Augalai kaip loterija: selekcininkas E. Misiukevičius pasakoja apie šiuolaikinius augalus

 (3)
Gražūs gėlynų paveikslėliai, kuriuos matome žurnaluose ar internete, dažnam iš mūsų atrodo realiai neįgyvendinami Lietuvoje. Neretai girdžiu sakant: „Tokie augalai pas mus neauga“, bet ar tikrai? Būtent apie augalus šiandien ir kalbamės su selekcininku Edvinu Misiukevičiumi.
© L.Liubertaitės nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Lina Liubertaitė: Pakalbėkime apie gėlynus, kuriuos matome parkuose ar privačiuose kiemuose išvykę į Italiją, Ispaniją, Olandiją ar besisvečiuodami D. Britanijoje, kuri laikoma gėlynų dizainų lydere. Ar gali tie įspūdingi augalai augti Lietuvoje?

Edvinas Misiukevičius: Didžiąją dalį augalų tikrai galime pritaikyti auginimui Lietuvoje, jie yra atsparūs mūsų klimato sąlygoms. Tačiau, norint auginti įspūdingesnius augalus, pavyzdžiui, ežeinius, turime sukurti idealias mikroklimato sąlygas, kad jie galėtų augti ir vešėti. Ir čia į pagalbą ateina selekcininkai, kurie kaip pamišę augina sėjinukus, atrenka iš jų pačius atspariausius, kad jie taptų bent kažkiek panašūs į augančius D. Britanijoje ar kitur, ir kad būtų pritaikyti mūsų klimatui.

Augalai kaip loterija: selekcininkas E. Misiukevičius pasakoja apie šiuolaikinius augalus
© L.Liubertaitės nuotr.

Lina: Ar tiesa, kad net tų augalų, kurių anksčiau negalėjome auginti Lietuvoje, selekcininkai gali išvesti tokias formas, kurios prisitaikytų augti čia?

Edvinas: Taip. Prie šio klausimo dirba ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių selekcininkai. Taip pat labai padeda lietuvių gėlininkai, kurie įvairius augalus čia atsiveža ir bando auginti. Botanikos sodai, kurie populiarina tuos augalus, bando gauti naujausias rūšis ir pritaikyti mūsų želdynams. Pavyzdžiui, seniau Lietuvoje beveik niekur neteko matyti epimedžių. Tai natūralistinio stiliaus augalas-pažiba, galima sakyti, kad tai augalas numeris vienas, kuris auga sausame dirvožemyje, pavėsyje. Anksčiau jo Lietuvoje nebuvo, bet Lietuvos gėlininkai, botanikai atsivežė jį ir kitus augalus į mūsų kraštus ir, pasirodo, jie kuo puikiausiai čia auga. Keli sėjinukai yra net ir pas mane, kurie, galbūt, kada nors taps veisle!

Augalai kaip loterija: selekcininkas E. Misiukevičius pasakoja apie šiuolaikinius augalus
© L.Liubertaitės nuotr.

Lina: Tai papasakok mums, kaip iš tikrųjų dirba selekcininkai, kokia jūsų virtuvė?

Edvinas: Selekcininkus galima skirti į dvi grupes. Viena grupė – tai selekcininkai, kurie dirba su konkrečiais augalais. Jie parsiveža daug veislių, susirenka genų banką ir tada jau tam tikra linkme dirba. O antroji grupė – tai selekcininkai, kurie eina į gamtą ir renka įdomiausius augalų individus. Pavyzdžiui, pamato labai įdomią šluotsmilgę, kuri išsiskiria iš kitų, ją išsikasa, parsiveža namo, bando, tikrina, sėja iš naujo ir bando išvesti hibridą, kuris, galbūt, taip baisiai nesisėja kaip mūsų vietinė šluotsmilgė, ir taip gimsta naujos veislės. Yra natūrali gamtos atranka, o selekcininkai išrenka pačius geriausius individus taikydami įvairius kriterijus.

Augalai kaip loterija: selekcininkas E. Misiukevičius pasakoja apie šiuolaikinius augalus
© L.Liubertaitės nuotr.

Lina: O tu kuriai grupei priklausai? Ar esi prijaučiantis abiems?

Edvinas: Galbūt abiems, nes įdomu ir tas, ir tas.

Lina: Artėjančioje konferencijoje „Garden Style“ kalbėsi pirmasis – atidarysi konferenciją. Tavo pranešimo tema „Augalai laukinėje gamtoje ir natūralistinio stiliaus augalai – ar dedam lygybės ženklą?“. Tai sakyk, Edvinai, ar mes galime nueiti į pievą, ten susirinkti augalų sėklų ar išsikasti sodinuką, pasidauginti, pasisodinti savo gėlyne ir taip kurti natūralistinį gėlyną?

Edvinas: Viskas priklauso nuo to, kur jūsų gėlynas yra. Lietuviškoje gamtoje pastebima tokia tendencija, kad dauguma augalų labai plinta sėklomis. Jūs galite pasisodinti kelis sodinukus ar susirinkti sėklų ir jas pasisėti, o po kelių metų jau turėsite vieno augalo monokultūrą ir jums iš to natūralistinio stiliaus nieko nebus. Kitas variantas – jūs galite susirasti selekcininką ar augintoją, kuris žino, kad tas augalas per daug neplinta ir jį įsigijus pasisodinti tam tikrais ruožais, taip jūs turėsite norimą natūralistinio stiliaus gėlyną.

Augalai kaip loterija: selekcininkas E. Misiukevičius pasakoja apie šiuolaikinius augalus
© L.Liubertaitės nuotr.

Lina: Vadinasi, įmanoma pačiam prisirinkti sėklų ir susikurti gražų gėlyną?

Edvinas: Įmanoma, bet jeigu žmogus nori būti gamtos valdovas ir savo kiemo chaosą suvaldyti, tai tada jis turėtų rinktis augalus, kurie nėra grynai iš gamtos. Tai gali būti tos pačios kraujažolės ar šluotsmilgės, ar tie patys lendrūnai, tik tam tikrų veislių, kurios yra patikrintos, nėra labai agresyvios ir, jomis apsodinus gėlyną, turėsite tokį patį vaizdą kaip gamtoje.

Augalai kaip loterija: selekcininkas E. Misiukevičius pasakoja apie šiuolaikinius augalus
© L.Liubertaitės nuotr.

Lina: Kai selekcininkai bando išvesti naujas augalų formas, ko jie siekia šiais laikais? Ar didesnių žiedų, ar ryškesnių spalvų, ar dar kitokių dalykų? Kokios dabartinės tendencijos?

Edvinas: Labai linkstama į unikalumą. Kiekvienas selekcininkas nori sužibėti, sukurti kažką tokio unikalaus, ko žmonės dar niekur kitur nebūtų matę. O bendra natūralistinio stiliaus tendencija – noras sukurti augalą, kuris nebūtų labai agresyvus, kad jis smarkiai neišsisėtų ir jo nebūtų labai daug. Žinoma, žmonės nori, kad gėlynas turėtų tam tikrą spalvinį sprendimą, tai pagal tai selekcininkas kuria visą augalo spalvų paletę, kad būtų galima pasirinkti sau tinkamas augalų spalvas.

Augalai kaip loterija: selekcininkas E. Misiukevičius pasakoja apie šiuolaikinius augalus
© L.Liubertaitės nuotr.

Lina: O kalbant apie augalų struktūrą, ar dabar labiau madingi aukšti, ar architektūriniai augalai, kurie ir žiemą išsilaiko? Ar kad keras būtų labiau išsidraikęs, toks natūralistinis, ar kaip tik, kad būtų kompaktiškos formos? Kuria linkme einama?

Edvinas: Kompaktiškos struktūros augalai buvo populiarūs prieš tai, dabar pereinama prie architektūrinių. Norima smulkesnių žiedų, išraiškingesnio architektūriškumo, habito, kad tas augalas visą sezoną būtų pritraukiantis dėmesį. Kad būtų toks, kai pamatai jį ir negali atsigrožėti, atrodo, kad be to augalo tiesiog neįsivaizduoji savo gėlyno.

Tie patys tradiciniai augalai, net viendienės, kurios, įsivaizduojama, kad auginamos tik romantinio, klasikinio stiliaus gėlynuose, kur vertinami tik žiedai, jau ir čia jaučiamas architektūriškumas. Viendienės kuriamos aukštesnės, smulkesniais žiedais, ramesnių spalvų, kad atrastų savo vietą ir natūralistiniame gėlyne.

Augalai kaip loterija: selekcininkas E. Misiukevičius pasakoja apie šiuolaikinius augalus
© L.Liubertaitės nuotr.


Lina: Edvinai, o kokias tu vedi viendienes? Juk būtent jos yra tavo „arkliukas“.

Edvinas: Taip, tai tikrai mano „arkliukas“. Aš, nors vis dar ir užsilieku tuose senuose laikuose, bet po truputį bandau prisivyti ir madą. Aišku, pačiam smagiau dirbti prie didesnių žiedų, bet ko tik nepasitaiko selekcijoje – atsiranda ir tų smulkesnių, įdomesnių žiedų, kurie galėtų būti nesunkiai pritaikomi natūralistiniame stiliuje. Selekcininko gyvenime vadovaujamasi tokiu posakiu: „Kiekviena sėkla yra kaip loterijos bilietas“, ir tu niekada nežinai, ar tas bilietas yra laimingas, ar yra tik paguodos prizas. Tai kiekvieną sėklą bandai, sėji ir žiūri, kas iš to išėjo. Tik patikrinęs gali sužinoti, ar ką nors laimėjai, ar ne.

Augalai kaip loterija: selekcininkas E. Misiukevičius pasakoja apie šiuolaikinius augalus
© L.Liubertaitės nuotr.

Lina: Papasakok, kaip tavo paties kelias atvedė iki viendienių, apskritai, iki augalų?

Edvinas: Aš užsiimu selekcija, o visa tai prasidėjo nuo žingeidumo, nuo noro kažką auginti ir bandyti. Žinoma, prisidėjo ir gerų žmonių paskatinimas tai daryti. Dar mažas būdamas persikėliau gyventi į naują gyvenamąją vietą, ten nebuvo smėlio dėžės, tai aš turėjau savo lysvės plotelį ir jame sodindavau iš kiemo prirautas žoles. Tai čia galbūt ir tas selekcinis polinkis į augalus iš to atsiradęs. Iš kiemo raudavau įvairiausias žoles, jas sodindavau pas save lysvėje ir žiūrėdavau, kaip jos elgiasi. Tada iš kaimynės gavau pirmąją paskatą – pirmąją viendienę - ir taip ratas užsisuko. Po to sekė pirmasis vizitas pas selekcininką, tada susipažinimas su kitais selekcininkais ir taip augau. Ir štai - dalyvausiu aplinkos dizaino konferencijoje „Garden Style“ kaip pranešėjas.

Augalai kaip loterija: selekcininkas E. Misiukevičius pasakoja apie šiuolaikinius augalus
© L.Liubertaitės nuotr.

Lina: O kaip tu atsidūrei Amerikoje? Esi Amerikos viendienių asociacijos narys, papasakok apie tai daugiau.

Edvinas: Taip, esu Amerikos viendienių asociacijos gyvenimo narys, kitaip sakant, iki gyvos galvos. Ten atsidūriau ir atsitiktinai, ir labai to trokšdamas. Mano mentorė pasiūlė man galimybę atvykti pas ją kelioms savaitėms pasisvečiuoti, kai žydi viendienės, sudalyvauti parodoje, kuri kaip tik vyko visai netoli rėmėjos namų. Svajonės, pasirodo, yra linkusios pildytis, reikia tik labai atsargiai svajoti. Taigi nuvykau į Ameriką, pabuvau porą savaičių, prisirinkau kalnus informacijos ir dar dabar, jau antri metai, vis bandau ją pritaikyti pas save.

Lina: Labai smagiai pasikalbėjome, dėkoju už pokalbį.

Šia tema žiūrėkite ir VIDEO reportažą:

Selekcininkas Edvinas Misiukevičius skaitys pranešimą apie natūralistinio stiliaus augalus aplinkos dizaino konferencijoje „Garden Style“, rugpjūčio 26 dieną, Vilniuje.

Daugiau informacijos: www.gardenstyle.lt

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Garden Style

„Garden Style“: garsus latvių selekcininkas atskleidė gudrybę, kaip auginti tulpes be persodinimų (3)

Tulpės, narcizai ir kitos svogūninės gėlės yra gražiausia, kas gali nutikti pavasarį. Kraštovaizdžio dizaineriai sako, kad didžiausias efektas būna tada, jei svogūninių gėlių yra ne viena kita, o didelė masė vienoje vietoje. Tačiau daug ką sustabdo dvejonės dėl didelės svogūnėlių kainos ir dėl kasmetinio darbo. Jeigu neiškasite svogūnėlių po žydėjimo, kitais metais jie susmulkėja ir nunyksta. Todėl norint turėti įspūdingą gėlyną kiekvieną pavasarį, tenka arba nuolat pirkti naujus svogūnėlius, arba kiekvienais metais juos iškasti, išdžiovinti, ir vėl susodinti. Bet yra viena gudrybė, kuri išsprendžia šį klausimą. Negalėtum patikėti, jeigu jos nebūtų pasakęs pats svogūninių gėlių ekspertas, garsus latvių selekcininkas, dr. Janis Rukšanis. Skaitykite pokalbį arba žiūrėkite jį nufilmuotą žemiau esančiame video reportaže. Janį Rukšanį pakalbinau jo sodyboje Latvijoje, Cėsyje.

Augalai kaip loterija: selekcininkas E. Misiukevičius pasakoja apie šiuolaikinius augalus (3)

Gražūs gėlynų paveikslėliai, kuriuos matome žurnaluose ar internete, dažnam iš mūsų atrodo realiai neįgyvendinami Lietuvoje. Neretai girdžiu sakant: „Tokie augalai pas mus neauga“, bet ar tikrai? Būtent apie augalus šiandien ir kalbamės su selekcininku Edvinu Misiukevičiumi.

„Garden Style“: kraštovaizdžio architektė sako „ne“ levandoms ir siūlo alternatyvas (9)

Daugelis po atostogų Ispanijoje, Italijoje ar Prancūzijoje, pamatę žydinčius ir kvepiančius laukus Provanse, „užsikrečia“ levandomis. Grįžę namo, sako: „Noriu savo kieme levandų!“. Tačiau ar viskas taip paprasta, ar tikrai levandos gali augti bet kuriame kieme?

„Garden Style“: 9 principai, kaip sukurti gydomąjį sodą (3)

Rugpjūčio 27 d. kraštovaizdžio architektai, dizaineriai ir augalų augintojai rinkosi į konferenciją „Garden Style 2016“. Tai jau antroji aplinkos dizaino konferencija Lietuvoje, skirta visiems, besidomintiems naujausiomis sodo kūrimo tendencijomis. Šiųmetės konferencijos tema buvo 5 pojūčiai – aplinką suvokiame ne vien akimis, bet ir uosle, lytėjimu, klausa. Kaip sukurti aplinką, kuri sukeltų jausmus? Kokias funkcijas ir kokią reikšmę turi sodas?

„Garden Style“: kelios gudrybės, kad kiemas atrodytų prabangus ir estetiškas (8)

Šis straipsnis ne arogantiškiems snobams, kuriems norisi pasirodyti – jie tegul nusiperka brangių bonsų ir išsigrindžia kiemą raudonomis trinkelėmis. O jei jums rūpi, kaip sukurti prabangos įspūdį savame kieme, tačiau nepažeidžiant stilistikos ir estetikos, skaitykite toliau.

„Garden Style“: kaip sodą paversti dar įspūdingesniu (4)

Vien tik augalų nepakanka, kad kiemas būtų jaukus ir gražus. Tą jausmą lemia ir kiti dalykai, kurie ne tokie akivaizdūs – tai kvapai, garsai, skoniai, asociacijos, detalių žaismas. Štai keletas gudrybių, kaip pakutenti pojūčius savo kieme.

„Garden style“: aplinkos kūrimo pamokos iš kaimynų latvių (1)

Pasaulinės apželdinimo tendencijos aktualios ne tik mums, bet ir kaimynams. Pakalbinome Ilzę Rukšanę, kraštovaizdžio architektę iš Latvijos, kuri yra sukūrusi daug įdomių kūrybiškų aplinkos projektų: nuo ligoninės kiemo su apsisprendimo suoliuku iki vaikų darželio su basų kojų takais. Paklausėme jos apie tai, kaip suvaldyti tuščią kiemo erdvę; kokie dekoratyviniai augalai tampa vis labiau populiarūs Latvijoje.

„Garden Style“: kaip paslėpti sklypo trūkumus

Jūsų sklype matosi komposto dėžė ar šiukšlių konteineris? Visai ne vietoje kanalizacijos šulinio dangtis? Prieš akis gelsva dujų spintelė arba net transformatorinė? O gal akis bado stulpas arba kaimynų šabakštynas? Jei svarstote, kaip užmaskuoti neestetiškas kiemo vieteles, esate ne pirmas, susidūręs su šia problema. Štai keletas strategijų, kurios pasiteisina.

„Garden Style“: ką daryti, jei gėlyno spalvos nedera tarpusavyje (1)

Iš gėlyno visada tikimės spalvų. Tačiau kai viskas pražysta, kartais tenka pripažinti, kad iš gerų norų teliko margumynas. Vieni augalai sužydėjo anksčiau, kitų žiedų atspalvis ne toks, kaip buvo nupiešta ant pakuotės, o dar vieni tarsi iškrenta iš bendro gėlyno konteksto. Dabar žydinčių gal nepersodinsite, tačiau kitą kartą atkreipkite dėmesį į keletą svarbių dalykų, kad jūsų gėlynas būtų harmoningas.

„Garden style“: patarimai, kaip sukurti gražų sodą (3)

Ne tik drabužiai, papuošalai, interjeras, bet ir augalų pasaulis turi savo madas ir tendencijas. Lietuvoje ilgą laiką aplinkos grožis buvo vertinamas sodininkystės aspektu (gerai patręšė, gerai užaugo, vadinasi, gražu), o prie užsienio dizainerių sukurtų kiemelių nuotraukų telikdavo dūsauti ir galvoti, kad Lietuvoje tiesiog taip neužaugtų. Todėl dabar visiems, ištroškusiems aplinkos dizaino, tendencijų ir žinių, artėjanti konferencija „Garden style“ bus tarsi gaivaus oro gurkšnis.

„Garden Style“: kaip sklype išnaudoti pavėsį

Pavėsinga vieta sklype dažnai laikoma trūkumu: ten neįrengsi nei daržo lysvių, nei šiltnamio, nei ryškaus gėlyno. Bet nenurašykite pavėsio – ir tokią vietą galima paversti jaukia, ypatinga, pilna paslapčių ir atradimų. „Garden Style“ konferencijos lektoriai pataria keletą būdų ypatingam kampeliui sukurti ir keletą augalų, kuriuos galite tam panaudoti.