Rudens darbai: rožių paruošimas žiemai
www.roziu-sodinukai.lt /
Nuotrauka: Shutterstock nuotr.
2013 m. rugsėjo 17 d. 10:25

Rudens darbai: rožių paruošimas žiemai

Svarbus ir atsakingas darbas rožyne rudenį – rožių paruošimas žiemos poilsiui. Kad rožės džiugintų mus savo žiedais kitais metais reikia, jog jos sėkmingai peržiemotų, o tai priklauso nuo veislės atsparumo šalčiui, nuo augalo būklės ir jo pasiruošimo žiemai, nuo oro sąlygų, taip pat nuo uždengimo būdų. Sveiki, gerai išsivystę krūmeliai su subrendusiais stiebais lengviau žiemoja, negu silpnai išsivystę, ligų nuvarginti, nepakankamai pamaitinti ir dažnai pjaunami ilgais kotais žiedams pamerkti.

Žiemos poilsiui rožės pradedamos ruošti jau vasaros antroje pusėje. Liepos pabaigoje jau nebetręšiama trąšomis, kurių sudėtyje yra azoto. Paskutinį kartą patręšiama kalio ir fosforo trąšomis – taip rožės geriau pasiruošia žiemai, sutvirtėja šaknų sistema, maisto medžiagos kaupiasi storosiose šaknyse, šaknies kaklelyje ir stiebų apatinėse dalyse, ląstelių sultys būna labiau koncentruotos ir rožių krūmelis išlaiko didesnius šalčius. Klysta tie rožių augintojai, kurie rožes gausiai tręšia mineralinėmis trąšomis (ypač turinčiomis daug azoto) iki vėlyvo rudens. Tokiu atveju rožės auga toliau, leidžia naujus ūglius, kurių raudoni stiebai ir lapai yra dekoratyvūs ir gražiai žiūrisi net vėlai rudenį. Tačiau tai yra apgaulinga, Maisto medžiagos, kurios reikalingos pasiruošti žiemai, yra sunaudojamos naujiems ūgliams augti, kurie yra minkšti ir pilni skysčių. Iki žiemos jie nespėja sumedėti ir sušąla. Rožės krūmelis skursta ir dažnai žūsta.

Pagrindinis rožių krūmų formavimas vykdomas pavasarį. Tačiau ir rudenį, kad būtų lengviau uždengti, rožes reikia genėti. Kada ir kiek nugenėti, kiekvienas sodininkas sprendžia pats.

Nerekomenduojama genėti anksti rudenį (rugsėjo antroje pusėje – spalio pradžioje), nes (ypač esant šiltam ir ilgam rudeniui) dalis krūmelių atsprogsta, pradeda augti ūgliukai, kurie vėlgi, kaip aukščiau minėta, nespėja pasiruošti žiemai. Mūsų klimato sąlygomis tinkamiausias laikas rudens genėjimui yra spalio – lapkričio mėnuo. Tikslus laikas gali kisti atsižvelgiant į rudens orus. Įvairių sodinių grupių rožės yra genimos skirtingai. Besidriekiančių rožių genėti beveik nereikia, tik nukarpomi ilgų, išbėgusių ūglių galai. Miniatiūrinių rožių patrumpinami nesumedėję stiebų galiukai, ne daugiau 1/3 ilgio. Arbatinių-hibridinių rožių krūmeliai apkarpomi paliekant 20-30 cm ilgio stiebus, floribundinių – šiek tiek (30-40 cm) ilgesni. Kamieninės rožės apkarpomos paliekant 20-25 cm nuo skiepijimo vietos. Parko rožių tik iškarpomi seni, ligoti ir kreivi stiebai. Vijoklinių rožių šakų taip pat nereikia trumpinti, kaip žinoma, jos žydi ant antramečių ūglių. Jų, kaip ir parko rožių, tik pašalinamos senos, apmirusios šakos. Gerai, kai nuo genėjimo iki uždengimo yra apie 2 savaičių tarpas užsigydyti ir apdžiūti, nes šviežiai nupjautų ir iškart uždengtų stiebų sultingi galai daugiau iššąla.

Kiekvienas sodininkas, atsižvelgdamas į vietines sąlygas, geni rožes skirtingai, čia pateikiame tik bendras rekomendacijas. Rudenį, po pirmųjų šalnų, dauguma rožių krūmų dar yra su žaliuojančiais lapais, nemažai jaunų ūglių su neišsiskleidusiais pumpurais. Tokios žiemai uždengtos šakos pašąla, pūna, užsikrečia grybinėmis ligomis, todėl, baigiant genėti, likusius lapus, žiedpumpurius ir žiedus reikia nukarpyti. Nuo žemės aplink rožės krūmelį nurinkti ir nugrėbti gulinčias šakeles, lapus, žiedlapius ir kt. Visa tai surinkus geriausiai sudeginti, kompostuoti jokiu būdu negalima, nes tai yra tikrų tikriausias grybinių ligų ir kenkėjų prieglobstis. Prieš dengiant rožes, dar esant teigiamai temperatūrai, patartina rožes ir žemę aplink jas nupurkšti vario preparatais. Gerai tam tinka 1 % vario sulfatas (mėlynas akmenėlis) – pigu ir efektyvu.

Dengti rožes reikia lapkričio antroje pusėje – gruodžio pradžioje, atėjus pastoviems šalčiams. Lengvų šalnų rožės nebijo, jos netgi tampa atsparesnės, palaipsniui pripranta prie žemos temperatūros. Per anksti uždengus, dar daug stiebų yra nepilnai subrendę, jų mediena yra per daug minkšta ir neatspari šalčiui.

Pilnai rožės uždengiamos, kai oro temperatūra nukrenta maždaug iki –5 laipsnių šalčio. Visos rožės apkaupiamos 20-30 cm žemių, sausų medžių lapų ar durpių sluoksniu. Po to dengiama eglišakėmis – tai geriausia dengiamoji medžiaga. Jos gerai praleidžia orą, neprisigeria vandens, saugo rožes nuo pelių.

Stiebinių rožių vainikas apdedamas eglišakėmis ir jos aprišamos. Vijoklinės rožės apstatomos stačiomis ilgesnėmis eglių šakomis ir aprišamos, taip apsaugojama apatinė krūmo dalis. Lanksčios vijoklinės rožės (Rambler tipo) nuimamos nuo atramėlės, nuleidžiamos ant žemės, prieš tai padėjus pagaliukų, kad stiebai nedrėktų, pritvirtinamos, kad nejudėtų ir uždengiamos eglišakėmis. Visos kitos neaukštos rožės tiesiog uždengiamos eglių šakomis. Nereikia dengti parko rožių, jas pakanka tik užmulčiuoti.

Negalima rožių uždengti aklinai ar per šiltai. Nepalikus vėdinimo, krūmas pradeda pūti, o per šiltai apklojus ir esant saulėtoms dienoms ir atlydžiams rožės pradeda busti, o vėl atšalus gali žūti. Dengimui tinka ir medinės dėžės, ruberoidas, maišinė medžiaga ir kt. Su polietilenu reikia elgtis atsargiai, jis gerai tinka uždengti krūmelio viršų, kad rožė neperšlaptų, tačiau šonuose būtina palikti angas, kitaip krūmas paprasčiausiai iššus. Labai gerai, kai uždengtas rožes apsninga lengvas, purus sniegas. Tokiame “patale” rožių krūmeliai kuo puikiausiai “išsimiega” iki pavasario.

Nors prižiūrint rožes ir yra rūpesčių, tačiau jų pasakiškas grožis ir auginant patirtas džiaugs-mas su kaupu atlygina įdėtą triūsą – kad atsigautų ir kūnas ir siela pakanka vieno vienintelio ramaus vasaros vakaro, kai kvepia visas sodas ir skendi žieduose.

Kaip apsaugoti rožes žiemą?

-sodinti šalčiui atsparias veisles;
-teisingai pasodinti (skiepijimo vieta 4-5 cm žemėje);
-nuo liepos mėnesio antros pusės nebetręšti, kad ūgliai pilnai subręstų;
-prieš uždengiant patrumpinti, paliekant 25-30 cm (vijoklinių, parko ir besidriekiančių nereikia -trumpinti, arba trumpinti ne daugiau 1/3), nukarpyti lapelius, kad žiemą esant atlydžiams po danga neįsimestų puvinys, nupurkšti vario preparatais (nebrangus ir gerai tam tinka Bordo ar vario sulfato 1 % tirpalas);
-prieš žiemą apkaupti (apie 15 cm) žemėmis ir (ar) užpilti durpių;
-gruodui sutraukus žemę, uždengti eglišakėmis. Tai geriausiai apsaugo nuo šalčio, graužikų, o nesant sniego nuo žiemos ir ankstyvo pavasario saulės;
-nesant eglišakių, galima uždengti dėžėmis, maišine medžiaga ir pan., t. y. viskuo, kad rožė galėtų „kvėpuoti“. Nenaudoti polietileno!
-kamienines rožes apdengti tuo pat, t. y. eglišakėmis, maišine medžiaga ir pan. ir pririšti prie stipraus kuoliuko. Auginamas dideliame vazone – įnešti į vėsią patalpą;
-esant šiltai žiemai pakanka, kad rožės būtų apkauptos žemėmis ar (ir) užpiltos durpėmis ir lengvai uždengtos eglišakėmis. Taip rožės nešunta ir yra apsaugotos nuo žiemos ir ankstyvo pavasario saulės. Taip pat reikėtų turėti pasiruošus papildomai eglišakių ar kitų dengimui tinkamų medžiagų, kad stipriau pašalus būtų galima greitai daugiau uždengti.

www.roziu-sodinukai.lt
PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 2 komentarai
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
5 lengviausiai namuose pritaikomos interjero idėjos iš dizaino parodos Frankfurte
Namai pabodo, bet nežinote, kaip į juos įnešti naujų spalvų ir sąskambių? Portalo ManoNamai.lt komanda lankėsi dizaino parodoje „Tendence“, tad pateikiame kelias paprastai įgyvendinamas idėjas, kurios galbūt įkvėps permainoms.
Kaip sodinti pušis ir kitus spygliuočius
Ruduo – puikus metas sodinti spygliuočius. Rugsėjį ar kiek vėliau, kol dar šildo „bobų vasaros“ saulė, galime pasisodinti spygliuočių medžių ar krūmų, tokių kaip pušys, eglės, tujos ir kiti. Modernių želdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorė Ingė Auželienė pasakoja visą sodinimo eigą.
Spalis: kaip pasirūpinti kambariniais augalais
Spalio pradžia yra pats metas įnešti į kambarį gėles, augusias balkone, terasoje. Augalus ir vazonus nuplaukite šiltu muiluotu vandeniu. Nuskabykite nuvytusius, pūvančius lapus ir žiedus, pastatykite arčiau lango, kur daugiau šviesos. Kai spalis - saulėtas ir šiltas, kai kurie kambariniai augalai pradeda sparčiau augti. Tai nėra labai gerai, nes jauni stiebai ir lapeliai dar pernelyg gležni ir nespėja sutvirtėti iki žiemos šalčių. Jauni lapai išgarina labai daug drėgmės, todėl vandens ima trūkti senesniems lapams, jie pradeda gelsti ir kristi. Taigi spalio pradžioje reikia po truputėlį vis mažiau augalus laistyti ir tręšti. Šaltuoju metu ypač atsargiai liekite fikusus (Ficus), alavijus (Aloe), kaktusus (Cactaceae). Vandenį linkę kaupti augalai nuo drėgmės pertekliaus ims pūti ir galiausiai žus.
9 patarimai, kaip dalinti ir sodinti daugiamečių gėlių kerus
Rudens sezonui įsibėgėjant norisi atnaujinti ne tik drabužių spintą. Gėlynas taip pat laukia permainų. Neįmanoma atsispirti pagundai įkurdinti čia vieną kitą naują augalą. Paprasčiausias būdas jų įsigyti – pasidalinti gėlių kerais su draugais, pažįstamais, kaimynais: vienus duodame, kitus gauname. Ateis kita vasara – ir mielos, bet dar neaugintos gėlės papuoš sodą.
Nesivaikant madų: nuoširdūs ir paprasti sprendimai 6 arų sklype netoli Vilniaus
Nesumeluosiu sakydama, kad tenka matyti (gyvai ar nuotraukose) daug įvairių aplinkos projektų. Vieni stebina originaliais kraštovaizdžio dizaino sprendimais, kiti tiesiog stulbina retų ir išpuoselėtų gėlynų gausa, o treti... Treti tokie, kaip šis. Labai mielas ir jaukus, todėl net nesinori svarstyti, kaip ir kodėl šeimininkams pavyko pasiekti tokį įspūdį. Tiesiog gera ir ramu pasigrožėti.
Gėlės, kurios atneš ramybę ir šviesius atspalvius
Ar pastebėjote, kad apniukusią dieną ar atslinkus sutemoms spalvingos gėlės netenka ryškaus grožio? Ir tik balti žiedai švieste šviečia net ir vėlyvą vakarą, kai kitos spalvos susilieja.
Daugiamečių gėlių dauginimas ir persodinimas vasaros pabaigoje
Gėlėms ir gėlynams želdynuose skiriama išskirtinė vieta – dažniausiai kaip akcentų vieta. Gražu, kai gėlynai natūraliai įsilieja į aplinką, sudarydami vientisumo įspūdį. Daugelio augintojų mėgiami daugiaeiliai daugiamečių gėlių gėlynai, jų laisvos kontūrų grupės, alpinariumai, žydinčios atraminės sienelės. Daugumos gėlių grožį nulemia žiedai, tačiau daugelis jų vertinami ir dėl lapų, vaisių, stiebų spalvingumo ar formos.
Panevėžietę nustebino įspūdingą žiedų skaičių sukrovusi juka
Panevėžietė Nijolė Lukošienė jukas savo namų gėlyne pradėjo auginti daugiau nei prieš 20 metų, o šiemet, visai prieš savo gimtadienį, sulaukė ypatingos dovanos – kieme augančios jukos sukrovė net 56 įspūdingo grožio žiedus.
Kodėl ir kaip reikia mulčiuoti
Karštomis dienomis – mažiau laistymo. Tai vienas iš mulčiavimo privalumų. Kaip mulčiuoti ir kokį mulčią naudoti, pasakoja modernių želdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorės Ingė Auželienė ir Sandra Kanapeckaitė.
Kokios daržovės gali supūti dėl nedėkingos vasaros pradžios
Po ankstyvųjų karščių atėjęs vėsus ir drėgnas birželis atnešė susirūpinimo visiems augintojams. Koks galimas tokių užsitęsusių orų poveikis sodams, daržams ir gėlynams, papasakojo modernių želdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorės Ingė Auželienė ir Sandra Kanapeckaitė.
Tinkamiausi kambariniai augalai pagal zodiako ženklą
Augalas ant jūsų palangės gali ne tik skleisti malonų kvapą ir suteikti gerų emocijų, bet ir tapti neigiamos energijos šaltiniu. Kaip išsirinkti tinkamus kambarinius augalus, kurie pakrautų pozityvia energija ir dovanotų gerą nuotaiką?
Sklypo trūkumai gali virsti privalumais
Net jei sklypas formos, reljefo ar vietos požiūriu sudėtingas, visada yra galimybė sukurti harmoningą aplinką. Tuo įsitikinusi kraštovaizdžio dizainerė Asta Grabauskienė, savo namą ir sodą įsirengusi įspūdingoje Vilniaus vietoje ant kalvos esančiame, tačiau nepatrauklios trikampės formos sklype. Kad trūkumai virstų privalumais, teko pasitelkti ir kūrybinę vaizduotę, ir žinias.
Šlaitinio sklypo apželdinimas: sutvirtinimo būdai ir tinkami augalai
Jei turite šlaitus sklype, pagrindinė problema – kaip juos sutvirtinti, kad išlaikytų formą, pavasarį nenučiuožtų žemyn, nereikėtų sudėtingos priežiūros, o ir atrodytų gražiai. Keletą praktiškų sprendimų pateikia kraštovaizdžio specialistės.
Pravarti informacija auginantiems alaviją
Pasaulyje yra virš dviejų šimtų penkiasdešimt gėlės alavijų rūšių, o daugiausia - jų gimtinėje Afrikoje. Šie augalai būna labai įvairių dydžių: nuo kelių colių aukščio iki itin masyvių. Vieno augalo skersmuo gali pasiekti net dvi pėdas. Taip pat, daugelis šios rūšies gėlių turi gydomųjų savybių. Vienas geriausiai žinomų yra Aloe Barbadensis, dažniau vadinamas visiems pažystamu Aloe Vera pavadinimu.