Išsamus gidas, kaip prižiūrėti veją

 (2)
Kad veja džiugintų viso sezono metu, būtina ją pavasarį aeruoti, saugoti nuo samanų ir piktžolių, laiku ir reikiamu aukščiu pjauti, papildomai tręšti, o esant sausringam laikotarpiui ir optimaliai laistyti. Apie vejos priežiūrą pataria ASU Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. Evaldas Klimas.
Išsamus gidas, kaip prižiūrėti veją
© Asmeninio albumo nuotr.

Darbai pavasarį

Vejos aeravimas. Aeravimas arba kitaip vadinamas vejų vėdinimas yra įvairaus gylio durtinių arba pjautinių duobučių padarymas vejoje, siekiant pagerinti dirvožemio struktūrą ir įleisti oro į žolių šaknų zoną. Paprasčiausias vejų aeravimas – paviršiaus subadymas 10-15 cm gyliu paprastomis arba specialiomis šakėmis. Pagal duobučių ar įpjovų gylį aeravimas gali būti seklus (6-12 cm) arba gilus (20-30 cm). Gilus aeravimas dar vadinamas podirvio purenimu. Efektyviausiai aeravimas atliekamas specialiu prietaisu aeratoriumi, tačiau galima tai atlikti ir kitais, buityje įprastesniais įrankiais (pvz, šakėmis ar kitu duobutę padaryti galinčiu įrankiu). Egzistuoja netgi vejos aeravimui skirti specialūs padai, kuriuos pritvirtinę prie avalynės, galėsite aeruoti veją tiesiog vaikščiodami ant jos. Daugiausiai naudos duoda pavasarinis aeravimas. Vasarą ir rudenį galite papildomai aeruoti veją.

Veltinio šalinimas. Nedideliuose vejų plotuose veltinis gali būti „iššukuojamas“ metalinėmis skėtinėmis šluotelėmis su plieniniais gerai spyruokliuojančiais dantimis arba rankinėmis mašinėlėmis, turinčiomis vertikalius kas 2-3 cm lygiagrečiai išdėstytus peiliukus. Šukuojant peiliukai turi 2-3 mm įsmigti į žemę. Dideliuose plotuose veltiniui šukuoti naudojamos specialios benzininės aeravimo mašinėlės, kur vertikalūs peiliukai sukasi dideliu greičiu ir sparčiai ardo veltinį. Patogiausia veltinį šukuoti anksti pavasarį, prieš prasidedant žolių vegetacijai ar jai tik prasidėjus. Tuomet žolių augimas yra aktyvesnis ir padraskytos jos sparčiau atsinaujina. Žolynas labiau sutankėja. Jei po šukavimo žolynas atrodo retas, galima anksti pavasarį pabarstyti tos pačios sudėties žolių sėklų, vienam arui 1 kg sėklų arba 10 g/kv. m.

Samanų naikinimas. Jeigu vejoje pradėjo augti samanos, vadinasi, dirva yra ar per šlapia, ar per rūgšti. Tai atsitinka, taip pat, kai nuolat būna pavėsis, žolėms trūksta maisto medžiagų, pjaunama per žemai, storas veltinio sluoksnis. Pirmiausia visą vejos paviršių reikia subadyti šakėmis 5-7 cm gyliu, po to pabarstyti pelenais arba kreida ir patręšti kompleksinėmis trąšomis su siera ir geležies sulfatu (šios trąšos naikina samanas). Mišinį su geležies sulfatu galima pasiruošti patiems. Jo tūrio sudėtis tokia: 20 dalių smėlio, 3 dalys amonio salietros, 2 dalys geležies sulfato. Į 1 kv. m išberiama nuo 100 iki 150 g šio mišinio (1 arui prireiks 10-15 kg). Berti geriausia ryte, dar nenukritus rasai.

Pažeistų vejos vietų atitaisymas. Kai veja pasensta, pavasarį ji užberiama derlingu juodžemiu ir į jį pasėjama naujos žolės sėklų. Jeigu vejoje atsiranda pažeistų arba plikų vietų, paprastai jos užtaisomos išpjaunant pažeistą vietą ir įjklojant naują velėnos lopą (prieš tai žemė švelniai supurenama šakėmis, patręšiama granuliuotomis trąšomis).

Iškilimo arba įdubimo išlyginimas. Nedidelius iškilimus arba įdubimus vejoje išlyginti nesunku. Pirmiausia reikiamoje vietoje įpjaunama veja kryžiumi ir ji atverčiama. Kad išlyginti įdubimą, šakėmis supurenama atvira dirva, užpilamas viršutinis derlingas sluoksnis ir truputį suspaudžiamas. Jei yra iškilimas, atvira vieta nukasama, išlyginama žemė ir dar suspaudžiama. Atgal atlenkiama velėna, suspaudžiama grėbliu, į sudūrimus pripilama purios smėlingos žemės ir gausiai palaistoma.

Kiaulpienių ir kitų daugiamečių piktžolių naikinimas herbicidais. Kad neišmindžioti naujai pasėtos vejos, sudygusias kiaulpienes naikinkite herbicidais. Vieną arą vejos reikia purkšti vieno ar kito herbicido skiediniu (po 15 ml /4 l vandens). Purškiama, kai kiaulpienes yra pilnos rozetės tarpsnyje, bet prieš žiedinio pumpuro pasirodymą, kai oro temperatūra purškimo metu yra mažiausiai 7-8 °C. Jei purškimo metu temperatūra žemesnė, preparatas gali būti nepakankamai efektyvus. Po 1 valandos prasidėjęs lietus nupurškus veją, preparato efektyvumui įtakos neturi. Minėti preparatai į piktžoles patenka per lapus. Poveikis jautrioms piktžolėms pastebimas praėjus 1-2 dienoms po purškimo. Nupurškus, piktžolių augimas sustoja, o jos žūsta per 3-4 savaites. Minėti herbicidai sunaikina ir kitas kartu su kiaulpienėmis augusias piktžoles. Jei vejoje išdygusios tik pavienės senos kiaulpienės su storomis šaknimis, jas patartina naikinti mechaniškai – iškasti. Kad veja po purškimo herbicidais atsigautų ir suvešėtų, rekomenduojama patręšti amonio salietra 1 kg/arui.

Darbai visos vegetacijos metu

Laistymas. Per sausras veją būtina laistyti. Vienkartinė laistymo norma 12 litr./kv. m. Kasdien jos laistyti nereikia, tačiau laistant būtina įsitikinti, kiek žemė įmirksta. Reikėtų, kad drėgmė prasiskverbtų iki 15 cm gylio. Labai svarbu ir neperlaistyti vejos, nes išsiplauna maisto medžiagos, nes augalų šaknynui trūksta deguonies, ir žolynas pagelsta.

Tręšimas vegetacijos metu. Kad veja džiugintų visą sezoną, reikia ją tinkamai ir laiku tręšti. Pavasarį veja tręšiama kompleksinėmis trąšomis – 3 kg/arui. Geriausias pagrindinių maisto medžiagų santykis kompleksinėse trąšose – N:P:K 1:2:3 (5:10:15). Trąšų kiekis priklauso nuo dirvožemio: ar priemolis – mažiau reikės trąšų, jei priesmėlis – daugiau. Paskui papildomai tręšiama kompleksinėmis trąšomis per Jonines – dar 2 kg/arui. Iš viso vienam arui vejos reikia 5 kg kompleksinių trąšų.

Per visą vegetaciją būtinas pastovus tręšimas azoto trąšomis. Gegužės antroje pusėje, maždaug po 3 pjovimų, tręšiama 1 kg amonio salietros (NH4NO3)/arui. Parterinę veją per sezoną, gegužės – rugpjūčio mėn., reikia tręšti 4 kartus 1 kg amonio salietros/arui. Jei iš pažiūros trūksta azoto, dar galima 1 ar 2 kartus papildomai patręšti azotu (prastesnėje dirvoje).

Rugsėjo mėn. būtina tręšti kalio magnezija – 2 kg/arui, tada jau azoto nereikia. Būtina magnezija patręšti iki lapkričio mėnesio, tuomet gerai veja peržiemos.

Vejos pjovimas

Žolės pjovimo aukštis vegetacijos metu turi būti ne visada vienodas. Pavasarį, prasidėjus vegetacijai, veja pirmą kartą pjaunama 0,5-1 cm aukščiau nei įprasta. Tai skatina geresnį žolės krūmijimąsi ir tankėjimą. Įprastu, 3-3,5 cm, pjovimo aukščiu žolė pjaunama intensyviausiu jos augimo metu (gegužės – birželio mėn.). Prasidėjus vidurvasario karščiams, tikslinga vėl padidinti įprastinį vejos pjovimo aukštį 0,5-1 cm. Antroje vasaros pusėje (ypač jei nėra sausros) veja pjaunama įprastiniu aukščiu, o žiemoti žolės paliekamos maždaug 4-5 cm.

Žolės pjovimo dažnumas priklauso nuo vejos tipo. Dažniausiai pjaunamos – vasarą kas savaitę – dekoratyvinės vejos. Norėdami rečiau pjauti veją, kai kurie sodininkai daro didelę klaidą nupjaudami žolyną per žemai, tiesiog nuskusdami iki baltumo. Taip nupjauta veja labai nusilpsta. Kad ji atsigautų, reikia laiko ir papildomos priežiūros.

Žolės surinkimas – tai papildomas darbas, tačiau jis turi ir privalumų: pašalinus nupjautas organines medžiagas, sumažėja nepageidautina lietaus sliekų veikla; lėčiau formuojasi veltinis, susidaro plonesnis jo sluoksnis; veja neiššunta nuo netolygiai paskleistos žolės; pašalinami nupjauti ligoti lapai, lėčiau plinta ligų sukėlėjai.

Nupjautą žolę galima palikti nesurinktą, kai susiklosto tam tikros aplinkybės: jos užauga mažai; lapai jauni ir sultingi; vejapjovė turi mulčiavimo funkciją; sausi orai; dirva biologiškai aktyvi.
Veltinis dažniausiai formuojasi tuomet, kai pjaunama aukšta, sena žolė, turinti daugiau lignino.

Nupjauta vejos žolė gali būti panaudojama naminiams gyvuliams šerti ar paukščiams lesinti, bet dažniausiai iš jos daromamas kompostas, pridedant kompostinių durpių, kitų organinų buitinių atliekų. Todėl sodyboje reikia įrengti pailgą kompostavimo aikštelę arba dėžę. Organinių medžiagų ardymą labai spartina Kalifornijos sliekai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Horoskopas orchidėjų mylėtojams (3)

Tokio horoskopo tikriausiai dar neskaitėte! Ar atitinka?

Puošnūs žiedai vietoj spyglių – kalėdinis kaktusas ir jo auginimas (5)

Kalėdinis kaktusas (Kalėdinis plokštenis, džiunglių kaktusas, bot. Schlumbergera bridgessii) savo sudėtingą lotynišką pavadinimą gavo XIX a. prancūzų kaktusų kolekcionieriaus Frédérico Schlumbergerio dėka – jo vardu pavadinta visa šešių rūšių kaktusų giminės gentis. Šis augalas labiau žinomas Kalėdinio kaktuso pavadinimu. Jis tikrai suteikia atokvėpį nuo pilkai baltų žiemos tonų, nes per šventes pradžiugina mus puošniais rožiniais, oranžiniais ar baltais žiedais. Vis dėlto tam, kad galėtume džiaugtis šia dovana, reikės šiek tiek pasistengti ir pasirūpinti augalo poreikiais. Surinkome įdomiausius faktus apie šį kaktusą.

Kalėdinė žvaigždė – kaip rūpintis puošniąja puansetija (3)

Kai parduotuvėse atsiranda puansetijos, iškart tampa akivaizdu, kad Kalėdos ne už kalnų. Puošnialapis augalas yra neatsiejama šio prieššventinio laikotarpio dalis, beveik kaip Advento vainikas. Papasakosime, kaip reikia rūpintis šiuo augalu, kad jis kuo ilgiau išsilaikytų puošnus ir spalvingas patalpoje.

Augalas, kuris naudingas ir sveikatai, ir grožiui (4)

Už lango žiema, sniegas, šaltis... Taip ir norisi susisupti šiltai ir gurkšnojant žolelių arbatą, stebėti už lango krentančias snaiges ir laukti švenčių. O ar kada nors teko gerti apynių arbatą? Kad šis augalas naudojamas alaus gamybai, daugelis girdėję, bet tai, kad juo nuo seno buvo gydomasi, tai mažai kas žino. Tad šį kartą – apie naudingąsias apynio savybes ir ar galima jį užsiauginti savo kieme.

Nepamainomas kambarinių augalų trąšų receptas (7)

Kambarinius augalus periodiškai reikia patręšti, ypač vegetacijos ir žydėjimo laikotarpiu. Mielės sužadins net tingiausią augalą – nuo šių trąšų vazoninės gėlės ims klestėti ir apsipils žiedais.

10 augalų, kurie pritraukia laimę (4)

Įprasta naudoti augalus kaip dekoratyvinį elementą namuose ar biure. Jie suteikia šviežumo ir leidžia jaustis arčiau gamtos. Nepaisant to, kad augalai gali būti geru namų dekoro elementu, yra daugybė jų, kurie atlieka dar vieną funkciją – gerina teigiamos energijos srautą. Juk, sutikite, neįmanoma būti laimingam ir patenkintam gyvenimu, jei jus supa neigiama aplinka.

Auksiniai patarimai, kaip auginti anturius

Mūsų auginami anturiai yra kilę iš drėgnų pusiaujo miškų Pietų Amerikoje, todėl svarbiausia – atkurti jiems gamtines sąlygas, blausią šviesą, drėgną rūgščią dirvą, stabilią temperatūrą, gausiai laistyti.

Tai, ko dar nežinojote apie topinambus (10)

Sodo darbai jau nudirbti, derlius nuimtas, lepesni augalai apdangstyti nuo šalčių. Kam sodininkavimas yra sielos atgaiva, tie tikrai nemano, kad tokiu metų laiku ateina nykios ir liūdnos dienos. Juk dabar galima nuveikti tai, ko pavasarį ir vasarą paprastai nespėjame: galime paskaityti knygą apie augalų auginimo ypatybes, gurkšnojant arbatą iš užsiaugintų žolelių, galima ieškoti informacijos internete ar planuotis būsimo sezono darbus. Ir netgi vėlyvą rudenį ar žiemą nuimti šviežią derlių, nes pas mus auga ne tiek ir mažai augalų, kurių šaknys ar vaisiai renkami tokiu metu. Vienas iš jų – topinambas arba saulėgrąžinė bulvė. Pats tinkamiausias laikas kasti šios daržovės šaknims yra tada, kai baigiasi jo vegetacija. Tad, jeigu auginate topinambus – čiupkite kastuvą, o jeigu dar nepažįstate šio augalo – tai pats metas susipažinti.

5 lietuvių mėgstamiausios kambarinės gėlės (13)

Kambarinės gėlės - būtina namų puošmena, kuri taip pat gydo bei valo orą. Be kokių gėlių lietuviai neįsivaizduoja savo gyvenimo - šiame straipsnyje.

Aplinka, kurioje karaliauja hortenzijos (23)

Kraštovaizdžio dizainerės Jurgos Olisevičienės sukurta aplinka gyvenamajame sklype įspūdingiausiai atrodo antroje vasaros pusėje – kai sužydi šluotelinės hortenzijos, kai jų šakos linksta nuo elegantiškų, puošnių, subtiliais rausvais atspalviais kerinčių žiedų. Jų daug, labai daug – želdynuose auga apie tris dešimtis šluotelinių hortenzijų krūmų.

PRIEŠ ir PO: pasišiaušęs sodelis 12 arų sklype Vilniuje (27)

Prieš trejetą metų šalia Vilniaus, Gineitiškėse, esančiame 12 arų sklype buvo tik veja ir šiek tiek augalų ant šlaito – daugiausia įvairių visžalių spygliuočių. Stigo čia gėlių, o svarbiausia – jaukumo. Kraštovaizdžio dizainerė Asta Grabauskienė sodą sukūrė iš naujo: suplanavo jo struktūrą, atskyrė funkcines zonas, nutiesė takus, pasodino želdynus.

Kaip nepasiklysti besirenkant chrizantemas (7)

Chrizantemos – nuostabios rudens palydovės, galinčios kiekvieno širdį sušildyti gausiu ir ilgu žydėjimu, plačia spalvų gama bei įvairiausiomis žiedų formomis. Dabar grožio mylėtojai mielai perka vazonėliuose išaugintas chrizantemas, vis dažniau pagalvoja, kad vasaros pabaigoje ar net vėlų rudenį šiais gražiais, ryškiaspalviais augalais galima papuošti balkoną, terasą, laiptelius prie namo. Kokios atspariausios šalnoms, kokios gražiausios vienos ar drauge su kitais augalais kompozicijose, kokios tinkamos aplinkai puošti, o kokios labiau tinkamos kapavietėms puošti teiraujamės chrizantemų augintojų Daumanto ir Manto Karpavičių iš Ražiškių (Garliavos sen., Kauno r).

Lietuviškas ar japoniškas klevas – kaip išsirinkti ir kada sodinti (2)

Klevas yra vienas gražiausių medžių – lietuvių tautosakos apdainuotas, rytiečių žynių ir išminčių įvertintas, daugelyje kiemų, kiemelių ir parkų augantis. Jei apie klevą savo sklype galvojate ir jūs, verta pasidomėti šiais medžiais plačiau.

10 geriausių augalų, jeigu gyvenate bute (11)

Neturite nuosavo žemės lopinėlio? Kambariai bute blankiai apšviesti? Visiems šiems augalams tai nekels jokių problemų.

Kambarinių gėlių paruošimas žiemai

Kaip tinkamai paruošti kambarinius augalus žiemos poilsio laikotarpiui? Reikia prisiminti, kad pagrindiniai veiksniai, kuriems mes galime daryti įtaką, - apšvietimas, temperatūra, laistymas.