Rudens darbai: rožių paruošimas žiemai
www.roziu-sodinukai.lt /
Nuotrauka: Shutterstock nuotr.
2013 m. rugsėjo 17 d. 10:25

Rudens darbai: rožių paruošimas žiemai

Svarbus ir atsakingas darbas rožyne rudenį – rožių paruošimas žiemos poilsiui. Kad rožės džiugintų mus savo žiedais kitais metais reikia, jog jos sėkmingai peržiemotų, o tai priklauso nuo veislės atsparumo šalčiui, nuo augalo būklės ir jo pasiruošimo žiemai, nuo oro sąlygų, taip pat nuo uždengimo būdų. Sveiki, gerai išsivystę krūmeliai su subrendusiais stiebais lengviau žiemoja, negu silpnai išsivystę, ligų nuvarginti, nepakankamai pamaitinti ir dažnai pjaunami ilgais kotais žiedams pamerkti.

Žiemos poilsiui rožės pradedamos ruošti jau vasaros antroje pusėje. Liepos pabaigoje jau nebetręšiama trąšomis, kurių sudėtyje yra azoto. Paskutinį kartą patręšiama kalio ir fosforo trąšomis – taip rožės geriau pasiruošia žiemai, sutvirtėja šaknų sistema, maisto medžiagos kaupiasi storosiose šaknyse, šaknies kaklelyje ir stiebų apatinėse dalyse, ląstelių sultys būna labiau koncentruotos ir rožių krūmelis išlaiko didesnius šalčius. Klysta tie rožių augintojai, kurie rožes gausiai tręšia mineralinėmis trąšomis (ypač turinčiomis daug azoto) iki vėlyvo rudens. Tokiu atveju rožės auga toliau, leidžia naujus ūglius, kurių raudoni stiebai ir lapai yra dekoratyvūs ir gražiai žiūrisi net vėlai rudenį. Tačiau tai yra apgaulinga, Maisto medžiagos, kurios reikalingos pasiruošti žiemai, yra sunaudojamos naujiems ūgliams augti, kurie yra minkšti ir pilni skysčių. Iki žiemos jie nespėja sumedėti ir sušąla. Rožės krūmelis skursta ir dažnai žūsta.

Pagrindinis rožių krūmų formavimas vykdomas pavasarį. Tačiau ir rudenį, kad būtų lengviau uždengti, rožes reikia genėti. Kada ir kiek nugenėti, kiekvienas sodininkas sprendžia pats.

Nerekomenduojama genėti anksti rudenį (rugsėjo antroje pusėje – spalio pradžioje), nes (ypač esant šiltam ir ilgam rudeniui) dalis krūmelių atsprogsta, pradeda augti ūgliukai, kurie vėlgi, kaip aukščiau minėta, nespėja pasiruošti žiemai. Mūsų klimato sąlygomis tinkamiausias laikas rudens genėjimui yra spalio – lapkričio mėnuo. Tikslus laikas gali kisti atsižvelgiant į rudens orus. Įvairių sodinių grupių rožės yra genimos skirtingai. Besidriekiančių rožių genėti beveik nereikia, tik nukarpomi ilgų, išbėgusių ūglių galai. Miniatiūrinių rožių patrumpinami nesumedėję stiebų galiukai, ne daugiau 1/3 ilgio. Arbatinių-hibridinių rožių krūmeliai apkarpomi paliekant 20-30 cm ilgio stiebus, floribundinių – šiek tiek (30-40 cm) ilgesni. Kamieninės rožės apkarpomos paliekant 20-25 cm nuo skiepijimo vietos. Parko rožių tik iškarpomi seni, ligoti ir kreivi stiebai. Vijoklinių rožių šakų taip pat nereikia trumpinti, kaip žinoma, jos žydi ant antramečių ūglių. Jų, kaip ir parko rožių, tik pašalinamos senos, apmirusios šakos. Gerai, kai nuo genėjimo iki uždengimo yra apie 2 savaičių tarpas užsigydyti ir apdžiūti, nes šviežiai nupjautų ir iškart uždengtų stiebų sultingi galai daugiau iššąla.

Kiekvienas sodininkas, atsižvelgdamas į vietines sąlygas, geni rožes skirtingai, čia pateikiame tik bendras rekomendacijas. Rudenį, po pirmųjų šalnų, dauguma rožių krūmų dar yra su žaliuojančiais lapais, nemažai jaunų ūglių su neišsiskleidusiais pumpurais. Tokios žiemai uždengtos šakos pašąla, pūna, užsikrečia grybinėmis ligomis, todėl, baigiant genėti, likusius lapus, žiedpumpurius ir žiedus reikia nukarpyti. Nuo žemės aplink rožės krūmelį nurinkti ir nugrėbti gulinčias šakeles, lapus, žiedlapius ir kt. Visa tai surinkus geriausiai sudeginti, kompostuoti jokiu būdu negalima, nes tai yra tikrų tikriausias grybinių ligų ir kenkėjų prieglobstis. Prieš dengiant rožes, dar esant teigiamai temperatūrai, patartina rožes ir žemę aplink jas nupurkšti vario preparatais. Gerai tam tinka 1 % vario sulfatas (mėlynas akmenėlis) – pigu ir efektyvu.

Dengti rožes reikia lapkričio antroje pusėje – gruodžio pradžioje, atėjus pastoviems šalčiams. Lengvų šalnų rožės nebijo, jos netgi tampa atsparesnės, palaipsniui pripranta prie žemos temperatūros. Per anksti uždengus, dar daug stiebų yra nepilnai subrendę, jų mediena yra per daug minkšta ir neatspari šalčiui.

Pilnai rožės uždengiamos, kai oro temperatūra nukrenta maždaug iki –5 laipsnių šalčio. Visos rožės apkaupiamos 20-30 cm žemių, sausų medžių lapų ar durpių sluoksniu. Po to dengiama eglišakėmis – tai geriausia dengiamoji medžiaga. Jos gerai praleidžia orą, neprisigeria vandens, saugo rožes nuo pelių.

Stiebinių rožių vainikas apdedamas eglišakėmis ir jos aprišamos. Vijoklinės rožės apstatomos stačiomis ilgesnėmis eglių šakomis ir aprišamos, taip apsaugojama apatinė krūmo dalis. Lanksčios vijoklinės rožės (Rambler tipo) nuimamos nuo atramėlės, nuleidžiamos ant žemės, prieš tai padėjus pagaliukų, kad stiebai nedrėktų, pritvirtinamos, kad nejudėtų ir uždengiamos eglišakėmis. Visos kitos neaukštos rožės tiesiog uždengiamos eglių šakomis. Nereikia dengti parko rožių, jas pakanka tik užmulčiuoti.

Negalima rožių uždengti aklinai ar per šiltai. Nepalikus vėdinimo, krūmas pradeda pūti, o per šiltai apklojus ir esant saulėtoms dienoms ir atlydžiams rožės pradeda busti, o vėl atšalus gali žūti. Dengimui tinka ir medinės dėžės, ruberoidas, maišinė medžiaga ir kt. Su polietilenu reikia elgtis atsargiai, jis gerai tinka uždengti krūmelio viršų, kad rožė neperšlaptų, tačiau šonuose būtina palikti angas, kitaip krūmas paprasčiausiai iššus. Labai gerai, kai uždengtas rožes apsninga lengvas, purus sniegas. Tokiame “patale” rožių krūmeliai kuo puikiausiai “išsimiega” iki pavasario.

Nors prižiūrint rožes ir yra rūpesčių, tačiau jų pasakiškas grožis ir auginant patirtas džiaugs-mas su kaupu atlygina įdėtą triūsą – kad atsigautų ir kūnas ir siela pakanka vieno vienintelio ramaus vasaros vakaro, kai kvepia visas sodas ir skendi žieduose.

Kaip apsaugoti rožes žiemą?

-sodinti šalčiui atsparias veisles;
-teisingai pasodinti (skiepijimo vieta 4-5 cm žemėje);
-nuo liepos mėnesio antros pusės nebetręšti, kad ūgliai pilnai subręstų;
-prieš uždengiant patrumpinti, paliekant 25-30 cm (vijoklinių, parko ir besidriekiančių nereikia -trumpinti, arba trumpinti ne daugiau 1/3), nukarpyti lapelius, kad žiemą esant atlydžiams po danga neįsimestų puvinys, nupurkšti vario preparatais (nebrangus ir gerai tam tinka Bordo ar vario sulfato 1 % tirpalas);
-prieš žiemą apkaupti (apie 15 cm) žemėmis ir (ar) užpilti durpių;
-gruodui sutraukus žemę, uždengti eglišakėmis. Tai geriausiai apsaugo nuo šalčio, graužikų, o nesant sniego nuo žiemos ir ankstyvo pavasario saulės;
-nesant eglišakių, galima uždengti dėžėmis, maišine medžiaga ir pan., t. y. viskuo, kad rožė galėtų „kvėpuoti“. Nenaudoti polietileno!
-kamienines rožes apdengti tuo pat, t. y. eglišakėmis, maišine medžiaga ir pan. ir pririšti prie stipraus kuoliuko. Auginamas dideliame vazone – įnešti į vėsią patalpą;
-esant šiltai žiemai pakanka, kad rožės būtų apkauptos žemėmis ar (ir) užpiltos durpėmis ir lengvai uždengtos eglišakėmis. Taip rožės nešunta ir yra apsaugotos nuo žiemos ir ankstyvo pavasario saulės. Taip pat reikėtų turėti pasiruošus papildomai eglišakių ar kitų dengimui tinkamų medžiagų, kad stipriau pašalus būtų galima greitai daugiau uždengti.

www.roziu-sodinukai.lt
PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 2 komentarai
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
Sode Vilniuje – sumanus kraštovaizdžio architektės sprendimas
„Geras sodas yra tas, kuris eliminuoja prastus vaizdus ir pabrėžia gražius“, – tvirtina kraštovaizdžio dizainerė Asta Grabauskienė. Šia tiesa ji rėmėsi kurdama sodą nuosavame sklype. Viena vertus, čia nuostabi gamta: sklypas atsiremia į Šeškinės ozo geologinį draustinį, kitoje pusėje atsiveria puiki miesto panorama. Kita vertus, trikampė sklypo forma nėra labai patraukli, šlaitai irgi kelia savų reikalavimų.
Kokie kenkėjai tyko gyvūnų kieme?
Vasara pagaliau atvyko ir šiltėjant orams visi šeimos nariai, įskaitant ir keturkojus, stengiasi daugiau laiko praleisti besimėgaudami saulės spinduliais. Deja, bet įkyrūs vabzdžiai, tokie kaip erkės, blusos ar uodai gali greitai sugadinti šiltą iškylą lauke, ypatingai gyvūnams, kurie patys negali apsiginti ir apsisaugoti taip, kaip gali žmonės.
Dendrologės rekomendacijos, kaip sodinti ir prižiūrėti rododendrus vasarą
Rododendrai – tai visad žaliuojantys ir metantys lapus krūmai, žydintys įvairiaspalviais žiedais. Pavasarį grožimės jų gausiu žydėjimu, spalvingais ryškiaspalviais ar švelnesnių potėpių debesimis. „Ką gi jau ir vasara, dauguma rododendrų nužydėjo, tačiau kai kurie dar žydės ir liepą – šviesusis (Rh. arborescens), lipnusis (R. viscosum) ar antrą kartą rugpjūtį, pavyzdžiui, Rh. 'Cuningham‘s White“, – teigia Jolanta Šabūnaitė, VDU Botanikos sodo Dendrologijos kolekcijų sektoriaus Botaninių kolekcijų kuratorė.
Kraštovaizdžio specialistų patarimai besirenkantiems gyvatvorę <sup style="color: #ff0000;">1 dalis</sup>
Kodėl vis daugiau žmonių medines, metalines, aukštas, plačias tvoras nusprendžia iškeisti į žalias gyvatvores? Manytume todėl, kad pastarosios yra estetiškesnės ir naudingesnės. Naudingos, nes priešingai nei paprastos tvoros, jos saugo nuo vėjo, gatvės triukšmo, sugeria dulkes, kenksmingas medžiagas. Taip pat jos susilieja su natūralia gamta, puošia aplinką ir gali atrodyti labai išskirtinai.
Tai, ko dar nežinojote apie narcizus
Žiedą į šoną pakreipęs, tarsi besigrožintis savimi veidrodyje, narcizas senovės graikus įkvėpė sukurti legendą apie savimylą jaunuolį, tačiau šio tuštybė, tenka pripažinti, buvo pagrįsta – tarp anksti pražystančių pavasario žiedų narcizai išsiskiria subtiliai atsainia elegancija.
Kas yra kurkliai ir kaip juos naikinti?
Daugeliu įvairių vardų vadinanami kurkliai tikrai nėra laukiamas svečias nė viename darže. Nugraužtos daržovės, pažeisti sodinukai dažniausiai būna būtent šių vabzdžių darbas. Blogiausia, kad juos išnaikinti yra sunku, nes jie geba gerai prisitaikyti prie naujų sąlygų. Tačiau išsigąsti ir pasiduoti be kovos neverta – egzistuoja nemažai priemonių, padėsiančių bent jau sumažinti šių kenkėjų skaičių. Patarimais, kaip atsikratyti kurklių, dalinosi ManoNamai.lt kalbintos pašnekovės.
Kraštovaizdžio specialistų patarimai, kokius augalus auginti pavėsyje
Ką daryti su tamsiu sklypo kampu? Visi tokį turime: po stambia obelimi, už namo, prie tankios gyvatvorės, prie atraminės sienutės ar aklinos tvoros. Nedidelių miesto sklypų savininkai dažnai turi dar sudėtingesnį variantą: ilgą siaurą pavėsingą juostą palei namą šiaurinėje pusėje. Ar gali būti tokia vieta ir vešli, ir džiuginanti akį, pataria specialistai.
Pradžiamokslis formuojantiems gėlynus
Gėlės ir gėlynai – neatsiejama kiekvienos tinkamai tvarkomos ir prižiūrimos sodybos (ar sodo) dalis. Sodyba, prie kurios neauga gėlių, nėra krūmelių ar medelių, atrodo negyva. Nuo pavasario iki vėlyvo rudens žaliuojantys, įvairių spalvų žiedais švytintys augalai aplinką daro savitą, išsiskiriančią iš gretimų sodybų.
Pluoštinės kanapės: ir buičiai, ir namų statybai
Kanapių esama įvairių rūšių, ir panaudojamos jos skirtingai. Apie tai, koks naudingas augalas yra pluoštinės kanapės, tinkantis ir maitintis, ir gydytis, ir baldus gaminti, namus statyti, kalbamės su Upytės bandymų stoties vyresniąja mokslo bendradarbe dr. Zofija Jankauskiene.