Rudens darbai: rožių paruošimas žiemai
www.roziu-sodinukai.lt /
Nuotrauka: Shutterstock nuotr.
2013 m. rugsėjo 17 d. 10:25

Rudens darbai: rožių paruošimas žiemai

Svarbus ir atsakingas darbas rožyne rudenį – rožių paruošimas žiemos poilsiui. Kad rožės džiugintų mus savo žiedais kitais metais reikia, jog jos sėkmingai peržiemotų, o tai priklauso nuo veislės atsparumo šalčiui, nuo augalo būklės ir jo pasiruošimo žiemai, nuo oro sąlygų, taip pat nuo uždengimo būdų. Sveiki, gerai išsivystę krūmeliai su subrendusiais stiebais lengviau žiemoja, negu silpnai išsivystę, ligų nuvarginti, nepakankamai pamaitinti ir dažnai pjaunami ilgais kotais žiedams pamerkti.

Žiemos poilsiui rožės pradedamos ruošti jau vasaros antroje pusėje. Liepos pabaigoje jau nebetręšiama trąšomis, kurių sudėtyje yra azoto. Paskutinį kartą patręšiama kalio ir fosforo trąšomis – taip rožės geriau pasiruošia žiemai, sutvirtėja šaknų sistema, maisto medžiagos kaupiasi storosiose šaknyse, šaknies kaklelyje ir stiebų apatinėse dalyse, ląstelių sultys būna labiau koncentruotos ir rožių krūmelis išlaiko didesnius šalčius. Klysta tie rožių augintojai, kurie rožes gausiai tręšia mineralinėmis trąšomis (ypač turinčiomis daug azoto) iki vėlyvo rudens. Tokiu atveju rožės auga toliau, leidžia naujus ūglius, kurių raudoni stiebai ir lapai yra dekoratyvūs ir gražiai žiūrisi net vėlai rudenį. Tačiau tai yra apgaulinga, Maisto medžiagos, kurios reikalingos pasiruošti žiemai, yra sunaudojamos naujiems ūgliams augti, kurie yra minkšti ir pilni skysčių. Iki žiemos jie nespėja sumedėti ir sušąla. Rožės krūmelis skursta ir dažnai žūsta.

Pagrindinis rožių krūmų formavimas vykdomas pavasarį. Tačiau ir rudenį, kad būtų lengviau uždengti, rožes reikia genėti. Kada ir kiek nugenėti, kiekvienas sodininkas sprendžia pats.

Nerekomenduojama genėti anksti rudenį (rugsėjo antroje pusėje – spalio pradžioje), nes (ypač esant šiltam ir ilgam rudeniui) dalis krūmelių atsprogsta, pradeda augti ūgliukai, kurie vėlgi, kaip aukščiau minėta, nespėja pasiruošti žiemai. Mūsų klimato sąlygomis tinkamiausias laikas rudens genėjimui yra spalio – lapkričio mėnuo. Tikslus laikas gali kisti atsižvelgiant į rudens orus. Įvairių sodinių grupių rožės yra genimos skirtingai. Besidriekiančių rožių genėti beveik nereikia, tik nukarpomi ilgų, išbėgusių ūglių galai. Miniatiūrinių rožių patrumpinami nesumedėję stiebų galiukai, ne daugiau 1/3 ilgio. Arbatinių-hibridinių rožių krūmeliai apkarpomi paliekant 20-30 cm ilgio stiebus, floribundinių – šiek tiek (30-40 cm) ilgesni. Kamieninės rožės apkarpomos paliekant 20-25 cm nuo skiepijimo vietos. Parko rožių tik iškarpomi seni, ligoti ir kreivi stiebai. Vijoklinių rožių šakų taip pat nereikia trumpinti, kaip žinoma, jos žydi ant antramečių ūglių. Jų, kaip ir parko rožių, tik pašalinamos senos, apmirusios šakos. Gerai, kai nuo genėjimo iki uždengimo yra apie 2 savaičių tarpas užsigydyti ir apdžiūti, nes šviežiai nupjautų ir iškart uždengtų stiebų sultingi galai daugiau iššąla.

Kiekvienas sodininkas, atsižvelgdamas į vietines sąlygas, geni rožes skirtingai, čia pateikiame tik bendras rekomendacijas. Rudenį, po pirmųjų šalnų, dauguma rožių krūmų dar yra su žaliuojančiais lapais, nemažai jaunų ūglių su neišsiskleidusiais pumpurais. Tokios žiemai uždengtos šakos pašąla, pūna, užsikrečia grybinėmis ligomis, todėl, baigiant genėti, likusius lapus, žiedpumpurius ir žiedus reikia nukarpyti. Nuo žemės aplink rožės krūmelį nurinkti ir nugrėbti gulinčias šakeles, lapus, žiedlapius ir kt. Visa tai surinkus geriausiai sudeginti, kompostuoti jokiu būdu negalima, nes tai yra tikrų tikriausias grybinių ligų ir kenkėjų prieglobstis. Prieš dengiant rožes, dar esant teigiamai temperatūrai, patartina rožes ir žemę aplink jas nupurkšti vario preparatais. Gerai tam tinka 1 % vario sulfatas (mėlynas akmenėlis) – pigu ir efektyvu.

Dengti rožes reikia lapkričio antroje pusėje – gruodžio pradžioje, atėjus pastoviems šalčiams. Lengvų šalnų rožės nebijo, jos netgi tampa atsparesnės, palaipsniui pripranta prie žemos temperatūros. Per anksti uždengus, dar daug stiebų yra nepilnai subrendę, jų mediena yra per daug minkšta ir neatspari šalčiui.

Pilnai rožės uždengiamos, kai oro temperatūra nukrenta maždaug iki –5 laipsnių šalčio. Visos rožės apkaupiamos 20-30 cm žemių, sausų medžių lapų ar durpių sluoksniu. Po to dengiama eglišakėmis – tai geriausia dengiamoji medžiaga. Jos gerai praleidžia orą, neprisigeria vandens, saugo rožes nuo pelių.

Stiebinių rožių vainikas apdedamas eglišakėmis ir jos aprišamos. Vijoklinės rožės apstatomos stačiomis ilgesnėmis eglių šakomis ir aprišamos, taip apsaugojama apatinė krūmo dalis. Lanksčios vijoklinės rožės (Rambler tipo) nuimamos nuo atramėlės, nuleidžiamos ant žemės, prieš tai padėjus pagaliukų, kad stiebai nedrėktų, pritvirtinamos, kad nejudėtų ir uždengiamos eglišakėmis. Visos kitos neaukštos rožės tiesiog uždengiamos eglių šakomis. Nereikia dengti parko rožių, jas pakanka tik užmulčiuoti.

Negalima rožių uždengti aklinai ar per šiltai. Nepalikus vėdinimo, krūmas pradeda pūti, o per šiltai apklojus ir esant saulėtoms dienoms ir atlydžiams rožės pradeda busti, o vėl atšalus gali žūti. Dengimui tinka ir medinės dėžės, ruberoidas, maišinė medžiaga ir kt. Su polietilenu reikia elgtis atsargiai, jis gerai tinka uždengti krūmelio viršų, kad rožė neperšlaptų, tačiau šonuose būtina palikti angas, kitaip krūmas paprasčiausiai iššus. Labai gerai, kai uždengtas rožes apsninga lengvas, purus sniegas. Tokiame “patale” rožių krūmeliai kuo puikiausiai “išsimiega” iki pavasario.

Nors prižiūrint rožes ir yra rūpesčių, tačiau jų pasakiškas grožis ir auginant patirtas džiaugs-mas su kaupu atlygina įdėtą triūsą – kad atsigautų ir kūnas ir siela pakanka vieno vienintelio ramaus vasaros vakaro, kai kvepia visas sodas ir skendi žieduose.

Kaip apsaugoti rožes žiemą?

-sodinti šalčiui atsparias veisles;
-teisingai pasodinti (skiepijimo vieta 4-5 cm žemėje);
-nuo liepos mėnesio antros pusės nebetręšti, kad ūgliai pilnai subręstų;
-prieš uždengiant patrumpinti, paliekant 25-30 cm (vijoklinių, parko ir besidriekiančių nereikia -trumpinti, arba trumpinti ne daugiau 1/3), nukarpyti lapelius, kad žiemą esant atlydžiams po danga neįsimestų puvinys, nupurkšti vario preparatais (nebrangus ir gerai tam tinka Bordo ar vario sulfato 1 % tirpalas);
-prieš žiemą apkaupti (apie 15 cm) žemėmis ir (ar) užpilti durpių;
-gruodui sutraukus žemę, uždengti eglišakėmis. Tai geriausiai apsaugo nuo šalčio, graužikų, o nesant sniego nuo žiemos ir ankstyvo pavasario saulės;
-nesant eglišakių, galima uždengti dėžėmis, maišine medžiaga ir pan., t. y. viskuo, kad rožė galėtų „kvėpuoti“. Nenaudoti polietileno!
-kamienines rožes apdengti tuo pat, t. y. eglišakėmis, maišine medžiaga ir pan. ir pririšti prie stipraus kuoliuko. Auginamas dideliame vazone – įnešti į vėsią patalpą;
-esant šiltai žiemai pakanka, kad rožės būtų apkauptos žemėmis ar (ir) užpiltos durpėmis ir lengvai uždengtos eglišakėmis. Taip rožės nešunta ir yra apsaugotos nuo žiemos ir ankstyvo pavasario saulės. Taip pat reikėtų turėti pasiruošus papildomai eglišakių ar kitų dengimui tinkamų medžiagų, kad stipriau pašalus būtų galima greitai daugiau uždengti.

www.roziu-sodinukai.lt
PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 2 komentarai
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
Panevėžietę nustebino įspūdingą žiedų skaičių sukrovusi juka
Panevėžietė Nijolė Lukošienė jukas savo namų gėlyne pradėjo auginti daugiau nei prieš 20 metų, o šiemet, visai prieš savo gimtadienį, sulaukė ypatingos dovanos – kieme augančios jukos sukrovė net 56 įspūdingo grožio žiedus.
Kodėl ir kaip reikia mulčiuoti
Karštomis dienomis – mažiau laistymo. Tai vienas iš mulčiavimo privalumų. Kaip mulčiuoti ir kokį mulčią naudoti, pasakoja modernių želdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorės Ingė Auželienė ir Sandra Kanapeckaitė.
Kokios daržovės gali supūti dėl nedėkingos vasaros pradžios
Po ankstyvųjų karščių atėjęs vėsus ir drėgnas birželis atnešė susirūpinimo visiems augintojams. Koks galimas tokių užsitęsusių orų poveikis sodams, daržams ir gėlynams, papasakojo modernių želdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorės Ingė Auželienė ir Sandra Kanapeckaitė.
Tinkamiausi kambariniai augalai pagal zodiako ženklą
Augalas ant jūsų palangės gali ne tik skleisti malonų kvapą ir suteikti gerų emocijų, bet ir tapti neigiamos energijos šaltiniu. Kaip išsirinkti tinkamus kambarinius augalus, kurie pakrautų pozityvia energija ir dovanotų gerą nuotaiką?
Viskas, ką turite žinoti apie raganes
Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos krūmai arba pus­krūmiai. Savaime auga vidutinio klimato juostoje, dau­giausia šiauriniame pusrutulyje. Šie augalai sutinkami miškuose, upių pakraščiuose, stepėse, kalnuose, šlaituo­se. Jų stiebas stačias arba laipioja apsisukančiais apie at­ramas lapkočiais.
<span style="color: #ff4040;">Skaitytojas klausia:</span> ką reikia žinoti, jei šalia mano sklypo kaimynas stato malkinę
Šalia skaitytojo Martyno sklypo kaimynas stato malkinę. Kadangi tai gali turėti įtakos sodo derliui, jis teiraujausi, kur galima būtų kreiptis šiuo klausimu. Į jį atsako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Šiaudinytė:
Puikūnai – gėlės, kurios geriausiai auga po medžiais arba pusiau pavėsingame balkone
Lotyniškas puikūnų pavadinimas mimulus kilęs iš žodžių mime – artistas, pokštininkas, juokdarys, ir mimo – beždžionė. Puikūnų žiedo vainikėlio forma primena surauktą beždžionės snukutį, o žiedai ryškūs ir margi, lyg juokdario kaukė. Šeimoje yra apie 150 rūšių žolinių augalų arba puskrūmių. Daugiausiai tai daugiamečiai žoliniai augalai, Lietuvoje auginami kaip vienmečiai.
Ekobaseinas: įkvėptas gamtos
Vandens telkinys pagyvina kraštovaizdį, suteikia jam gyvybės, neretai tampa ir pagrindiniu kiemo akcentu. O jei jis harmoningai dera prie aplinkos ir dar suteikia malonumo pasipliuškenti švarutėliame vandenyje – ko daugiau reikia!
Nereiklūs, bet gražūs dekoratyviniai krūmai
Žydi, gražūs lapai, struktūriški, atsparūs – kas? Dekoratyviniai krūmai. Be abejo, yra ir tokių, kurie lepūs, brangūs, nuolat puolami kenkėjų ir reikalaujantys daug priežiūros. Tačiau šiandien ne apie juos – modernių želdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorės Elė Urbonienė ir Sandra Kanapeckaitė išvardija keletą dekoratyvinių krūmų, kurie gražūs, nereiklūs ir tikrai verti rasti vietą mūsų sklypuose.
Kaip pavasarį gydyti apgraužtus vaismedžius?
Ne vienam sodininkui pavasarį ištįsta veidai, pamačius, kiškių ar pelių, nugraužtą vaismedžių žievę. Jei žaizdelės nedidelės, jas aštriu peiliu nulyginame ir patepame sodo tepalu. Reikia tepti pažeistą medieną, o ne žievę. Tokios žaizdos gerai užgis, jeigu jas aprišime tamsia polietileno ar kitokia plėvele, popieriumi ir kt. Po plėvele greitai susidaro kaliusas. Taip aprišus galima užgydyti net dideles – pusės metro ilgio ir pusės kamieno apimties padarytą žaizdą.