Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos

 (7)
Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.
Orchidėjų žiedai - labai įdomios gaudyklės vabzdžiams, kad šie jas apdulkintų ir subręstų sėklos.
© Asmeninis archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kodėl norime atkreipti dėmesį į šias gražias ir retas gėles? Tam, kad galėtume jas apsaugoti ir joms padėti, nes lietuviškos orchidėjos yra svarbus mūsų gamtos turtas, kasmet vis labiau nykstantis. Vienas iš būdų jas apsaugoti – tai geriau jas pažinti, nes gan dažni atvejai, kai tiesiog dėl neišmanymo žmonės jas sunaikina, kai pavyzdžiui, pamatę gražų augalą jį išsikasa, arba ruošdami daržui vietą suaria žemę, sunaikindami šių retų augalų augavietes. Tad jeigu pamatysite šalia savo namų kurią nors iš orchidėjų, neskubėkite jos skinti, o tuo labiau – rauti ar kasti.

Lietuviškos orchidėjos, paprastai kai nužydi, greitai nunyksta iki kitų metų.
Lietuviškos orchidėjos, paprastai kai nužydi, greitai nunyksta iki kitų metų.
© Asmeninis archyvas

Jeigu jums rūpi gamta bei jos įvairovė ir esate socialiai atsakingi, galite orchidėjoms padėti ir kitu būdu, nes yra dar viena iš didžiausių grėsmių orchidėjoms – tai natūralių pievų užaugimas krūmais ir mišku. Užaugimas prasideda tada, kai nyksta tradicinė žemdirbystė – nebeganomi gyvuliai, nebešienaujamos pievos. Ganomos karvės, ožkos ar avys paprastai neėda gegužraibinių šeimos augalų, tik puikiai pasitarnauj, kai nuėda jaunus krūmokšnius ir aukštą žolę, taip sudarydami sąlygas orchidėjoms klestėti, padėdant subrandinti sėklas ir neišnykti.

Gegūnės - retos pievų puošmenos, tad saugokime jas.
Gegūnės - retos pievų puošmenos, tad saugokime jas.
© Asmeninis archyvas

Įdomi yra šių retų augalų prisitaikymo gamtoje savybė: daugelis jų žydi vasaros pradžioje, kai medžiai ir kiti augalai dar nėra labai sulapoję ir negožia orchidėjoms saulės. Per trumpą laiką, kol pievoje dar užtenka šviesos, jos nužydi, išbarsto sėklas ir nunyksta, tiesiog dingsta iki kitų metų, tad vidurvasarį šių augalų greičiausiai jau nebepamatysite. Orchidėjos įdomios dar tuo, kad subrandina gausybę sėklų, jų gali būti net keli šimtai tūkstančių, primenančių dulkeles. Bet toks gausumas negelbsti nuo nykimo, nes sėkla būna trumpai gyvybinga, o jai sudygti reikia išskirtinių sąlygų – specialios grybienos, kuri padeda įsitvirtinti. Be to, sudygusi sėkla dar keletą metų išbūna po žeme, kol pagaliau pasirodo paviršiuje.

Plačialapė klumpaitė žydi įspūdingais žiedais (Žydrūno Sinkevičiaus nuotrauka)
Plačialapė klumpaitė žydi įspūdingais žiedais (Žydrūno Sinkevičiaus nuotrauka)
© Asmeninis archyvas

Vienos orchidėjos, tokios kaip pvz., klumpaitė, mėgsta kalkingesnius dirvožemius, kitoms labiau patinka rūgštūs, vienos geriausiai jaučiasi augdamos drėgnose ir šlapiose vietose, o dar kitoms tinka sausesnės.

Lietuvoje viena iš gražiausių orchidėjų tarpe yra PLAČIALAPĖ KLUMPAITĖ (Cypripedium calceolus). Ši gėlė žydi tokiais puikiais žiedai, kad net sunku patikėti, kad toks grožis gali augti mūsų krašte. Žinoma, ji yra reta ir nykstanti, auga tik keliose miškingose Lietuvos vietose, o pirmąkart pražysta tik sulaukusi 12 metų. Labiausiai nyksta dėl tiesioginio žmogaus poveikio, kai pamatę miške šią gražią gėlę, daugelis neišmanėlių užsimano ją nusiskinti ar išsikasti, bet pasodinta prie namų ji paprastai nunyksta, nes reikalingos specifinės dirvožemio sąlygos.

Ruošiasi žydėti plačialapė gegūnė.
Ruošiasi žydėti plačialapė gegūnė.
© Asmeninis archyvas


GEGŪNĖS (Dactylorhiza) rūšių Lietuvoje priskaičiuojama apie 10, ir praktiškai visos jos yra retos ir saugotinos: baltijinė (D. longifolia), plačialapė (D. majalis), raiboji (D. cruenta) ir kitos. Tai irgi labai gražūs augalai, dažniausiai sutinkami šlapiose pamiškėse ir pievose. Didžiausios grėsmės gegūnėms – kai yra suariamos pievos, kur jos auga; taip pat jos gali išnykti ir žemės ūkyje per gausiai naudojant trąšas ar pesticidus.

Kai kurių gegūnių rūšių lapai būna įdomiai marginti.
Kai kurių gegūnių rūšių lapai būna įdomiai marginti.
© Asmeninis archyvas

Iš orchidėjų Lietuvoje taip pat dar auga gegužraibės, plateivės, garbeniai, beragiai, plaurečiai ir kitos orchidėjų rūšys. Kai kurios iš jų gal ir nėra tokios puošnios kaip klumpaitė ar gegūnė, bet vis tiek yra retos ir saugotinos. Tad pasistenkime džiaugtis ir gėrėtis gamtos dovanomis joms nekenkdami, kad ir mūsų vaikai lietuviškose pievose ar miškuose matytų kuo didesnę biologinę įvairovę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Ko galime pasimokyti iš kapinaičių Norvegijoje (22)

Visuomet įdomu pasidairyti kitoje šalyje ir pamatyti, kuo to krašto aplinka ir žmonės skiriasi nuo mūsų. Suprantama, norisi ne lyginti tai, kas pas juos arba pas mus yra geriau, o tiesiog – kas tenai kitaip. Juk kiekviena tauta ir yra įdomi savo unikalumu bei papročiais.

Rudeniniai lapai: kaip nuo jų apsivalyti

Pats metas nuo lapų apvalyti aikšteles, takelius, gėlynus ir vejas.

Ko galima pasimokyti iš kapinaičių Vokietijoje (24)

Spalio mėnesio antroje pusėje vis labiau artėjant Vėlinėms, daugelis iš mūsų vis dažniau apsilankome kapinėse, prisimindami mirusiuosius ir norėdami labiau pasirūpinti jų kapais. Pastaraisiais dešimtmečiais lietuviškų kapinių želdynai smarkiai keitėsi, atsirado daug naujovių, kurios kartu su kitais pokyčiais po Nepriklausomybės atgavimo atėjo iš Vakarų Europos šalių. Šį kartą nusprendėme pasidairyti po kapines vieno nedidelio Vokietijos miestelio Oberammergau, esančio pietinėje ir kalnuotoje Bavarijos dalyje bei palyginti augalų pasirinkimą su mūsų kapinių želdiniais.

Sužinokite, iki kada rudenį galima sodinti daugiamečius augalus

Daugeliui pažįstama situacija: internetu užsakyti sodinukai atkeliavo gerokai vėliau, nei planuota. Arba dėl kažkokių kitų priežasčių nepavyko visko padaryti laiku. Kyla klausimas – sodinti ar nesodinti prieš žiemą? Kada sodinti dar galima ir kada jau ne? Kaip nustatyti, kur eina toji riba? Bandykime išsiaiškinti.

Vejos priežiūra rudenį – kaip teisingai pjauti, laistyti ir tręšti

Rudenį, kai žemė po truputį puošiasi spalvotu lapų kilimu, vejos priežiūra pasitraukia į tolimesnį planą, bet taip neturėtų būti, nes žolė ir toliau auga, nepaisant sumažėjusios temperatūros.

Tulpių, narcizų ir kitų svogūninių gėlių sodinimas (1)

Visų pirma, žemė po purenimo turi kiek susėsti, antraip pasodinsite nepakankamai giliai, o jei žiemą bus mažai sniego, svogūnėliai gali pašalti ar apskritai sunykti.

Nukritę lapai: kaip su jais susitvarktyti?

Netrukus prasidės pirmosios šalnos, o su jomis ir staigus lapų kritimas. Tie, kurie patys tvarkosi savo gyvenamąją teritoriją, turėtų paskubėti pasirūpinti specialiomis taromis – konteineriais, kompostavimo dėžėmis ar maišais. Lapų deginimas ar metimas į buitinių atliekų konteinerius gresia ne tik nemalonumais, bet ir piniginėmis baudomis. Keli praktiniai patarimai, kurie padės išvengti klaidų ir leis sutaupyti. Patarimais dalinasi „Ecoservice“ komercijos ir plėtros vadovas Andrejus Barinovas.

Kaip pasigaminti rudeninių „gėlių“ iš klevo lapų (2)

Namus ar darbo stalą galima pasipuošti rudens dovanojamomis gėrybėmis. Viena iš tokių – spalvingi medžių lapai, kurių šiuo metu gausu lauke. Tad jeigu einante pasivaikščioti, būtinai prisirinkite puokštę nukritusių lapų – iš jų lengvai ir greitai galėsite pasidaryti rudeniškų „gėlių“. Labiausiai tam tinka klevo lapai, nes, ko gero, nei vieno medžio lapai rudenį nenusidažo tokiomis ugninėmis spalvomis kaip klevo. Be to, klevo medžiai jie auga visur, o jų lapai – vieni iš didžiausių.

Kokios gėlės nebijo rudens orų? (1)

Labiausiai užsigrūdinę augalai – dekoratyvusis kopūstas ir šilokas, bet yra ir daugiau rudens negandų nebijančių gėlių.

Trumpos chrizantemų auginimo ir dauginimo rekomendacijos

Chrizantemų elgesio dėsningumus nėra lengva atsekti – joms, kaip poetiškoms natūroms, būdingas išskirtinis lengvabūdiškumas ir nenuspėjamumas. Vienoje vietoje jos auga ir žydi laiku, kitoje, esančioje vos už kelių žingsnių, atsisako tai daryti. Taigi, dauguma atvejų šio augalo įsigijimas yra ne kas kita, kaip įdomi ir ne itin brangi loterija.