Tanki dygi gudobelių gyvatvorė – geriau už tvorą

 (21)
Gudobelių gyvatvorė žavi savo švelnaus žalumo lapija gegužę bei sodria, smaragdine – vasarą. Ji puošia sodybą, įrėmina veją, yra tinkamas fonas poilsio vietoms, vandens baseino teritorijai, skiria ją nuo kiemo takų, ūki­nių pa­sta­tų ar pridengia nuo daržo, vaismedžių sodo, saugo nuo vėjo, sumažina nuo gatvės sklindantį triukšmą bei valo orą, sugeria dulkes, o svarbiausia, ji saugo ir ženklina sodybos ribas: at­riboja nuo gat­vės ir kai­my­nų skly­po, paslepia nuo nepageidaujamų žvilgsnių. Jei sodybos teritorija neaptverta, geriausiai tinka sodinti tankią dygią gudobelių gyvatvorę, ji yra nepraeinama, todėl pilnai gali atstoti tvorą, nes gudobelių krū­mai su akstimis (dalis ūglių virtę dygliais, kurie yra trumpi, tvirti, smailūs, nelapoti). Gudobelių krūmai greitai sutankėja, pro juos nepraeis nei žmogus, nei žvėris.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Gyvatvorėms sodinti tinka daug įvairiausių gudobelių rūšių: vienapiestė, švelnioji, glotnioji, taškuotoji, pošvelnė gudobelės. Visos jos tinka lais­vai au­gan­čioms ir reguliariai karpomoms gyvatvorėms.

Didelei sodybai tinka gra­ži ne­kar­po­ma gy­va­tvorė

Pas mus la­biau įpras­ta, kad gy­va­tvorė yra kar­po­ma. Tačiau kai so­dy­ba di­de­lė, erd­vi galima pasirinkti laisvai augančią aukš­tą gy­va­tvorę. Tinka visos išvardintos gudobelių rū­šys. Jų lapai paprasti, sveiki arba skiautėti, dantytais pakraščiais su prielapiais džiugina savo sodria žaluma per visą vegetaciją. Laisvai augančios gyvatvorės yra puošnesnės už karpomas gausiu žydėjimu ir subrandintais vaisiais, nes šios gyvatvorės beveik negenimos, tik vos vos pa­trum­pi­nama vie­na ki­ta ša­ke­lė. Žydi gegužės pabaigoje – birželio mėn. baltais ar švelniai rausvais,1-2 cm skersmens, švelniai kvepiančiais žiedais, o rudenį šią gyvatvorę puošia oranžiniais ar tamsiai raudonais vaisiais lyg mažais obuolėliais. Laisvose gyvatvorėse augalai sodinami šiek tiek didesniais atstumais, 0,7-1,5 m vienas nuo kito ir tarp eilių.

Karpoma gyvatvorė

Karpoma gudobelių gyvatvorė gali būti formuojama vidutinio aukščio (0,6-1,5 m) ir aukšta (1,6-2,5 m) bei sodinamos žalios sienos (2,6-5 m aukščio ir daugiau). Tokia gyvatvorė tinkama mažesniame sklype ar norint itin tankios, tankesnės už laisvai augančią. Ji bū­na tvar­kin­ga ir už­ima tik jai skir­tą vie­tą, ne­su­ma­žin­da­ma erd­vės, o aukštis pasirenkamas pagal situaciją ir norus. Vidutinio aukščio gyvatvorėmis apsodinami sklypai, atskiriamas daržas, sodas, ūkinė sodybos dalis. Aukštos karpomos gyvatvorės ir žalios sienos saugo nuo triukšmo ir žiemos šaltų vėjų, o, taip pat, aukšta karpoma gyvatvorė atskiria ūkinę sodybos zoną. Kar­po­ma gy­va­tvorė žy­di men­kai ar­ba vi­sai ne­žy­di. Karpomose gyvatvorėse augalai sodinami 0,4-0,8 m atstumais vienas nuo kito ir tarp eilių. Siaurai gyvatvorei augalai sodinami viena eile, plačiai – šachmatiškai dviem eilėmis. Tokia gyvatvorė namus saugos geriau už tvorą. Ilgaamžiškiausios ir pikčiausios yra švelniųjų gudobelių gyvatvorės.

Tanki dygi gudobelių gyvatvorė – geriau už tvorą
© Shutterstock nuotr.

Gudobelių gyvatvorės sodinimas

Vieta. Gudobelės geriausiai auga saulėtoje vietoje, taip pat auga ir pusiau pavėsyje, derlinguose, kalkinguose priemoliuose, bet pakenčia ir lengvus priesmėlius. Aiš­ku, kad so­di­ni­mo vie­ta tu­ri bū­ti pa­ruoš­ta iš anks­to. Pa­vyz­džiui, jei že­mė per drėg­na, iš­ka­sus griovį nu­lei­skite van­d­enį arba pa­aukš­ti­nkite dir­vos pa­vir­šių ar dar ki­taip. Svar­bu, kad van­duo ne­sto­vė­tų po kiek­vie­no lie­taus, ir au­ga­lų šak­nys ne­mirk­tų. Ne­der­lin­gą, skurdžią dirvą pa­ge­rinkite pa­trę­šiant per­pu­vu­siu mėš­lu ar­ba kom­pos­tu (1 kv. m – 10-15 kg), sun­kios mo­lin­gos dir­vos struk­tū­rą pa­leng­vi­nkite kom­pos­ti­nėmis dur­pėmis (1 kv. m – 10-12 kg). Auginant priesmėlio dirvoje, būtinai palaistykite. Šalčiams bei užterštam orui gudobelės atsparios.

Sodinimas. Gudobelių gyvatvores sodinkite ankstyvą pavasarį, nuo balandžio antros pusės iki gegužės vidurio arba rudenį. Būsimosios gyvatvorės kontūru ištempkite virvutę, pagal ją iškaskite griovį: vidutinio aukščio gyvatvorei – 0,4-0,5 m gylio ir 0,4 m pločio, o aukštai – 0,5 m gylio ir 0,4 m pločio. Sodinant dviejų eilių gyvatvorę, antrąjį griovį kaskite 20-30 cm platesnį už pirmąjį. Kasant viršutinį derlingą dirvos sluoksnį supilkite vienoje griovio pusėje, o nederlingą žemę – kitoje, arba ją išvežkite. Kai dirva sodinimo vietoje nederlinga žemė (smėlis, nederlingas priesmėlis), griovį kaskite gilesnį ir platesnį, augalų šaknims užpilti atvežkite derlingos kompostinės žemės.

Jeigu sodinukai auginti ne vazonuose, prieš juos įsigijant rūpestingai apžiūrėkite šaknis. Gudobelės auga nelabai greitai, bet anksti išaugina tvirtą liemeninę šaknį, todėl į nuolatinę vietą sodinamos kuo jaunesnės – dvejų ar trejų metų. Vyresnių nepavyksta iškasti, nenukirtus šaknies, o sužaloti augalai ilgai skursta, neauga, kartais ir žūsta. Prieš sodinimą aštriu sekatoriumi nukirpkite pažeistas, patrumpinkite per ilgas sodinimui trukdančias skeletines šaknis (prigijimui ypač svarbios smulkiosios šaknelės). Jei stipriai apvyto sodinukai, prieš sodinimą pamerkite juos 12 val. Paskui šaknis patartina pamirkyti specialiai paruoštoje molio ir mėšlo tyrėje. Tai atgaivina apdžiūvusias labiausiai pažeidžiamas smulkiąsias šakneles, pagerina prigijimą.

Patogiausia nusipirkti augalus, išaugintus konteineriuose. Sodinant jie nepatiria stresų, greičiau prigyja, pasodinti galima nebūtinai tą pačią dieną, bet tokie sodinukai būna žymiai brangesni.
Griovio dugną išpurenus kastuvu, supilkite derlingą kompostinę žemę. Ant jos tvarkingai paskleiskite sodinamo augalo šaknis taip, kad šaknies kaklelis būtų sulig žemės paviršiumi (kaip augo medelyne), ne­sty­ro­tų išlindęs nuo­gas. Bet ly­giai taip pat ne­ge­rai, jei­gu jis bus per gi­liai. Tie­sa, ru­de­nį ga­li­ma so­din­ti 1–2 cm gi­liau, nes šal­čiai daž­nai iš­kil­no­ja pa­so­din­tus sod­me­nis. Pilant ant šaknų žemę, sodinukus atsargiai papurtykite, kad apie šaknis glaudžiau apgultų žemė. Pasodinus augalą, žemę rūpestingai sumindykite. Iš abipus griovio likusios mažiau derlingos žemės suformuokite nedidelius pylimėlius, kurie neleis nubėgti laistymo vandeniui. Ru­de­nį pa­so­din­tą gy­va­tvorę mul­čiuokite 6-8 cm storio dur­pių ar kom­pos­to sluoks­niu. So­di­ni­mo ne­ga­li­ma su­vė­luo­ti, kad au­ga­lo šak­nys bent kiek spė­tų įsi­ka­bin­ti į že­mę.

Kad pasodinti sodinukai gausiai šakotųsi, krūmelių viršūnes apkirpkite 30-40 cm aukštyje gyvatvorių karpymo žirklėmis pagal ištemptą virvutę. Vos pasodinta gyvatvorė atrodys puošniau ir tvarkingiau, karpymas paskatina miegančiųjų pumpurų augimą ir gyvatvorės tankėjimą. Laisvose gyvatvorėse apgenėti augalai, vėliau genimi labai menkai, leidžiama jiems augti laisvai, tik rudenį ir anksti pavasarį, jei reikia, pašalinamos silpnos, pernelyg tankios ar labai senos šakos, o karpomose – reguliariai karpomi. Kai augalai pradeda šakotis, jiems suteikiama norima forma. Sveiki augalai išaugina nemažai šaknų atžalų, todėl gyvatvorės savaime sutankėja.

Klaidinga manyti, kad gyvatvorę reikia pradėti genėti tada, kai ji pasiekia reikiamą aukštį. Augalai formuojami nuo pat pasodinimo, nebent tai būtų vėlyvas ruduo: tuomet karpymas atidedamas ankstyvam pavasariui. Augalų prigijimui, tolesniam augimui svarbu, kaip jie buvo iškasti medelyne, gabenti ir laikyti iki sodinimo. Šaknų grumstas turi būti kuo mažiau pažeistas. Iškastus augalus tuojau pat supakuokite į polietileno maišelius ir vežkite į sodinimo vietą. Čia, jeigu iš karto jų nesodinate, prikaskite ir gausiai palaistykite.

Nesodinkite per arti kaimynų tvoros. Kad išvengtumėte ginčų su kaimynais, nesodinkite augalų per daug arti sklypo ribos, o sodinkite taip, kad gyvatvorė nemestų šešėlio. Gudobeles sodinkite ne arčiau kaip 1 metrą nuo kaimyno sklypo ribos.

Tanki dygi gudobelių gyvatvorė – geriau už tvorą
© Shutterstock nuotr.

Augalų priežiūra

Žaliąja teritorijos tvora reikia rūpintis, kaip ir visais kitais augalais – purenti pomedžius, ravėti piktžoles, naikinti kenkėjus, kovoti prieš ligų sukėlėjus, ne­už­džio­vin­ti. Lais­ty­ti pe­ri­odiš­kai, ypač pir­ma­me­čius. Kar­po­mas gy­va­tvores pe­ri­odiš­kai kar­py­ti nuo pat pir­mų­jų pa­so­di­ni­mo me­tų. Tankios dygios gudobelių gyvatvorės nepraeinamos, todėl gali atstoti tvoras. Tokios pat tankios ir nepraeinamos gali būti kaukazinės slyvos, erškėčio ir raugerškio gyvatvorės.
Formavimas. Gudobelių karpoma gyvatvorė formuojama nuolat. Kaskart ją palikite 1-2 cm aukštesnę ir platesnę, negu buvo prieš tai, kol pasiekiamas optimalus aukštis. Paprastai karpoma anksti pavasarį, prieš pumpurų sprogimą (kovo mėn.), birželio mėn. ir vasaros pabaigoje, pasibaigus intensyviam ūglių augimui.

Po pirmųjų 3 karpymų, antraisiais augimo metais pasirenkama pageidaujama gyvatvorės forma. Paprastai karpoma pagal specialius medinius šablonus, tarp kurių ištempiamos virvutės. Vidutinio aukščio gyvatvorėms dažniau suteikiama stačiakampio, o aukštoms stačiakampio ar trapecijos forma. Suteikdami trapecijos formą, užtikrinsite geresnį apatinės gyvatvorės dalies apšvietimą. Svarbu parinkti tinkamą gyvatvorės plotį. Vidutinio aukščio gyvatvorių – 0,4-0,7 m, aukštų vienaeilių – ne daugiau kaip 1 m, dvieilių – 1,5 m. Gyvatvorė turi būti tokio pločio, kad būtų patogu karpyti.
Laisvai augančios gyvatvorės formuojamos iš žydinčių gudobelių krūmų.

Žaliųjų sienų augalus karpykite jaunus, tuomet suformuosite tankesnes šakas. Vėliau genima ir formuojama tik prireikus, sanitariniais tikslais: šalinkite nudžiūvusias ar nulaužtas šakas ir pan.
Gyvatvorių atjauninimas. Senesnę gudobelių gyvatvorę galima sėkmingai atjauninti. Anksti pavasarį visus gyvatvorėje augančius augalus nupjaukite beveik iki žemės, paliekant tik neaukštus kelmelius. Iš jų dar tais pačiais metais išauga gana daug naujų ūglių. Jų pakanka atjaunintai gyvatvorei suformuoti.

Tręšimas. Karpomoms gyvatvorėms reikia daugiau dėmesio, nes augalai dėl nuolatinio karpymo ir intensyvaus augimo greitai išsekina dirvą ir pradeda skursti. Sodinant gudobelių gyvatvores, į griovį įmaišykite gerai perpuvusio mėšlo arba lėtai tirpstančių kompleksinių mineralinių trąšų (40-50 g/kv. m). Šviežias mėšlas netinka. Pirmaisiais metais po pasodinimo gyvatvorės paprastai netręšiamos.
Vėliau, kiekvieną pavasarį, išberkite greitai tirpstančių daug azoto turinčių kompleksinių trąšų (30-40 g/kv. m) ir įterpkite, o vasaros pabaigoje – kalio ir fosforo trąšų. Laisvai augančias žydinčias gudobelių gyvatvores retkarčiais patręškite trąšomis su mikroelementais. Rudenį augalų šaknis mulčiuokite perpuvusiu mėšlu ar kompostine žeme arba nurūgštintomis durpėmis. Toks mulčiavimas pagerina augalų žiemojimą. Anksti pavasarį gudobelių gyvatvores palaistykite atskiestomis galvijų srutomis (1:10). Gyvatvorė „neapvalgys (nenuskriaus)“ šalia pasodintų augalų, jei bus patręšta.

Dauginimas. Dauginama sėklomis ir skiepijimu. Sėklos sėjama rudenį lauke.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Dendrologė pataria: kokie augalai dažniausiai sukelia alergiją ir kaip to išvengti

Prasidėjęs birželio mėnuo daugeliui žmonių atnešė laukiamus vasaros smagumus – saulėtus orus, galimybę maudytis lauke arba tiesiog būti gamtoje. Bet ne visi gali tuo džiaugtis, nes yra nemažai tokių žmonių, kuriems atbundanti gamta ir įvairūs augalai atneša sveikatos problemas, viena iš jų yra alergija, dar vadinama šienlige arba alerginiu rinitu.

10 vienmečių gėlių, kurias geriausiai tinka auginti saulėtose vietose

Jeigu jūsų sklype yra saulėta vieta, kurioje puikiai atrodytų gėlynas, pirmiausia turite gerai apgalvoti, kokias gėles joje tinka auginti. Pasirinkti augalai turėtų klestėti šiltoje, saulėtoje vietoje ir kartu būti nesudėtingai prižiūrimi. Parinkome keletą vienmečių gėlių, kurios puikiai jaučiasi saulėkaitoje.

Metų spalva gali atsirasti ne tik jūsų namuose, bet ir gėlyne

Patikėsite ar ne, bet sodri violetinė, šįmet paskelbta metų spalva, yra viena populiariausių gėlių žiedų spalvų. Tiesa, gamtoje ji gali būti ir švelnių, ir ryškių atspalvių, bet visada simbolizuoja karališką prabangą ir suteikia interjerui elegantiško žavesio – net kai skaisčiai violetiniais žiedais apsipila metų metus ant palangės auganti tokia įprasta kambarinė gėlė sanpaulija.

Mylimiausios močiučių gėlės pelargonijos – ne tik kambarinės gėlės (1)

Pelargonijos yra ne tik kambarinės gėlės – jas vazonuose galima laikyti ir balkone. Sėdint balkone apsuptiems gausiai žiedais pasipuošusių pelargonijų, apima jausmas, kad esi gėlių pasakoje.

Patarimai auginantiems vijoklines lauko gėles

Želdinant aplinką dažnai pamirštama viena augalų grupė, kurią verta auginti kai nėra kitų variantų, – tai vertikalieji augalai. Vertikaliai augantys augalai gali būti tie, kurie patys kopia viršun arba, kurie auga, svirdami žemyn. Šį kartą prisiminkime vijoklines gėles, dar kartais vadinamas lianomis.

Gėlės skynimui: patikrintos įdomios veislės iš augintojos lūpų

Lysvė, kurioje auginamos gėlės skynimui – dar neįprastas dalykas Lietuvoje. Tokia mada toli gražu ne nauja – ši idėja nuo seno populiari Anglijoje bei kitose Europos šalyse. Šiuo metu natūraliai atrodančios puokštės yra „ant bangos“, tad kodėl gi nepaskirti vienos lysvės būtent šiam tikslui.

Kaip sukurti nuostabią poilsio oazę: patarimai auginantiems gėles balkone

Kai už lango vilioja žaluma ir čiulba paukščiai, vis labiau norisi būti gamtoje, tad daugelis lietuvių, negalinčių gyventi be žemės lietimo, keliauja į sodybas arba į kolektyvinius sodus. O ką daryti tiems, kurie neturintys nuosavo žemės sklypelio? Jie gali susikurti žalią oazę balkone !

Sodo takelio medžiagos: grožio ir funkcionalumo paieškos

Sodo takelis gyvenamoje aplinkoje yra svarbus tiek iš praktinės, tiek iš estetinės pusės. Jo funkcinė paskirtis – palengvinti priėjimą prie gėlynų, alpinariumų, pavėsinių ir t.t. Vizualiai jis gražiai paskirsto erdvę į atskiras zonas ir suteikia jai papildomos faktūros. Tinkamas takelio medžiagų pasirinkimas – vienas iš būdų sukurti harmoningai atrodantį sklypo vaizdą.

Augalai, kurie sklypą puošia ištisus metus

Gražiai apželdintas individualaus namo ar sodybos kiemas yra tikra atgaiva tiek akims, tiek sielai. Tačiau dauguma dekoratyvinių augalų reikalauja nemažai priežiūros, todėl išskirtinai atrodančiu gėlynu gali džiaugtis tikrai ne kiekvienas. Neturintiems daug laiko ir norintiems džiaugtis visais metų laikais žaviai atrodančia aplinka, pateikiame keletą augalų, kurie žaliuoja visais metų laikais, pavyzdžių.

Serenčių nauda, kurią verta prisiminti

Šias gėlytes daugelis tikrai pažįstate, tik daug kas geriau jas žino ne serenčio, o gvazdikėlio ar tagetės vardu. Serenčiai labai dažnai sodinami visuomeniniuose gėlynuose – miestų ir miestelių aikštėse, parkuose, tad po tokio masinio (ir dažniai nevykusio) „tiražavimo“ daugeliui gėlių mylėtojų serentis asocijuojasi kaip atsibodusi ir neįdomi gėlė. Bet tik nedaugelis žino, kad serentis yra labai naudingas augalas tiek sode, tiek virtuvėje, o viešuose gėlynuose dažniausiai sodinamas skurdus ir „išėjęs iš mados“ pasirinkimas, o juk jų yra daug įdomesnių ir puošnesnių.