Rudens darbai: rožių paruošimas žiemai

 (3)
Svarbus ir atsakingas darbas rožyne rudenį – rožių paruošimas žiemos poilsiui. Kad rožės džiugintų mus savo žiedais kitais metais reikia, jog jos sėkmingai peržiemotų, o tai priklauso nuo veislės atsparumo šalčiui, nuo augalo būklės ir jo pasiruošimo žiemai, nuo oro sąlygų, taip pat nuo uždengimo būdų. Sveiki, gerai išsivystę krūmeliai su subrendusiais stiebais lengviau žiemoja, negu silpnai išsivystę, ligų nuvarginti, nepakankamai pamaitinti ir dažnai pjaunami ilgais kotais žiedams pamerkti.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Žiemos poilsiui rožės pradedamos ruošti jau vasaros antroje pusėje. Liepos pabaigoje jau nebetręšiama trąšomis, kurių sudėtyje yra azoto. Paskutinį kartą patręšiama kalio ir fosforo trąšomis – taip rožės geriau pasiruošia žiemai, sutvirtėja šaknų sistema, maisto medžiagos kaupiasi storosiose šaknyse, šaknies kaklelyje ir stiebų apatinėse dalyse, ląstelių sultys būna labiau koncentruotos ir rožių krūmelis išlaiko didesnius šalčius. Klysta tie rožių augintojai, kurie rožes gausiai tręšia mineralinėmis trąšomis (ypač turinčiomis daug azoto) iki vėlyvo rudens. Tokiu atveju rožės auga toliau, leidžia naujus ūglius, kurių raudoni stiebai ir lapai yra dekoratyvūs ir gražiai žiūrisi net vėlai rudenį. Tačiau tai yra apgaulinga, Maisto medžiagos, kurios reikalingos pasiruošti žiemai, yra sunaudojamos naujiems ūgliams augti, kurie yra minkšti ir pilni skysčių. Iki žiemos jie nespėja sumedėti ir sušąla. Rožės krūmelis skursta ir dažnai žūsta.

Pagrindinis rožių krūmų formavimas vykdomas pavasarį. Tačiau ir rudenį, kad būtų lengviau uždengti, rožes reikia genėti. Kada ir kiek nugenėti, kiekvienas sodininkas sprendžia pats.

Nerekomenduojama genėti anksti rudenį (rugsėjo antroje pusėje – spalio pradžioje), nes (ypač esant šiltam ir ilgam rudeniui) dalis krūmelių atsprogsta, pradeda augti ūgliukai, kurie vėlgi, kaip aukščiau minėta, nespėja pasiruošti žiemai. Mūsų klimato sąlygomis tinkamiausias laikas rudens genėjimui yra spalio – lapkričio mėnuo. Tikslus laikas gali kisti atsižvelgiant į rudens orus. Įvairių sodinių grupių rožės yra genimos skirtingai. Besidriekiančių rožių genėti beveik nereikia, tik nukarpomi ilgų, išbėgusių ūglių galai. Miniatiūrinių rožių patrumpinami nesumedėję stiebų galiukai, ne daugiau 1/3 ilgio. Arbatinių-hibridinių rožių krūmeliai apkarpomi paliekant 20-30 cm ilgio stiebus, floribundinių – šiek tiek (30-40 cm) ilgesni. Kamieninės rožės apkarpomos paliekant 20-25 cm nuo skiepijimo vietos. Parko rožių tik iškarpomi seni, ligoti ir kreivi stiebai. Vijoklinių rožių šakų taip pat nereikia trumpinti, kaip žinoma, jos žydi ant antramečių ūglių. Jų, kaip ir parko rožių, tik pašalinamos senos, apmirusios šakos. Gerai, kai nuo genėjimo iki uždengimo yra apie 2 savaičių tarpas užsigydyti ir apdžiūti, nes šviežiai nupjautų ir iškart uždengtų stiebų sultingi galai daugiau iššąla.

Kiekvienas sodininkas, atsižvelgdamas į vietines sąlygas, geni rožes skirtingai, čia pateikiame tik bendras rekomendacijas. Rudenį, po pirmųjų šalnų, dauguma rožių krūmų dar yra su žaliuojančiais lapais, nemažai jaunų ūglių su neišsiskleidusiais pumpurais. Tokios žiemai uždengtos šakos pašąla, pūna, užsikrečia grybinėmis ligomis, todėl, baigiant genėti, likusius lapus, žiedpumpurius ir žiedus reikia nukarpyti. Nuo žemės aplink rožės krūmelį nurinkti ir nugrėbti gulinčias šakeles, lapus, žiedlapius ir kt. Visa tai surinkus geriausiai sudeginti, kompostuoti jokiu būdu negalima, nes tai yra tikrų tikriausias grybinių ligų ir kenkėjų prieglobstis. Prieš dengiant rožes, dar esant teigiamai temperatūrai, patartina rožes ir žemę aplink jas nupurkšti vario preparatais. Gerai tam tinka 1 % vario sulfatas (mėlynas akmenėlis) – pigu ir efektyvu.

Dengti rožes reikia lapkričio antroje pusėje – gruodžio pradžioje, atėjus pastoviems šalčiams. Lengvų šalnų rožės nebijo, jos netgi tampa atsparesnės, palaipsniui pripranta prie žemos temperatūros. Per anksti uždengus, dar daug stiebų yra nepilnai subrendę, jų mediena yra per daug minkšta ir neatspari šalčiui.

Pilnai rožės uždengiamos, kai oro temperatūra nukrenta maždaug iki –5 laipsnių šalčio. Visos rožės apkaupiamos 20-30 cm žemių, sausų medžių lapų ar durpių sluoksniu. Po to dengiama eglišakėmis – tai geriausia dengiamoji medžiaga. Jos gerai praleidžia orą, neprisigeria vandens, saugo rožes nuo pelių.

Stiebinių rožių vainikas apdedamas eglišakėmis ir jos aprišamos. Vijoklinės rožės apstatomos stačiomis ilgesnėmis eglių šakomis ir aprišamos, taip apsaugojama apatinė krūmo dalis. Lanksčios vijoklinės rožės (Rambler tipo) nuimamos nuo atramėlės, nuleidžiamos ant žemės, prieš tai padėjus pagaliukų, kad stiebai nedrėktų, pritvirtinamos, kad nejudėtų ir uždengiamos eglišakėmis. Visos kitos neaukštos rožės tiesiog uždengiamos eglių šakomis. Nereikia dengti parko rožių, jas pakanka tik užmulčiuoti.

Negalima rožių uždengti aklinai ar per šiltai. Nepalikus vėdinimo, krūmas pradeda pūti, o per šiltai apklojus ir esant saulėtoms dienoms ir atlydžiams rožės pradeda busti, o vėl atšalus gali žūti. Dengimui tinka ir medinės dėžės, ruberoidas, maišinė medžiaga ir kt. Su polietilenu reikia elgtis atsargiai, jis gerai tinka uždengti krūmelio viršų, kad rožė neperšlaptų, tačiau šonuose būtina palikti angas, kitaip krūmas paprasčiausiai iššus. Labai gerai, kai uždengtas rožes apsninga lengvas, purus sniegas. Tokiame “patale” rožių krūmeliai kuo puikiausiai “išsimiega” iki pavasario.

Nors prižiūrint rožes ir yra rūpesčių, tačiau jų pasakiškas grožis ir auginant patirtas džiaugs-mas su kaupu atlygina įdėtą triūsą – kad atsigautų ir kūnas ir siela pakanka vieno vienintelio ramaus vasaros vakaro, kai kvepia visas sodas ir skendi žieduose.

Kaip apsaugoti rožes žiemą?

-sodinti šalčiui atsparias veisles;
-teisingai pasodinti (skiepijimo vieta 4-5 cm žemėje);
-nuo liepos mėnesio antros pusės nebetręšti, kad ūgliai pilnai subręstų;
-prieš uždengiant patrumpinti, paliekant 25-30 cm (vijoklinių, parko ir besidriekiančių nereikia -trumpinti, arba trumpinti ne daugiau 1/3), nukarpyti lapelius, kad žiemą esant atlydžiams po danga neįsimestų puvinys, nupurkšti vario preparatais (nebrangus ir gerai tam tinka Bordo ar vario sulfato 1 % tirpalas);
-prieš žiemą apkaupti (apie 15 cm) žemėmis ir (ar) užpilti durpių;
-gruodui sutraukus žemę, uždengti eglišakėmis. Tai geriausiai apsaugo nuo šalčio, graužikų, o nesant sniego nuo žiemos ir ankstyvo pavasario saulės;
-nesant eglišakių, galima uždengti dėžėmis, maišine medžiaga ir pan., t. y. viskuo, kad rožė galėtų „kvėpuoti“. Nenaudoti polietileno!
-kamienines rožes apdengti tuo pat, t. y. eglišakėmis, maišine medžiaga ir pan. ir pririšti prie stipraus kuoliuko. Auginamas dideliame vazone – įnešti į vėsią patalpą;
-esant šiltai žiemai pakanka, kad rožės būtų apkauptos žemėmis ar (ir) užpiltos durpėmis ir lengvai uždengtos eglišakėmis. Taip rožės nešunta ir yra apsaugotos nuo žiemos ir ankstyvo pavasario saulės. Taip pat reikėtų turėti pasiruošus papildomai eglišakių ar kitų dengimui tinkamų medžiagų, kad stipriau pašalus būtų galima greitai daugiau uždengti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Šv. Valentino dienai artėjant: meilė tarp augalų – ir ji egzistuoja?

Kas yra meilė gamtoje tarp augalų? Leisime sau pajuokauti. Tai kryptingas siekimas daugintis bei pratęsti save palikuonyse. Tik neskamba romantiškai, ar ne? Romantikos nėra, bet už tai kaip praktiška, nes nėra sielos kančių nerandant „tinkamo mylimojo“.

Kuo tręšti orchidėjas, kad jos pražystų jau po mėnesio

Orchidėja – nuostabus tropinis augalas, kuris puošia daugumos mūsų namų palanges. Natūralioje gamtoje ši gėlė dažniausiai gyvena ant medžių, įsikibdama šaknimis į reljefinę žievę ir misdama joje esančiomis medžiagomis. Bet auginama namuose ši tropikų gražuolė neturi kur gauti maistinių medžiagų, nes medienos substratas, kuriame ji auga, ilgainiui jas praranda.

Augalai vampyrai: kurie kambariniai augalai siurbia energiją, o kurie ją spinduliuoja (3)

Mylėti augalą ne mažiau svarbu, nei pasodinti jį į kokybišką žemę ir laiku palaistyti. Augalai su kaupu atiduoda mums tą rūpestį, kuriuo mes kasdien juos apdovanojame. Augalai valo orą ir sugeria neigiamą energiją, kuri susikaupia patalpose per dieną.

Augalas, kuris papuoš ne tik kambarius, bet ir balkonus bei kiemus

Šis puošnus kambarinis augalas, kilęs iš Tolimųjų Rytų (Japonijos, Kinijos bei Korėjos), gali papuošti ne tik kambarius, bet ir balkonus ar įėjimus į namus bei įstaigas, nes yra atsparus žiemai ir lauke jį galima laikyti iki esant 10–15 laipsnių šalčio. Lietuvoje japoninė aukuba auginama kambariuose, bet vidurio ir pietų Europos šalyse – tai įprastas lauko augalas.

Apželdinimo tendencijos 2018-iesiems

Tik užsivėrus senųjų metų durims, įtakingi dizaino leidiniai bei portalai suskumba mums pranešti, kokios spalvos, mados bei tendencijos bus aktualiausios atėjusiais 2018-aisias metais. Tai vyksta ne tik interjero ar aprangos srityje, aplinkos tvarkymą bei dizainą tai taip pat paliečia. Taipogi metų pradžioje verta pasižvalgyti po Čelsio gėlių parodos programą – parodiniai sodai šiai augalų pasaulio olimpiadai yra kuriami dizainerių, laikančių ranką ant laikmečio pulso.

Sparnuočių priežiūra žiemą: svarbiausia lesyklos, bet nepamirškite ir inkilų

Pasirodžius tikrai žiemai ir ją lydinčiam šalčiui bei sniegui, atėjo ir metas pasirūpinti sparnuočiais. Kad žiemą kalbame apie lesyklas, tai lyg savaime suprantama, bet kodėl minime ir inkilus? Bet – apie viską iš eilės.

5 pojūčiai: kurkime savo aplinką kitaip

Net labiausiai išpuoselėta aplinka kartais neturi jaukumo ir šarmo, o kartais mažai prižiūrima sodyba gali būti pati mieliausia pasaulyje. Kas lemia, kad kiemas daro įspūdį? Kaip sukurti tokią aplinką, kad ji būtų jauki, kad norėtųsi ten leisti kuo daugiau laiko, kad ji paliktų įspūdį ir būtų neužmirštama? Dabar pats metas pradėti planuoti svajonių aplinką.

Tikra namų puošmena – fikusas: kaip išsirinkti ir tinkamai prižiūrėti (1)

Fikusai (lot. Ficus) yra vieni iš labiausiai paplitusių augalų, nes jų tiek daug, kad kiekvienas gali rasti fikusą pagal savo skonį ir interjerą. Fikusai gana plačiai paplitę ir gamtoje, ypač Azijos tropiniuose, ir subtropiniuose regionuose, Australijoje, Viduržemio jūros regione. Jų būna ir didelių medžių, ir vijoklinių augalų smulkiais lapeliais. Papasakosime apie kambaryje auginamus fikusus ir jų priežiūrą.

Oro augalai: be šaknų, bet dieviško grožio

Sunku patikėti, kad jie tikrai auga bet kur – galite tiesiog padėti ant knygos, pakabinti ant siūlo ar įdėti į stiklinį laikiklį. Kviečiame žiūrėti VIDEO reportažą, kuriame rasite visus atsakymus, kas tai yra, kaip atrodo, kaip laistyti, dauginti ir tręšti bei sužinosite kitus priežiūros niuansus.

Nereiklus ir lengvai auginamas – pinigų medis

Jeigu būtų renkamas nereiklių kambarinių augalų dešimtukas, tai šis augalas tikrai į jį patektų. Daug kas jį dar vadina „pinigų medžiu“ arba zamifolija. Tad jeigu ieškote namams arba darbo vietai lengvai auginamo kambarinio augalo, dar ir simbolizuojantį sėkmę piniguose – pabandykite auginti zamiokulką.