Augalai kaip loterija: selekcininkas E. Misiukevičius pasakoja apie šiuolaikinius augalus

Gražūs gėlynų paveikslėliai, kuriuos matome žurnaluose ar internete, dažnam iš mūsų atrodo realiai neįgyvendinami Lietuvoje. Neretai girdžiu sakant: „Tokie augalai pas mus neauga“, bet ar tikrai? Būtent apie augalus šiandien ir kalbamės su selekcininku Edvinu Misiukevičiumi.

Lina Liubertaitė: Pakalbėkime apie gėlynus, kuriuos matome parkuose ar privačiuose kiemuose išvykę į Italiją, Ispaniją, Olandiją ar besisvečiuodami D. Britanijoje, kuri laikoma gėlynų dizainų lydere. Ar gali tie įspūdingi augalai augti Lietuvoje?

Edvinas Misiukevičius: Didžiąją dalį augalų tikrai galime pritaikyti auginimui Lietuvoje, jie yra atsparūs mūsų klimato sąlygoms. Tačiau, norint auginti įspūdingesnius augalus, pavyzdžiui, ežeinius, turime sukurti idealias mikroklimato sąlygas, kad jie galėtų augti ir vešėti. Ir čia į pagalbą ateina selekcininkai, kurie kaip pamišę augina sėjinukus, atrenka iš jų pačius atspariausius, kad jie taptų bent kažkiek panašūs į augančius D. Britanijoje ar kitur, ir kad būtų pritaikyti mūsų klimatui.

L.Liubertaitės nuotr.

Lina: Ar tiesa, kad net tų augalų, kurių anksčiau negalėjome auginti Lietuvoje, selekcininkai gali išvesti tokias formas, kurios prisitaikytų augti čia?

Edvinas: Taip. Prie šio klausimo dirba ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių selekcininkai. Taip pat labai padeda lietuvių gėlininkai, kurie įvairius augalus čia atsiveža ir bando auginti. Botanikos sodai, kurie populiarina tuos augalus, bando gauti naujausias rūšis ir pritaikyti mūsų želdynams. Pavyzdžiui, seniau Lietuvoje beveik niekur neteko matyti epimedžių. Tai natūralistinio stiliaus augalas-pažiba, galima sakyti, kad tai augalas numeris vienas, kuris auga sausame dirvožemyje, pavėsyje. Anksčiau jo Lietuvoje nebuvo, bet Lietuvos gėlininkai, botanikai atsivežė jį ir kitus augalus į mūsų kraštus ir, pasirodo, jie kuo puikiausiai čia auga. Keli sėjinukai yra net ir pas mane, kurie, galbūt, kada nors taps veisle!

L.Liubertaitės nuotr.

Lina: Tai papasakok mums, kaip iš tikrųjų dirba selekcininkai, kokia jūsų virtuvė?

Edvinas: Selekcininkus galima skirti į dvi grupes. Viena grupė – tai selekcininkai, kurie dirba su konkrečiais augalais. Jie parsiveža daug veislių, susirenka genų banką ir tada jau tam tikra linkme dirba. O antroji grupė – tai selekcininkai, kurie eina į gamtą ir renka įdomiausius augalų individus. Pavyzdžiui, pamato labai įdomią šluotsmilgę, kuri išsiskiria iš kitų, ją išsikasa, parsiveža namo, bando, tikrina, sėja iš naujo ir bando išvesti hibridą, kuris, galbūt, taip baisiai nesisėja kaip mūsų vietinė šluotsmilgė, ir taip gimsta naujos veislės. Yra natūrali gamtos atranka, o selekcininkai išrenka pačius geriausius individus taikydami įvairius kriterijus.

L.Liubertaitės nuotr.

Lina: O tu kuriai grupei priklausai? Ar esi prijaučiantis abiems?

Edvinas: Galbūt abiems, nes įdomu ir tas, ir tas.

Lina: Artėjančioje konferencijoje „Garden Style“ kalbėsi pirmasis – atidarysi konferenciją. Tavo pranešimo tema „Augalai laukinėje gamtoje ir natūralistinio stiliaus augalai – ar dedam lygybės ženklą?“. Tai sakyk, Edvinai, ar mes galime nueiti į pievą, ten susirinkti augalų sėklų ar išsikasti sodinuką, pasidauginti, pasisodinti savo gėlyne ir taip kurti natūralistinį gėlyną?

Edvinas: Viskas priklauso nuo to, kur jūsų gėlynas yra. Lietuviškoje gamtoje pastebima tokia tendencija, kad dauguma augalų labai plinta sėklomis. Jūs galite pasisodinti kelis sodinukus ar susirinkti sėklų ir jas pasisėti, o po kelių metų jau turėsite vieno augalo monokultūrą ir jums iš to natūralistinio stiliaus nieko nebus. Kitas variantas – jūs galite susirasti selekcininką ar augintoją, kuris žino, kad tas augalas per daug neplinta ir jį įsigijus pasisodinti tam tikrais ruožais, taip jūs turėsite norimą natūralistinio stiliaus gėlyną.

L.Liubertaitės nuotr.

Lina: Vadinasi, įmanoma pačiam prisirinkti sėklų ir susikurti gražų gėlyną?

Edvinas: Įmanoma, bet jeigu žmogus nori būti gamtos valdovas ir savo kiemo chaosą suvaldyti, tai tada jis turėtų rinktis augalus, kurie nėra grynai iš gamtos. Tai gali būti tos pačios kraujažolės ar šluotsmilgės, ar tie patys lendrūnai, tik tam tikrų veislių, kurios yra patikrintos, nėra labai agresyvios ir, jomis apsodinus gėlyną, turėsite tokį patį vaizdą kaip gamtoje.

L.Liubertaitės nuotr.

Lina: Kai selekcininkai bando išvesti naujas augalų formas, ko jie siekia šiais laikais? Ar didesnių žiedų, ar ryškesnių spalvų, ar dar kitokių dalykų? Kokios dabartinės tendencijos?

Edvinas: Labai linkstama į unikalumą. Kiekvienas selekcininkas nori sužibėti, sukurti kažką tokio unikalaus, ko žmonės dar niekur kitur nebūtų matę. O bendra natūralistinio stiliaus tendencija – noras sukurti augalą, kuris nebūtų labai agresyvus, kad jis smarkiai neišsisėtų ir jo nebūtų labai daug. Žinoma, žmonės nori, kad gėlynas turėtų tam tikrą spalvinį sprendimą, tai pagal tai selekcininkas kuria visą augalo spalvų paletę, kad būtų galima pasirinkti sau tinkamas augalų spalvas.

L.Liubertaitės nuotr.

Lina: O kalbant apie augalų struktūrą, ar dabar labiau madingi aukšti, ar architektūriniai augalai, kurie ir žiemą išsilaiko? Ar kad keras būtų labiau išsidraikęs, toks natūralistinis, ar kaip tik, kad būtų kompaktiškos formos? Kuria linkme einama?

Edvinas: Kompaktiškos struktūros augalai buvo populiarūs prieš tai, dabar pereinama prie architektūrinių. Norima smulkesnių žiedų, išraiškingesnio architektūriškumo, habito, kad tas augalas visą sezoną būtų pritraukiantis dėmesį. Kad būtų toks, kai pamatai jį ir negali atsigrožėti, atrodo, kad be to augalo tiesiog neįsivaizduoji savo gėlyno.

Tie patys tradiciniai augalai, net viendienės, kurios, įsivaizduojama, kad auginamos tik romantinio, klasikinio stiliaus gėlynuose, kur vertinami tik žiedai, jau ir čia jaučiamas architektūriškumas. Viendienės kuriamos aukštesnės, smulkesniais žiedais, ramesnių spalvų, kad atrastų savo vietą ir natūralistiniame gėlyne.

L.Liubertaitės nuotr.

Lina: Edvinai, o kokias tu vedi viendienes? Juk būtent jos yra tavo „arkliukas“.

Edvinas: Taip, tai tikrai mano „arkliukas“. Aš, nors vis dar ir užsilieku tuose senuose laikuose, bet po truputį bandau prisivyti ir madą. Aišku, pačiam smagiau dirbti prie didesnių žiedų, bet ko tik nepasitaiko selekcijoje – atsiranda ir tų smulkesnių, įdomesnių žiedų, kurie galėtų būti nesunkiai pritaikomi natūralistiniame stiliuje. Selekcininko gyvenime vadovaujamasi tokiu posakiu: „Kiekviena sėkla yra kaip loterijos bilietas“, ir tu niekada nežinai, ar tas bilietas yra laimingas, ar yra tik paguodos prizas. Tai kiekvieną sėklą bandai, sėji ir žiūri, kas iš to išėjo. Tik patikrinęs gali sužinoti, ar ką nors laimėjai, ar ne.

L.Liubertaitės nuotr.

Lina: Papasakok, kaip tavo paties kelias atvedė iki viendienių, apskritai, iki augalų?

Edvinas: Aš užsiimu selekcija, o visa tai prasidėjo nuo žingeidumo, nuo noro kažką auginti ir bandyti. Žinoma, prisidėjo ir gerų žmonių paskatinimas tai daryti. Dar mažas būdamas persikėliau gyventi į naują gyvenamąją vietą, ten nebuvo smėlio dėžės, tai aš turėjau savo lysvės plotelį ir jame sodindavau iš kiemo prirautas žoles. Tai čia galbūt ir tas selekcinis polinkis į augalus iš to atsiradęs. Iš kiemo raudavau įvairiausias žoles, jas sodindavau pas save lysvėje ir žiūrėdavau, kaip jos elgiasi. Tada iš kaimynės gavau pirmąją paskatą – pirmąją viendienę - ir taip ratas užsisuko. Po to sekė pirmasis vizitas pas selekcininką, tada susipažinimas su kitais selekcininkais ir taip augau. Ir štai - dalyvausiu aplinkos dizaino konferencijoje „Garden Style“ kaip pranešėjas.

L.Liubertaitės nuotr.

Lina: O kaip tu atsidūrei Amerikoje? Esi Amerikos viendienių asociacijos narys, papasakok apie tai daugiau.

Edvinas: Taip, esu Amerikos viendienių asociacijos gyvenimo narys, kitaip sakant, iki gyvos galvos. Ten atsidūriau ir atsitiktinai, ir labai to trokšdamas. Mano mentorė pasiūlė man galimybę atvykti pas ją kelioms savaitėms pasisvečiuoti, kai žydi viendienės, sudalyvauti parodoje, kuri kaip tik vyko visai netoli rėmėjos namų. Svajonės, pasirodo, yra linkusios pildytis, reikia tik labai atsargiai svajoti. Taigi nuvykau į Ameriką, pabuvau porą savaičių, prisirinkau kalnus informacijos ir dar dabar, jau antri metai, vis bandau ją pritaikyti pas save.

Lina: Labai smagiai pasikalbėjome, dėkoju už pokalbį.

Šia tema žiūrėkite ir VIDEO reportažą:

Selekcininkas Edvinas Misiukevičius skaitys pranešimą apie natūralistinio stiliaus augalus aplinkos dizaino konferencijoje „Garden Style“, rugpjūčio 26 dieną, Vilniuje.

Daugiau informacijos: www.gardenstyle.lt

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis