Augalai, kurie pasaldins gyvenimą

 (3)
Be cukraus neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinio maisto. Galbūt, galvojate, kad jeigu nevalgote saldumynų, tai ir nevartojate cukraus? Siūlome peržiūrėti maisto, kurį perkate prekybos centruose etiketes, galbūt jums bus staigmena, nes cukraus dedama į daugelį maisto produktų. Cukraus rasite beveik visoje duonoje ir batone, salotose ir mišrainėse, marinuotose daržovėse, koldūnuose ir kituose šaldytuose pusfabrikačiuose, užpilamose sriubose ir gaiviuose gėrimuose bei kitur.
Pasaldinti vienam arbatos puodeliui užtenka vieno džiovinto stevijos lapelio.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jokiu būdu neteigiame, kad cukrus yra blogis, nes jo natūraliai randama daugelyje augalinės kilmės produktuose, tuo labiau, kad daugeliui iš mūsų saldumo dažnai norisi. Blogumas yra tame, kad mes cukrų valgome rafinuotą, t.y., išgrynintą, koncentruotą ir be naudingųjų medžiagų bei dideliais kiekiais. Štai todėl tunkame, vaikams greitai genda dantys, daug kas suserga diabetu ir kt. Baltąjį cukrų galime pakeisti natūraliu ir nerafinuotu, juk yra nemažai natūraliai saldžių augalų. Tad šį kartą apie augalus, kurie ne tik pasaldins mums gyvenimą, bet ir bus žymiai sveikesni nei baltas rafinuotas cukrus.

Štai kaip atrodo cukrinio runkelio šaknys – jų būna įvairių dydžių, spalvų ir saldumo.
Štai kaip atrodo cukrinio runkelio šaknys – jų būna įvairių dydžių, spalvų ir saldumo.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Įprastinis mūsų baltasis cukrus yra gaminamas iš cukrinių runkelių (Beta vulgaris var. saccharifera). Runkeliai nėra Lietuvos savaiminiai augalai, pas mus jie auginami tik apie 100 metų. Ir baltu cukrus patapo palyginti ne taip jau ir seniai, iki to laiko būdavo rudas. Stambios ir sultingos cukrinio runkelio šaknys susmulkinamos, iš jų išspaudžiamos saldžios rudos sultys, jos vėliau rafinuojamos, t.y. balinamos, iš jų pašalinami įvairūs mineralai ir kitos vertingos medžiagos, lieka gryni angliavandeniai. Tad jeigu labai mėgstate saldumą ir sunku be jo gyventi, jau verčiau vartokite mažiau perdirbtą cukrų, t.y. rudą, o dar geriau – iš cukrinių runkelių išgaunamą tamsią melasą, kuri yra tiršto sirupo konsistencijos ir turi įvairių naudingų medžiagų. Melasą, cukrinių runkelių sirupą ar rudą cukrų paprastai galima nusipirkti sveiko maisto krautuvėlėse.

Cukranendrės – tai 5-6 m aukščio žolės, Lietuvoje jos neauga.
Cukranendrės – tai 5-6 m aukščio žolės, Lietuvoje jos neauga.
© Asmeninio archyvo nuotr.


Šiltesniuose kraštuose viena pagrindinių cukraus žaliavų, ko gero, yra tikroji cukranendrė (Saccharum officinarum). Ši žolė užauga aukšta, iki 5-6 m aukščio. Cukrus gaminamas iš jos stambaus stiebo minkštimo. Panašiai kaip ir runkeliai, cukranendrės susmulkinamos, iš jų išspaudžiamos gelsvos ir saldžios sultys, o vėliau jos džiovinamos ir parduodamos miltelių arba sirupo pavidalu (sveikuoliams) arba balinamos ir rafinuojamos kaip ir runkelių cukrus (visiems kitiems). Lietuvoje cukranendrės neauga, o iš jų pagaminto cukraus, sirupo ar džiovintų granulių taip pat galima rasti prekybos centrų sveiko maisto skyriuose ar sveiko maisto parduotuvėse.

Cukrinio klevo lapo simbolis yra ir Kanados vėliavoje.
Cukrinio klevo lapo simbolis yra ir Kanados vėliavoje.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Dar vienas augalas, iš kurio galima išgauti saldų sirupą, yra klevas. Bet tai ne tas mūsų įprastinis paprastasis, o cukrinis klevas (Acer saccharum), natūraliai augantis Kanados ir JAV miškuose. Saldus, kvapnus ir tamsus sirupas išgaunamas iš šio klevo sulčių, t.y. sulos, kuri iš plantacijose auginamų medžių surenkama ankstyvą pavasarį, po to šiek tiek kaitinama ir garinama, kol tampa sirupo konsistencijos. Tiesa, labai dažnai prekybos centruose galima pamatyti buteliukus su užrašu „Maple syrup“, bet neapsigaukite, o pasižiūrėkite sirupo sudėtį, tai gali būti įprasto cukraus sirupas. Tikrojo cukrinio klevo sirupas yra tikrai nepigus. Beje, cukrinis klevas visai neblogai auga ir Lietuvoje, pati jį auginu jau keliolika metų, tik dar nepabandžiau išgauti iš jo sulos. Cukrinis klevas auga žymiai lėčiau nei mūsiškis klevas (nors jų lapai labai panašūs) ir šalčių jis nebijo, o kai kuriuose mūsų šalies parkuose auga dieli cukriniai klevai.

Stevija laikoma kone saldžiausiu pasaulio augalu, pas mus ji auga lauke tik tol, kol nėra šalnų.
Stevija laikoma kone saldžiausiu pasaulio augalu, pas mus ji auga lauke tik tol, kol nėra šalnų.
© Asmeninio archyvo nuotr.


Vienas saldžiausių pasaulyje augalų yra saldžioji stevija (Stevia rebaudiana). Apie šią žolę, kilusią iš Pietų Amerikos kalnų, jau esame rašę praeitais metais. Žali stevijos lapeliai yra 100-300 kartų saldesni už cukrų, bet visai nekaloringi ir yra idealus saldiklis tiems, kurie serga cukriniu diabetu. Steviją galima vartoti ne tik arbatoms. Sudžiovintą ir sumaltą į miltelius, ją galima dėti į visus gaminius, kuriuos norima pasaldinti. Ta saldžioji medžiaga vadinasi steviozidu. Stevija Lietuvoje nežiemoja, tad kiekvieną rudenį, kai jau artėja šalnos, įnešu su visu vazonu į kambarį ant palangės, o pavasarį ji vėl iškeliauja daržą. Puodeliui arbatos pasaldinti užtenka 1 stevijos lapelio.

Tiesa, tas stevijos saldumas yra kiek kitoks nei cukraus, jis ne visiems patinka. Bet jeigu norisi dažnai saldžiai valgyti, bet dėl sveikatos ar kitų priežasčių negalima vartoti cukraus, teks priprasti.
Dar viena saldi žolė, apie kurią taip pat esame rašę ir kurios lapeliais taip pat galima saldinti arbatą yra saldžioji lipija (Lippia dulcis). Jos lapeliai kaip ir stevijos yra labai saldūs ir ji taip pat nežiemoja lauke, nes bijo šalčio. Lipija už cukrų saldesnė keliolika kartų ir ją tikrai verta naudoti vietoje cukraus, nes tai natūralus saldiklis, nekaloringas ir tinkantis diabetikams. Be to, lipijoje yra įvairių vitaminų ir mikroelementų. Ji turi ir gydomųjų savybių: veikia priešuždegimiškai, malšina smazmus, gerina virškinimą, padeda viduriuojant. Geriausia lipijos lapelius naudoti sudžiovintus, nes švieži jie turi stiprų specifinį kvapą, kuris ne visiems patinka, be to, šviežias augalas gali sudirginti burnos gleivinę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

5 pojūčiai: kurkime savo aplinką kitaip

Net labiausiai išpuoselėta aplinka kartais neturi jaukumo ir šarmo, o kartais mažai prižiūrima sodyba gali būti pati mieliausia pasaulyje. Kas lemia, kad kiemas daro įspūdį? Kaip sukurti tokią aplinką, kad ji būtų jauki, kad norėtųsi ten leisti kuo daugiau laiko, kad ji paliktų įspūdį ir būtų neužmirštama? Dabar pats metas pradėti planuoti svajonių aplinką.

Tikra namų puošmena – fikusas: kaip išsirinkti ir tinkamai prižiūrėti (1)

Fikusai (lot. Ficus) yra vieni iš labiausiai paplitusių augalų, nes jų tiek daug, kad kiekvienas gali rasti fikusą pagal savo skonį ir interjerą. Fikusai gana plačiai paplitę ir gamtoje, ypač Azijos tropiniuose, ir subtropiniuose regionuose, Australijoje, Viduržemio jūros regione. Jų būna ir didelių medžių, ir vijoklinių augalų smulkiais lapeliais. Papasakosime apie kambaryje auginamus fikusus ir jų priežiūrą.

Oro augalai: be šaknų, bet dieviško grožio

Sunku patikėti, kad jie tikrai auga bet kur – galite tiesiog padėti ant knygos, pakabinti ant siūlo ar įdėti į stiklinį laikiklį. Kviečiame žiūrėti VIDEO reportažą, kuriame rasite visus atsakymus, kas tai yra, kaip atrodo, kaip laistyti, dauginti ir tręšti bei sužinosite kitus priežiūros niuansus.

Nereiklus ir lengvai auginamas – pinigų medis

Jeigu būtų renkamas nereiklių kambarinių augalų dešimtukas, tai šis augalas tikrai į jį patektų. Daug kas jį dar vadina „pinigų medžiu“ arba zamifolija. Tad jeigu ieškote namams arba darbo vietai lengvai auginamo kambarinio augalo, dar ir simbolizuojantį sėkmę piniguose – pabandykite auginti zamiokulką.

Maisto atliekos: kaip naudingai jas panaudoti

Šiukšlių rūšiavimas – vis dažniau praktikuojamas aplinkos tausojimo būdas kiekvieno iš mūsų namuose. Plastikas, stiklas, popierius – atliekos, kurios keliauja į joms skirtus šiukšlių konteinerius. O ką daryti su maisto atliekomis? Daržovių lupenas, vaisių žieveles, kiaušinių lukštus ir net kavos tirščius galima panaudoti labai praktiškai.

Orchidėjų priežiūra: išsamus falenopsio gidas

Orchidėjas auginti nesunku. Reikia žinoti visai nedaug, kad ši gėlė taptų Jūsų namų puošmena bei džiugintų savo žiedais ištisus mėnesius.

Kaip išvengti esminių orchidėjų laistymo klaidų

Netinkamas orchidėjų laistymas – dažniausia šių augalų būklės prastėjimo priežastis. Svarbu suvokti, kad orchidėjų laistymas nėra sudėtinga užduotis, todėl jums neteks įminti jokių mįslių ar sekti Mėnulio kalendoriaus. Vis tik tenka pripažinti, kad orchidėjų laistymas – šiek tiek atsakingesnė užduotis nei kitų kambarinių augalų priežiūra. Taigi laikas sužinoti esminius šio augalo priežiūros principus.

Kaip auginti kalėdinį kaktusą, kad jis džiugintų ne vienerius metus

Yra tokių augalų, kuriuos drąsiai galima vadinti švenčių simboliais, jie neatsiejami nuo tam tikrų metų laikų, pavyzdžiui, Joninių atributas yra papartis, Velykų – gluosnių „kačiukai“, o Kalėdų – žaliaskarė eglė. Prieš keletą dešimtmečių su Nepriklausomybės atgavimu į Lietuvą atėjo naujos augalų mados, tad kaip ir Vakaruose pas mus kalėdiniu simboliu taip pat tapo puošnioji karpažolė (puansetija) bei kalėdinis kaktusas. Apie puansetiją rašėme jau ne kartą, tad šįsyk jūsų dėmesiui – kalėdinis kaktusas, kurio tikrojo mokslinio pavadinimo greičiausiai net nesate girdėję.

PRIEŠ ir PO: kaip lauko terasą paversti jaukia ir kalėdiška

Kalėdinės dekoracijos kieme, turint nuosavą namą – būtinas reikalas! Pasižiūrėkite, kokius papuošimus mes panaudojom, kai kuriuos pirkom, o kai kuriuos pritaikėme iš to, ką radom namuose. Juk norėjosi paprastą, nesutvarkytą, nepabaigtą terasą paversti jaukia ir kalėdiška!

Puansetijos – Kalėdų simbolis ant palangės (1)

Puansetija, arba puošniausioji karpažolė, yra vienas gražiausių augalų, kurie džiugina mus žiemą. Puansetijų būna įvairių atspalvių – nuo sodriai raudono iki švelniai kreminio.