Augalai, kurie pasaldins gyvenimą

 (3)
Be cukraus neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinio maisto. Galbūt, galvojate, kad jeigu nevalgote saldumynų, tai ir nevartojate cukraus? Siūlome peržiūrėti maisto, kurį perkate prekybos centruose etiketes, galbūt jums bus staigmena, nes cukraus dedama į daugelį maisto produktų. Cukraus rasite beveik visoje duonoje ir batone, salotose ir mišrainėse, marinuotose daržovėse, koldūnuose ir kituose šaldytuose pusfabrikačiuose, užpilamose sriubose ir gaiviuose gėrimuose bei kitur.
Pasaldinti vienam arbatos puodeliui užtenka vieno džiovinto stevijos lapelio.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jokiu būdu neteigiame, kad cukrus yra blogis, nes jo natūraliai randama daugelyje augalinės kilmės produktuose, tuo labiau, kad daugeliui iš mūsų saldumo dažnai norisi. Blogumas yra tame, kad mes cukrų valgome rafinuotą, t.y., išgrynintą, koncentruotą ir be naudingųjų medžiagų bei dideliais kiekiais. Štai todėl tunkame, vaikams greitai genda dantys, daug kas suserga diabetu ir kt. Baltąjį cukrų galime pakeisti natūraliu ir nerafinuotu, juk yra nemažai natūraliai saldžių augalų. Tad šį kartą apie augalus, kurie ne tik pasaldins mums gyvenimą, bet ir bus žymiai sveikesni nei baltas rafinuotas cukrus.

Štai kaip atrodo cukrinio runkelio šaknys – jų būna įvairių dydžių, spalvų ir saldumo.
Štai kaip atrodo cukrinio runkelio šaknys – jų būna įvairių dydžių, spalvų ir saldumo.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Įprastinis mūsų baltasis cukrus yra gaminamas iš cukrinių runkelių (Beta vulgaris var. saccharifera). Runkeliai nėra Lietuvos savaiminiai augalai, pas mus jie auginami tik apie 100 metų. Ir baltu cukrus patapo palyginti ne taip jau ir seniai, iki to laiko būdavo rudas. Stambios ir sultingos cukrinio runkelio šaknys susmulkinamos, iš jų išspaudžiamos saldžios rudos sultys, jos vėliau rafinuojamos, t.y. balinamos, iš jų pašalinami įvairūs mineralai ir kitos vertingos medžiagos, lieka gryni angliavandeniai. Tad jeigu labai mėgstate saldumą ir sunku be jo gyventi, jau verčiau vartokite mažiau perdirbtą cukrų, t.y. rudą, o dar geriau – iš cukrinių runkelių išgaunamą tamsią melasą, kuri yra tiršto sirupo konsistencijos ir turi įvairių naudingų medžiagų. Melasą, cukrinių runkelių sirupą ar rudą cukrų paprastai galima nusipirkti sveiko maisto krautuvėlėse.

Cukranendrės – tai 5-6 m aukščio žolės, Lietuvoje jos neauga.
Cukranendrės – tai 5-6 m aukščio žolės, Lietuvoje jos neauga.
© Asmeninio archyvo nuotr.


Šiltesniuose kraštuose viena pagrindinių cukraus žaliavų, ko gero, yra tikroji cukranendrė (Saccharum officinarum). Ši žolė užauga aukšta, iki 5-6 m aukščio. Cukrus gaminamas iš jos stambaus stiebo minkštimo. Panašiai kaip ir runkeliai, cukranendrės susmulkinamos, iš jų išspaudžiamos gelsvos ir saldžios sultys, o vėliau jos džiovinamos ir parduodamos miltelių arba sirupo pavidalu (sveikuoliams) arba balinamos ir rafinuojamos kaip ir runkelių cukrus (visiems kitiems). Lietuvoje cukranendrės neauga, o iš jų pagaminto cukraus, sirupo ar džiovintų granulių taip pat galima rasti prekybos centrų sveiko maisto skyriuose ar sveiko maisto parduotuvėse.

Cukrinio klevo lapo simbolis yra ir Kanados vėliavoje.
Cukrinio klevo lapo simbolis yra ir Kanados vėliavoje.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Dar vienas augalas, iš kurio galima išgauti saldų sirupą, yra klevas. Bet tai ne tas mūsų įprastinis paprastasis, o cukrinis klevas (Acer saccharum), natūraliai augantis Kanados ir JAV miškuose. Saldus, kvapnus ir tamsus sirupas išgaunamas iš šio klevo sulčių, t.y. sulos, kuri iš plantacijose auginamų medžių surenkama ankstyvą pavasarį, po to šiek tiek kaitinama ir garinama, kol tampa sirupo konsistencijos. Tiesa, labai dažnai prekybos centruose galima pamatyti buteliukus su užrašu „Maple syrup“, bet neapsigaukite, o pasižiūrėkite sirupo sudėtį, tai gali būti įprasto cukraus sirupas. Tikrojo cukrinio klevo sirupas yra tikrai nepigus. Beje, cukrinis klevas visai neblogai auga ir Lietuvoje, pati jį auginu jau keliolika metų, tik dar nepabandžiau išgauti iš jo sulos. Cukrinis klevas auga žymiai lėčiau nei mūsiškis klevas (nors jų lapai labai panašūs) ir šalčių jis nebijo, o kai kuriuose mūsų šalies parkuose auga dieli cukriniai klevai.

Stevija laikoma kone saldžiausiu pasaulio augalu, pas mus ji auga lauke tik tol, kol nėra šalnų.
Stevija laikoma kone saldžiausiu pasaulio augalu, pas mus ji auga lauke tik tol, kol nėra šalnų.
© Asmeninio archyvo nuotr.


Vienas saldžiausių pasaulyje augalų yra saldžioji stevija (Stevia rebaudiana). Apie šią žolę, kilusią iš Pietų Amerikos kalnų, jau esame rašę praeitais metais. Žali stevijos lapeliai yra 100-300 kartų saldesni už cukrų, bet visai nekaloringi ir yra idealus saldiklis tiems, kurie serga cukriniu diabetu. Steviją galima vartoti ne tik arbatoms. Sudžiovintą ir sumaltą į miltelius, ją galima dėti į visus gaminius, kuriuos norima pasaldinti. Ta saldžioji medžiaga vadinasi steviozidu. Stevija Lietuvoje nežiemoja, tad kiekvieną rudenį, kai jau artėja šalnos, įnešu su visu vazonu į kambarį ant palangės, o pavasarį ji vėl iškeliauja daržą. Puodeliui arbatos pasaldinti užtenka 1 stevijos lapelio.

Tiesa, tas stevijos saldumas yra kiek kitoks nei cukraus, jis ne visiems patinka. Bet jeigu norisi dažnai saldžiai valgyti, bet dėl sveikatos ar kitų priežasčių negalima vartoti cukraus, teks priprasti.
Dar viena saldi žolė, apie kurią taip pat esame rašę ir kurios lapeliais taip pat galima saldinti arbatą yra saldžioji lipija (Lippia dulcis). Jos lapeliai kaip ir stevijos yra labai saldūs ir ji taip pat nežiemoja lauke, nes bijo šalčio. Lipija už cukrų saldesnė keliolika kartų ir ją tikrai verta naudoti vietoje cukraus, nes tai natūralus saldiklis, nekaloringas ir tinkantis diabetikams. Be to, lipijoje yra įvairių vitaminų ir mikroelementų. Ji turi ir gydomųjų savybių: veikia priešuždegimiškai, malšina smazmus, gerina virškinimą, padeda viduriuojant. Geriausia lipijos lapelius naudoti sudžiovintus, nes švieži jie turi stiprų specifinį kvapą, kuris ne visiems patinka, be to, šviežias augalas gali sudirginti burnos gleivinę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Augalas, be kurio neapsieina nė vienas lietuvis (8)

Vienas iš įprasčiausių augalų gyduolių mūsų krašte yra čiobrelis. Dažnas jis visur – ir natūraliai gamtoje, ir daržuose, ir gėlynuose. Gaila tik, kad tai, kas yra dažnas ir auga pašonėje, tą mažai vertiname, nes kažkodėl, jei nusiperkame čiobrelių ar nelietuviškų augalų preparatų vaistinėje, mums atrodo žymiai vertingiau. O čiobrelis, nors ir būdamas kuklus augaliukas, bet turi ne ką prastesnes gydomąsias savybes, ir auga jis visai šalia. Tad išėję pasivaikščioti į pievas ar pamiškes ir kur nėra arti taršos – pasirinkite po kojomis šių nedidelių augaliukų, nes šiuo metu kaip tik jų žydėjimo metas. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas atvežtinių čiobrelių rūšių.

Žydintys daugiamečiai augalai: 7 sėkmės paslaptys

Dizaineriai kartais tikrina mūsų grožio suvokimo patvarumą. Iš pradžių buvo madoje „marsietiški“ gėlynai, kuriems būdingas avangardinis augalų komplektavimas, dabar – „patvorio“ piktžolės. Mes nenustojame žavėtis jų talentu ir išmone, perimame, kas geriausia, ir vis dėlto… visada buvo mylimi sodo gėlynai.

Jeigu visa tai padarysite prieš septynias ryto, turėsite patį nuostabiausią sodą (5)

Atlikite šiuos kelis darbus savo sode ankstų rytą ir labai greitai džiaugsitės neįtikėtinais rezultatais.

Liepos darbai sode ir darže

Įpusėjus vasarai, liepą jau galite mėgautis uogų ir daržovių derliumi, o atsiradusį laisvesnį laiką skirti džiaugtis žiedų gausa ir pailsėti prieš laukiančius derliaus nuėmimo darbus vasaros pabaigoje.

Kaip išgelbėti džiūvančią orchidėją (1)

Kai parduotuvėje parduodamos kambarinės orchidėjos kainuoja du ar tris kartus pigiau nei įprastai, arba pažįstami siūlo paimti baigiančią sudžiūti gėlę nemokamai, sunku susilaikyti. Net jeigu orchidėjos lapai pagelto ir pradėjo džiūti, o šaknys nurudavo – tokį augalą išgelbėti galima. Tereikia jį teisingai persodinti.

Uogos, kurias lietuviai augina vis dažniau ir dažniau (23)

Apie valgomuosius sausmedžius esame jau ne kartą rašę, bet nuolat sulaukiame mūsų skaitytojų klausimų, ypač apie nesėkmes auginant šiuos krūmus. Tad šį kartą pabandysime atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus, kaip sėkmingai auginti valgomuosius sausmedžius.

Aplinkos kūrimas (5): meniška netvarka – efektinga (14)

Viena vertus, tai turtingas gėlynas, tačiau jį galima vadinti ir tinginių sodu. Juk turtingi ne tie, kurie daug dirba, o tie, kurie protingai savo veiklą organizuoja...

Aplinkos kūrimas (4): kam tos taisyklės? (3)

Kraštovaizdžio dizaineriai kaip naują šių metų tendencija įvardija siekį miksuoti stilius – tai, kas jau senokai tapo kasdienybe interjero dizaine. „Senovinės“ kaimo gėlės ir vazonuose augančios agavos, svyruoklinis gluosnis išsiraičiusiomis šakomis ir statinė lietaus vandeniui rinkti – viską galima suderinti, jei išlavintas stiliaus pojūtis!

Aplinkos kūrimas (3): erdvės iliuzija mažame kieme (6)

Net ir mažame kieme galima pasijusti kaip erdviame sode, nors augalams daug laisvės čia suteikti neįmanoma. Tačiau tikslingai apskaičiuota jų įvairovė sukuria gausos įspūdį, o augalai sukomponuoti taip, kad kuo ryškiai atsiskleistų jų lapų spalvų, faktūrų ir formų kontrastas.

Aplinkos kūrimas (2): plastiškų linijų ramybė (4)

Vienmetės gėlės išsiskiria puošniais žiedais, o ir gėlynų vaizdą kasmet galima kardinaliai keisti, jei rinksitės šiuos augalus. Tačiau neužtenka vien tik įsigyti ir pasodinti vienmečių gėlių: tankiai ir gražiai jos suveši tada, kai parenkama tinkama augimo vieta.

Aplinkos kūrimas (1): apgalvota kontrastų dermė (4)

Pateiksime penkias idėjas, kaip įdomiau kurti aplinką. Šiandien pradedame nuo pirmojo pavyzdžio. Gėlių gausa atrodo prabangiai ir drauge labai natūraliai. Komponuojant tokį gėlyną netenka sukti galvos dėl geometrinės jo formos, tačiau kad ryškus įvairiaspalvių žiedų ir lapų derinys būtų malonus akiai ir įspūdingas, spalvų paletė turi būti labai gerai apgalvota. Nors augalai skirtingi, spalvų „dėmės“ ritmiškai pasikartoja ir atrodo harmoningai. Geltonai žydi lakišiai ir knifofijos, oranžiniais žiedeliais svyra krokosmijos, verbenos – švelniai violetinės, dar tamsesnis alūnių atspalvis.

Žemuogių auginimo atmintinė

Prasidėjo pats vasaros smagumas – žydėjimas, žaluma, šiluma ir pirmosios uogos. Soduose noksta braškės ir valgomieji sausmedžiai, o pievose ir pamiškėse – žemuogės. Ach, tos žemuogės, nors jos tokios mažos uogos, bet tokios skanios ir sveikos. O ar žinojote, kad senovėje lietuviai žemuoges vadino braškėmis?

Kambarinė gėlė, kuri suteiks jūsų interjerui šiuolaikiškumo ir prabangos (6)

Šiuo metu didžialapiai augalai itin populiarūs ir aktyviai naudojami kuriant interjerą. Tokie augalai sodinami į vazonus, jų lapai merkiami į vazas. Patalpų dekoravimas botaniniais motyvais ir gėlių ornamentais – viena iš tendencijų, nedingstančių iš garsių dizainerių projektų jau daugybę metų.

Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos (7)

Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.

Kaip susikurti svajonių gėlyną: paprastumo ir natūralumo paslaptys

Vasara – gėlių žydėjimo metas. Jomis galima puošti sodybas, daugiaaukščių namų kiemus arba ne didelius kiemelius, miniatiūrines erdves. Geriausia aplinka gėlėms – veja, dekoratyviniai krūmai ir medžiai. Žaliame fone ryškiausiai išsiskiria gėlių žiedų spalvos.