Patarimai auginantiems vijoklines lauko gėles

Želdinant aplinką dažnai pamirštama viena augalų grupė, kurią verta auginti kai nėra kitų variantų, – tai vertikalieji augalai. Vertikaliai augantys augalai gali būti tie, kurie patys kopia viršun arba, kurie auga, svirdami žemyn. Šį kartą prisiminkime vijoklines gėles, dar kartais vadinamas lianomis.
Puokštė iš įvairiaspalvių pelėžirnių žiedų.
© Asmeninis archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kodėl soduose ir namuose reikėtų dažniau auginti vijoklines gėles? Dėl to, kad jos turi keletą pranašumų prieš įprastines ir horizontaliam želdinimui naudojamas gėles. Pirmiausiai – jos tinkamiausios ten, kur nėra pakankamai vietos gėlynams ant žemės, nes vijoklinės nesiplečia į šonus ir nereikalauja papildomos erdvės, kadangi jos stiebiasi į viršų. Tai patogu balkonuose, terasose, šalia įėjimų į namus ir biurus, ant stogų bei visur, kur taupoma vieta ant žemės ir reikia vertikaliai augančių augalų. Juk dažniausiai vijokliniam augalui tereikia erdvaus vazono ir atramos, ant kurios jis galėtų vyniotis aukštyn.

Taip pat vijokliai praverčia, kai norima ypač greitai ir efektyviai apželdinti vertikalias erdves, pavyzdžiui, paslėpti neišvaizdžią tvorą ar sieną, sukurti uždaresnę erdvę (lauko kavinėse) ar pasislėpti nuo nepageidaujamų akių, apželdinti nedidelę pavėsinę ar kitą poilsio vietą. Tad prisiminkime, kokias vijoklines gėles vertėtų auginti, kad naudingai išnaudotume jų teikiamus privalumus.

KVAPUJĮ PELĖŽIRNĮ (Lathyrus odoratus), kurį matote pagrindinėje nuotraukoje, nuo seno močiutės augindavo gėlių darželiuose. Pastaruoju metu šis vadinamasis „žirniukas“ vėl populiarėja, nes gan lengvai auginamas, greitai kopia aukštyn, žydi beveik visą vasarą, o svarbiausia – labai maloniai kvepia. Ši vienmetė gėlė pražysta birželio mėnesį kvapniais, į drugelius panašiais žiedais, jos žiedų spalva gali būti nuo baltos iki tamsiai raudonos ar mėlynos, ir tame tarpe dar gausybė rožinių ir violetinių atspalvių. Kvapusis pelėžirnis neužauga labai aukštas, pasiekia 1–1,8 m aukštį. Jei sėsite jo sėklas – tai saulėtose ir derlingesnėse dirvose, ir kad šalia būtų kokia nors atrama, kuria jis galėjo tų vytis – tam tinkamiausia tinklinė arba vytelių tvora. Jis gali augti ir daliniame pavėsyje, bet tada žydės gerokai mažiau.

PURPURINIS SUKUTIS (Ipomoea purpurea) yra natūraliai pas mus gamtoje augančio dirvinio vijoklio giminaitis. Baltai žydintį vijokliuką tikrai esatę matę, nes jis pas mus labai paplitęs ir dažnai tampa piktžole daržuose ar gėlynuose. Bet sukutis yra ne piktžolė ir žydi ne baltais, o violetiškai purpurinės spalvos žiedais, kurių ryški gausa iš tolo traukia akį. Jis taip pat yra vienmetis, paprastai pražysta apie vasaros vidurį, nors šią vasarą kaip ir daugelis augalų, ko gero, pradės žydėti gerokai anksčiau. Sukutis yra ypač greitas „alpinistas“, kuris besivydamas atramomis gali užkopti net į 4–5 m aukštį. Nors kaip ir pelėžirnis labiausiai mėgsta derlingas ir saulėtas vietas, bet pakankamai gausiai žydės ir daliniame pavėsyje, tik dirva turėtų būti humusinga ir drėgnoka. Ši gėlė mėgstama dėl ilgo žydėjimo (gali žydėti net iki šalnų!) ir įdomi tuo, kad į pavakarę žiedai „eina miegoti“ – susiskleidžia kaip skėčiai.

Gėlinėse dažnai auginamas dar vienas vijoklinis sukutis - batatinis, kuris puošiasi išskirtiniais lapais - geltonais arba tamsiai purpuriniais.
Gėlinėse dažnai auginamas dar vienas vijoklinis sukutis - batatinis, kuris puošiasi išskirtiniais lapais - geltonais arba tamsiai purpuriniais.
© Asmeninis archyvas


Kaip gi būtų galima pamiršti nuo seno mėgiamą ir anksčiau dažnai auginamą DIDŽIĄJĄ NASTURTĘ (Tropaeolum majus)! Gėlių selekcininkai vis sukuria naujų nasturčių veislių, kurios stebina margais lapais arba tamsiais žiedais, tad tie, kam senosios nasturtės atrodo nebemadingos, gali pabandyti auginti šias naująsias.

Ar teko auginti margalapę nasturtę 'Alaska'?
Ar teko auginti margalapę nasturtę 'Alaska'?
© Asmeninis archyvas

Aš nasturtes labiau auginu dėl maisto, o ne dėl žiedų – juk beveik visas augalas yra valgomas ir turi gydančių savybių: lapai, žiedai, sėklos ir pumpurai. Skonis gan savotiškas ir aštrus, tad jei pirmąkart bandysite paragauti – tai pamažu, atsargiai. Nors daug kur rašo, kad nasturtėms sėkmingam augimui būtinai reikia saulėtos vietos, bet pas mane daug metų jos auga pavėsyje, ir žydi bei vejasi aplink viską, ką tik randa pakelėje. Tik žemė turėtų būti drėgnoka (bet ne šlapia) ir derlinga.

Didžioji nasturtė - ir gėlė, ir maistas, ir vaistas.
Didžioji nasturtė - ir gėlė, ir maistas, ir vaistas.
© Asmeninis archyvas


Iš daugiamečių vijoklinių gėlių viena dažniausiai auginamų yra RAGANĖ (Clematis), kuri gali augti ir kaip krūmas, ir kaip vijoklis – tai priklauso nuo rūšies. Žydinčios vijoklinės raganės yra labai puošnūs augalai, bet kad tas grožis nuolat džiugintų – to pasiekti nėra lengva, nes jos linkusios žiemą apšalti ir yra gan kaprizingos augintinės.

Prižiūrėti raganę, kad ji žydėtų spalvingais ir stambiais žiedais nėra lengva.
Prižiūrėti raganę, kad ji žydėtų spalvingais ir stambiais žiedais nėra lengva.
© Asmeninis archyvas

Dauguma vijoklinių raganių gerai auga pagal tokį posakį: jų „kojos“ (t.y. šaknys) turi būti pavėsyje, o „galva“ (žiedai) – saulėtoje vietoje. Be to, dirva turi būti pakankamai drėgna ir derlinga, o žiemai reikėtų apdangstyti. Jeigu intensyviai priežiūrai nenorite gaišti laiko, tai auginkite mažiau lepias raganių rūšis – tangutinę (C. Tangutica), gelsvąją (C.vitalba) arba alpinę (C.alpina). Jų žiedai kiek smulkesni, bet jos kantrios šalčiui ir trumpoms sausroms, tad su jų priežiūra sugaišite žymiai mažiau laiko, o žiemą jos pasipuoš mielais pūkuotais kamuoliukais – nužydėjusiais žiedynais.

Su smulkesniais žiedais, bet ir mažiau reikli yra tangutinė raganė.
Su smulkesniais žiedais, bet ir mažiau reikli yra tangutinė raganė.
© Asmeninis archyvas


KOBĖJA LIPIKĖ (Cobaea scandens) rečiau auginama, nors dėl puošnių, stambių ir gracingų žiedų galėtų būti populiaresnė. Mėlynai violetiniai (būna ir baltų) ir varpelio formos žiedai paprastai pražysta vidurvasarį ir lipdama atramomis aukštyn ji nuolat skleidžia naujus žiedus. Šiaip kobėjos yra daugiamečiai augalai, bet mūsų žiemos joms per šaltos, tad auginamos kaip vienmečiai. Bet jeigu auginsite kobėją lipikę lauke vazone, tai artėjant šalnoms įneškite ją į vėsią ir šviesią patalpą, kurioje temperatūra nenukrinta iki minusinės, tada gal pavyks jai peržiemoti. Kaip ir kitos ankščiau minėtos vijoklinės gėlės ši taip pat mėgsta saulėtas vietas, drėgnas ir derlingas dirvas bei atramas, ant kurių galėtų vyniotis.

Kobėjos lipikės mėlynai violetinis žiedas-varpelis.
Kobėjos lipikės mėlynai violetinis žiedas-varpelis.
© Asmeninis archyvas


Iš savaime Lietuvoje augančių vijoklinių augalų būtina paminėti PAPRASTĄJĮ APYNĮ (Humulus lupulus). Tai nėra įprasta žydinti gėlė, nes apyniai žydi neišvaizdžiais žiedeliais, kurie vėliau virsta spurgais, iš kurių gaminamas alus arba jie naudojama raminančioms arbatoms. Bet apynių žalia lapija gali būti puikus fonas kitoms žydinčioms gėlėms, be to, jie užaugina stambius lapus, labai greitai auga ir šiaip tai nereiklus savaiminis mūsų gamtos augalas, puikiai žiemojantis. Apynio gera savybė yra dar ta, kad jis gali augti ir visiškame pavėsyje, ir labai saulėtoje vietoje. Štai Vilniaus Botanikos sode prieš kelis metus reikėjo vijokliniais augalais paslėpti skardinę pastogę ant stogo, kuri vasarą nuo saulės spindulių įkaisdavo kaip keptuvė, ir nei vienas vijoklinis augalas nenorėjo augti tokiomis sąlygomis, o štai apynys – kuo puikiausiai atlaikė.

Apyniai gali būti auginami ne tik alui, bet ir kaip vijokliniai dekoratyviniai augalai.
Apyniai gali būti auginami ne tik alui, bet ir kaip vijokliniai dekoratyviniai augalai.
© Asmeninis archyvas


Tad dažniau auginkite šalia namų vijoklines gėles, kurios evoliucijos eigoje išmoko išsikovoti sau vietą po Saule kopimo ir vyniojimosi būdu, tada jūsų kiemas arba balkonas sužydės ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Dendrologė pataria: kokie augalai dažniausiai sukelia alergiją ir kaip to išvengti

Prasidėjęs birželio mėnuo daugeliui žmonių atnešė laukiamus vasaros smagumus – saulėtus orus, galimybę maudytis lauke arba tiesiog būti gamtoje. Bet ne visi gali tuo džiaugtis, nes yra nemažai tokių žmonių, kuriems atbundanti gamta ir įvairūs augalai atneša sveikatos problemas, viena iš jų yra alergija, dar vadinama šienlige arba alerginiu rinitu.

10 vienmečių gėlių, kurias geriausiai tinka auginti saulėtose vietose

Jeigu jūsų sklype yra saulėta vieta, kurioje puikiai atrodytų gėlynas, pirmiausia turite gerai apgalvoti, kokias gėles joje tinka auginti. Pasirinkti augalai turėtų klestėti šiltoje, saulėtoje vietoje ir kartu būti nesudėtingai prižiūrimi. Parinkome keletą vienmečių gėlių, kurios puikiai jaučiasi saulėkaitoje.

Metų spalva gali atsirasti ne tik jūsų namuose, bet ir gėlyne

Patikėsite ar ne, bet sodri violetinė, šįmet paskelbta metų spalva, yra viena populiariausių gėlių žiedų spalvų. Tiesa, gamtoje ji gali būti ir švelnių, ir ryškių atspalvių, bet visada simbolizuoja karališką prabangą ir suteikia interjerui elegantiško žavesio – net kai skaisčiai violetiniais žiedais apsipila metų metus ant palangės auganti tokia įprasta kambarinė gėlė sanpaulija.

Mylimiausios močiučių gėlės pelargonijos – ne tik kambarinės gėlės (1)

Pelargonijos yra ne tik kambarinės gėlės – jas vazonuose galima laikyti ir balkone. Sėdint balkone apsuptiems gausiai žiedais pasipuošusių pelargonijų, apima jausmas, kad esi gėlių pasakoje.

Patarimai auginantiems vijoklines lauko gėles

Želdinant aplinką dažnai pamirštama viena augalų grupė, kurią verta auginti kai nėra kitų variantų, – tai vertikalieji augalai. Vertikaliai augantys augalai gali būti tie, kurie patys kopia viršun arba, kurie auga, svirdami žemyn. Šį kartą prisiminkime vijoklines gėles, dar kartais vadinamas lianomis.

Gėlės skynimui: patikrintos įdomios veislės iš augintojos lūpų

Lysvė, kurioje auginamos gėlės skynimui – dar neįprastas dalykas Lietuvoje. Tokia mada toli gražu ne nauja – ši idėja nuo seno populiari Anglijoje bei kitose Europos šalyse. Šiuo metu natūraliai atrodančios puokštės yra „ant bangos“, tad kodėl gi nepaskirti vienos lysvės būtent šiam tikslui.

Kaip sukurti nuostabią poilsio oazę: patarimai auginantiems gėles balkone

Kai už lango vilioja žaluma ir čiulba paukščiai, vis labiau norisi būti gamtoje, tad daugelis lietuvių, negalinčių gyventi be žemės lietimo, keliauja į sodybas arba į kolektyvinius sodus. O ką daryti tiems, kurie neturintys nuosavo žemės sklypelio? Jie gali susikurti žalią oazę balkone !

Sodo takelio medžiagos: grožio ir funkcionalumo paieškos

Sodo takelis gyvenamoje aplinkoje yra svarbus tiek iš praktinės, tiek iš estetinės pusės. Jo funkcinė paskirtis – palengvinti priėjimą prie gėlynų, alpinariumų, pavėsinių ir t.t. Vizualiai jis gražiai paskirsto erdvę į atskiras zonas ir suteikia jai papildomos faktūros. Tinkamas takelio medžiagų pasirinkimas – vienas iš būdų sukurti harmoningai atrodantį sklypo vaizdą.

Augalai, kurie sklypą puošia ištisus metus

Gražiai apželdintas individualaus namo ar sodybos kiemas yra tikra atgaiva tiek akims, tiek sielai. Tačiau dauguma dekoratyvinių augalų reikalauja nemažai priežiūros, todėl išskirtinai atrodančiu gėlynu gali džiaugtis tikrai ne kiekvienas. Neturintiems daug laiko ir norintiems džiaugtis visais metų laikais žaviai atrodančia aplinka, pateikiame keletą augalų, kurie žaliuoja visais metų laikais, pavyzdžių.

Serenčių nauda, kurią verta prisiminti

Šias gėlytes daugelis tikrai pažįstate, tik daug kas geriau jas žino ne serenčio, o gvazdikėlio ar tagetės vardu. Serenčiai labai dažnai sodinami visuomeniniuose gėlynuose – miestų ir miestelių aikštėse, parkuose, tad po tokio masinio (ir dažniai nevykusio) „tiražavimo“ daugeliui gėlių mylėtojų serentis asocijuojasi kaip atsibodusi ir neįdomi gėlė. Bet tik nedaugelis žino, kad serentis yra labai naudingas augalas tiek sode, tiek virtuvėje, o viešuose gėlynuose dažniausiai sodinamas skurdus ir „išėjęs iš mados“ pasirinkimas, o juk jų yra daug įdomesnių ir puošnesnių.