Išsamus gidas, kaip prižiūrėti veją

 (2)
Kad veja džiugintų viso sezono metu, būtina ją pavasarį aeruoti, saugoti nuo samanų ir piktžolių, laiku ir reikiamu aukščiu pjauti, papildomai tręšti, o esant sausringam laikotarpiui ir optimaliai laistyti. Apie vejos priežiūrą pataria ASU Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. Evaldas Klimas.
Išsamus gidas, kaip prižiūrėti veją
© Asmeninio albumo nuotr.

Darbai pavasarį

Vejos aeravimas. Aeravimas arba kitaip vadinamas vejų vėdinimas yra įvairaus gylio durtinių arba pjautinių duobučių padarymas vejoje, siekiant pagerinti dirvožemio struktūrą ir įleisti oro į žolių šaknų zoną. Paprasčiausias vejų aeravimas – paviršiaus subadymas 10-15 cm gyliu paprastomis arba specialiomis šakėmis. Pagal duobučių ar įpjovų gylį aeravimas gali būti seklus (6-12 cm) arba gilus (20-30 cm). Gilus aeravimas dar vadinamas podirvio purenimu. Efektyviausiai aeravimas atliekamas specialiu prietaisu aeratoriumi, tačiau galima tai atlikti ir kitais, buityje įprastesniais įrankiais (pvz, šakėmis ar kitu duobutę padaryti galinčiu įrankiu). Egzistuoja netgi vejos aeravimui skirti specialūs padai, kuriuos pritvirtinę prie avalynės, galėsite aeruoti veją tiesiog vaikščiodami ant jos. Daugiausiai naudos duoda pavasarinis aeravimas. Vasarą ir rudenį galite papildomai aeruoti veją.

Veltinio šalinimas. Nedideliuose vejų plotuose veltinis gali būti „iššukuojamas“ metalinėmis skėtinėmis šluotelėmis su plieniniais gerai spyruokliuojančiais dantimis arba rankinėmis mašinėlėmis, turinčiomis vertikalius kas 2-3 cm lygiagrečiai išdėstytus peiliukus. Šukuojant peiliukai turi 2-3 mm įsmigti į žemę. Dideliuose plotuose veltiniui šukuoti naudojamos specialios benzininės aeravimo mašinėlės, kur vertikalūs peiliukai sukasi dideliu greičiu ir sparčiai ardo veltinį. Patogiausia veltinį šukuoti anksti pavasarį, prieš prasidedant žolių vegetacijai ar jai tik prasidėjus. Tuomet žolių augimas yra aktyvesnis ir padraskytos jos sparčiau atsinaujina. Žolynas labiau sutankėja. Jei po šukavimo žolynas atrodo retas, galima anksti pavasarį pabarstyti tos pačios sudėties žolių sėklų, vienam arui 1 kg sėklų arba 10 g/kv. m.

Samanų naikinimas. Jeigu vejoje pradėjo augti samanos, vadinasi, dirva yra ar per šlapia, ar per rūgšti. Tai atsitinka, taip pat, kai nuolat būna pavėsis, žolėms trūksta maisto medžiagų, pjaunama per žemai, storas veltinio sluoksnis. Pirmiausia visą vejos paviršių reikia subadyti šakėmis 5-7 cm gyliu, po to pabarstyti pelenais arba kreida ir patręšti kompleksinėmis trąšomis su siera ir geležies sulfatu (šios trąšos naikina samanas). Mišinį su geležies sulfatu galima pasiruošti patiems. Jo tūrio sudėtis tokia: 20 dalių smėlio, 3 dalys amonio salietros, 2 dalys geležies sulfato. Į 1 kv. m išberiama nuo 100 iki 150 g šio mišinio (1 arui prireiks 10-15 kg). Berti geriausia ryte, dar nenukritus rasai.

Pažeistų vejos vietų atitaisymas. Kai veja pasensta, pavasarį ji užberiama derlingu juodžemiu ir į jį pasėjama naujos žolės sėklų. Jeigu vejoje atsiranda pažeistų arba plikų vietų, paprastai jos užtaisomos išpjaunant pažeistą vietą ir įjklojant naują velėnos lopą (prieš tai žemė švelniai supurenama šakėmis, patręšiama granuliuotomis trąšomis).

Iškilimo arba įdubimo išlyginimas. Nedidelius iškilimus arba įdubimus vejoje išlyginti nesunku. Pirmiausia reikiamoje vietoje įpjaunama veja kryžiumi ir ji atverčiama. Kad išlyginti įdubimą, šakėmis supurenama atvira dirva, užpilamas viršutinis derlingas sluoksnis ir truputį suspaudžiamas. Jei yra iškilimas, atvira vieta nukasama, išlyginama žemė ir dar suspaudžiama. Atgal atlenkiama velėna, suspaudžiama grėbliu, į sudūrimus pripilama purios smėlingos žemės ir gausiai palaistoma.

Kiaulpienių ir kitų daugiamečių piktžolių naikinimas herbicidais. Kad neišmindžioti naujai pasėtos vejos, sudygusias kiaulpienes naikinkite herbicidais. Vieną arą vejos reikia purkšti vieno ar kito herbicido skiediniu (po 15 ml /4 l vandens). Purškiama, kai kiaulpienes yra pilnos rozetės tarpsnyje, bet prieš žiedinio pumpuro pasirodymą, kai oro temperatūra purškimo metu yra mažiausiai 7-8 °C. Jei purškimo metu temperatūra žemesnė, preparatas gali būti nepakankamai efektyvus. Po 1 valandos prasidėjęs lietus nupurškus veją, preparato efektyvumui įtakos neturi. Minėti preparatai į piktžoles patenka per lapus. Poveikis jautrioms piktžolėms pastebimas praėjus 1-2 dienoms po purškimo. Nupurškus, piktžolių augimas sustoja, o jos žūsta per 3-4 savaites. Minėti herbicidai sunaikina ir kitas kartu su kiaulpienėmis augusias piktžoles. Jei vejoje išdygusios tik pavienės senos kiaulpienės su storomis šaknimis, jas patartina naikinti mechaniškai – iškasti. Kad veja po purškimo herbicidais atsigautų ir suvešėtų, rekomenduojama patręšti amonio salietra 1 kg/arui.

Darbai visos vegetacijos metu

Laistymas. Per sausras veją būtina laistyti. Vienkartinė laistymo norma 12 litr./kv. m. Kasdien jos laistyti nereikia, tačiau laistant būtina įsitikinti, kiek žemė įmirksta. Reikėtų, kad drėgmė prasiskverbtų iki 15 cm gylio. Labai svarbu ir neperlaistyti vejos, nes išsiplauna maisto medžiagos, nes augalų šaknynui trūksta deguonies, ir žolynas pagelsta.

Tręšimas vegetacijos metu. Kad veja džiugintų visą sezoną, reikia ją tinkamai ir laiku tręšti. Pavasarį veja tręšiama kompleksinėmis trąšomis – 3 kg/arui. Geriausias pagrindinių maisto medžiagų santykis kompleksinėse trąšose – N:P:K 1:2:3 (5:10:15). Trąšų kiekis priklauso nuo dirvožemio: ar priemolis – mažiau reikės trąšų, jei priesmėlis – daugiau. Paskui papildomai tręšiama kompleksinėmis trąšomis per Jonines – dar 2 kg/arui. Iš viso vienam arui vejos reikia 5 kg kompleksinių trąšų.

Per visą vegetaciją būtinas pastovus tręšimas azoto trąšomis. Gegužės antroje pusėje, maždaug po 3 pjovimų, tręšiama 1 kg amonio salietros (NH4NO3)/arui. Parterinę veją per sezoną, gegužės – rugpjūčio mėn., reikia tręšti 4 kartus 1 kg amonio salietros/arui. Jei iš pažiūros trūksta azoto, dar galima 1 ar 2 kartus papildomai patręšti azotu (prastesnėje dirvoje).

Rugsėjo mėn. būtina tręšti kalio magnezija – 2 kg/arui, tada jau azoto nereikia. Būtina magnezija patręšti iki lapkričio mėnesio, tuomet gerai veja peržiemos.

Vejos pjovimas

Žolės pjovimo aukštis vegetacijos metu turi būti ne visada vienodas. Pavasarį, prasidėjus vegetacijai, veja pirmą kartą pjaunama 0,5-1 cm aukščiau nei įprasta. Tai skatina geresnį žolės krūmijimąsi ir tankėjimą. Įprastu, 3-3,5 cm, pjovimo aukščiu žolė pjaunama intensyviausiu jos augimo metu (gegužės – birželio mėn.). Prasidėjus vidurvasario karščiams, tikslinga vėl padidinti įprastinį vejos pjovimo aukštį 0,5-1 cm. Antroje vasaros pusėje (ypač jei nėra sausros) veja pjaunama įprastiniu aukščiu, o žiemoti žolės paliekamos maždaug 4-5 cm.

Žolės pjovimo dažnumas priklauso nuo vejos tipo. Dažniausiai pjaunamos – vasarą kas savaitę – dekoratyvinės vejos. Norėdami rečiau pjauti veją, kai kurie sodininkai daro didelę klaidą nupjaudami žolyną per žemai, tiesiog nuskusdami iki baltumo. Taip nupjauta veja labai nusilpsta. Kad ji atsigautų, reikia laiko ir papildomos priežiūros.

Žolės surinkimas – tai papildomas darbas, tačiau jis turi ir privalumų: pašalinus nupjautas organines medžiagas, sumažėja nepageidautina lietaus sliekų veikla; lėčiau formuojasi veltinis, susidaro plonesnis jo sluoksnis; veja neiššunta nuo netolygiai paskleistos žolės; pašalinami nupjauti ligoti lapai, lėčiau plinta ligų sukėlėjai.

Nupjautą žolę galima palikti nesurinktą, kai susiklosto tam tikros aplinkybės: jos užauga mažai; lapai jauni ir sultingi; vejapjovė turi mulčiavimo funkciją; sausi orai; dirva biologiškai aktyvi.
Veltinis dažniausiai formuojasi tuomet, kai pjaunama aukšta, sena žolė, turinti daugiau lignino.

Nupjauta vejos žolė gali būti panaudojama naminiams gyvuliams šerti ar paukščiams lesinti, bet dažniausiai iš jos daromamas kompostas, pridedant kompostinių durpių, kitų organinų buitinių atliekų. Todėl sodyboje reikia įrengti pailgą kompostavimo aikštelę arba dėžę. Organinių medžiagų ardymą labai spartina Kalifornijos sliekai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kambarinė eglutė – aukštoji araukarija

Kalėdinės šventės baigėsi, bet norime prisiminti vieną įdomią „eglutę“. Tik šįkart kalbėsime ne apie kalėdinę eglę, o apie augalą, kurį dažnai vadiname kambarine eglute. Pasaulyje araukarijų auga gana daug rūšių, bet mes labiau žinome dvi – tai čilinę (Araucaria araucana), kurią sunkiai, bet galima auginti lauke bei aukštąją (A.heterophylla). Apie pirmąją dar rašysime kiek vėliau, nes tai tikrai įspūdingas augalas ir vertas dėmesio, o šį kartą patarsime, kaip auginti antrąją.

Kaip rūpintis kambariniu augalu, jei ant dirvos paviršiaus atsirado pelėsis (2)

Neretai mes iš pačių geriausių paskatų augalus perlaistome, ir tai suprantame tik ant vazono žemės paviršiaus pastebėję pelėsį. Ką reikėtų daryti, jei vazone įsiveisia pelėsis?

Gidas, kaip nusipirkti orchidėją, kuri papuoš kiekvieną būstą

Ir kelias orchidėjas lepinantis mėgėjas, ir jas kolekcionuojantis žinovas savo „pirmąja meile“ dažniausiai įvardija dovanų gautą baltą, drugelį primenantį falenopsį. O paskui jau sunku sustoti...

Kas labiausiai tinka Jūsų namams: gėlės zodiako ženklams (8)

Kiekvienas Zodiako ženklas turi jam tinkančias spalvas, akmenis ir netgi gėles. Visi džiaugiamės gamta, bet kadangi kiekvienas Zodiako ženklas atitinka tam tikrą energiją ar stilių, juos trauks skirtinga flora ir fauna.

5 populiariausi mitai apie medžių priežiūrą (4)

Lapkričio pabaigoje Vilniaus universiteto Botanikos sode vyko konferencija apie naujoves ir tendencijas želdynuose. Vienas iš labiausiai klausytojus sudominusių pranešimų šiame renginyje buvo apie klaidas, kurias daro besirūpinantys medžiais ar krūmais, apie tai, kokie pasenę mitai vis dar gajūs šioje srityje bei apie naujausius mokslo atradimus. Tad šį kartą kalbiname VšĮ „Lietuvos arboristikos centro“ vadovą Algį Davenį.

Populiarios orchidėjos, kurias paprasta auginti (2 dalis)

Tęsiame straipsnių ciklą apie populiariausias orchidėjas. Pirmąją dalį rasite ČIA

Populiarios orchidėjos, kurias paprasta auginti 1 dalis

Orchidėjų kultūra jau seniai nebėra paslaptinga ir nepasiekiama. Išvesta gana didelė grupė pramoninių hibridinių orchidėjų, skirtų auginti paprastomis namų sąlygomis. Jos didesnės, ryškesnės ir įspūdingesnės nei gamtoje sutinkamos rūšys, ir tiks praktiškai kiekvienam gėlių augintojui.

Gėlė, kuri gali pradžiuginti tamsiuoju metų laiku (6)

Šiuo tamsiu ir mažai saulėtu metų laiku skleidžiasi nuostabūs GRAKŠTUOLIO žiedai. Ši gėlė auginama gan retai, nors yra viena iš gražiausių kambarinių augalų, nes nuostabiai žydi kvapniais žiedais ir ją galima pražydinti net kelis kartus per metus. Bet apie viską papasakosime nuo pradžių.

Kaktusai namuose: kaip komponuoti ir pražydinti

Penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dėl išraiškingų formų kaktusai buvo pasiekę populiarumo viršūnę. Susidomėjimas šiais egzotiškais ir nereikliais augalais neblėsta iki šiol. Viena svarbiausių šių spygliuočių populiarumo priežasčių, be abejonės, yra tai, kad iš jų kurti dekoratyvias kompozicijas gali net tie, kuriems juodai nesiseka auginti gėlių.

Idėja kitų metų svajonių sodui: įvairiaspalviai spygliuočiai (8)

Tai, kas sode labiausiai džiugino visą šiltąjį sezoną, žiemos metu nueina. užmarštin. Tačiau tai metas, kai galime pasimokyti iš neeilinių pavyzdžių ir atkreipti į tokias sodo puošmenas, kaip spygliuočius. Kraštovaizdžio dizainerė Jurga Olisevičienė yra pasakiusi, kad jie tarsi kareiviai, savo pareigą atliekantys, kai lapuočiai netenka dekoratyvumo. Ir ne vien žalia (mėlyna, geltona) spyglių spalva dabar tokia miela: sodo dizainui jie svarbūs ir dėl kitų savybių.

Sužinokite, kaip Mėnulio fazės veikia orchidėjų augimą

Už tai, ką suteikiame savo lepinamoms, puoselėjamoms orchidėjoms, dažniausiai patys galime atsakyti. Ir nors kambarinės gėlės labai priklausomos nuo žmogaus, mes ne vieninteliai veikiame jų gyvenimą... Vien ko verta mėnulio įtaka tam, kas vyksta gamtoje.

Jei norite, kad falenopsis džiugintų visus metus (1)

Ši gentis – orchidėjų augintojų numylėtinė. Falenopsių auginama labai daug ir įvairių. Gamtoje jų skaičiuojama apie 70 rūšių, o išvestų hibridų – tūkstančiai. Paplitę Pietryčių Azijoje, Filipinuose, Indonezijoje, Šiaurės Rytų Australijoje.

Tai, ko dar nežinojote apie orchidėjas

Egzotiškas grožis, neįprastos egzistavimo formos, specifinės buveinės, aistringas kolekcionierių dėmesys ir griežčiausia augalų apsauga – visa tai lemia šiek tiek paslaptingą trauką orchidėjoms. Jai taip sunku atsispirti...

ĮDOMŪS FAKTAI APIE KALĖDINĮ MEDELĮ - PAPRASTĄJĄ EGLĘ (1)

Artėjančios šventės neatsiejamos nuo jų simbolio – žaliaskarės eglutės, tad Kalėdos bei Naujieji metai nebūtų tokie šventiniai, jei namus nepapuoštų eglė arba bent jos šaka. Miestai ir miesteliai kviečia į šurmulingas eglių įžiebimo šventes, o biuruose šalia eglės rengiami šventiniai darbuotojų vakarėliai. Ir atrodo, kad ši tradicija atėjusi iš gilios senovės, nors iš tiesų – tai visai ne, nes pirmosios šventinės eglutės Lietuvoje pradėtos puošti tik XX a. pradžioje. Pirmiausiai ši tradicija paplito dvaruose ir atkeliavo iš Vakarų Europos, o masiškai visose trobose kalėdinės eglutės pradėtos puošti tik tarpukariu, taigi, šiai tradicijai nėra nei šimto metų, tad kartais viešoje erdvėje sklandantys patarimai puošti eglutes „pagal senus papročius“ tik Kūčių vakarą, yra tiesiog pramanas, nes eglės puošimas yra nauja tradicija, kurią mes kuriame patys.

Kaip atgaivinti sudžiūvusį kambarinį augalą

Augalus perdžioviname ne iš piktos valios – taip gali nutikti net ir patyrusiems kambarinių gėlių augintojams, kurie įsigijo naują augalą ir dar nepriprato prie naujo laistymo grafiko. Ką daryti, jei augalą netyčia per ilgai palaikėme be vandens?