Kaip ant palangės užsiauginti ridikėlius

 (2)
Ridikėliai – šalčiui atspari vienmetė daržovė. Jo šakniavaisius mėgsta daugelis, nes jie pasižymi kiek pikantišku, tačiau maloniu skoniu. Išsamiai apie ridikėlių sėjimą ir jų priežiūrą pasakojame šiame straipsnyje.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ridikėliai – šakniavaisis. Ypač džiugina tai, kad ridikėlius, kaip ir kitas daržoves, galima užsiauginti ne tik daržo lysvėje, bet ir ant palangės savo namuose. Tiesa, tam reikia atsižvelgti į jo biologinius ypatumus (dideli reikalavimai drėgmei ir dirvožemio derlingumui, apšvietimui ir temperatūros režimui) ir sukurti reikiamas sąlygas.

Temperatūra

Namų sąlygomis sunkiausia užtikrinti tinkamą temperatūrą, nes normali kambario temperatūra ridikėliams netiks – jie ištįsta, persikreipia, šakniavaisiai tampa glebūs ir beskoniai. Juo labiau nerekomenduojama indelius su augalais išrikiuoti ant palangės, mat nuo centrinio šildymo radiatorių kylantis šiltas ir sausas oras yra pats pikčiausias ridikėlių daigų priešas.

Apskritai, tokiomis sąlygomis, kurios tinka šiai kultūrai, žmogui būti nėra labai jauku. Todėl jeigu turite negyvenamą, tačiau šaltuoju metų laiku nešąlančią patalpą, geriausia ridikėlius įkurdinti joje. Ridikėlių sėklos sudygsta prie plius 1-2 laipsnių Celsijaus, tačiau pageidautina pasėjus iki daigų atsiradimo laikyti juos plius 18-20 laipsnių šilumoje. Daigai gerai auga esant plius 6-8 laipsnių temperatūrai. Šakniavaisių formavimosi laikotarpiu ją galima pakelti iki plius 12-16 laipsnių apniukusiomis dienomis ir ne daugiau kaip plius 18 laipsnių Celsijaus – saulėtomis. Naktį temperatūra sumažinama iki plius 8-10 laipsnių.

Kaip ant palangės užsiauginti ridikėlius
© Shutterstock nuotr.

Apšvietimas

Jeigu norite sulaukti ridikėlių derliaus pirmoje žiemos pusėje, būtina pasirūpinti papildomu apšvietimu. Be jo pilnaverčiai šakniavaisiai nesusiformuos. Tam naudokite liuminescencines lempas, kurias reikia pakabinti kaip įmanoma arčiau dėžučių su daigais. Natūralaus apšvietimo sąlygomis ant palangės ridikėlius sėti galima po sausio 20 dienos, jeigu langai žiūri į pietus, ir nuo vasario 10 dienos – jei į vakarus ar rytus. Turėkite omenyje, kad jeigu šviesos daigams bus mažai, o šilumos – per daug, tai nieko daugiau kaip ištįsusių lapų sulaukti nepavyks.

Laistymas ir tręšimas

Labai svarbu palaikyti dirvožemio drėgnumą: netgi trumpalaikė sausra atsilieps šakniavaisių kokybei (suprantama, ne į gerąją pusę). Laistykite sėjinukus saikingai, tačiau reguliariai, tam tinka kambario temperatūros vanduo. Dirvožemį po laistymo rekomenduojama supurenti. Tai, ko gero, paprasčiausia ridikėlių priežiūros namuose dalis.

Sėjimui reikia supurento ir maistinių medžiagų turtingo dirvožemio, pageidautina, neutralios reakcijos. Ridikėliai rūgščioje žemėje užsikrės šaknų gumbu. Papildomo tręšimo nereikia, kadangi ridikėliai auga greitai, o jų reikalavimus maistinėms medžiagoms galima vadinti saikingais.
Optimalus žemių mišinio variantas: dvi dalys sodo žemės ar durpių, keturios – humuso, ir viena – smėlio. Indo, į kurį sėjame, gylis turi siekti apie 35 centimetrus, o žemės sluoksnis – 20-25 centimetrus. Ant dugno pripilkite drenažo. Nepripilkite žemės iki pat vazonėlio viršaus, palikite iki jo maždaug 8-10 centimetrų, kad esant reikalui būtų galima žemės papildyti.

Kaip ant palangės užsiauginti ridikėlius
© Shutterstock nuotr.

Sėjimo ir rūšių pasirinkimo ypatumai

Sėklas prieš sėjimą geriausia pamirkyti (tam galima naudoti paprastą arba ištirpintą vandenį, taip pat specialių preparatų tirpalus). Sėjama eilėmis pagal schemą 5х5 ar 6х6 centimetrų. Sėjimo gylis – nuo 2 iki 2,5 centimetro. Jeigu išdygus daigams augalas ištįsta, jį būtina apiberti papildomu žemės sluoksniu, kitaip šakniavaisiai nesusiformuos.

Sėjimui namuose geriau rinkitės ankstyvo brendimo veisles, kurios atsparios sausrai ir nepakankamam apšvietimui.

Derlių nuimti galima priklausomai nuo noro, kai tik subręsta šakniavaisiai, tačiau pernelyg ilgai delsti nereikėtų, kadangi namų sąlygomis ridikėliai greičiau sugrumba. Ridikėlio sėjinukus galima sėti kartu su rėžiukais, nes tai leis taupyti „namų daržo“ plotą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Pomidorų gidas – kokie jūsų mėgstamiausi?

Kol vasara dar nepraėjo, kai yra galimybė – pats metas paragauti retesnių rūšių pomidorų ir atrasti gaminamam valgiui tinkamiausią.

Kaip ilgai išlaikyti šviežius agurkus (4)

Šiais laikais net ir žiemą be vargo galima nusipirkti šviežių agurkų. Tiesa, ne sezono metu jų kainos nemažos, o skonis toli gražu ne toks, kaip šviežiai iš šiltnamio nuskintų agurkų. Turbūt todėl baigiantis sezonui imame svarstyti, kaip maksimaliai pailginti agurkų laikymo laiką? Kokios rūšys tam geriausiai tinka ir į ką atkreipti dėmesį, renkantis agurkus? O svarbiausias klausimas – kur agurkus laikyti?

3 pagrindinės priežastys, kodėl pūva cukinijų žiedai (3)

Cukinijos – neįnoringos, skanios daržovės, jos dera iki pat šalčių. Ar ne visada?Iš tiesų, būna taip, kad vos pražydusios cukinijos ima pūti. Pasiaiškinkime, dėl kokių priežasčių taip nutinka.

Ką būtina nuveikti darže liepos mėnesį

Liepos mėnesį laukia ne vienas svarbus darbas. Metas pasiraitoti rankoves!

Birželio darbai darže

Birželio pradžioje sėkime burokėlius, morkas ir kitas daržoves, kurias laikysime per žiemą.

Lapinių salotų konkurentės gražgarstės – kaip užauginti kvapniuosius lapelius (10)

Gražgarstės, kaip ir dauguma kitų lapinių salotų, sėjamos ankstyvą pavasarį, nes gali iškęsti šaltį, bet jei nespėjote jų pasėti iki šiol, nenusiminkite – sėti galima ir dabar. Gražgarstės auginamos ištisus metus. Kokių sėklų reikia ieškoti, kokią vietą darže skirti gražgarstėms ir kaip apskritai jas reikia auginti?

Augalai, kurie kvepia česnakais ir turi ne vieną naudingą savybę (3)

Smagus šiuo metu laikas atėjo – prasidėjo pirmieji vitaminingieji žalumynai, netrukus lauke sunoks ir pirmosios uogos – valgomieji sausmedžiai, braškės ar žemuogės. Bet ne visi turime daržą ar giminaičius kaime, o geriausiu atveju tik balkoną ar palangę, tad dažnai žoleles ar uogas tenka pirkti. Smagu bent tai, kad nemažai iš šių gėrybių galime rasti laukuose ar miškuose ir jos nieko nekainuoja, tik tereikia šiek tiek pasidomėti, kurias galima valgyti. Štai apie dilgėlių, garšvų ar kiaulpienių lapelių naudą esame daugelis girdėję, o juk kiek dar gamtoje gėrio auga – tiesiog imk ir valgyk. Gaila, kad kartais labiau reklamuojami ne mūsiški augalai, tokie kaip „super maistas“, goji uogos, chia sėklos ar kt. Neturiu nieko prieš šiuos augalus, jie irgi turi daug puikių savybių, tik dažnai pamirštame, kad šalia auganti kukli žolelė turi ne ką mažiau naudos nei „užjūrio gražuolė“. Tad šį kartą prisiminkime arba susipažinkime su dviem augalais, kurie savaime auga mūsų miškuose ir kvepia česnakais.

Birželio darbai sode ir darže: svarbiausi patarimai, kad derlius ir aplinka džiugintų

Birželis – pirmasis vasaros mėnuo, skelbiantis apie pavasario darbų pabaigą. Šiuo metu augalai intensyviai auga, o darbai darže ir sode lemia derliaus gausą ir kokybę.

Agronomas pataria: ką vertėtų atsiminti persodinant daigus į dirvą

Šis pavasaris mus stebino kaip reta permainingais orais. Daugelis daržininkų nesilaikė įprasto sodinimo ritmo ir darbus dėl netikėtų snygio ar šalčio protrūkių atidėliojo. Tačiau didžiausio Baltijos šalyse šiltnamių komplekso „Kietaviškių gausa“ vyriausiasis agronomas ragina nieko nelaukus persodinti iki šiol ant palangių laikytus daigelius į šiltnamius bei drąsiai sėti kitas daržoves!

10 principų, kurių laikydamiesi apsaugosite savo augalus, piniginę ir aplinką

Daržininkai ir sodininkai svajoja apie gražią aplinką ir gausų derlių. Tam būtinas integruotas įvairių tręšimo, apsaugos nuo žaladarių priemonių naudojimas. Suformavę šių priemonių krepšelį ir naudodami jį tinkamu laiku, užtikrinsite integruotą arba, kitaip tariant, visapusę augalų priežiūrą.