Rudens darbai: rožių paruošimas žiemai

 (2)
Svarbus ir atsakingas darbas rožyne rudenį – rožių paruošimas žiemos poilsiui. Kad rožės džiugintų mus savo žiedais kitais metais reikia, jog jos sėkmingai peržiemotų, o tai priklauso nuo veislės atsparumo šalčiui, nuo augalo būklės ir jo pasiruošimo žiemai, nuo oro sąlygų, taip pat nuo uždengimo būdų. Sveiki, gerai išsivystę krūmeliai su subrendusiais stiebais lengviau žiemoja, negu silpnai išsivystę, ligų nuvarginti, nepakankamai pamaitinti ir dažnai pjaunami ilgais kotais žiedams pamerkti.
Rudens darbai: rožių paruošimas žiemai
© Shutterstock nuotr.

Žiemos poilsiui rožės pradedamos ruošti jau vasaros antroje pusėje. Liepos pabaigoje jau nebetręšiama trąšomis, kurių sudėtyje yra azoto. Paskutinį kartą patręšiama kalio ir fosforo trąšomis – taip rožės geriau pasiruošia žiemai, sutvirtėja šaknų sistema, maisto medžiagos kaupiasi storosiose šaknyse, šaknies kaklelyje ir stiebų apatinėse dalyse, ląstelių sultys būna labiau koncentruotos ir rožių krūmelis išlaiko didesnius šalčius. Klysta tie rožių augintojai, kurie rožes gausiai tręšia mineralinėmis trąšomis (ypač turinčiomis daug azoto) iki vėlyvo rudens. Tokiu atveju rožės auga toliau, leidžia naujus ūglius, kurių raudoni stiebai ir lapai yra dekoratyvūs ir gražiai žiūrisi net vėlai rudenį. Tačiau tai yra apgaulinga, Maisto medžiagos, kurios reikalingos pasiruošti žiemai, yra sunaudojamos naujiems ūgliams augti, kurie yra minkšti ir pilni skysčių. Iki žiemos jie nespėja sumedėti ir sušąla. Rožės krūmelis skursta ir dažnai žūsta.

Pagrindinis rožių krūmų formavimas vykdomas pavasarį. Tačiau ir rudenį, kad būtų lengviau uždengti, rožes reikia genėti. Kada ir kiek nugenėti, kiekvienas sodininkas sprendžia pats.

Nerekomenduojama genėti anksti rudenį (rugsėjo antroje pusėje – spalio pradžioje), nes (ypač esant šiltam ir ilgam rudeniui) dalis krūmelių atsprogsta, pradeda augti ūgliukai, kurie vėlgi, kaip aukščiau minėta, nespėja pasiruošti žiemai. Mūsų klimato sąlygomis tinkamiausias laikas rudens genėjimui yra spalio – lapkričio mėnuo. Tikslus laikas gali kisti atsižvelgiant į rudens orus. Įvairių sodinių grupių rožės yra genimos skirtingai. Besidriekiančių rožių genėti beveik nereikia, tik nukarpomi ilgų, išbėgusių ūglių galai. Miniatiūrinių rožių patrumpinami nesumedėję stiebų galiukai, ne daugiau 1/3 ilgio. Arbatinių-hibridinių rožių krūmeliai apkarpomi paliekant 20-30 cm ilgio stiebus, floribundinių – šiek tiek (30-40 cm) ilgesni. Kamieninės rožės apkarpomos paliekant 20-25 cm nuo skiepijimo vietos. Parko rožių tik iškarpomi seni, ligoti ir kreivi stiebai. Vijoklinių rožių šakų taip pat nereikia trumpinti, kaip žinoma, jos žydi ant antramečių ūglių. Jų, kaip ir parko rožių, tik pašalinamos senos, apmirusios šakos. Gerai, kai nuo genėjimo iki uždengimo yra apie 2 savaičių tarpas užsigydyti ir apdžiūti, nes šviežiai nupjautų ir iškart uždengtų stiebų sultingi galai daugiau iššąla.

Kiekvienas sodininkas, atsižvelgdamas į vietines sąlygas, geni rožes skirtingai, čia pateikiame tik bendras rekomendacijas. Rudenį, po pirmųjų šalnų, dauguma rožių krūmų dar yra su žaliuojančiais lapais, nemažai jaunų ūglių su neišsiskleidusiais pumpurais. Tokios žiemai uždengtos šakos pašąla, pūna, užsikrečia grybinėmis ligomis, todėl, baigiant genėti, likusius lapus, žiedpumpurius ir žiedus reikia nukarpyti. Nuo žemės aplink rožės krūmelį nurinkti ir nugrėbti gulinčias šakeles, lapus, žiedlapius ir kt. Visa tai surinkus geriausiai sudeginti, kompostuoti jokiu būdu negalima, nes tai yra tikrų tikriausias grybinių ligų ir kenkėjų prieglobstis. Prieš dengiant rožes, dar esant teigiamai temperatūrai, patartina rožes ir žemę aplink jas nupurkšti vario preparatais. Gerai tam tinka 1 % vario sulfatas (mėlynas akmenėlis) – pigu ir efektyvu.

Dengti rožes reikia lapkričio antroje pusėje – gruodžio pradžioje, atėjus pastoviems šalčiams. Lengvų šalnų rožės nebijo, jos netgi tampa atsparesnės, palaipsniui pripranta prie žemos temperatūros. Per anksti uždengus, dar daug stiebų yra nepilnai subrendę, jų mediena yra per daug minkšta ir neatspari šalčiui.

Pilnai rožės uždengiamos, kai oro temperatūra nukrenta maždaug iki –5 laipsnių šalčio. Visos rožės apkaupiamos 20-30 cm žemių, sausų medžių lapų ar durpių sluoksniu. Po to dengiama eglišakėmis – tai geriausia dengiamoji medžiaga. Jos gerai praleidžia orą, neprisigeria vandens, saugo rožes nuo pelių.

Stiebinių rožių vainikas apdedamas eglišakėmis ir jos aprišamos. Vijoklinės rožės apstatomos stačiomis ilgesnėmis eglių šakomis ir aprišamos, taip apsaugojama apatinė krūmo dalis. Lanksčios vijoklinės rožės (Rambler tipo) nuimamos nuo atramėlės, nuleidžiamos ant žemės, prieš tai padėjus pagaliukų, kad stiebai nedrėktų, pritvirtinamos, kad nejudėtų ir uždengiamos eglišakėmis. Visos kitos neaukštos rožės tiesiog uždengiamos eglių šakomis. Nereikia dengti parko rožių, jas pakanka tik užmulčiuoti.

Negalima rožių uždengti aklinai ar per šiltai. Nepalikus vėdinimo, krūmas pradeda pūti, o per šiltai apklojus ir esant saulėtoms dienoms ir atlydžiams rožės pradeda busti, o vėl atšalus gali žūti. Dengimui tinka ir medinės dėžės, ruberoidas, maišinė medžiaga ir kt. Su polietilenu reikia elgtis atsargiai, jis gerai tinka uždengti krūmelio viršų, kad rožė neperšlaptų, tačiau šonuose būtina palikti angas, kitaip krūmas paprasčiausiai iššus. Labai gerai, kai uždengtas rožes apsninga lengvas, purus sniegas. Tokiame “patale” rožių krūmeliai kuo puikiausiai “išsimiega” iki pavasario.

Nors prižiūrint rožes ir yra rūpesčių, tačiau jų pasakiškas grožis ir auginant patirtas džiaugs-mas su kaupu atlygina įdėtą triūsą – kad atsigautų ir kūnas ir siela pakanka vieno vienintelio ramaus vasaros vakaro, kai kvepia visas sodas ir skendi žieduose.

Kaip apsaugoti rožes žiemą?

-sodinti šalčiui atsparias veisles;
-teisingai pasodinti (skiepijimo vieta 4-5 cm žemėje);
-nuo liepos mėnesio antros pusės nebetręšti, kad ūgliai pilnai subręstų;
-prieš uždengiant patrumpinti, paliekant 25-30 cm (vijoklinių, parko ir besidriekiančių nereikia -trumpinti, arba trumpinti ne daugiau 1/3), nukarpyti lapelius, kad žiemą esant atlydžiams po danga neįsimestų puvinys, nupurkšti vario preparatais (nebrangus ir gerai tam tinka Bordo ar vario sulfato 1 % tirpalas);
-prieš žiemą apkaupti (apie 15 cm) žemėmis ir (ar) užpilti durpių;
-gruodui sutraukus žemę, uždengti eglišakėmis. Tai geriausiai apsaugo nuo šalčio, graužikų, o nesant sniego nuo žiemos ir ankstyvo pavasario saulės;
-nesant eglišakių, galima uždengti dėžėmis, maišine medžiaga ir pan., t. y. viskuo, kad rožė galėtų „kvėpuoti“. Nenaudoti polietileno!
-kamienines rožes apdengti tuo pat, t. y. eglišakėmis, maišine medžiaga ir pan. ir pririšti prie stipraus kuoliuko. Auginamas dideliame vazone – įnešti į vėsią patalpą;
-esant šiltai žiemai pakanka, kad rožės būtų apkauptos žemėmis ar (ir) užpiltos durpėmis ir lengvai uždengtos eglišakėmis. Taip rožės nešunta ir yra apsaugotos nuo žiemos ir ankstyvo pavasario saulės. Taip pat reikėtų turėti pasiruošus papildomai eglišakių ar kitų dengimui tinkamų medžiagų, kad stipriau pašalus būtų galima greitai daugiau uždengti.

www.roziu-sodinukai.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kiemas

Alpinariumo akmenys: kaip parinkti ir išdėstyti (1)

Akmenys – svarbus alpinariumo elementas, tai – ne tik dekoracija augalams. Jie turėtų būti ne laiko nugludinti rieduliai, o uolienų luitai su jiems būdingais kampais.

Kaip prižiūrėti orchidėjas rugpjūčio mėnesį

Pagrindinė laistymo taisyklė, kurią turėtumėte įsidėmėti – laistyti orchidėjas tuomet, kai substratas gerai pradžiūna. Tačiau yra ir kitų svarbių ypatybių, kurias derėtų žinoti orchidėjų mylėtojams.

Stebuklingas medis su baltų žiedų kupetomis – juodauogis šeivamedis (5)

Juodauogis šeivamedis pavasarį apsipila baltais žiedais, o rudenį juodai mėlynų uogų kekėmis, nuo kurių ir kilo jo pavadinimas. Mūsų kraštuose šis augalas dar nėra tinkamai įvertintas – o juk jis ne tik puiki sodo puošmena, bet ir nuostabus pagalbininkas kulinarijoje bei liaudies medicinoje.

Kaip į sodą privilioti drugelius

Vargu ar daugelis mūsų sukame galvas, kaip privilioti į savo sodą drugelių. Gal tiesiog nepastebime, kaip jų mažėja, gal perfekcionistiškai puoselėdami gėlyną net nelabai randame laiko jais pasigrožėti, gal į kraują įaugęs kaimiškasis pragmatizmas verčia baimintis derlių niokojančių vikšrų. O gal tiesiog nepagalvojame, kaip gera stebėti virš gėlynų plevenančias plaštakes – tegul tai bus „informacija pamąstymams“.

5 rūšių skintos gėlės, kurios ištveria vasaros karščius (1)

Vasarą puošti namus skintomis gėlėmis, atrodytų, yra bergždžias darbas – puokštės daug greičiau nuvysta, todėl reikia itin atidžiai rinktis gėles, iš kurių jos sukomponuotos. Portale Delfi.lv išvardyti patarimai, į ką derėtų atsižvelgti prieš perkant puokštę dovanoti, kad žmogus, kuris ją gaus, galėtų ilgiau džiaugtis gautomis gėlėmis.

„Garden Style“: olandų kraštovaizdžio dizainerė rekomenduoja auginti visų pamirštą augalą – laumenę

Keista ir netikėta, kad olandų sodo dizainerė Carrie Preston, kurianti gražiausius šiuolaikiškus sodus ir dalyvaujanti tarptautinėse parodose, rekomenduoja ne ypatingų formų ar spalvų egzotiškas gėles, bet šiek tiek pamirštą, o kartu tokį paprastą, gražų ir nepretenzingą augalą – laumenę. Aplinkos dizaino konferencijos „Garden Style“ komandai ji papasakojo ir keletą puikių derinių su laumenėmis, kuriuos galėtumėte panaudoti savo gėlyne.

Daugiamečių augalų priežiūros gudrybės

Be daugiamečių augalų, jų įvairiaspalvių žiedų, formų ir kvapų neįmanoma sukurti gražaus sodo. Tinkamai parinkus gėles ir suderinus jas pagal aukštį, spalvą, lapų formą, galima sukurti įspūdingą gėlyną, papildyti medžių ir krūmų kompozicijas.

Ką vertėtų įsileisti į savo gėlyną (2)

Gėlynai – kiemo ar sodo gyvybiškos jėgos oazės. Vešliai žydinčiame plotelyje susipina spalvos, formos, aromatai, jie sukuria mums gerą nuotaiką ir nuteikia vaizduotę gražiems polėkiams.

Nasturtų auginimo ir priežiūros atmintinė (8)

Nasturtų (Tropaeolum), taip seniai prigijusių Lietuvoje ir kažkada augusių beveik visuose kaimo darželiuose, tėvynė – Pietų ir Centrinė Amerika. Jų yra apie 450 rūšių, tai vienmečiai arba daugiamečiai augalai.

„Garden Style“: augalas, kuris vertas sugrįžti į gėlynus dėl savo ypatingų savybių (39)

Tautinis identitetas gali būti išreikštas ne tik giedant tautišką giesmę, diskutuojant dėl šauktinių ir perkant vietinius gaminius, bet ir kuriant savo aplinką. Dairykimės į Europos tendencijas, bet nepraraskime savojo identiteto. Rūtos yra tas augalas, be kurio neįsivaizduojamas tradicinis gėlynas, tačiau ir šiuolaikiniame sklype joms verta atrasti vietos.

10 augalų, kurie žydi liepą, auginimo ypatumai (4)

Vasara įpusėjo – liepos mėnesį daugiausia saulėtų ir karščiausių dienų, tad sode karaliauja vienmečiai augalai. Žydi serenčiai, verbenos, kvapieji žirneliai, nasturtės, kvapusis tabakas, portulakos, sukučiai ir kitos vasaros gėlių parado dalyvės.

Apsilankymas Šakiuose: kokie aplinkos sprendimai pavyko ir kokie ne

Jau pristatėme Dzūkijos sostinės Alytaus želdynus, pabuvojome Lietuvos vidurio mieste Kėdainiuose, o šįkart keliaujame į Suvalkijos miestą Šakius. Nors miestas ir nėra didelis (jame gyvena mažiau nei 6000 gyventojų), bet yra zanavykų sostinė, turi miesto parką ir jaukią centrinę aikštę. Tiesa, tądien kai lankėmės Šakiuose, centrinė aikštė buvo aptverta, nes vyko rekonstrukcijos darbai, bet būsimas bendras jos vaizdas jau matėsi. Aikštės centre įrenginėjamas įdomus ir šiuolaikiškas kariljonas (varpų komplektas), iš toliau atrodantis tarsi skulptūra. Juk kadaise Šakiuose gyveno svarbiausias „varpininkas“ Vincas Kudirka. Tad tikėtina, kad po rekonstrukcijos ši aikštė sužydės ir įvairiaspalviais žiedais, kurių gausu prie netoli esančio V. Kudirkos paminklo.

PRIEŠ ir PO: minimalios priemonės, bet įspūdingas rezultatas viename kieme Vilniuje (21)

Dar prieš kraštovaizdžio dizainerei Astai Grabauskienei imantis įgyvendinti priekinio namo kiemo rekonstrukciją, aplinka čia tarsi ir buvo suprojektuota – vidury vejos augo daug medelių ir krūmų, šalia buvo alpinariumas. Tačiau ši sklypo dalis buvo matoma iš visų pusių, todėl šeimininkai jos nemėgo. Iš naujo ją suprojektavus ir apželdinus, labai paprastoje erdvėje minimaliomis priemonėmis sukurta jauki, atgaivą teikianti aplinka.