Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos

 (6)
Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.
Orchidėjų žiedai - labai įdomios gaudyklės vabzdžiams, kad šie jas apdulkintų ir subręstų sėklos.
© Asmeninis archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kodėl norime atkreipti dėmesį į šias gražias ir retas gėles? Tam, kad galėtume jas apsaugoti ir joms padėti, nes lietuviškos orchidėjos yra svarbus mūsų gamtos turtas, kasmet vis labiau nykstantis. Vienas iš būdų jas apsaugoti – tai geriau jas pažinti, nes gan dažni atvejai, kai tiesiog dėl neišmanymo žmonės jas sunaikina, kai pavyzdžiui, pamatę gražų augalą jį išsikasa, arba ruošdami daržui vietą suaria žemę, sunaikindami šių retų augalų augavietes. Tad jeigu pamatysite šalia savo namų kurią nors iš orchidėjų, neskubėkite jos skinti, o tuo labiau – rauti ar kasti.

Lietuviškos orchidėjos, paprastai kai nužydi, greitai nunyksta iki kitų metų.
Lietuviškos orchidėjos, paprastai kai nužydi, greitai nunyksta iki kitų metų.
© Asmeninis archyvas

Jeigu jums rūpi gamta bei jos įvairovė ir esate socialiai atsakingi, galite orchidėjoms padėti ir kitu būdu, nes yra dar viena iš didžiausių grėsmių orchidėjoms – tai natūralių pievų užaugimas krūmais ir mišku. Užaugimas prasideda tada, kai nyksta tradicinė žemdirbystė – nebeganomi gyvuliai, nebešienaujamos pievos. Ganomos karvės, ožkos ar avys paprastai neėda gegužraibinių šeimos augalų, tik puikiai pasitarnauj, kai nuėda jaunus krūmokšnius ir aukštą žolę, taip sudarydami sąlygas orchidėjoms klestėti, padėdant subrandinti sėklas ir neišnykti.

Gegūnės - retos pievų puošmenos, tad saugokime jas.
Gegūnės - retos pievų puošmenos, tad saugokime jas.
© Asmeninis archyvas

Įdomi yra šių retų augalų prisitaikymo gamtoje savybė: daugelis jų žydi vasaros pradžioje, kai medžiai ir kiti augalai dar nėra labai sulapoję ir negožia orchidėjoms saulės. Per trumpą laiką, kol pievoje dar užtenka šviesos, jos nužydi, išbarsto sėklas ir nunyksta, tiesiog dingsta iki kitų metų, tad vidurvasarį šių augalų greičiausiai jau nebepamatysite. Orchidėjos įdomios dar tuo, kad subrandina gausybę sėklų, jų gali būti net keli šimtai tūkstančių, primenančių dulkeles. Bet toks gausumas negelbsti nuo nykimo, nes sėkla būna trumpai gyvybinga, o jai sudygti reikia išskirtinių sąlygų – specialios grybienos, kuri padeda įsitvirtinti. Be to, sudygusi sėkla dar keletą metų išbūna po žeme, kol pagaliau pasirodo paviršiuje.

Plačialapė klumpaitė žydi įspūdingais žiedais (Žydrūno Sinkevičiaus nuotrauka)
Plačialapė klumpaitė žydi įspūdingais žiedais (Žydrūno Sinkevičiaus nuotrauka)
© Asmeninis archyvas

Vienos orchidėjos, tokios kaip pvz., klumpaitė, mėgsta kalkingesnius dirvožemius, kitoms labiau patinka rūgštūs, vienos geriausiai jaučiasi augdamos drėgnose ir šlapiose vietose, o dar kitoms tinka sausesnės.

Lietuvoje viena iš gražiausių orchidėjų tarpe yra PLAČIALAPĖ KLUMPAITĖ (Cypripedium calceolus). Ši gėlė žydi tokiais puikiais žiedai, kad net sunku patikėti, kad toks grožis gali augti mūsų krašte. Žinoma, ji yra reta ir nykstanti, auga tik keliose miškingose Lietuvos vietose, o pirmąkart pražysta tik sulaukusi 12 metų. Labiausiai nyksta dėl tiesioginio žmogaus poveikio, kai pamatę miške šią gražią gėlę, daugelis neišmanėlių užsimano ją nusiskinti ar išsikasti, bet pasodinta prie namų ji paprastai nunyksta, nes reikalingos specifinės dirvožemio sąlygos.

Ruošiasi žydėti plačialapė gegūnė.
Ruošiasi žydėti plačialapė gegūnė.
© Asmeninis archyvas


GEGŪNĖS (Dactylorhiza) rūšių Lietuvoje priskaičiuojama apie 10, ir praktiškai visos jos yra retos ir saugotinos: baltijinė (D. longifolia), plačialapė (D. majalis), raiboji (D. cruenta) ir kitos. Tai irgi labai gražūs augalai, dažniausiai sutinkami šlapiose pamiškėse ir pievose. Didžiausios grėsmės gegūnėms – kai yra suariamos pievos, kur jos auga; taip pat jos gali išnykti ir žemės ūkyje per gausiai naudojant trąšas ar pesticidus.

Kai kurių gegūnių rūšių lapai būna įdomiai marginti.
Kai kurių gegūnių rūšių lapai būna įdomiai marginti.
© Asmeninis archyvas

Iš orchidėjų Lietuvoje taip pat dar auga gegužraibės, plateivės, garbeniai, beragiai, plaurečiai ir kitos orchidėjų rūšys. Kai kurios iš jų gal ir nėra tokios puošnios kaip klumpaitė ar gegūnė, bet vis tiek yra retos ir saugotinos. Tad pasistenkime džiaugtis ir gėrėtis gamtos dovanomis joms nekenkdami, kad ir mūsų vaikai lietuviškose pievose ar miškuose matytų kuo didesnę biologinę įvairovę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kambarinė gėlė, kuri suteiks jūsų interjerui šiuolaikiškumo ir prabangos (5)

Šiuo metu didžialapiai augalai itin populiarūs ir aktyviai naudojami kuriant interjerą. Tokie augalai sodinami į vazonus, jų lapai merkiami į vazas. Patalpų dekoravimas botaniniais motyvais ir gėlių ornamentais – viena iš tendencijų, nedingstančių iš garsių dizainerių projektų jau daugybę metų.

Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos (6)

Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.

Kaip susikurti svajonių gėlyną: paprastumo ir natūralumo paslaptys

Vasara – gėlių žydėjimo metas. Jomis galima puošti sodybas, daugiaaukščių namų kiemus arba ne didelius kiemelius, miniatiūrines erdves. Geriausia aplinka gėlėms – veja, dekoratyviniai krūmai ir medžiai. Žaliame fone ryškiausiai išsiskiria gėlių žiedų spalvos.

Poilsis prie vandens nuosavame sode – svarbiausia, ką turite žinoti

Jaukumą ir sodo išskirtinumą gali nulemti tam tikros detalės. Ko gero žinote, kad kuriant sodo aplinką ypač svarbūs pojūčiai, o nėra nieko labiau raminančio ir atpalaiduojančio nei vanduo. Vandens telkinys sodybai teikia puošnumo, iškilmingumo arba atvirkščiai – intymumo. Tik jūsų valia, ką pasirinksite: mažą dekoratyvinį baseiną ar fontaną? O gal norite baseino, kuriame galėsite maudytis?

Kambariniai augalai, kurie atneša sėkmę ir gerovę į namus (15)

Ne paslaptis, kad yra augalų, kurie skleidžia gerą energiją, ir tokių, kurie skleidžia blogą. Todėl rinktis kambarinius augalus reikėtų ypač atidžiai, kad namuose visuomet vyrautų taika ir harmonija. Be to, yra žaliųjų draugų, kurie itin palankiai veikia nuotaiką ir savijautą.

Krūmai, kurie abejingų nepalieka (23)

„PRAŽYDO PRIE KELIO BEGĖDĖS ALYVOS...“. Taip apie alyvas kažkada dainavo roko grupė „Antis“. Kodėl gi alyvas pavadino begėdėmis? Galbūt, dėl tikrai nepaprastai gražių ir kvepiančių žiedų, kurie savo žydėjimo metu užstelbia visus kitus augalus, o jų kvapas svaigina ir gundo. Šiais metais šių kvapnių krūmų žydėjimas vėlavo kaip ir daugelio kitų augalų dėl šalto pavasario. Bet kai jau pražydo – pakvipo visos gatvės, kiemai ir sodai.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi (10)

Taip kraštovaizdžio dizainerė Gintarė Kaluškevičiūtė-Jablonskienė švelniai vadina savo nediduką, 66 m² sodą, kuriame ji eksperimentuoja, kurį keičia sodindama vis kitus augalus, stebėdama, kaip jie žydi ir žiemoja, kokios priežiūros reikalauja. „Mano sodelis yra tarsi bandymų laukas, jis kiekvienais metais keičiasi, nes turiu pažinti augalus, kuriuos naudoju projektuodama kraštovaizdį“, – sako Gintarė.

Puošnios gėlės, kurios mėgsta pavėsį

Pavasarį ir vasarą mūsų gėlynuose žydi daug ir puošnių gėlių, bet ypač dėmesį patraukia svogūninės ir šakniastiebinės gėlės savo ryškiais ir originaliais žiedais. Daugelis iš jų, tokios kaip tulpės, narcizai ar snieguolės mums yra gerai žinomos. Bet svogūninių ir šakniastiebinių gėlių asortimentas platus, jų tarpe yra ir mažai ar beveik negirdėtų pavadinimų, tokių kaip eritronis, trilija, eremūras, bellevalia ir kitų, net neturinčių lietuviškų pavadinimų gėlių. Jas vertina augalų kolekcionieriai bei gėlininkai, kurie nuolat ieško kažko įdomaus ir dar nematyto. Pabandykite auginti kurią nors vieną iš šių gėlių, pavyzdžiui, triliją. Jeigu ji sėkmingai pas jus įsitvirtins ir pražys, galėsite jausti džiaugsmą, kad prisijaukinote gražų ir nelengvai auginamą augalą, tuo labiau, kad gauti trilijos sodinuką Lietuvoje taip pat yra sudėtinga, bet pasistengus – įmanoma.

Kaip išdėstyti akmenis, kad alpinariumas trauktų ir kaimyno akį (5)

Sakoma, kad akmenis reikia ne padėti, o pasodinti – visai kaip augalus. Akivaizdu, kad galioja tam tikri principai, kaip išdėstyti akmenis ir kaip juos apjungti su augalais, kad galutinis vaizdas būtų harmoningas ir gražus. Paklausėme kraštovaizdžio architektės Linos Puodžiūtės, kuri veda seminarus apie alpinariumus ir apie kitokį akmenų panaudojimą kieme, kokių dėsnių ji patartų laikytis.

Plėvelės nuo piktžolių: kaip pasirinkti ir neapsigauti (3)

Kad sutaupytume laiko ir išvengtume ravėjimo, naudojame plėvelę nuo piktžolių. Tačiau tikrai ne visos plėvelės išties sutaupo laiką, dar daugiau - su kai kuriomis galite prisidaryti ne tik rūpesčių, bet ir nuostolių. Pasižiūrėkime, kokios plėvelės tam naudojamos, kokie jų privalumai ir trūkumai.

Dailiname aplinką: sodo takelių sprendimai (3)

Takai sodo dizainui tokie pat svarbūs, kaip rėmai paveikslui, jie sukuria prasmingą, logišką ryšį tarp želdynų ir architektūros.

Dilema: pieva vietoj vejos? (25)

Naujausias kraštovaizdžio dizaino kryptis išmanantys profesionalai tvirtina, kad pasaulyje vejų vietą vis dažniau užima natūralios pievos, labiau primenančios ne žmogaus, o gamtos kūrinius. Ir mes dažnai siūlome tokią alternatyvą, tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti... Tikimės, mūsų konsultantės botanikės Teresės Jokšienės patarimai paskatins šiek tiek kitaip pažvelgti į savo sodą ir jį pakeisti. Arba bent apie tai pasvajoti.

Ką būtina žinoti apie pavasario karalienes (2)

Magnolijos – vienos gražiausių žydinčių medžių ir krūmų mūsų krašte. Nors Lietuvoje savaime jos neauga ir yra atkeliavę iš tolimųjų šalių, bet pas mus jus jos pritapo ir atėjus pavasariui puošia ne vieną privatų kiemą ar miesto sodą. Magnolijų yra ne viena rūšis, vienos gali augti kaip dideli medžiai, o kitos – kaip neaukšti krūmai, vienos pražysta anksti pavasarį, o kitos – vasarą. Tad pristatome tas, kurios gali augti Lietuvoje be didesnių kaprizų.

10 patarimų, kaip ilgiau išlaikyti pamerktas gėles (5)

Visada malonu gauti gėlių. Deja, pamerktos gėlės ilgai neišbūna, o kartais nuvysta jau po poros dienų. Tam, kad skintos gėlės kuo ilgiau stovėtų, surinkome 10 naudingų patarimų.

Aroninių šeimos augalų priežiūra

Aroniniai augalai lengvai prigyja mūsų namuose, juos galima laikyti įvairiausiomis sąlygomis. Žiemą šiltą kambarį papuoš tropinės vėzdūnės, filodendrai, monsteros, singoniai. O kalijos ir zamiokulkai puikiai jausis vėsesnėse patalpose. Dauguma jų puikiai auga pavėsyje, o juk mūsų kraštuose butuose dažniausiai ir trūksta šviesos. Retos saulėtos žiemos dienos mūsų klimato juostoje primena tropinio miško prieblandą. Malonu, kai augalas neįnoringas, o tarp aroninių šeimos augalų, kuriuos galima rasti mūsų parduotuvėse, kaprizingų labai nedaug.