Išsamus gidas, kaip prižiūrėti veją

 (2)
Kad veja džiugintų viso sezono metu, būtina ją pavasarį aeruoti, saugoti nuo samanų ir piktžolių, laiku ir reikiamu aukščiu pjauti, papildomai tręšti, o esant sausringam laikotarpiui ir optimaliai laistyti. Apie vejos priežiūrą pataria ASU Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. Evaldas Klimas.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Darbai pavasarį

Vejos aeravimas. Aeravimas arba kitaip vadinamas vejų vėdinimas yra įvairaus gylio durtinių arba pjautinių duobučių padarymas vejoje, siekiant pagerinti dirvožemio struktūrą ir įleisti oro į žolių šaknų zoną. Paprasčiausias vejų aeravimas – paviršiaus subadymas 10-15 cm gyliu paprastomis arba specialiomis šakėmis. Pagal duobučių ar įpjovų gylį aeravimas gali būti seklus (6-12 cm) arba gilus (20-30 cm). Gilus aeravimas dar vadinamas podirvio purenimu. Efektyviausiai aeravimas atliekamas specialiu prietaisu aeratoriumi, tačiau galima tai atlikti ir kitais, buityje įprastesniais įrankiais (pvz, šakėmis ar kitu duobutę padaryti galinčiu įrankiu). Egzistuoja netgi vejos aeravimui skirti specialūs padai, kuriuos pritvirtinę prie avalynės, galėsite aeruoti veją tiesiog vaikščiodami ant jos. Daugiausiai naudos duoda pavasarinis aeravimas. Vasarą ir rudenį galite papildomai aeruoti veją.

Veltinio šalinimas. Nedideliuose vejų plotuose veltinis gali būti „iššukuojamas“ metalinėmis skėtinėmis šluotelėmis su plieniniais gerai spyruokliuojančiais dantimis arba rankinėmis mašinėlėmis, turinčiomis vertikalius kas 2-3 cm lygiagrečiai išdėstytus peiliukus. Šukuojant peiliukai turi 2-3 mm įsmigti į žemę. Dideliuose plotuose veltiniui šukuoti naudojamos specialios benzininės aeravimo mašinėlės, kur vertikalūs peiliukai sukasi dideliu greičiu ir sparčiai ardo veltinį. Patogiausia veltinį šukuoti anksti pavasarį, prieš prasidedant žolių vegetacijai ar jai tik prasidėjus. Tuomet žolių augimas yra aktyvesnis ir padraskytos jos sparčiau atsinaujina. Žolynas labiau sutankėja. Jei po šukavimo žolynas atrodo retas, galima anksti pavasarį pabarstyti tos pačios sudėties žolių sėklų, vienam arui 1 kg sėklų arba 10 g/kv. m.

Samanų naikinimas. Jeigu vejoje pradėjo augti samanos, vadinasi, dirva yra ar per šlapia, ar per rūgšti. Tai atsitinka, taip pat, kai nuolat būna pavėsis, žolėms trūksta maisto medžiagų, pjaunama per žemai, storas veltinio sluoksnis. Pirmiausia visą vejos paviršių reikia subadyti šakėmis 5-7 cm gyliu, po to pabarstyti pelenais arba kreida ir patręšti kompleksinėmis trąšomis su siera ir geležies sulfatu (šios trąšos naikina samanas). Mišinį su geležies sulfatu galima pasiruošti patiems. Jo tūrio sudėtis tokia: 20 dalių smėlio, 3 dalys amonio salietros, 2 dalys geležies sulfato. Į 1 kv. m išberiama nuo 100 iki 150 g šio mišinio (1 arui prireiks 10-15 kg). Berti geriausia ryte, dar nenukritus rasai.

Pažeistų vejos vietų atitaisymas. Kai veja pasensta, pavasarį ji užberiama derlingu juodžemiu ir į jį pasėjama naujos žolės sėklų. Jeigu vejoje atsiranda pažeistų arba plikų vietų, paprastai jos užtaisomos išpjaunant pažeistą vietą ir įjklojant naują velėnos lopą (prieš tai žemė švelniai supurenama šakėmis, patręšiama granuliuotomis trąšomis).

Iškilimo arba įdubimo išlyginimas. Nedidelius iškilimus arba įdubimus vejoje išlyginti nesunku. Pirmiausia reikiamoje vietoje įpjaunama veja kryžiumi ir ji atverčiama. Kad išlyginti įdubimą, šakėmis supurenama atvira dirva, užpilamas viršutinis derlingas sluoksnis ir truputį suspaudžiamas. Jei yra iškilimas, atvira vieta nukasama, išlyginama žemė ir dar suspaudžiama. Atgal atlenkiama velėna, suspaudžiama grėbliu, į sudūrimus pripilama purios smėlingos žemės ir gausiai palaistoma.

Kiaulpienių ir kitų daugiamečių piktžolių naikinimas herbicidais. Kad neišmindžioti naujai pasėtos vejos, sudygusias kiaulpienes naikinkite herbicidais. Vieną arą vejos reikia purkšti vieno ar kito herbicido skiediniu (po 15 ml /4 l vandens). Purškiama, kai kiaulpienes yra pilnos rozetės tarpsnyje, bet prieš žiedinio pumpuro pasirodymą, kai oro temperatūra purškimo metu yra mažiausiai 7-8 °C. Jei purškimo metu temperatūra žemesnė, preparatas gali būti nepakankamai efektyvus. Po 1 valandos prasidėjęs lietus nupurškus veją, preparato efektyvumui įtakos neturi. Minėti preparatai į piktžoles patenka per lapus. Poveikis jautrioms piktžolėms pastebimas praėjus 1-2 dienoms po purškimo. Nupurškus, piktžolių augimas sustoja, o jos žūsta per 3-4 savaites. Minėti herbicidai sunaikina ir kitas kartu su kiaulpienėmis augusias piktžoles. Jei vejoje išdygusios tik pavienės senos kiaulpienės su storomis šaknimis, jas patartina naikinti mechaniškai – iškasti. Kad veja po purškimo herbicidais atsigautų ir suvešėtų, rekomenduojama patręšti amonio salietra 1 kg/arui.

Darbai visos vegetacijos metu

Laistymas. Per sausras veją būtina laistyti. Vienkartinė laistymo norma 12 litr./kv. m. Kasdien jos laistyti nereikia, tačiau laistant būtina įsitikinti, kiek žemė įmirksta. Reikėtų, kad drėgmė prasiskverbtų iki 15 cm gylio. Labai svarbu ir neperlaistyti vejos, nes išsiplauna maisto medžiagos, nes augalų šaknynui trūksta deguonies, ir žolynas pagelsta.

Tręšimas vegetacijos metu. Kad veja džiugintų visą sezoną, reikia ją tinkamai ir laiku tręšti. Pavasarį veja tręšiama kompleksinėmis trąšomis – 3 kg/arui. Geriausias pagrindinių maisto medžiagų santykis kompleksinėse trąšose – N:P:K 1:2:3 (5:10:15). Trąšų kiekis priklauso nuo dirvožemio: ar priemolis – mažiau reikės trąšų, jei priesmėlis – daugiau. Paskui papildomai tręšiama kompleksinėmis trąšomis per Jonines – dar 2 kg/arui. Iš viso vienam arui vejos reikia 5 kg kompleksinių trąšų.

Per visą vegetaciją būtinas pastovus tręšimas azoto trąšomis. Gegužės antroje pusėje, maždaug po 3 pjovimų, tręšiama 1 kg amonio salietros (NH4NO3)/arui. Parterinę veją per sezoną, gegužės – rugpjūčio mėn., reikia tręšti 4 kartus 1 kg amonio salietros/arui. Jei iš pažiūros trūksta azoto, dar galima 1 ar 2 kartus papildomai patręšti azotu (prastesnėje dirvoje).

Rugsėjo mėn. būtina tręšti kalio magnezija – 2 kg/arui, tada jau azoto nereikia. Būtina magnezija patręšti iki lapkričio mėnesio, tuomet gerai veja peržiemos.

Vejos pjovimas

Žolės pjovimo aukštis vegetacijos metu turi būti ne visada vienodas. Pavasarį, prasidėjus vegetacijai, veja pirmą kartą pjaunama 0,5-1 cm aukščiau nei įprasta. Tai skatina geresnį žolės krūmijimąsi ir tankėjimą. Įprastu, 3-3,5 cm, pjovimo aukščiu žolė pjaunama intensyviausiu jos augimo metu (gegužės – birželio mėn.). Prasidėjus vidurvasario karščiams, tikslinga vėl padidinti įprastinį vejos pjovimo aukštį 0,5-1 cm. Antroje vasaros pusėje (ypač jei nėra sausros) veja pjaunama įprastiniu aukščiu, o žiemoti žolės paliekamos maždaug 4-5 cm.

Žolės pjovimo dažnumas priklauso nuo vejos tipo. Dažniausiai pjaunamos – vasarą kas savaitę – dekoratyvinės vejos. Norėdami rečiau pjauti veją, kai kurie sodininkai daro didelę klaidą nupjaudami žolyną per žemai, tiesiog nuskusdami iki baltumo. Taip nupjauta veja labai nusilpsta. Kad ji atsigautų, reikia laiko ir papildomos priežiūros.

Žolės surinkimas – tai papildomas darbas, tačiau jis turi ir privalumų: pašalinus nupjautas organines medžiagas, sumažėja nepageidautina lietaus sliekų veikla; lėčiau formuojasi veltinis, susidaro plonesnis jo sluoksnis; veja neiššunta nuo netolygiai paskleistos žolės; pašalinami nupjauti ligoti lapai, lėčiau plinta ligų sukėlėjai.

Nupjautą žolę galima palikti nesurinktą, kai susiklosto tam tikros aplinkybės: jos užauga mažai; lapai jauni ir sultingi; vejapjovė turi mulčiavimo funkciją; sausi orai; dirva biologiškai aktyvi.
Veltinis dažniausiai formuojasi tuomet, kai pjaunama aukšta, sena žolė, turinti daugiau lignino.

Nupjauta vejos žolė gali būti panaudojama naminiams gyvuliams šerti ar paukščiams lesinti, bet dažniausiai iš jos daromamas kompostas, pridedant kompostinių durpių, kitų organinų buitinių atliekų. Todėl sodyboje reikia įrengti pailgą kompostavimo aikštelę arba dėžę. Organinių medžiagų ardymą labai spartina Kalifornijos sliekai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kambarinė gėlė, kuri suteiks jūsų interjerui šiuolaikiškumo ir prabangos (5)

Šiuo metu didžialapiai augalai itin populiarūs ir aktyviai naudojami kuriant interjerą. Tokie augalai sodinami į vazonus, jų lapai merkiami į vazas. Patalpų dekoravimas botaniniais motyvais ir gėlių ornamentais – viena iš tendencijų, nedingstančių iš garsių dizainerių projektų jau daugybę metų.

Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos (6)

Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.

Kaip susikurti svajonių gėlyną: paprastumo ir natūralumo paslaptys

Vasara – gėlių žydėjimo metas. Jomis galima puošti sodybas, daugiaaukščių namų kiemus arba ne didelius kiemelius, miniatiūrines erdves. Geriausia aplinka gėlėms – veja, dekoratyviniai krūmai ir medžiai. Žaliame fone ryškiausiai išsiskiria gėlių žiedų spalvos.

Poilsis prie vandens nuosavame sode – svarbiausia, ką turite žinoti

Jaukumą ir sodo išskirtinumą gali nulemti tam tikros detalės. Ko gero žinote, kad kuriant sodo aplinką ypač svarbūs pojūčiai, o nėra nieko labiau raminančio ir atpalaiduojančio nei vanduo. Vandens telkinys sodybai teikia puošnumo, iškilmingumo arba atvirkščiai – intymumo. Tik jūsų valia, ką pasirinksite: mažą dekoratyvinį baseiną ar fontaną? O gal norite baseino, kuriame galėsite maudytis?

Kambariniai augalai, kurie atneša sėkmę ir gerovę į namus (15)

Ne paslaptis, kad yra augalų, kurie skleidžia gerą energiją, ir tokių, kurie skleidžia blogą. Todėl rinktis kambarinius augalus reikėtų ypač atidžiai, kad namuose visuomet vyrautų taika ir harmonija. Be to, yra žaliųjų draugų, kurie itin palankiai veikia nuotaiką ir savijautą.

Krūmai, kurie abejingų nepalieka (23)

„PRAŽYDO PRIE KELIO BEGĖDĖS ALYVOS...“. Taip apie alyvas kažkada dainavo roko grupė „Antis“. Kodėl gi alyvas pavadino begėdėmis? Galbūt, dėl tikrai nepaprastai gražių ir kvepiančių žiedų, kurie savo žydėjimo metu užstelbia visus kitus augalus, o jų kvapas svaigina ir gundo. Šiais metais šių kvapnių krūmų žydėjimas vėlavo kaip ir daugelio kitų augalų dėl šalto pavasario. Bet kai jau pražydo – pakvipo visos gatvės, kiemai ir sodai.

66 kv.m sodas, kuris nuolat keičiasi (10)

Taip kraštovaizdžio dizainerė Gintarė Kaluškevičiūtė-Jablonskienė švelniai vadina savo nediduką, 66 m² sodą, kuriame ji eksperimentuoja, kurį keičia sodindama vis kitus augalus, stebėdama, kaip jie žydi ir žiemoja, kokios priežiūros reikalauja. „Mano sodelis yra tarsi bandymų laukas, jis kiekvienais metais keičiasi, nes turiu pažinti augalus, kuriuos naudoju projektuodama kraštovaizdį“, – sako Gintarė.

Puošnios gėlės, kurios mėgsta pavėsį

Pavasarį ir vasarą mūsų gėlynuose žydi daug ir puošnių gėlių, bet ypač dėmesį patraukia svogūninės ir šakniastiebinės gėlės savo ryškiais ir originaliais žiedais. Daugelis iš jų, tokios kaip tulpės, narcizai ar snieguolės mums yra gerai žinomos. Bet svogūninių ir šakniastiebinių gėlių asortimentas platus, jų tarpe yra ir mažai ar beveik negirdėtų pavadinimų, tokių kaip eritronis, trilija, eremūras, bellevalia ir kitų, net neturinčių lietuviškų pavadinimų gėlių. Jas vertina augalų kolekcionieriai bei gėlininkai, kurie nuolat ieško kažko įdomaus ir dar nematyto. Pabandykite auginti kurią nors vieną iš šių gėlių, pavyzdžiui, triliją. Jeigu ji sėkmingai pas jus įsitvirtins ir pražys, galėsite jausti džiaugsmą, kad prisijaukinote gražų ir nelengvai auginamą augalą, tuo labiau, kad gauti trilijos sodinuką Lietuvoje taip pat yra sudėtinga, bet pasistengus – įmanoma.

Kaip išdėstyti akmenis, kad alpinariumas trauktų ir kaimyno akį (5)

Sakoma, kad akmenis reikia ne padėti, o pasodinti – visai kaip augalus. Akivaizdu, kad galioja tam tikri principai, kaip išdėstyti akmenis ir kaip juos apjungti su augalais, kad galutinis vaizdas būtų harmoningas ir gražus. Paklausėme kraštovaizdžio architektės Linos Puodžiūtės, kuri veda seminarus apie alpinariumus ir apie kitokį akmenų panaudojimą kieme, kokių dėsnių ji patartų laikytis.

Plėvelės nuo piktžolių: kaip pasirinkti ir neapsigauti (3)

Kad sutaupytume laiko ir išvengtume ravėjimo, naudojame plėvelę nuo piktžolių. Tačiau tikrai ne visos plėvelės išties sutaupo laiką, dar daugiau - su kai kuriomis galite prisidaryti ne tik rūpesčių, bet ir nuostolių. Pasižiūrėkime, kokios plėvelės tam naudojamos, kokie jų privalumai ir trūkumai.

Dailiname aplinką: sodo takelių sprendimai (3)

Takai sodo dizainui tokie pat svarbūs, kaip rėmai paveikslui, jie sukuria prasmingą, logišką ryšį tarp želdynų ir architektūros.

Dilema: pieva vietoj vejos? (25)

Naujausias kraštovaizdžio dizaino kryptis išmanantys profesionalai tvirtina, kad pasaulyje vejų vietą vis dažniau užima natūralios pievos, labiau primenančios ne žmogaus, o gamtos kūrinius. Ir mes dažnai siūlome tokią alternatyvą, tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti... Tikimės, mūsų konsultantės botanikės Teresės Jokšienės patarimai paskatins šiek tiek kitaip pažvelgti į savo sodą ir jį pakeisti. Arba bent apie tai pasvajoti.

Ką būtina žinoti apie pavasario karalienes (2)

Magnolijos – vienos gražiausių žydinčių medžių ir krūmų mūsų krašte. Nors Lietuvoje savaime jos neauga ir yra atkeliavę iš tolimųjų šalių, bet pas mus jus jos pritapo ir atėjus pavasariui puošia ne vieną privatų kiemą ar miesto sodą. Magnolijų yra ne viena rūšis, vienos gali augti kaip dideli medžiai, o kitos – kaip neaukšti krūmai, vienos pražysta anksti pavasarį, o kitos – vasarą. Tad pristatome tas, kurios gali augti Lietuvoje be didesnių kaprizų.

10 patarimų, kaip ilgiau išlaikyti pamerktas gėles (5)

Visada malonu gauti gėlių. Deja, pamerktos gėlės ilgai neišbūna, o kartais nuvysta jau po poros dienų. Tam, kad skintos gėlės kuo ilgiau stovėtų, surinkome 10 naudingų patarimų.

Aroninių šeimos augalų priežiūra

Aroniniai augalai lengvai prigyja mūsų namuose, juos galima laikyti įvairiausiomis sąlygomis. Žiemą šiltą kambarį papuoš tropinės vėzdūnės, filodendrai, monsteros, singoniai. O kalijos ir zamiokulkai puikiai jausis vėsesnėse patalpose. Dauguma jų puikiai auga pavėsyje, o juk mūsų kraštuose butuose dažniausiai ir trūksta šviesos. Retos saulėtos žiemos dienos mūsų klimato juostoje primena tropinio miško prieblandą. Malonu, kai augalas neįnoringas, o tarp aroninių šeimos augalų, kuriuos galima rasti mūsų parduotuvėse, kaprizingų labai nedaug.