Augalai, kurie pasaldins gyvenimą

 (3)
Be cukraus neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinio maisto. Galbūt, galvojate, kad jeigu nevalgote saldumynų, tai ir nevartojate cukraus? Siūlome peržiūrėti maisto, kurį perkate prekybos centruose etiketes, galbūt jums bus staigmena, nes cukraus dedama į daugelį maisto produktų. Cukraus rasite beveik visoje duonoje ir batone, salotose ir mišrainėse, marinuotose daržovėse, koldūnuose ir kituose šaldytuose pusfabrikačiuose, užpilamose sriubose ir gaiviuose gėrimuose bei kitur.
Pasaldinti vienam arbatos puodeliui užtenka vieno džiovinto stevijos lapelio.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jokiu būdu neteigiame, kad cukrus yra blogis, nes jo natūraliai randama daugelyje augalinės kilmės produktuose, tuo labiau, kad daugeliui iš mūsų saldumo dažnai norisi. Blogumas yra tame, kad mes cukrų valgome rafinuotą, t.y., išgrynintą, koncentruotą ir be naudingųjų medžiagų bei dideliais kiekiais. Štai todėl tunkame, vaikams greitai genda dantys, daug kas suserga diabetu ir kt. Baltąjį cukrų galime pakeisti natūraliu ir nerafinuotu, juk yra nemažai natūraliai saldžių augalų. Tad šį kartą apie augalus, kurie ne tik pasaldins mums gyvenimą, bet ir bus žymiai sveikesni nei baltas rafinuotas cukrus.

Štai kaip atrodo cukrinio runkelio šaknys – jų būna įvairių dydžių, spalvų ir saldumo.
Štai kaip atrodo cukrinio runkelio šaknys – jų būna įvairių dydžių, spalvų ir saldumo.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Įprastinis mūsų baltasis cukrus yra gaminamas iš cukrinių runkelių (Beta vulgaris var. saccharifera). Runkeliai nėra Lietuvos savaiminiai augalai, pas mus jie auginami tik apie 100 metų. Ir baltu cukrus patapo palyginti ne taip jau ir seniai, iki to laiko būdavo rudas. Stambios ir sultingos cukrinio runkelio šaknys susmulkinamos, iš jų išspaudžiamos saldžios rudos sultys, jos vėliau rafinuojamos, t.y. balinamos, iš jų pašalinami įvairūs mineralai ir kitos vertingos medžiagos, lieka gryni angliavandeniai. Tad jeigu labai mėgstate saldumą ir sunku be jo gyventi, jau verčiau vartokite mažiau perdirbtą cukrų, t.y. rudą, o dar geriau – iš cukrinių runkelių išgaunamą tamsią melasą, kuri yra tiršto sirupo konsistencijos ir turi įvairių naudingų medžiagų. Melasą, cukrinių runkelių sirupą ar rudą cukrų paprastai galima nusipirkti sveiko maisto krautuvėlėse.

Cukranendrės – tai 5-6 m aukščio žolės, Lietuvoje jos neauga.
Cukranendrės – tai 5-6 m aukščio žolės, Lietuvoje jos neauga.
© Asmeninio archyvo nuotr.


Šiltesniuose kraštuose viena pagrindinių cukraus žaliavų, ko gero, yra tikroji cukranendrė (Saccharum officinarum). Ši žolė užauga aukšta, iki 5-6 m aukščio. Cukrus gaminamas iš jos stambaus stiebo minkštimo. Panašiai kaip ir runkeliai, cukranendrės susmulkinamos, iš jų išspaudžiamos gelsvos ir saldžios sultys, o vėliau jos džiovinamos ir parduodamos miltelių arba sirupo pavidalu (sveikuoliams) arba balinamos ir rafinuojamos kaip ir runkelių cukrus (visiems kitiems). Lietuvoje cukranendrės neauga, o iš jų pagaminto cukraus, sirupo ar džiovintų granulių taip pat galima rasti prekybos centrų sveiko maisto skyriuose ar sveiko maisto parduotuvėse.

Cukrinio klevo lapo simbolis yra ir Kanados vėliavoje.
Cukrinio klevo lapo simbolis yra ir Kanados vėliavoje.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Dar vienas augalas, iš kurio galima išgauti saldų sirupą, yra klevas. Bet tai ne tas mūsų įprastinis paprastasis, o cukrinis klevas (Acer saccharum), natūraliai augantis Kanados ir JAV miškuose. Saldus, kvapnus ir tamsus sirupas išgaunamas iš šio klevo sulčių, t.y. sulos, kuri iš plantacijose auginamų medžių surenkama ankstyvą pavasarį, po to šiek tiek kaitinama ir garinama, kol tampa sirupo konsistencijos. Tiesa, labai dažnai prekybos centruose galima pamatyti buteliukus su užrašu „Maple syrup“, bet neapsigaukite, o pasižiūrėkite sirupo sudėtį, tai gali būti įprasto cukraus sirupas. Tikrojo cukrinio klevo sirupas yra tikrai nepigus. Beje, cukrinis klevas visai neblogai auga ir Lietuvoje, pati jį auginu jau keliolika metų, tik dar nepabandžiau išgauti iš jo sulos. Cukrinis klevas auga žymiai lėčiau nei mūsiškis klevas (nors jų lapai labai panašūs) ir šalčių jis nebijo, o kai kuriuose mūsų šalies parkuose auga dieli cukriniai klevai.

Stevija laikoma kone saldžiausiu pasaulio augalu, pas mus ji auga lauke tik tol, kol nėra šalnų.
Stevija laikoma kone saldžiausiu pasaulio augalu, pas mus ji auga lauke tik tol, kol nėra šalnų.
© Asmeninio archyvo nuotr.


Vienas saldžiausių pasaulyje augalų yra saldžioji stevija (Stevia rebaudiana). Apie šią žolę, kilusią iš Pietų Amerikos kalnų, jau esame rašę praeitais metais. Žali stevijos lapeliai yra 100-300 kartų saldesni už cukrų, bet visai nekaloringi ir yra idealus saldiklis tiems, kurie serga cukriniu diabetu. Steviją galima vartoti ne tik arbatoms. Sudžiovintą ir sumaltą į miltelius, ją galima dėti į visus gaminius, kuriuos norima pasaldinti. Ta saldžioji medžiaga vadinasi steviozidu. Stevija Lietuvoje nežiemoja, tad kiekvieną rudenį, kai jau artėja šalnos, įnešu su visu vazonu į kambarį ant palangės, o pavasarį ji vėl iškeliauja daržą. Puodeliui arbatos pasaldinti užtenka 1 stevijos lapelio.

Tiesa, tas stevijos saldumas yra kiek kitoks nei cukraus, jis ne visiems patinka. Bet jeigu norisi dažnai saldžiai valgyti, bet dėl sveikatos ar kitų priežasčių negalima vartoti cukraus, teks priprasti.
Dar viena saldi žolė, apie kurią taip pat esame rašę ir kurios lapeliais taip pat galima saldinti arbatą yra saldžioji lipija (Lippia dulcis). Jos lapeliai kaip ir stevijos yra labai saldūs ir ji taip pat nežiemoja lauke, nes bijo šalčio. Lipija už cukrų saldesnė keliolika kartų ir ją tikrai verta naudoti vietoje cukraus, nes tai natūralus saldiklis, nekaloringas ir tinkantis diabetikams. Be to, lipijoje yra įvairių vitaminų ir mikroelementų. Ji turi ir gydomųjų savybių: veikia priešuždegimiškai, malšina smazmus, gerina virškinimą, padeda viduriuojant. Geriausia lipijos lapelius naudoti sudžiovintus, nes švieži jie turi stiprų specifinį kvapą, kuris ne visiems patinka, be to, šviežias augalas gali sudirginti burnos gleivinę.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Plėvelės nuo piktžolių: kaip pasirinkti ir neapsigauti (1)

Kad sutaupytume laiko ir išvengtume ravėjimo, naudojame plėvelę nuo piktžolių. Tačiau tikrai ne visos plėvelės išties sutaupo laiką, dar daugiau - su kai kuriomis galite prisidaryti ne tik rūpesčių, bet ir nuostolių. Pasižiūrėkime, kokios plėvelės tam naudojamos, kokie jų privalumai ir trūkumai.

Dailiname aplinką: sodo takelių sprendimai (3)

Takai sodo dizainui tokie pat svarbūs, kaip rėmai paveikslui, jie sukuria prasmingą, logišką ryšį tarp želdynų ir architektūros.

Dilema: pieva vietoj vejos? (25)

Naujausias kraštovaizdžio dizaino kryptis išmanantys profesionalai tvirtina, kad pasaulyje vejų vietą vis dažniau užima natūralios pievos, labiau primenančios ne žmogaus, o gamtos kūrinius. Ir mes dažnai siūlome tokią alternatyvą, tačiau lengviau pasakyti, nei padaryti... Tikimės, mūsų konsultantės botanikės Teresės Jokšienės patarimai paskatins šiek tiek kitaip pažvelgti į savo sodą ir jį pakeisti. Arba bent apie tai pasvajoti.

Ką būtina žinoti apie pavasario karalienes (2)

Magnolijos – vienos gražiausių žydinčių medžių ir krūmų mūsų krašte. Nors Lietuvoje savaime jos neauga ir yra atkeliavę iš tolimųjų šalių, bet pas mus jus jos pritapo ir atėjus pavasariui puošia ne vieną privatų kiemą ar miesto sodą. Magnolijų yra ne viena rūšis, vienos gali augti kaip dideli medžiai, o kitos – kaip neaukšti krūmai, vienos pražysta anksti pavasarį, o kitos – vasarą. Tad pristatome tas, kurios gali augti Lietuvoje be didesnių kaprizų.

10 patarimų, kaip ilgiau išlaikyti pamerktas gėles (5)

Visada malonu gauti gėlių. Deja, pamerktos gėlės ilgai neišbūna, o kartais nuvysta jau po poros dienų. Tam, kad skintos gėlės kuo ilgiau stovėtų, surinkome 10 naudingų patarimų.

Aroninių šeimos augalų priežiūra

Aroniniai augalai lengvai prigyja mūsų namuose, juos galima laikyti įvairiausiomis sąlygomis. Žiemą šiltą kambarį papuoš tropinės vėzdūnės, filodendrai, monsteros, singoniai. O kalijos ir zamiokulkai puikiai jausis vėsesnėse patalpose. Dauguma jų puikiai auga pavėsyje, o juk mūsų kraštuose butuose dažniausiai ir trūksta šviesos. Retos saulėtos žiemos dienos mūsų klimato juostoje primena tropinio miško prieblandą. Malonu, kai augalas neįnoringas, o tarp aroninių šeimos augalų, kuriuos galima rasti mūsų parduotuvėse, kaprizingų labai nedaug.

Nuo šių patarimų priklausys jūsų sodo grožis ir derlius (4)

Kokybiškas ir gausus derlius, gražūs žiedai ir lapija priklauso ne tik nuo gerai išdirbtos dirvos, pakankamai šilumos bei drėgmės, tačiau ir nuo dirvoje esančių mitybinių, lengvai įsisavinamų medžiagų kiekio.

Kaip dauginti pelargoniją auginiais (10)

Kai saulė vis dažniau išlenda pro debesis ir vis labiau šildo, ateina laikas dauginti įvairius augalus, kad jie spėtų išleisti šaknis ir galima būtų juos sodinti ir laukti žiedų.

Tikrojo pavasario belaukiant: žiedų nuotaikos

Žiemą skundžiamės, kad trūksta spalvų: arba visur balta, arba už lango pilkuma. O kas, jei ne gėlės suteikia namams spalvoto džiaugsmo ir gyvybės? Lengvai pražystantys vazoniniai augalai arba skintų gėlių žiedai namus papuoš spalvomis, ir sylaukti tikrojo pavasario bus lengviau.

Orchidėjų mitai: kaip nepaklysti auginimo ir priežiūros pinklėse

Šiuo metu Lietuvoje viena populiariausių gėlių neabejotinai gali būti tituluojama orchidėja. Nenuostabu, kad kyla galybė abejonių, kaip prižiūrėti šį augalą – nuo laistymo iki tręšimo aspektų. Į visus klausimus VIDEO reportaže atsako parduotuvės „Studija orchidėjos“ ekspertė Skaistė Pranaitė.

Daržininkystė be nugaros skausmų ir ravėjimo: padaryti tereikės vieną dalyką (37)

Ideali tvarka ir patogi priežiūra – šį kartą mes kalbame apie daržą. Galvojate, kad tai reikalauja daug pastangų? Visiškai ne, jei įsirengsite pakeliamas lysves. Lietuvoje toks daržo įrengimas vis sparčiau populiarėja ne tik dėl patogumo, bet ir dėl to, kad apribojimai kultūrų auginimui menki – atsisakyti tektų tik per didelę šaknų sistemą turinčių bulvių ir aukštaūgių kukurūzų.

Įspūdžiai iš sodų ir želdynų parodos „Gardenia 2017“

Pavasaris įsibėgėja visu greičiu: medžiai krauna pumpurus, žydi ankstyvosios gėlės, dygsta pirmoji žolytė ir daigai ant palangės. Kovo mėnesio pradžioje, kol dar laikėsi šalčiai, nemažai lietuvių, besidominčių augalais ir želdynais, apsilankė tradicinėje sodų parodoje „Gardenia 2017“, kuri kiekvieną pavasarį vyksta pas mūsų kaimynus lenkus Poznanės mieste. „Gardenia“ – tai viena didžiausių parodų Rytų Europos regione, kurioje dalyvauja ne tik Lenkijos, bet ir kitų Europos šalių augalų augintojai, želdynų projektuotojai, floristai, sodo reikmenų gamintojai ir visi, kas susiję su augalais ar sodo priežiūra.

Rožių nudengimas ir pavasarinis genėjimas

Pavasaris jaučiamas ir mūsų gėlynuose. Tad balandžio mėnesį nepavėluokime nugenėti peržiemojusių rožių, kad sulauktumėme jų gausaus žydėjimo. Kaip genėti rožes pavasarį pataria žinoma Lietuvoje rožių augintoja Aušra Lėlienė iš Kalotės (Klaipėdos m.).

Kiek kainuoja įsirengti veją? (5)

Norite, kad specialistai įrengtų veją? Panagrinėkime, iš ko susideda vejos įrengimo kaina, ir kokius klausimus reikia užduoti įvertinant įmonės pasiūlymą.

Įdomi pažintis: kambarinė gėlė – maranta (7)

Kai pavasario saulutė dažniau pašviečia pro langą, vis labiau norisi būti lauke, vis labiau rūpi lauko, o ne kambario augalai. Tad tikimės, kad neužmiršite pasirūpinti ir savo kambariniais augintiniais, kuriuos persodinti į naujus vazonus šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas. Šį kartą mūsų dėmesys skiriamas kambarinei gėlei vardu maranta. Nėra ji dažna mūsų kambariuose, bet dėl originalių lapų galėtų būti auginama ir dažniau.