Rudens darbai: rožių paruošimas žiemai
www.roziu-sodinukai.lt /
Nuotrauka: Shutterstock nuotr.
2013 m. rugsėjo 17 d. 10:25

Rudens darbai: rožių paruošimas žiemai

Svarbus ir atsakingas darbas rožyne rudenį – rožių paruošimas žiemos poilsiui. Kad rožės džiugintų mus savo žiedais kitais metais reikia, jog jos sėkmingai peržiemotų, o tai priklauso nuo veislės atsparumo šalčiui, nuo augalo būklės ir jo pasiruošimo žiemai, nuo oro sąlygų, taip pat nuo uždengimo būdų. Sveiki, gerai išsivystę krūmeliai su subrendusiais stiebais lengviau žiemoja, negu silpnai išsivystę, ligų nuvarginti, nepakankamai pamaitinti ir dažnai pjaunami ilgais kotais žiedams pamerkti.

Žiemos poilsiui rožės pradedamos ruošti jau vasaros antroje pusėje. Liepos pabaigoje jau nebetręšiama trąšomis, kurių sudėtyje yra azoto. Paskutinį kartą patręšiama kalio ir fosforo trąšomis – taip rožės geriau pasiruošia žiemai, sutvirtėja šaknų sistema, maisto medžiagos kaupiasi storosiose šaknyse, šaknies kaklelyje ir stiebų apatinėse dalyse, ląstelių sultys būna labiau koncentruotos ir rožių krūmelis išlaiko didesnius šalčius. Klysta tie rožių augintojai, kurie rožes gausiai tręšia mineralinėmis trąšomis (ypač turinčiomis daug azoto) iki vėlyvo rudens. Tokiu atveju rožės auga toliau, leidžia naujus ūglius, kurių raudoni stiebai ir lapai yra dekoratyvūs ir gražiai žiūrisi net vėlai rudenį. Tačiau tai yra apgaulinga, Maisto medžiagos, kurios reikalingos pasiruošti žiemai, yra sunaudojamos naujiems ūgliams augti, kurie yra minkšti ir pilni skysčių. Iki žiemos jie nespėja sumedėti ir sušąla. Rožės krūmelis skursta ir dažnai žūsta.

Pagrindinis rožių krūmų formavimas vykdomas pavasarį. Tačiau ir rudenį, kad būtų lengviau uždengti, rožes reikia genėti. Kada ir kiek nugenėti, kiekvienas sodininkas sprendžia pats.

Nerekomenduojama genėti anksti rudenį (rugsėjo antroje pusėje – spalio pradžioje), nes (ypač esant šiltam ir ilgam rudeniui) dalis krūmelių atsprogsta, pradeda augti ūgliukai, kurie vėlgi, kaip aukščiau minėta, nespėja pasiruošti žiemai. Mūsų klimato sąlygomis tinkamiausias laikas rudens genėjimui yra spalio – lapkričio mėnuo. Tikslus laikas gali kisti atsižvelgiant į rudens orus. Įvairių sodinių grupių rožės yra genimos skirtingai. Besidriekiančių rožių genėti beveik nereikia, tik nukarpomi ilgų, išbėgusių ūglių galai. Miniatiūrinių rožių patrumpinami nesumedėję stiebų galiukai, ne daugiau 1/3 ilgio. Arbatinių-hibridinių rožių krūmeliai apkarpomi paliekant 20-30 cm ilgio stiebus, floribundinių – šiek tiek (30-40 cm) ilgesni. Kamieninės rožės apkarpomos paliekant 20-25 cm nuo skiepijimo vietos. Parko rožių tik iškarpomi seni, ligoti ir kreivi stiebai. Vijoklinių rožių šakų taip pat nereikia trumpinti, kaip žinoma, jos žydi ant antramečių ūglių. Jų, kaip ir parko rožių, tik pašalinamos senos, apmirusios šakos. Gerai, kai nuo genėjimo iki uždengimo yra apie 2 savaičių tarpas užsigydyti ir apdžiūti, nes šviežiai nupjautų ir iškart uždengtų stiebų sultingi galai daugiau iššąla.

Kiekvienas sodininkas, atsižvelgdamas į vietines sąlygas, geni rožes skirtingai, čia pateikiame tik bendras rekomendacijas. Rudenį, po pirmųjų šalnų, dauguma rožių krūmų dar yra su žaliuojančiais lapais, nemažai jaunų ūglių su neišsiskleidusiais pumpurais. Tokios žiemai uždengtos šakos pašąla, pūna, užsikrečia grybinėmis ligomis, todėl, baigiant genėti, likusius lapus, žiedpumpurius ir žiedus reikia nukarpyti. Nuo žemės aplink rožės krūmelį nurinkti ir nugrėbti gulinčias šakeles, lapus, žiedlapius ir kt. Visa tai surinkus geriausiai sudeginti, kompostuoti jokiu būdu negalima, nes tai yra tikrų tikriausias grybinių ligų ir kenkėjų prieglobstis. Prieš dengiant rožes, dar esant teigiamai temperatūrai, patartina rožes ir žemę aplink jas nupurkšti vario preparatais. Gerai tam tinka 1 % vario sulfatas (mėlynas akmenėlis) – pigu ir efektyvu.

Dengti rožes reikia lapkričio antroje pusėje – gruodžio pradžioje, atėjus pastoviems šalčiams. Lengvų šalnų rožės nebijo, jos netgi tampa atsparesnės, palaipsniui pripranta prie žemos temperatūros. Per anksti uždengus, dar daug stiebų yra nepilnai subrendę, jų mediena yra per daug minkšta ir neatspari šalčiui.

Pilnai rožės uždengiamos, kai oro temperatūra nukrenta maždaug iki –5 laipsnių šalčio. Visos rožės apkaupiamos 20-30 cm žemių, sausų medžių lapų ar durpių sluoksniu. Po to dengiama eglišakėmis – tai geriausia dengiamoji medžiaga. Jos gerai praleidžia orą, neprisigeria vandens, saugo rožes nuo pelių.

Stiebinių rožių vainikas apdedamas eglišakėmis ir jos aprišamos. Vijoklinės rožės apstatomos stačiomis ilgesnėmis eglių šakomis ir aprišamos, taip apsaugojama apatinė krūmo dalis. Lanksčios vijoklinės rožės (Rambler tipo) nuimamos nuo atramėlės, nuleidžiamos ant žemės, prieš tai padėjus pagaliukų, kad stiebai nedrėktų, pritvirtinamos, kad nejudėtų ir uždengiamos eglišakėmis. Visos kitos neaukštos rožės tiesiog uždengiamos eglių šakomis. Nereikia dengti parko rožių, jas pakanka tik užmulčiuoti.

Negalima rožių uždengti aklinai ar per šiltai. Nepalikus vėdinimo, krūmas pradeda pūti, o per šiltai apklojus ir esant saulėtoms dienoms ir atlydžiams rožės pradeda busti, o vėl atšalus gali žūti. Dengimui tinka ir medinės dėžės, ruberoidas, maišinė medžiaga ir kt. Su polietilenu reikia elgtis atsargiai, jis gerai tinka uždengti krūmelio viršų, kad rožė neperšlaptų, tačiau šonuose būtina palikti angas, kitaip krūmas paprasčiausiai iššus. Labai gerai, kai uždengtas rožes apsninga lengvas, purus sniegas. Tokiame “patale” rožių krūmeliai kuo puikiausiai “išsimiega” iki pavasario.

Nors prižiūrint rožes ir yra rūpesčių, tačiau jų pasakiškas grožis ir auginant patirtas džiaugs-mas su kaupu atlygina įdėtą triūsą – kad atsigautų ir kūnas ir siela pakanka vieno vienintelio ramaus vasaros vakaro, kai kvepia visas sodas ir skendi žieduose.

Kaip apsaugoti rožes žiemą?

-sodinti šalčiui atsparias veisles;
-teisingai pasodinti (skiepijimo vieta 4-5 cm žemėje);
-nuo liepos mėnesio antros pusės nebetręšti, kad ūgliai pilnai subręstų;
-prieš uždengiant patrumpinti, paliekant 25-30 cm (vijoklinių, parko ir besidriekiančių nereikia -trumpinti, arba trumpinti ne daugiau 1/3), nukarpyti lapelius, kad žiemą esant atlydžiams po danga neįsimestų puvinys, nupurkšti vario preparatais (nebrangus ir gerai tam tinka Bordo ar vario sulfato 1 % tirpalas);
-prieš žiemą apkaupti (apie 15 cm) žemėmis ir (ar) užpilti durpių;
-gruodui sutraukus žemę, uždengti eglišakėmis. Tai geriausiai apsaugo nuo šalčio, graužikų, o nesant sniego nuo žiemos ir ankstyvo pavasario saulės;
-nesant eglišakių, galima uždengti dėžėmis, maišine medžiaga ir pan., t. y. viskuo, kad rožė galėtų „kvėpuoti“. Nenaudoti polietileno!
-kamienines rožes apdengti tuo pat, t. y. eglišakėmis, maišine medžiaga ir pan. ir pririšti prie stipraus kuoliuko. Auginamas dideliame vazone – įnešti į vėsią patalpą;
-esant šiltai žiemai pakanka, kad rožės būtų apkauptos žemėmis ar (ir) užpiltos durpėmis ir lengvai uždengtos eglišakėmis. Taip rožės nešunta ir yra apsaugotos nuo žiemos ir ankstyvo pavasario saulės. Taip pat reikėtų turėti pasiruošus papildomai eglišakių ar kitų dengimui tinkamų medžiagų, kad stipriau pašalus būtų galima greitai daugiau uždengti.

www.roziu-sodinukai.lt
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinakte su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
Kiekvienas galės ilgai džiaugtis gražios puokštės žiedais, jei žinos keletą pagrindinių reikalavimų. Labai svarbu laiku nuskinti žiedus, pamerktas gėles saugoti nuo stipraus garavimo ir nuolat keisti vandenį. Išsirinkite vazą, priklausomai nuo puokštės ir gėlių dydžio, kad gėlių stiebai nebūtų prisispaudę vienas prie kito.
Azalijos (lot. Azalea) – gražios ir Lietuvoje gana populiarios gėlės . Nors šiltesnio klimato regionuose jos auginamos kaip sodo augalai, mūsų šalyje šie krūmeliai randa vietą vazonuose, ir kartą per metus pradžiugina jų augintojus žiedais. Pasidomėjome, kaip prižiūrėti šias gėles bei paklausėme Kretingos žiemos sodo agronomės Eleonoros Ranciuvienės praktinių patarimų.
Daugelis tikriausiai prisimena, kad vaikystėje beveik kiekvienuose namuose ant palangės žaliuodavo alijošius – lengvai prižiūrimas ir mažai dėmesio reikalaujantis augalas. O mūsų laikais kukliojo alijošiaus vietą namuose užėmė svetimšaliai gražuoliai augalai, kurių vešli žaluma ir ryškiaspalviai žiedai džiugina akį ir puošia interjerą. Tačiau nevertėtų pamiršti ir alijošiaus, nes jis gali būti naudingas ne tik interjere.
Jau čia pat Vėlinės, tad skubame tvarkyti išėjusiųjų artimųjų kapus. Deja, spalio pabaiga ir lapkričio pradžia paprastai ateina su šalnomis ar net stiprokais šalčiais. Tad visos iki tol gražiai žydėjusios gėlėschrizantemos, našlaitės, begonijos ir kt. po šaltos nakties pajuoduoja ir prašyte prašosi kuo greičiau išmetamos. Jeigu vis tiek norisi kapą papuošti natūralia žaluma, bet nenorite dirbtinų gėlių, sodinkite sumedėjusius augalus – nedidelius medelius ar krūmus ir ypač spygliuočius, kurie paprastai yra nereiklūs ir nuolat žaliuoja. Jeigu augalas užaugintas vazone (arba vadinama uždara šaknų sistema), tai tokį galėsite sodinti nuo ankstyvo pavasario iki kol žemė visai įšals ir bus neįkasama. Sumedėjusių augalų tarpe yra daugybė, kurie puošniai atrodo, lėtai auga ir užauga visai nedideli. Priminsime pačius tinkamiausius kapams.
Dar spalio mėnesį rožynuose mus džiugina paskutinieji rožių žiedai. Tad rudens pabaigoje reikia pasirūpinti mūsų soduose, gėlynuose gėlių karalienėmis – rožėmis, kad kitais metais vėl gausiai žydėtų. Jau keletą metų iš eilės dėl neįprastai šiltų ir ilgų rudens laikotarpių, rožes žiemai ruošiame žymiai vėliau, nei įprastai, šalti pradeda tik lapkritį ar gruodį. Bet šiemet galima pradėti jau ir spalio pabaigoje.
Sodas yra poilsio oazė, tačiau ir jame reikėtų išlikti budriems, ypač jei turite mažų vaikų ar augintinių. Kai kurie populiarūs augalai, kuriuos vertiname už dekoratyvinį grožį, gali tapti žudikais vos per akimirką, kai juos prarysime, ragaudami iš smalsumo, ar per klaidą. Pateikiame sąrašą, kurį perskaitę žinosite, nuo kokių gėlių, krūmų ar uogų saugoti mažus, smalsius protus, ir kokių krūmų bei gėlių nereikėtų sodinti, jei turite augintinių. Taip pat pateikiame apsinuodijimų simptomus, nes be prevencijos, skubus gydymas yra vienintelė apsauga nuo mirties.
Kardelinių (Iridaceae) šeimos gėlė, kilusi iš Pietų Afrikos. Stie­bai daugiažiedžiai. Lapai linijiški, 30-100 cm aukščio. Žiedai stambūs, įvairių spalvų, sutelkti į vienašalį arba dvišalį žiedyną — varpą. Žydi nuo liepos mėnesio iki vėlyvo rudens.
Ar norėtumėte išgerti arbatos angliško stiliaus sode? Arbatą gali tekti atsinešti termose iš namų, užtat galėsite paganyti akis arba nusifotografuoti latviško sodo angliškame kampelyje. Ir ne tik angliškame sode. Kaip rašo Delfi.lv, Medelyno „Saulesķirši“ savininkė Velta Breidaka sodo lankytojus palydi ir parodo japonišką sodą, prancūzišką Luaros slėnį, Bavarijos Alpes Vokietijoje ir net Afriką!
Rudenį gėlynai, visa sodo aplinka ir balkonai suspindi vaiskiais viržių žiedų karoliukais. Šie dekoratyvūs augalai pastaruoju metu labai populiarūs, todėl, kad yra nereiklūs ir ilgaamžiai, vienoje vietoje gali augti 15-25 metus. Viržiai yra dekoratyvūs ne tik žydėjimo metu, bet ir visą sezoną, nes tai visžaliai augalai.
Kiekvienas savaip supranta frazę egzotinis augalas. Vieniems jis asocijuojasi su Lietuvoje neaugančiais medžiais ar krūmais ir gėlėmis, kitiems tai kaktusai ar sukulentai, tretiems – orchidėjos. Man egzotika (neskaičiuojant visų išvardintų variantų) yra vabzdžiaėdžių augalų pasaulis. Apie šiuos augalus ir norėčiau pasidalinti informacija su Jumis.
Visai netoli Vilniaus centro, buvusios sodų bendrijos teritorijoje įrengtame sklype suformuotas jaukus ir funkcionalus vidinis kiemas, atitinkantis įvairius šeimos laisvalaikio poreikius – šiltuoju sezonu erdvioje terasoje galima ir pietauti, ir ilsėtis, gėrintis priešais suformuotu gėlynu bei tvenkinuku, praleisti ramią valandėlę malonu ant romantiško, vynuogėmis apaugusio suolelio sodo gilumoje, o aktyviai ilsėtis ir vaikams žaisti skirtas kiemo centre žaliuojantis lygios vejos kilimas.
Praeitą savaitę daugelyje regionų buvo labai karšta, o karštis labai patinka Kolorado vabalams, kurių apetitas auga su kiekviena karšta diena. Vaismedžių soduose savo kenkėjiško darbo ėmėsi slyviniai geltonieji pjūkleliai (Hoplocampa flava L.) ir slyviniai vaisėdžiai (Cydia funebrana), o ant vyšnių lapų atsirado kokomikozės požymių.
Ar žinote, kokiais sodo augalais galima apsinuodyti? Labai daug populiarių sodo augalų, kurie vertinami dėl savo grožio, gali per kelias minutes tapti nuodingais žudikais. Ypač tokie augalai pavojingi vaikams, kurie gali jų paragauti iš smalsumo. Pavyzdžiui, tokioms „nedraugiškoms“ gėlėms galima priskirti visų mėgiamas pakalnutes ir narcizus. Kai kurios nuodingos sodo gėlės jau nužydėjo, tačiau kitos dar tik ruošiasi savo grožiu užkariauti mūsų širdis ir slapta pakenkti.
Pavasarį, vasaros pradžioje ar vasaros metu, kai išsiskleidžia gėlių žiedai, jie pradeda skleisti vieną už kitą nuostabesnius aromatus. Smagu, praeinant pro šalį, prikišti nosį arčiau prie alyvos šakelės ar rožės žiedo ir pajausti gaivaus aromato spalvas. Neprofesionalo mintimis galima spėti, kad tokiu būdu augalai bando prisivilioti bites, kad būtų apvaisinti gėlių žiedai. O ką sako profesionalai? Kodėl gėlės kvepia?