Rudens darbai: rožių paruošimas žiemai

 (2)
Svarbus ir atsakingas darbas rožyne rudenį – rožių paruošimas žiemos poilsiui. Kad rožės džiugintų mus savo žiedais kitais metais reikia, jog jos sėkmingai peržiemotų, o tai priklauso nuo veislės atsparumo šalčiui, nuo augalo būklės ir jo pasiruošimo žiemai, nuo oro sąlygų, taip pat nuo uždengimo būdų. Sveiki, gerai išsivystę krūmeliai su subrendusiais stiebais lengviau žiemoja, negu silpnai išsivystę, ligų nuvarginti, nepakankamai pamaitinti ir dažnai pjaunami ilgais kotais žiedams pamerkti.
© Shutterstock nuotr.

Žiemos poilsiui rožės pradedamos ruošti jau vasaros antroje pusėje. Liepos pabaigoje jau nebetręšiama trąšomis, kurių sudėtyje yra azoto. Paskutinį kartą patręšiama kalio ir fosforo trąšomis – taip rožės geriau pasiruošia žiemai, sutvirtėja šaknų sistema, maisto medžiagos kaupiasi storosiose šaknyse, šaknies kaklelyje ir stiebų apatinėse dalyse, ląstelių sultys būna labiau koncentruotos ir rožių krūmelis išlaiko didesnius šalčius. Klysta tie rožių augintojai, kurie rožes gausiai tręšia mineralinėmis trąšomis (ypač turinčiomis daug azoto) iki vėlyvo rudens. Tokiu atveju rožės auga toliau, leidžia naujus ūglius, kurių raudoni stiebai ir lapai yra dekoratyvūs ir gražiai žiūrisi net vėlai rudenį. Tačiau tai yra apgaulinga, Maisto medžiagos, kurios reikalingos pasiruošti žiemai, yra sunaudojamos naujiems ūgliams augti, kurie yra minkšti ir pilni skysčių. Iki žiemos jie nespėja sumedėti ir sušąla. Rožės krūmelis skursta ir dažnai žūsta.

Pagrindinis rožių krūmų formavimas vykdomas pavasarį. Tačiau ir rudenį, kad būtų lengviau uždengti, rožes reikia genėti. Kada ir kiek nugenėti, kiekvienas sodininkas sprendžia pats.

Nerekomenduojama genėti anksti rudenį (rugsėjo antroje pusėje – spalio pradžioje), nes (ypač esant šiltam ir ilgam rudeniui) dalis krūmelių atsprogsta, pradeda augti ūgliukai, kurie vėlgi, kaip aukščiau minėta, nespėja pasiruošti žiemai. Mūsų klimato sąlygomis tinkamiausias laikas rudens genėjimui yra spalio – lapkričio mėnuo. Tikslus laikas gali kisti atsižvelgiant į rudens orus. Įvairių sodinių grupių rožės yra genimos skirtingai. Besidriekiančių rožių genėti beveik nereikia, tik nukarpomi ilgų, išbėgusių ūglių galai. Miniatiūrinių rožių patrumpinami nesumedėję stiebų galiukai, ne daugiau 1/3 ilgio. Arbatinių-hibridinių rožių krūmeliai apkarpomi paliekant 20-30 cm ilgio stiebus, floribundinių – šiek tiek (30-40 cm) ilgesni. Kamieninės rožės apkarpomos paliekant 20-25 cm nuo skiepijimo vietos. Parko rožių tik iškarpomi seni, ligoti ir kreivi stiebai. Vijoklinių rožių šakų taip pat nereikia trumpinti, kaip žinoma, jos žydi ant antramečių ūglių. Jų, kaip ir parko rožių, tik pašalinamos senos, apmirusios šakos. Gerai, kai nuo genėjimo iki uždengimo yra apie 2 savaičių tarpas užsigydyti ir apdžiūti, nes šviežiai nupjautų ir iškart uždengtų stiebų sultingi galai daugiau iššąla.

Kiekvienas sodininkas, atsižvelgdamas į vietines sąlygas, geni rožes skirtingai, čia pateikiame tik bendras rekomendacijas. Rudenį, po pirmųjų šalnų, dauguma rožių krūmų dar yra su žaliuojančiais lapais, nemažai jaunų ūglių su neišsiskleidusiais pumpurais. Tokios žiemai uždengtos šakos pašąla, pūna, užsikrečia grybinėmis ligomis, todėl, baigiant genėti, likusius lapus, žiedpumpurius ir žiedus reikia nukarpyti. Nuo žemės aplink rožės krūmelį nurinkti ir nugrėbti gulinčias šakeles, lapus, žiedlapius ir kt. Visa tai surinkus geriausiai sudeginti, kompostuoti jokiu būdu negalima, nes tai yra tikrų tikriausias grybinių ligų ir kenkėjų prieglobstis. Prieš dengiant rožes, dar esant teigiamai temperatūrai, patartina rožes ir žemę aplink jas nupurkšti vario preparatais. Gerai tam tinka 1 % vario sulfatas (mėlynas akmenėlis) – pigu ir efektyvu.

Dengti rožes reikia lapkričio antroje pusėje – gruodžio pradžioje, atėjus pastoviems šalčiams. Lengvų šalnų rožės nebijo, jos netgi tampa atsparesnės, palaipsniui pripranta prie žemos temperatūros. Per anksti uždengus, dar daug stiebų yra nepilnai subrendę, jų mediena yra per daug minkšta ir neatspari šalčiui.

Pilnai rožės uždengiamos, kai oro temperatūra nukrenta maždaug iki –5 laipsnių šalčio. Visos rožės apkaupiamos 20-30 cm žemių, sausų medžių lapų ar durpių sluoksniu. Po to dengiama eglišakėmis – tai geriausia dengiamoji medžiaga. Jos gerai praleidžia orą, neprisigeria vandens, saugo rožes nuo pelių.

Stiebinių rožių vainikas apdedamas eglišakėmis ir jos aprišamos. Vijoklinės rožės apstatomos stačiomis ilgesnėmis eglių šakomis ir aprišamos, taip apsaugojama apatinė krūmo dalis. Lanksčios vijoklinės rožės (Rambler tipo) nuimamos nuo atramėlės, nuleidžiamos ant žemės, prieš tai padėjus pagaliukų, kad stiebai nedrėktų, pritvirtinamos, kad nejudėtų ir uždengiamos eglišakėmis. Visos kitos neaukštos rožės tiesiog uždengiamos eglių šakomis. Nereikia dengti parko rožių, jas pakanka tik užmulčiuoti.

Negalima rožių uždengti aklinai ar per šiltai. Nepalikus vėdinimo, krūmas pradeda pūti, o per šiltai apklojus ir esant saulėtoms dienoms ir atlydžiams rožės pradeda busti, o vėl atšalus gali žūti. Dengimui tinka ir medinės dėžės, ruberoidas, maišinė medžiaga ir kt. Su polietilenu reikia elgtis atsargiai, jis gerai tinka uždengti krūmelio viršų, kad rožė neperšlaptų, tačiau šonuose būtina palikti angas, kitaip krūmas paprasčiausiai iššus. Labai gerai, kai uždengtas rožes apsninga lengvas, purus sniegas. Tokiame “patale” rožių krūmeliai kuo puikiausiai “išsimiega” iki pavasario.

Nors prižiūrint rožes ir yra rūpesčių, tačiau jų pasakiškas grožis ir auginant patirtas džiaugs-mas su kaupu atlygina įdėtą triūsą – kad atsigautų ir kūnas ir siela pakanka vieno vienintelio ramaus vasaros vakaro, kai kvepia visas sodas ir skendi žieduose.

Kaip apsaugoti rožes žiemą?

-sodinti šalčiui atsparias veisles;
-teisingai pasodinti (skiepijimo vieta 4-5 cm žemėje);
-nuo liepos mėnesio antros pusės nebetręšti, kad ūgliai pilnai subręstų;
-prieš uždengiant patrumpinti, paliekant 25-30 cm (vijoklinių, parko ir besidriekiančių nereikia -trumpinti, arba trumpinti ne daugiau 1/3), nukarpyti lapelius, kad žiemą esant atlydžiams po danga neįsimestų puvinys, nupurkšti vario preparatais (nebrangus ir gerai tam tinka Bordo ar vario sulfato 1 % tirpalas);
-prieš žiemą apkaupti (apie 15 cm) žemėmis ir (ar) užpilti durpių;
-gruodui sutraukus žemę, uždengti eglišakėmis. Tai geriausiai apsaugo nuo šalčio, graužikų, o nesant sniego nuo žiemos ir ankstyvo pavasario saulės;
-nesant eglišakių, galima uždengti dėžėmis, maišine medžiaga ir pan., t. y. viskuo, kad rožė galėtų „kvėpuoti“. Nenaudoti polietileno!
-kamienines rožes apdengti tuo pat, t. y. eglišakėmis, maišine medžiaga ir pan. ir pririšti prie stipraus kuoliuko. Auginamas dideliame vazone – įnešti į vėsią patalpą;
-esant šiltai žiemai pakanka, kad rožės būtų apkauptos žemėmis ar (ir) užpiltos durpėmis ir lengvai uždengtos eglišakėmis. Taip rožės nešunta ir yra apsaugotos nuo žiemos ir ankstyvo pavasario saulės. Taip pat reikėtų turėti pasiruošus papildomai eglišakių ar kitų dengimui tinkamų medžiagų, kad stipriau pašalus būtų galima greitai daugiau uždengti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

4 idėjos, kurios jūsų balkoną pavers svajonių oaze

Triukšmingo miesto apsuptyje norisi kažkur pabėgti ir atsipalaiduoti. Puodelis kavos nuosavoje gėlių oazėje viduryje miesto skamba neįtikėtinai? Be reikalo. Tai įmanoma čia pat – jūsų balkone, tereikia pasinaudoti keliais patarimais.

Ciklamenas: auginimas ir priežiūra namų sąlygomis

Gėlių parduotuvėje išvydus ciklameną, sunku susilaikyti jo neįsigijus. Bet namie šis augalas dažnai nuvilia: labai greit praranda savo patrauklumą, išsiskleidę žiedai vysta ir nyksta, lapai gelsta. Taip nutinka dėl neteisingos priežiūros.

Augalas, kuris džiugina stambiais ir puošniais žiedais (4)

Kambarinių augalų įvairovė yra didžiulė ir gėlių parduotuvėse nuolat pasirodo vis naujesnių ir įdomesnių gėlių rūšių bei veislių. Bet dažnai neužmirštamos ir įprastinės, nuo seno auginamos gėlės, nes tai laiko išbandyti augalai, kartais net paveldimi iš kartos į kartą. Vieni iš tokių yra kinrožės, mėgstami ir dažnai pas mus auginami kambariniai augalai. Tad ir šiais laikais kinrožė vis dar yra vienas iš mėgstamiausių kambario puošmenų. Anksčiau kinrožę pagal jos botaninį vardą vadindavo hibisku, todėl šį pavadinimą galima išgirsti dažnai ir dabar.

Dekoratyvinė kambario puošmena: ilgakotis singonis ir jo priežiūra (4)

Žalialapių augalų asortimentas toks platus, kad juos rinktis galima ne tik dėl to, kad jie kambaryje sukuria palankų mikroklimatą, bet ir pagal estetinius poreikius. Jei manote, kad jūsų interjere trūksta vešlaus žalialapio svyrančio augalo, rinkitės ilgakotį singonį (Syngonium podophyllum).

Krūmai ir gėlės, kuriais priviliosite drugius ir bites

Žiema jau persirito į antrąją pusę, pavasaris nebe už kalnų, tad vis dažniau mintyse planuojamės pavasario darbus ir kokius naujus augalus sėsime bei sodinsime, kas žydės gėlynuose ir sode. Jeigu norite santarvės su gamta bei didesnės bioįvairovės savo kieme – pasisodinkite augalų, kuriuos mėgsta drugeliai, bitės, kamanės ir kiti nektaro ieškantys vabzdžiai. Tad pristatome penkis krūmus ir gėles, kurie yra ne tik medingi (t.y. turintys medaus), bet ir papuoš jūsų kiemą.

Naudinga: kaip panaudoti kavos tirščius sodininkystėje (34)

Nesvarbu, ar kasdien sau pasiruošiate po puodelį kavos, ar pastebėjote, kad vietos kavinukė pradėjo išmesti maišus panaudotos kavos, jums gali būti įdomu sužinoti apie šio gėrimo tirščių kompostavimą. Gal kavos tirščiai gali pasitarnauti kaip trąšos? Kavos tirščiai sode padės ar pakenks? Viską, ką reikia žinoti apie kavos tirščius ir sodininkystę, skaitykite šiame straipsnyje.

Įdomu: pirmoji pražydusi kosmose gėlė, kuri gali tapti ir jūsų sodo puošmena (1)

Tarptautinėje kosminėje stotyje prieš metus pražydo ryškiai oranžinė gvaizdūnė. Tai buvo pirmas augalas, sukrovęs žiedus kosmose. Gvaizdūnių, kurios yra valgomos, auginimas yra ilgalaikio NASA projekto „Veggie“ dalis. Projekto tikslas – maistui skirtų augalų auginimas kosmose, planuojant ilgalaikes kosmines misijas į Marsą.

Augalas, kuris pasaldins gyvenimą (11)

Tai, kad cukrus ir įvairūs saldikliai kenkia sveikatai, žino kiekvienas, tačiau ne kiekvienas yra girdėjęs apie augalą, kuris gali puikiai pakeisti cukrų. Tai – stevija.

Kaip prižiūrėti elegantiškąją kambarinę sanpauliją? (11)

Sanpaulija (lot. Saintpaulia), liaudyje dar vadinama Afrikos žibuokle – kambarinis augalas, kuris namuose dažniausiai atsiranda būtent rudenį ir žiemą, kai norisi žiedų ir spalvų. Kad puošnioji gėlė ilgai džiugintų akį, pateikiame patarimus, kaip teisingai ją prižiūrėti.

Sužinokite, kokios ligos puola falenopsį ir kaip su jomis kovoti (1)

„Falenopsis užmezgė žiedus, bet jie ėmė byrėti. Ant augalo pasirodė baltos dėmės. Kas tai?“ – klausia skaitytojai.

Kambarinė eglutė – aukštoji araukarija

Kalėdinės šventės baigėsi, bet norime prisiminti vieną įdomią „eglutę“. Tik šįkart kalbėsime ne apie kalėdinę eglę, o apie augalą, kurį dažnai vadiname kambarine eglute. Pasaulyje araukarijų auga gana daug rūšių, bet mes labiau žinome dvi – tai čilinę (Araucaria araucana), kurią sunkiai, bet galima auginti lauke bei aukštąją (A.heterophylla). Apie pirmąją dar rašysime kiek vėliau, nes tai tikrai įspūdingas augalas ir vertas dėmesio, o šį kartą patarsime, kaip auginti antrąją.

Kaip rūpintis kambariniu augalu, jei ant dirvos paviršiaus atsirado pelėsis (2)

Neretai mes iš pačių geriausių paskatų augalus perlaistome, ir tai suprantame tik ant vazono žemės paviršiaus pastebėję pelėsį. Ką reikėtų daryti, jei vazone įsiveisia pelėsis?

Gidas, kaip nusipirkti orchidėją, kuri papuoš kiekvieną būstą

Ir kelias orchidėjas lepinantis mėgėjas, ir jas kolekcionuojantis žinovas savo „pirmąja meile“ dažniausiai įvardija dovanų gautą baltą, drugelį primenantį falenopsį. O paskui jau sunku sustoti...

Kas labiausiai tinka Jūsų namams: gėlės zodiako ženklams (8)

Kiekvienas Zodiako ženklas turi jam tinkančias spalvas, akmenis ir netgi gėles. Visi džiaugiamės gamta, bet kadangi kiekvienas Zodiako ženklas atitinka tam tikrą energiją ar stilių, juos trauks skirtinga flora ir fauna.

5 populiariausi mitai apie medžių priežiūrą (4)

Lapkričio pabaigoje Vilniaus universiteto Botanikos sode vyko konferencija apie naujoves ir tendencijas želdynuose. Vienas iš labiausiai klausytojus sudominusių pranešimų šiame renginyje buvo apie klaidas, kurias daro besirūpinantys medžiais ar krūmais, apie tai, kokie pasenę mitai vis dar gajūs šioje srityje bei apie naujausius mokslo atradimus. Tad šį kartą kalbiname VšĮ „Lietuvos arboristikos centro“ vadovą Algį Davenį.