Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos

 (7)
Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.
Orchidėjų žiedai - labai įdomios gaudyklės vabzdžiams, kad šie jas apdulkintų ir subręstų sėklos.
© Asmeninis archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kodėl norime atkreipti dėmesį į šias gražias ir retas gėles? Tam, kad galėtume jas apsaugoti ir joms padėti, nes lietuviškos orchidėjos yra svarbus mūsų gamtos turtas, kasmet vis labiau nykstantis. Vienas iš būdų jas apsaugoti – tai geriau jas pažinti, nes gan dažni atvejai, kai tiesiog dėl neišmanymo žmonės jas sunaikina, kai pavyzdžiui, pamatę gražų augalą jį išsikasa, arba ruošdami daržui vietą suaria žemę, sunaikindami šių retų augalų augavietes. Tad jeigu pamatysite šalia savo namų kurią nors iš orchidėjų, neskubėkite jos skinti, o tuo labiau – rauti ar kasti.

Lietuviškos orchidėjos, paprastai kai nužydi, greitai nunyksta iki kitų metų.
Lietuviškos orchidėjos, paprastai kai nužydi, greitai nunyksta iki kitų metų.
© Asmeninis archyvas

Jeigu jums rūpi gamta bei jos įvairovė ir esate socialiai atsakingi, galite orchidėjoms padėti ir kitu būdu, nes yra dar viena iš didžiausių grėsmių orchidėjoms – tai natūralių pievų užaugimas krūmais ir mišku. Užaugimas prasideda tada, kai nyksta tradicinė žemdirbystė – nebeganomi gyvuliai, nebešienaujamos pievos. Ganomos karvės, ožkos ar avys paprastai neėda gegužraibinių šeimos augalų, tik puikiai pasitarnauj, kai nuėda jaunus krūmokšnius ir aukštą žolę, taip sudarydami sąlygas orchidėjoms klestėti, padėdant subrandinti sėklas ir neišnykti.

Gegūnės - retos pievų puošmenos, tad saugokime jas.
Gegūnės - retos pievų puošmenos, tad saugokime jas.
© Asmeninis archyvas

Įdomi yra šių retų augalų prisitaikymo gamtoje savybė: daugelis jų žydi vasaros pradžioje, kai medžiai ir kiti augalai dar nėra labai sulapoję ir negožia orchidėjoms saulės. Per trumpą laiką, kol pievoje dar užtenka šviesos, jos nužydi, išbarsto sėklas ir nunyksta, tiesiog dingsta iki kitų metų, tad vidurvasarį šių augalų greičiausiai jau nebepamatysite. Orchidėjos įdomios dar tuo, kad subrandina gausybę sėklų, jų gali būti net keli šimtai tūkstančių, primenančių dulkeles. Bet toks gausumas negelbsti nuo nykimo, nes sėkla būna trumpai gyvybinga, o jai sudygti reikia išskirtinių sąlygų – specialios grybienos, kuri padeda įsitvirtinti. Be to, sudygusi sėkla dar keletą metų išbūna po žeme, kol pagaliau pasirodo paviršiuje.

Plačialapė klumpaitė žydi įspūdingais žiedais (Žydrūno Sinkevičiaus nuotrauka)
Plačialapė klumpaitė žydi įspūdingais žiedais (Žydrūno Sinkevičiaus nuotrauka)
© Asmeninis archyvas

Vienos orchidėjos, tokios kaip pvz., klumpaitė, mėgsta kalkingesnius dirvožemius, kitoms labiau patinka rūgštūs, vienos geriausiai jaučiasi augdamos drėgnose ir šlapiose vietose, o dar kitoms tinka sausesnės.

Lietuvoje viena iš gražiausių orchidėjų tarpe yra PLAČIALAPĖ KLUMPAITĖ (Cypripedium calceolus). Ši gėlė žydi tokiais puikiais žiedai, kad net sunku patikėti, kad toks grožis gali augti mūsų krašte. Žinoma, ji yra reta ir nykstanti, auga tik keliose miškingose Lietuvos vietose, o pirmąkart pražysta tik sulaukusi 12 metų. Labiausiai nyksta dėl tiesioginio žmogaus poveikio, kai pamatę miške šią gražią gėlę, daugelis neišmanėlių užsimano ją nusiskinti ar išsikasti, bet pasodinta prie namų ji paprastai nunyksta, nes reikalingos specifinės dirvožemio sąlygos.

Ruošiasi žydėti plačialapė gegūnė.
Ruošiasi žydėti plačialapė gegūnė.
© Asmeninis archyvas


GEGŪNĖS (Dactylorhiza) rūšių Lietuvoje priskaičiuojama apie 10, ir praktiškai visos jos yra retos ir saugotinos: baltijinė (D. longifolia), plačialapė (D. majalis), raiboji (D. cruenta) ir kitos. Tai irgi labai gražūs augalai, dažniausiai sutinkami šlapiose pamiškėse ir pievose. Didžiausios grėsmės gegūnėms – kai yra suariamos pievos, kur jos auga; taip pat jos gali išnykti ir žemės ūkyje per gausiai naudojant trąšas ar pesticidus.

Kai kurių gegūnių rūšių lapai būna įdomiai marginti.
Kai kurių gegūnių rūšių lapai būna įdomiai marginti.
© Asmeninis archyvas

Iš orchidėjų Lietuvoje taip pat dar auga gegužraibės, plateivės, garbeniai, beragiai, plaurečiai ir kitos orchidėjų rūšys. Kai kurios iš jų gal ir nėra tokios puošnios kaip klumpaitė ar gegūnė, bet vis tiek yra retos ir saugotinos. Tad pasistenkime džiaugtis ir gėrėtis gamtos dovanomis joms nekenkdami, kad ir mūsų vaikai lietuviškose pievose ar miškuose matytų kuo didesnę biologinę įvairovę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Rudeninis genėjimas: 5 esminiai patarimai

Rudenį bekrentant lapams vėl atsidengia medžių šakos ir ne vienas sodininkas, apžvelgęs savo sodą jau nori griebtis pjūklo ar sekatoriaus. Tačiau būtina genėti tinkamai, kad vietoj naudos nepadarytumėte daugiau žalos. Išskyrėme 5 taisykles, padėsiančias tai padaryti. Nors dar tik vasaros pabaiga, bet jau pats metas tam ruoštis!

Aplinka Vilniuje – ramus užutėkis šlaito papėdėje (2)

Namo Vilniuje aplinką projektavusiai architektei Jurgitai Ambraškaitei (UAB „J-architects“) status kalvos šlaitas šalia terasos buvo ir nemenkas iššūkis, ir galimybė sukurti išskirtinį kraštovaizdžio dizainą. Mat architektė įsitikinusi, kad funkcine prasme namas ant šlaito yra idealus variantas, nes iš kiekvieno aukšto galima be kliūčių išeiti į lauką: virtuvė įrengta antrajame namo aukšte ir iš jos patenkama tiesiai į terasą, skirtą jaukiai ilsėtis uždaroje erdvėje ir gėrėtis apgalvotai sukomponuotais želdynais bei natūralia gamta.

Augalai, kurie džiugins vasaros pabaigoje, rudenį ar net žiemą

Vasaros pabaigoje gėlynuose dar žydi nemažai augalų. Bet ne vien žiedai gali būti puošnūs, vis dažniau vertinami ir tie augalai, kurie neturi įspūdingų žiedų, o įdomūs savo lapais, sausais žiedynais ar kero forma. Vieni iš tokių – tai dekoratyviniai siauralapiai žolynai, kuriuos paprastai vadiname varpiniais arba tiesiog smilginiais augalais. Visu savo grožiu jie dažniausiai atsiskleidžia vasaros antroje pusėje, rudenį ar net žiemą.

Ką auginti gėlynuose, kad šie išliktų puošnūs vasaros pabaigoje ir rudenį? (2)

Vasara persirito į antrąją pusę, kai kurios daugiametės gėlės jau nužydėjo, bet nemažai dar yra žydinčių. Gerai tai, kad vis dažniau auginamos gėlės, kurios net ir nužydėjusios atrodo dekoratyviai, nes nemažai yra tokių augalų, kurie yra puošnūs ne vien žiedais, bet ir įdomiais lapais ar kero forma. Tad ką verta auginti želdynuose, kad šie išliktų puošnūs vasaros pabaigoje ar rudenį?

Kėdainiečių šeima, kuri atrado laisvės receptą nuo žolės pjovimo (5)

Šeimai, auginančiai tris vaikus, 5 papildomos valandos laisvalaikio - tai laimėjimas, prilygstantis aukso puodui. Tuo neabejoja kėdainietis Mantas Petrulis, kuris prieš mėnesį ruošėsi pirkti loterijos bilietą, tačiau užuot tai padaręs, nutarė sudalyvauti konkurse, kurio pagrindinis prizas - robotas vejapjovė. Šiandien laimėtu prizu labiausiai džiaugiasi trys šeimos vaikai, kurių tėtį robotas išlaisvino nuo varginančios vejos priežiūros nuosavo namo kieme.

Pačios populiariausios uogos, kurių niekuomet negana

Avietės ir gervuogės – vienos iš populiariausių uogų pas mus. Jos ir skanios, ir labai naudingos. Ne tik uogos, bet visas augalas yra vitaminingas, turintis daug gydančių savybių. Nors gamtoje avietės ir gervuogės auga daug kur savaime ir jų galima rasti daugelyje miškų ir palaukių, bet ne visos sunokina uogas. Laukinukės uogos smulkesnės, bet žymiai aromatingesnės. Bet dažniausiai smaguriaujame darže užaugintomis avietėmis, kurios yra būna stambesnės ir jas lengviau skinti.

Augalas, be kurio neapsieina nė vienas lietuvis (8)

Vienas iš įprasčiausių augalų gyduolių mūsų krašte yra čiobrelis. Dažnas jis visur – ir natūraliai gamtoje, ir daržuose, ir gėlynuose. Gaila tik, kad tai, kas yra dažnas ir auga pašonėje, tą mažai vertiname, nes kažkodėl, jei nusiperkame čiobrelių ar nelietuviškų augalų preparatų vaistinėje, mums atrodo žymiai vertingiau. O čiobrelis, nors ir būdamas kuklus augaliukas, bet turi ne ką prastesnes gydomąsias savybes, ir auga jis visai šalia. Tad išėję pasivaikščioti į pievas ar pamiškes ir kur nėra arti taršos – pasirinkite po kojomis šių nedidelių augaliukų, nes šiuo metu kaip tik jų žydėjimo metas. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas atvežtinių čiobrelių rūšių.

Žydintys daugiamečiai augalai: 7 sėkmės paslaptys

Dizaineriai kartais tikrina mūsų grožio suvokimo patvarumą. Iš pradžių buvo madoje „marsietiški“ gėlynai, kuriems būdingas avangardinis augalų komplektavimas, dabar – „patvorio“ piktžolės. Mes nenustojame žavėtis jų talentu ir išmone, perimame, kas geriausia, ir vis dėlto… visada buvo mylimi sodo gėlynai.

Jeigu visa tai padarysite prieš septynias ryto, turėsite patį nuostabiausią sodą (5)

Atlikite šiuos kelis darbus savo sode ankstų rytą ir labai greitai džiaugsitės neįtikėtinais rezultatais.

Liepos darbai sode ir darže

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje.