Pelargonijų paruošimas prieš žiemą

 (3)
Pelargonijos visą vasarą gausiai žydėjo ir nuostabiu žydėjimu puošė aplinką. Jei tuos augalus norite per žiemą išlaikyti ir kad kitais metais vėl džiugintų spalvingų žiedų karoliais, tad rugsėjo pradžioje atvėsus orams, pats metas jas pernešti į patalpą žiemojimui. Kaip jas paruošti ir prižiūrėti žiemą pataria gėlininkas Vladas Karpavičius.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Visų mėgstamos pelargonijos

Pelargonijos nuo seno pas mus Lietuvoje mėgstamos snaputinių (Geraniaceae) šeimos gėlės.

Originalūs rūšiniai augalai, o dar puošnesni, patrauklesni įvairiausi hibridai, besiskiriantys žiedų ir lapų spalva, forma, o taip augimo forma (krūminiai ar svyrantys augalai).

Juostuotoji pelargonija (Pelargonium zonale) – viena populiariausių balkoninių ir kambarinių gėlių. Turi pelargonijoms būdingą kvapą. Žydi nuo gegužės iki spalio – lapkričio mėn. gausiai. Žiemą žydi, taip pat, gausiai ir kambaryje, tada pavasarį reikalingas ramybės periodas.

Didžiažiedė pelargonija (P. grandiflorum) žydi nuo balandžio iki rugsėjo mėn. Kartais ji vadinama angliškąja pelargonija. Beveik neturi pelargonijoms būdingo kvapo. Ramybės periodas ryškesnis nei kitų pelargonijų.

Kabančioji arba skydalapė pelargonija (P. peltatum) – viena iš svyrančių populiariausių balkoninių gėlių. Labai tinka balkonams, terasoms papuošti, sodinti į lovelius ar į didelius pakabinamus vazonus vieną ar kartu su juostuotąja pelargonija arba su kitomis svyrančiomis gėlėmis.

Pelargonijų paruošimas prieš žiemą
© Shutterstock

Paruošimas žiemai

Vešlūs pelargonijų kereliai rugsėjo pradžioje, prieš šalnas, apgenimi lauke ir augalai su vazonais ar loveliais (kaip augo vasarą lauke) įnešami į patalpą. Pavyzdžiui, svyrančias pelargonijas patrumpinkite taip, kad jos būtų dar nusvirusios iki 20 cm. Jei augalai sveiki, purkšti fungicidais ar insekticidais nereikia, tačiau jei ant lapų pastebite kenkėjus ar lapai pažeisti grybinių ligų, būtina augalus lauke nupurkšti prieš įnešant į jiems skirtą patalpą. Patartina nuskinti pageltusius lapus ir jei krūmeliai tankiai lapuoti, galima išskinti dalį apatinių lapų, kad augalas būtų geriau apšviestas saulės ir geriau vėdintųsi. Nukirptus ūglius, papildomai apšvietus galima įšaknydinti. Bet kokybiškesni daigai išaugs iš pavasarį padaugintų.

Žiemą pelargonijas apie 3 mėnesius laikomos kuo šviesesnėje, saulėtoje, vėsioje vietoje, kur temperatūra ne aukštesnėje kaip 5 laipsniai. Tamsiausiu laiku lapkritį, gruodį ir sausį – pelargonijos turi būti „užkonservuotos“, neleisti augalams augti.

Pelargonijų paruošimas prieš žiemą
© Shutterstock

Laistyti labai saikingai, kad neišdžiūtų šaknynas. Tręšti visai nereikia. Pelargonijų ramybės metu natūraliai pradeda gelsti apatiniai lapai, tad pageltusius galima išskinti. Jei patalpoje per tamsu ir trūksta šviesos, galima pakabinti dienos šviesos lempų. Viena lempa apšviečia apie vieną kvadratinį metrą.

Gyvenant bute, kartais sudėtinga surasti šviesią vėsią patalpą pelargonijoms per žiemą. Tam tikslui tiktų ir šviesi vieta prie lango laiptinėje (nešildoma) ar nešildomame įstiklintame balkone (kai durys praviros į kambarį), bet reikia stebėti, kad augalai nenušaltų.

Pelargonijų paruošimas prieš žiemą
© Shutterstock

Jei negalite surasti tinkamos vietos pelargonijoms ir suteikti joms ramybės periodo, tad laikykite paprasčiausiai kambaryje ant palangės. Žinoma, čia jos neturės ramybės periodo, nes kažkiek dar ir paaugs per žiemą, nes čia šilta. Kad augalai labai neištįstų, būtina juos papildomai apšviesti. Šiltesnėje aplinkoje pelargonijas reikės dažniau palaistyti ir kas 2 savaites ir papildomai patręšti 0,1 proc. kompleksinių trąšų tirpalu (0,5 arbatin. šaukštelio trąšos/5 l vandens). Geriausia naudoti trąšas su didesniu kalio ir fosforo kiekiu, o azoto – mažesniu. Augdami augalai kartais dar žiemą ir žydi. Kad pelargonijos nenusilptų, patartina išskinti žiedpumpurius.

Pelargonijų paruošimas prieš žiemą
© Shutterstock

Vėsiai išlaikytas pelargonijas per žiemą vasario pradžioje, kai jau daugiau šviesos, galima augalus pernešti su indais į šiltesnę šviesią patalpą, kur temperatūra 10-15 laipsnių. Tuomet pradedama gausiau laistyti. Vasario – kovo mėn. senus pelargonijų stiebus išpjaustykite (jei nenugenėjote rudenį), jaunus ūglius sutrumpinkite (palikite 3-4 lapelius), po to persodinkite, perneškite į šiltesnę (apie 20 laipsnių) patalpą, kur dieną temperatūra būna iki 20 laipsnių ir 16 laipsnių naktį. Laistoma, tręšiama. Nupjautus jaunus ūglius įšaknydinkite. Galima palikti peržiemojusius augalus augti ir tame pačiame konteineryje, tik reikia pakeisti viršutinį substrato sluoksnį nauju ir patręšti ilgalaikėmis trąšomis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Ar kada teko girdėti apie augalą justiciją? Tai – teisingumo deivė, kuri papuoš jūsų palangę

Įdomus kambarinis augalas yra JUSTICIJA (Justicia). Vien ko vertas jo pavadinimas, kuris yra teisingumo deivės vardas, moters, su raiščiu ant akių ir laikančios svarstykles.

Sunku, patikėti, bet tai – tiesa: šios priemonės išgelbės kambarines gėles

Ar gali būti graži palangė, jei ant jos nėra kambarinių augalų? Vis tik norėdami užtikrinti jiems tinkamas sąlygas augti, žydėti, skleisti aromatą ir džiuginti puikiu vaizdu, būtinai turime tinkamai jais rūpintis.

Kaip greitai atgaivinti orchidėją (2)

Orchidėja – daugelio mėgstama gėlė. Kartais kyla pagunda ant svetainės palangės išrikiuoti visą šių gražuolių kolekciją. Ir nei jeigu kuri iš jų jau visai leisgyvė, ją galima reanimuoti.

Kapų puošimas per Vėlines: kada „mažiau yra daugiau“? (4)

Nepasiduokite pirkimo manijai. Daugiau gėlių, daugiau spalvų, daugiau žvakių, didesnių žvakidžių – ar tikrai šito reikia? Pagalvokime, kaip papuošti kapus natūraliai ir subtiliai.

Kapinaitės Anglijoje: plastikinės gėlės populiaresnės nei gyvos (12)

Artėjant Vėlinėms, tęsiame temą apie kitų šalių kapines. Juk kapinės – tai ne tik ta vieta, kur atgulama amžino poilsio, bet neatsiejamas kiekvienos šalies kultūros bei papročių atspindys, kur taip pat vyrauja mados – antkapių, želdinių bei kt. Šį kartą lankėmis Anglijoje, Birmingamo priemiestyje esančiose kapinėse. Šis miestas yra antras pagal dydį Jungtinėje Karalystėje, kuriame gyvena beveik 1 mln. gyventojų, tad palyginus su kitomis, šios kapinaitės yra nedidelės.

Kaip teisingai dengti rožes? (2)

Dengti ar nedengti? Tai klausimas, kuris spalio mėnesį iškyla visiems rožių augintojams. Jei dengti, tai kaip, kuo ir, svarbiausia, kada?

Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Norvegijoje (63)

Visuomet įdomu pasidairyti kitoje šalyje ir pamatyti, kuo to krašto aplinka ir žmonės skiriasi nuo mūsų. Suprantama, norisi ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.

Rudeniniai lapai: kaip nuo jų apsivalyti

Pats metas nuo lapų apvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas.

Ko galima pasimokyti iš kapinaičių Vokietijoje (24)

Spalio mėnesio antroje pusėje vis labiau artėjant Vėlinėms, daugelis iš mūsų vis dažniau apsilankome kapinėse, prisimindami mirusiuosius ir norėdami labiau pasirūpinti jų kapais. Pastaraisiais dešimtmečiais lietuviškų kapinių želdynai smarkiai keitėsi, atsirado daug naujovių, kurios kartu su kitais pokyčiais po Nepriklausomybės atgavimo atėjo iš Vakarų Europos šalių. Šį kartą nusprendėme pasidairyti po kapines vieno nedidelio Vokietijos miestelio Oberammergau, esančio pietinėje ir kalnuotoje Bavarijos dalyje bei palyginti augalų pasirinkimą su mūsų kapinių želdiniais.

Sužinokite, iki kada rudenį galima sodinti daugiamečius augalus

Daugeliui pažįstama situacija: internetu užsakyti sodinukai atkeliavo gerokai vėliau, nei planuota. Arba dėl kažkokių kitų priežasčių nepavyko visko padaryti laiku. Kyla klausimas – sodinti ar nesodinti prieš žiemą? Kada sodinti dar galima ir kada jau ne? Kaip nustatyti, kur eina toji riba? Bandykime išsiaiškinti.