Augalai, kurie pasaldins gyvenimą

 (3)
Be cukraus neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinio maisto. Galbūt, galvojate, kad jeigu nevalgote saldumynų, tai ir nevartojate cukraus? Siūlome peržiūrėti maisto, kurį perkate prekybos centruose etiketes, galbūt jums bus staigmena, nes cukraus dedama į daugelį maisto produktų. Cukraus rasite beveik visoje duonoje ir batone, salotose ir mišrainėse, marinuotose daržovėse, koldūnuose ir kituose šaldytuose pusfabrikačiuose, užpilamose sriubose ir gaiviuose gėrimuose bei kitur.
Pasaldinti vienam arbatos puodeliui užtenka vieno džiovinto stevijos lapelio.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jokiu būdu neteigiame, kad cukrus yra blogis, nes jo natūraliai randama daugelyje augalinės kilmės produktuose, tuo labiau, kad daugeliui iš mūsų saldumo dažnai norisi. Blogumas yra tame, kad mes cukrų valgome rafinuotą, t.y., išgrynintą, koncentruotą ir be naudingųjų medžiagų bei dideliais kiekiais. Štai todėl tunkame, vaikams greitai genda dantys, daug kas suserga diabetu ir kt. Baltąjį cukrų galime pakeisti natūraliu ir nerafinuotu, juk yra nemažai natūraliai saldžių augalų. Tad šį kartą apie augalus, kurie ne tik pasaldins mums gyvenimą, bet ir bus žymiai sveikesni nei baltas rafinuotas cukrus.

Štai kaip atrodo cukrinio runkelio šaknys – jų būna įvairių dydžių, spalvų ir saldumo.
Štai kaip atrodo cukrinio runkelio šaknys – jų būna įvairių dydžių, spalvų ir saldumo.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Įprastinis mūsų baltasis cukrus yra gaminamas iš cukrinių runkelių (Beta vulgaris var. saccharifera). Runkeliai nėra Lietuvos savaiminiai augalai, pas mus jie auginami tik apie 100 metų. Ir baltu cukrus patapo palyginti ne taip jau ir seniai, iki to laiko būdavo rudas. Stambios ir sultingos cukrinio runkelio šaknys susmulkinamos, iš jų išspaudžiamos saldžios rudos sultys, jos vėliau rafinuojamos, t.y. balinamos, iš jų pašalinami įvairūs mineralai ir kitos vertingos medžiagos, lieka gryni angliavandeniai. Tad jeigu labai mėgstate saldumą ir sunku be jo gyventi, jau verčiau vartokite mažiau perdirbtą cukrų, t.y. rudą, o dar geriau – iš cukrinių runkelių išgaunamą tamsią melasą, kuri yra tiršto sirupo konsistencijos ir turi įvairių naudingų medžiagų. Melasą, cukrinių runkelių sirupą ar rudą cukrų paprastai galima nusipirkti sveiko maisto krautuvėlėse.

Cukranendrės – tai 5-6 m aukščio žolės, Lietuvoje jos neauga.
Cukranendrės – tai 5-6 m aukščio žolės, Lietuvoje jos neauga.
© Asmeninio archyvo nuotr.


Šiltesniuose kraštuose viena pagrindinių cukraus žaliavų, ko gero, yra tikroji cukranendrė (Saccharum officinarum). Ši žolė užauga aukšta, iki 5-6 m aukščio. Cukrus gaminamas iš jos stambaus stiebo minkštimo. Panašiai kaip ir runkeliai, cukranendrės susmulkinamos, iš jų išspaudžiamos gelsvos ir saldžios sultys, o vėliau jos džiovinamos ir parduodamos miltelių arba sirupo pavidalu (sveikuoliams) arba balinamos ir rafinuojamos kaip ir runkelių cukrus (visiems kitiems). Lietuvoje cukranendrės neauga, o iš jų pagaminto cukraus, sirupo ar džiovintų granulių taip pat galima rasti prekybos centrų sveiko maisto skyriuose ar sveiko maisto parduotuvėse.

Cukrinio klevo lapo simbolis yra ir Kanados vėliavoje.
Cukrinio klevo lapo simbolis yra ir Kanados vėliavoje.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Dar vienas augalas, iš kurio galima išgauti saldų sirupą, yra klevas. Bet tai ne tas mūsų įprastinis paprastasis, o cukrinis klevas (Acer saccharum), natūraliai augantis Kanados ir JAV miškuose. Saldus, kvapnus ir tamsus sirupas išgaunamas iš šio klevo sulčių, t.y. sulos, kuri iš plantacijose auginamų medžių surenkama ankstyvą pavasarį, po to šiek tiek kaitinama ir garinama, kol tampa sirupo konsistencijos. Tiesa, labai dažnai prekybos centruose galima pamatyti buteliukus su užrašu „Maple syrup“, bet neapsigaukite, o pasižiūrėkite sirupo sudėtį, tai gali būti įprasto cukraus sirupas. Tikrojo cukrinio klevo sirupas yra tikrai nepigus. Beje, cukrinis klevas visai neblogai auga ir Lietuvoje, pati jį auginu jau keliolika metų, tik dar nepabandžiau išgauti iš jo sulos. Cukrinis klevas auga žymiai lėčiau nei mūsiškis klevas (nors jų lapai labai panašūs) ir šalčių jis nebijo, o kai kuriuose mūsų šalies parkuose auga dieli cukriniai klevai.

Stevija laikoma kone saldžiausiu pasaulio augalu, pas mus ji auga lauke tik tol, kol nėra šalnų.
Stevija laikoma kone saldžiausiu pasaulio augalu, pas mus ji auga lauke tik tol, kol nėra šalnų.
© Asmeninio archyvo nuotr.


Vienas saldžiausių pasaulyje augalų yra saldžioji stevija (Stevia rebaudiana). Apie šią žolę, kilusią iš Pietų Amerikos kalnų, jau esame rašę praeitais metais. Žali stevijos lapeliai yra 100-300 kartų saldesni už cukrų, bet visai nekaloringi ir yra idealus saldiklis tiems, kurie serga cukriniu diabetu. Steviją galima vartoti ne tik arbatoms. Sudžiovintą ir sumaltą į miltelius, ją galima dėti į visus gaminius, kuriuos norima pasaldinti. Ta saldžioji medžiaga vadinasi steviozidu. Stevija Lietuvoje nežiemoja, tad kiekvieną rudenį, kai jau artėja šalnos, įnešu su visu vazonu į kambarį ant palangės, o pavasarį ji vėl iškeliauja daržą. Puodeliui arbatos pasaldinti užtenka 1 stevijos lapelio.

Tiesa, tas stevijos saldumas yra kiek kitoks nei cukraus, jis ne visiems patinka. Bet jeigu norisi dažnai saldžiai valgyti, bet dėl sveikatos ar kitų priežasčių negalima vartoti cukraus, teks priprasti.
Dar viena saldi žolė, apie kurią taip pat esame rašę ir kurios lapeliais taip pat galima saldinti arbatą yra saldžioji lipija (Lippia dulcis). Jos lapeliai kaip ir stevijos yra labai saldūs ir ji taip pat nežiemoja lauke, nes bijo šalčio. Lipija už cukrų saldesnė keliolika kartų ir ją tikrai verta naudoti vietoje cukraus, nes tai natūralus saldiklis, nekaloringas ir tinkantis diabetikams. Be to, lipijoje yra įvairių vitaminų ir mikroelementų. Ji turi ir gydomųjų savybių: veikia priešuždegimiškai, malšina smazmus, gerina virškinimą, padeda viduriuojant. Geriausia lipijos lapelius naudoti sudžiovintus, nes švieži jie turi stiprų specifinį kvapą, kuris ne visiems patinka, be to, šviežias augalas gali sudirginti burnos gleivinę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Alpinariumo puoselėjimas: kokius augalus jame auginti

Alpinariumas – akmenų sodo rūšis, kurioje, be akmenų, itin svarbią vietą užima augalai. Kadangi tokiame sode augimo terpė yra ganėtinai specifinė, gėles bei krūmus jam reikia parinkti atsakingai, kruopščiai juos derinant. Šiame tekste pateiksime keletą tokių augalų pavyzdžių.

Įdomybės apie sakurų žydėjimą (1)

Šiemet sakuros pradeda žydėti gerokai anksčiau nei pernai, nes šįkart pavasaris ankstyvesnis. Be to, pernai daugelyje Lietuvos vietovių sakurų žiedus nušaldė pavasarinės šalnos, tad daug kur žydėjimo stebuklas ir neįvyko. Tad skubėkite džiaugtis jomis šiomis dienomis, nes jų žydėjimas gan trumpas, paprastai trunkantis ne ilgiau kelias savaites, o kartais tetrunka ir vieną savaitę, ypač jei pasitaiko šaltos ir vėjuotos dienos.

Žydintys augalai, kurie yra tinkami auginti po medžiais

Ne kiekviename individualiame sklype yra pakankamai atvirų, pilnai apšviestų plotų, kad tilptų ir šiltnamis, ir daržovių lysvės, ir gėlių darželis. Medžių paunksmė tinkama vieta poilsio kampeliui (suoliukui ar pavėsinei), bet ne įnoringų augalų auginimui. Tačiau sodininkai, kurie visgi nori išnaudoti šį plotą, turi galimybę rinktis iš pavėsį mėgstančių augalų.

Pavasarinis vejos tvarkymas: kokie darbai laukia?

Sniegui nutirpus ir pagaliau atėjus pavasariui vis daugiau laiko praleidžiame lauke. Tam, kad nuosavo kiemo vaizdas keltų tik pozityvius jausmus, svarbu apsitvarkyti ir paruošti namo aplinką šiltajam sezonui. Kiemo veja po žiemos gali atrodyti šiek tiek „pavargusi“, todėl atėjo metas pasirūpinti jos gerove.

Užmiršti vėlyvo pavasario žiedai, kurie gali nuspalvinti bet kurį sodą

Pavasariniai žiedai yra tikra atgaiva akims po atrodytų niekada nesibaigiančios žiemos. Jie taip pat yra ženklas, kad atėjo metas pradėti tvarkytis sode ir užsiimti sodinimo darbais. Šiame straipsnyje pristatysime kelis šiek tiek primirštus žiedus, kurie gėlyne padės gražiai pereiti iš pavasario į vasaros sezoną.

Naujausios šio pavasario kraštovaizdžio tendencijos

Vos prasidėjus metams, dizaineriai ir kiti specialistai skuba pranešti, kokios spalvos, mados bei tendencijos dabar yra aktualiausios. Ne išimtis ir jau daugelio atrastos bei pamėgtos aplinkos, sodo dizaino tendencijos. Vilniaus universiteto botanikos sodo vyriausioji specialistė, augalų žinovė bei kolekcionierė Edita Jakubauskaitė padėjo atrinkti ryškiausias jų, kurios, kaip prognozuojama, šiemet įkvėps ir patyrusius sodininkus, ir naujokus, kaip Aistė Jasaitytė.

Kada ir kodėl pavasarį reikia genėti rožes?

Visoms rožėms kiekvieną pavasarį reikalingas krūmo atnaujinimas – tai daroma pavasarį, prasidėjus augalo vegetacijai. Rožių genėjimą galime pradėti, kai pašalas jau pilnai išėjęs, ir pumpurai ima brinkti.

Raudona spalva jūsų gėlyne – kokia galia joje slypi?

Gėlių spalvos gali būti strategiškai naudojamos siekiant formuoti kraštovaizdžio suvokimą. Raudonos spalvos gėlės – šiltos ir dėmesį koncentruojančios puošmenos. Tad norėdami patraukti svečių akį į konkrečią sklypo vietą arba atvirkščiai – norėdami ją atitraukti, puoškite sklypą raudonais žiedais.

Patarimai, kaip išsirinkti šiltnamį

Šiltnamio pasirinkimas - vienas iš svarbiausių pavasario sprendimų.

Akis džiuginančios scylės: kokie jų auginimo ypatumai?

Yra keletas gerai atpažįstamų gėlių, be kurių sunku įsivaizduoti pavasario pradžią. Scylės – svogūniniai augalai, kurių melsvais žiedais nuspalvintus sodus matome itin dažnai.