodinami šiek tiek didesniais atstumais, 0,7-1,5 m vienas nuo kito ir tarp eilių.

Karpoma gyvatvorė

Karpoma gudobelių gyvatvorė gali būti formuojama vidutinio aukščio (0,6-1,5 m) ir aukšta (1,6-2,5 m) bei sodinamos žalios sienos (2,6-5 m aukščio ir daugiau). Tokia gyvatvorė tinkama mažesniame sklype ar norint itin tankios, tankesnės už laisvai augančią. Ji bū­na tvar­kin­ga ir už­ima tik jai skir­tą vie­tą, ne­su­ma­žin­da­ma erd­vės, o aukštis pasirenkamas pagal situaciją ir norus. Vidutinio aukščio gyvatvorėmis apsodinami sklypai, atskiriamas daržas, sodas, ūkinė sodybos dalis. Aukštos karpomos gyvatvorės ir žalios sienos saugo nuo triukšmo ir žiemos šaltų vėjų, o, taip pat, aukšta karpoma gyvatvorė atskiria ūkinę sodybos zoną. Kar­po­ma gy­va­tvorė žy­di men­kai ar­ba vi­sai ne­žy­di. Karpomose gyvatvorėse augalai sodinami 0,4-0,8 m atstumais vienas nuo kito ir tarp eilių. Siaurai gyvatvorei augalai sodinami viena eile, plačiai – šachmatiškai dviem eilėmis. Tokia gyvatvorė namus saugos geriau už tvorą. Ilgaamžiškiausios ir pikčiausios yra švelniųjų gudobelių gyvatvorės.

Tanki dygi gudobelių gyvatvorė – geriau už tvorą
© Shutterstock nuotr.

Gudobelių gyvatvorės sodinimas

Vieta. Gudobelės geriausiai auga saulėtoje vietoje, taip pat auga ir pusiau pavėsyje, derlinguose, kalkinguose priemoliuose, bet pakenčia ir lengvus priesmėlius. Aiš­ku, kad so­di­ni­mo vie­ta tu­ri bū­ti pa­ruoš­ta iš anks­to. Pa­vyz­džiui, jei že­mė per drėg­na, iš­ka­sus griovį nu­lei­skite van­d­enį arba pa­aukš­ti­nkite dir­vos pa­vir­šių ar dar ki­taip. Svar­bu, kad van­duo ne­sto­vė­tų po kiek­vie­no lie­taus, ir au­ga­lų šak­nys ne­mirk­tų. Ne­der­lin­gą, skurdžią dirvą pa­ge­rinkite pa­trę­šiant per­pu­vu­siu mėš­lu ar­ba kom­pos­tu (1 kv. m – 10-15 kg), sun­kios mo­lin­gos dir­vos struk­tū­rą pa­leng­vi­nkite kom­pos­ti­nėmis dur­pėmis (1 kv. m – 10-12 kg). Auginant priesmėlio dirvoje, būtinai palaistykite. Šalčiams bei užterštam orui gudobelės atsparios.

Sodinimas. Gudobelių gyvatvores sodinkite ankstyvą pavasarį, nuo balandžio antros pusės iki gegužės vidurio arba rudenį. Būsimosios gyvatvorės kontūru ištempkite virvutę, pagal ją iškaskite griovį: vidutinio aukščio gyvatvorei – 0,4-0,5 m gylio ir 0,4 m pločio, o aukštai – 0,5 m gylio ir 0,4 m pločio. Sodinant dviejų eilių gyvatvorę, antrąjį griovį kaskite 20-30 cm platesnį už pirmąjį. Kasant viršutinį derlingą dirvos sluoksnį supilkite vienoje griovio pusėje, o nederlingą žemę – kitoje, arba ją išvežkite. Kai dirva sodinimo vietoje nederlinga žemė (smėlis, nederlingas priesmėlis), griovį kaskite gilesnį ir platesnį, augalų šaknims užpilti atvežkite derlingos kompostinės žemės.

Jeigu sodinukai auginti ne vazonuose, prieš juos įsigijant rūpestingai apžiūrėkite šaknis. Gudobelės auga nelabai greitai, bet anksti išaugina tvirtą liemeninę šaknį, todėl į nuolatinę vietą sodinamos kuo jaunesnės – dvejų ar trejų metų. Vyresnių nepavyksta iškasti, nenukirtus šaknies, o sužaloti augalai ilgai skursta, neauga, kartais ir žūsta. Prieš sodinimą aštriu sekatoriumi nukirpkite pažeistas, patrumpinkite per ilgas sodinimui trukdančias skeletines šaknis (prigijimui ypač svarbios smulkiosios šaknelės). Jei stipriai apvyto sodinukai, prieš sodinimą pamerkite juos 12 val. Paskui šaknis patartina pamirkyti specialiai paruoštoje molio ir mėšlo tyrėje. Tai atgaivina apdžiūvusias labiausiai pažeidžiamas smulkiąsias šakneles, pagerina prigijimą.

Patogiausia nusipirkti augalus, išaugintus konteineriuose. Sodinant jie nepatiria stresų, greičiau prigyja, pasodinti galima nebūtinai tą pačią dieną, bet tokie sodinukai būna žymiai brangesni.
Griovio dugną išpurenus kastuvu, supilkite derlingą kompostinę žemę. Ant jos tvarkingai paskleiskite sodinamo augalo šaknis taip, kad šaknies kaklelis būtų sulig žemės paviršiumi (kaip augo medelyne), ne­sty­ro­tų išlindęs nuo­gas. Bet ly­giai taip pat ne­ge­rai, jei­gu jis bus per gi­liai. Tie­sa, ru­de­nį ga­li­ma so­din­ti 1–2 cm gi­liau, nes šal­čiai daž­nai iš­kil­no­ja pa­so­din­tus sod­me­nis. Pilant ant šaknų žemę, sodinukus atsargiai papurtykite, kad apie šaknis glaudžiau apgultų žemė. Pasodinus augalą, žemę rūpestingai sumindykite. Iš abipus griovio likusios mažiau derlingos žemės suformuokite nedidelius pylimėlius, kurie neleis nubėgti laistymo vandeniui. Ru­de­nį pa­so­din­tą gy­va­tvorę mul­čiuokite 6-8 cm storio dur­pių ar kom­pos­to sluoks­niu. So­di­ni­mo ne­ga­li­ma su­vė­luo­ti, kad au­ga­lo šak­nys bent kiek spė­tų įsi­ka­bin­ti į že­mę.

Kad pasodinti sodinukai gausiai šakotųsi, krūmelių viršūnes apkirpkite 30-40 cm aukštyje gyvatvorių karpymo žirklėmis pagal ištemptą virvutę. Vos pasodinta gyvatvorė atrodys puošniau ir tvarkingiau, karpymas paskatina miegančiųjų pumpurų augimą ir gyvatvorės tankėjimą. Laisvose gyvatvorėse apgenėti augalai, vėliau genimi labai menkai, leidžiama jiems augti laisvai, tik rudenį ir anksti pavasarį, jei reikia, pašalinamos silpnos, pernelyg tankios ar labai senos šakos, o karpomose – reguliariai karpomi. Kai augalai pradeda šakotis, jiems suteikiama norima forma. Sveiki augalai išaugina nemažai šaknų atžalų, todėl gyvatvorės savaime sutankėja.

Klaidinga manyti, kad gyvatvorę reikia pradėti genėti tada, kai ji pasiekia reikiamą aukštį. Augalai formuojami nuo pat pasodinimo, nebent tai būtų vėlyvas ruduo: tuomet karpymas atidedamas ankstyvam pavasariui. Augalų prigijimui, tolesniam augimui svarbu, kaip jie buvo iškasti medelyne, gabenti ir laikyti iki sodinimo. Šaknų grumstas turi būti kuo mažiau pažeistas. Iškastus augalus tuojau pat supakuokite į polietileno maišelius ir vežkite į sodinimo vietą. Čia, jeigu iš karto jų nesodinate, prikaskite ir gausiai palaistykite.

Nesodinkite per arti kaimynų tvoros. Kad išvengtumėte ginčų su kaimynais, nesodinkite augalų per daug arti sklypo ribos, o sodinkite taip, kad gyvatvorė nemestų šešėlio. Gudobeles sodinkite ne arčiau kaip 1 metrą nuo kaimyno sklypo ribos.

Tanki dygi gudobelių gyvatvorė – geriau už tvorą
© Shutterstock nuotr.

Augalų priežiūra

Žaliąja teritorijos tvora reikia rūpintis, kaip ir visais kitais augalais – purenti pomedžius, ravėti piktžoles, naikinti kenkėjus, kovoti prieš ligų sukėlėjus, ne­už­džio­vin­ti. Lais­ty­ti pe­ri­odiš­kai, ypač pir­ma­me­čius. Kar­po­mas gy­va­tvores pe­ri­odiš­kai kar­py­ti nuo pat pir­mų­jų pa­so­di­ni­mo me­tų. Tankios dygios gudobelių gyvatvorės nepraeinamos, todėl gali atstoti tvoras. Tokios pat tankios ir nepraeinamos gali būti kaukazinės slyvos, erškėčio ir raugerškio gyvatvorės.
Formavimas. Gudobelių karpoma gyvatvorė formuojama nuolat. Kaskart ją palikite 1-2 cm aukštesnę ir platesnę, negu buvo prieš tai, kol pasiekiamas optimalus aukštis. Paprastai karpoma anksti pavasarį, prieš pumpurų sprogimą (kovo mėn.), birželio mėn. ir vasaros pabaigoje, pasibaigus intensyviam ūglių augimui.

Po pirmųjų 3 karpymų, antraisiais augimo metais pasirenkama pageidaujama gyvatvorės forma. Paprastai karpoma pagal specialius medinius šablonus, tarp kurių ištempiamos virvutės. Vidutinio aukščio gyvatvorėms dažniau suteikiama stačiakampio, o aukštoms stačiakampio ar trapecijos forma. Suteikdami trapecijos formą, užtikrinsite geresnį apatinės gyvatvorės dalies apšvietimą. Svarbu parinkti tinkamą gyvatvorės plotį. Vidutinio aukščio gyvatvorių – 0,4-0,7 m, aukštų vienaeilių – ne daugiau kaip 1 m, dvieilių – 1,5 m. Gyvatvorė turi būti tokio pločio, kad būtų patogu karpyti.
Laisvai augančios gyvatvorės formuojamos iš žydinčių gudobelių krūmų.

Žaliųjų sienų augalus karpykite jaunus, tuomet suformuosite tankesnes šakas. Vėliau genima ir formuojama tik prireikus, sanitariniais tikslais: šalinkite nudžiūvusias ar nulaužtas šakas ir pan.
Gyvatvorių atjauninimas. Senesnę gudobelių gyvatvorę galima sėkmingai atjauninti. Anksti pavasarį visus gyvatvorėje augančius augalus nupjaukite beveik iki žemės, paliekant tik neaukštus kelmelius. Iš jų dar tais pačiais metais išauga gana daug naujų ūglių. Jų pakanka atjaunintai gyvatvorei suformuoti.

Tręšimas. Karpomoms gyvatvorėms reikia daugiau dėmesio, nes augalai dėl nuolatinio karpymo ir intensyvaus augimo greitai išsekina dirvą ir pradeda skursti. Sodinant gudobelių gyvatvores, į griovį įmaišykite gerai perpuvusio mėšlo arba lėtai tirpstančių kompleksinių mineralinių trąšų (40-50 g/kv. m). Šviežias mėšlas netinka. Pirmaisiais metais po pasodinimo gyvatvorės paprastai netręšiamos.
Vėliau, kiekvieną pavasarį, išberkite greitai tirpstančių daug azoto turinčių kompleksinių trąšų (30-40 g/kv. m) ir įterpkite, o vasaros pabaigoje – kalio ir fosforo trąšų. Laisvai augančias žydinčias gudobelių gyvatvores retkarčiais patręškite trąšomis su mikroelementais. Rudenį augalų šaknis mulčiuokite perpuvusiu mėšlu ar kompostine žeme arba nurūgštintomis durpėmis. Toks mulčiavimas pagerina augalų žiemojimą. Anksti pavasarį gudobelių gyvatvores palaistykite atskiestomis galvijų srutomis (1:10). Gyvatvorė „neapvalgys (nenuskriaus)“ šalia pasodintų augalų, jei bus patręšta.

Dauginimas. Dauginama sėklomis ir skiepijimu. Sėklos sėjama rudenį lauke.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Augalas, be kurio neapsieina nė vienas lietuvis (8)

Vienas iš įprasčiausių augalų gyduolių mūsų krašte yra čiobrelis. Dažnas jis visur – ir natūraliai gamtoje, ir daržuose, ir gėlynuose. Gaila tik, kad tai, kas yra dažnas ir auga pašonėje, tą mažai vertiname, nes kažkodėl, jei nusiperkame čiobrelių ar nelietuviškų augalų preparatų vaistinėje, mums atrodo žymiai vertingiau. O čiobrelis, nors ir būdamas kuklus augaliukas, bet turi ne ką prastesnes gydomąsias savybes, ir auga jis visai šalia. Tad išėję pasivaikščioti į pievas ar pamiškes ir kur nėra arti taršos – pasirinkite po kojomis šių nedidelių augaliukų, nes šiuo metu kaip tik jų žydėjimo metas. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas atvežtinių čiobrelių rūšių.

Žydintys daugiamečiai augalai: 7 sėkmės paslaptys

Dizaineriai kartais tikrina mūsų grožio suvokimo patvarumą. Iš pradžių buvo madoje „marsietiški“ gėlynai, kuriems būdingas avangardinis augalų komplektavimas, dabar – „patvorio“ piktžolės. Mes nenustojame žavėtis jų talentu ir išmone, perimame, kas geriausia, ir vis dėlto… visada buvo mylimi sodo gėlynai.

Jeigu visa tai padarysite prieš septynias ryto, turėsite patį nuostabiausią sodą (5)

Atlikite šiuos kelis darbus savo sode ankstų rytą ir labai greitai džiaugsitės neįtikėtinais rezultatais.

Liepos darbai sode ir darže

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje.

Kaip išgelbėti džiūvančią orchidėją (1)

Kai parduotuvėje parduodamos kambarinės orchidėjos kainuoja du ar tris kartus pigiau nei įprastai, arba pažįstami siūlo paimti baigiančią sudžiūti gėlę nemokamai, sunku susilaikyti. Net jeigu orchidėjos lapai pagelto ir pradėjo džiūti, o šaknys nurudavo – tokį augalą išgelbėti galima. Tereikia jį teisingai persodinti.

Uogos, kurias lietuviai augina vis dažniau ir dažniau (23)

Apie valgomuosius sausmedžius esame jau ne kartą rašę, bet nuolat sulaukiame mūsų skaitytojų klausimų, ypač apie nesėkmes auginant šiuos krūmus. Tad šį kartą pabandysime atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, kaip sėkmingai auginti valgomuosius sausmedžius.

Aplinkos kūrimas (5): meniška netvarka – efektinga (14)

Viena vertus, tai turtingas gėlynas, tačiau jį galima vadinti ir tinginių sodu. Juk turtingi ne tie, kurie daug dirba, o tie, kurie protingai savo veiklą organizuoja...

Aplinkos kūrimas (4): kam tos taisyklės? (3)

Kraštovaizdžio dizaineriai kaip naują šių metų tendencija įvardija siekį miksuoti stilius – tai, kas jau senokai tapo kasdienybe interjero dizaine. „Senovinės“ kaimo gėlės ir vazonuose augančios agavos, svyruoklinis gluosnis išsiraičiusiomis šakomis ir statinė lietaus vandeniui rinkti – viską galima suderinti, jei išlavintas stiliaus pojūtis!

Aplinkos kūrimas (3): erdvės iliuzija mažame kieme (6)

Net ir mažame kieme galima pasijusti kaip erdviame sode, nors augalams daug laisvės čia suteikti neįmanoma. Tačiau tikslingai apskaičiuota jų įvairovė sukuria gausos įspūdį, o augalai sukomponuoti taip, kad kuo ryškiai atsiskleistų jų lapų spalvų, faktūrų ir formų kontrastas.

Aplinkos kūrimas (2): plastiškų linijų ramybė (4)

Vienmetės gėlės išsiskiria puošniais žiedais, o ir gėlynų vaizdą kasmet galima kardinaliai keisti, jei rinksitės šiuos augalus. Tačiau neužtenka vien tik įsigyti ir pasodinti vienmečių gėlių: tankiai ir gražiai jos suveši tada, kai parenkama tinkama augimo vieta.

Aplinkos kūrimas (1): apgalvota kontrastų dermė (4)

Pateiksime penkias idėjas, kaip įdomiau kurti aplinką. Šiandien pradedame nuo pirmojo pavyzdžio. Gėlių gausa atrodo prabangiai ir drauge labai natūraliai. Komponuojant tokį gėlyną netenka sukti galvos dėl geometrinės jo formos, tačiau kad ryškus įvairiaspalvių žiedų ir lapų derinys būtų malonus akiai ir įspūdingas, spalvų paletė turi būti labai gerai apgalvota. Nors augalai skirtingi, spalvų „dėmės“ ritmiškai pasikartoja ir atrodo harmoningai. Geltonai žydi lakišiai ir knifofijos, oranžiniais žiedeliais svyra krokosmijos, verbenos – švelniai violetinės, dar tamsesnis alūnių atspalvis.

Žemuogių auginimo atmintinė

Prasidėjo pats vasaros smagumas – žydėjimas, žaluma, šiluma ir pirmosios uogos. Soduose noksta braškės ir valgomieji sausmedžiai, o pievose ir pamiškėse – žemuogės. Ach, tos žemuogės, nors jos tokios mažos uogos, bet tokios skanios ir sveikos. O ar žinojote, kad senovėje lietuviai žemuoges vadino braškėmis?

Kambarinė gėlė, kuri suteiks jūsų interjerui šiuolaikiškumo ir prabangos (6)

Šiuo metu didžialapiai augalai itin populiarūs ir aktyviai naudojami kuriant interjerą. Tokie augalai sodinami į vazonus, jų lapai merkiami į vazas. Patalpų dekoravimas botaniniais motyvais ir gėlių ornamentais – viena iš tendencijų, nedingstančių iš garsių dizainerių projektų jau daugybę metų.

Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos (7)

Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.

Kaip susikurti svajonių gėlyną: paprastumo ir natūralumo paslaptys

Vasara – gėlių žydėjimo metas. Jomis galima puošti sodybas, daugiaaukščių namų kiemus arba ne didelius kiemelius, miniatiūrines erdves. Geriausia aplinka gėlėms – veja, dekoratyviniai krūmai ir medžiai. Žaliame fone ryškiausiai išsiskiria gėlių žiedų spalvos.