Kaip ant palangės užsiauginti ridikėlius

 (2)
Ridikėliai – šalčiui atspari vienmetė daržovė. Jo šakniavaisius mėgsta daugelis, nes jie pasižymi kiek pikantišku, tačiau maloniu skoniu. Išsamiai apie ridikėlių sėjimą ir jų priežiūrą pasakojame šiame straipsnyje.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ridikėliai – šakniavaisis. Ypač džiugina tai, kad ridikėlius, kaip ir kitas daržoves, galima užsiauginti ne tik daržo lysvėje, bet ir ant palangės savo namuose. Tiesa, tam reikia atsižvelgti į jo biologinius ypatumus (dideli reikalavimai drėgmei ir dirvožemio derlingumui, apšvietimui ir temperatūros režimui) ir sukurti reikiamas sąlygas.

Temperatūra

Namų sąlygomis sunkiausia užtikrinti tinkamą temperatūrą, nes normali kambario temperatūra ridikėliams netiks – jie ištįsta, persikreipia, šakniavaisiai tampa glebūs ir beskoniai. Juo labiau nerekomenduojama indelius su augalais išrikiuoti ant palangės, mat nuo centrinio šildymo radiatorių kylantis šiltas ir sausas oras yra pats pikčiausias ridikėlių daigų priešas.

Apskritai, tokiomis sąlygomis, kurios tinka šiai kultūrai, žmogui būti nėra labai jauku. Todėl jeigu turite negyvenamą, tačiau šaltuoju metų laiku nešąlančią patalpą, geriausia ridikėlius įkurdinti joje. Ridikėlių sėklos sudygsta prie plius 1-2 laipsnių Celsijaus, tačiau pageidautina pasėjus iki daigų atsiradimo laikyti juos plius 18-20 laipsnių šilumoje. Daigai gerai auga esant plius 6-8 laipsnių temperatūrai. Šakniavaisių formavimosi laikotarpiu ją galima pakelti iki plius 12-16 laipsnių apniukusiomis dienomis ir ne daugiau kaip plius 18 laipsnių Celsijaus – saulėtomis. Naktį temperatūra sumažinama iki plius 8-10 laipsnių.

Kaip ant palangės užsiauginti ridikėlius
© Shutterstock nuotr.

Apšvietimas

Jeigu norite sulaukti ridikėlių derliaus pirmoje žiemos pusėje, būtina pasirūpinti papildomu apšvietimu. Be jo pilnaverčiai šakniavaisiai nesusiformuos. Tam naudokite liuminescencines lempas, kurias reikia pakabinti kaip įmanoma arčiau dėžučių su daigais. Natūralaus apšvietimo sąlygomis ant palangės ridikėlius sėti galima po sausio 20 dienos, jeigu langai žiūri į pietus, ir nuo vasario 10 dienos – jei į vakarus ar rytus. Turėkite omenyje, kad jeigu šviesos daigams bus mažai, o šilumos – per daug, tai nieko daugiau kaip ištįsusių lapų sulaukti nepavyks.

Laistymas ir tręšimas

Labai svarbu palaikyti dirvožemio drėgnumą: netgi trumpalaikė sausra atsilieps šakniavaisių kokybei (suprantama, ne į gerąją pusę). Laistykite sėjinukus saikingai, tačiau reguliariai, tam tinka kambario temperatūros vanduo. Dirvožemį po laistymo rekomenduojama supurenti. Tai, ko gero, paprasčiausia ridikėlių priežiūros namuose dalis.

Sėjimui reikia supurento ir maistinių medžiagų turtingo dirvožemio, pageidautina, neutralios reakcijos. Ridikėliai rūgščioje žemėje užsikrės šaknų gumbu. Papildomo tręšimo nereikia, kadangi ridikėliai auga greitai, o jų reikalavimus maistinėms medžiagoms galima vadinti saikingais.
Optimalus žemių mišinio variantas: dvi dalys sodo žemės ar durpių, keturios – humuso, ir viena – smėlio. Indo, į kurį sėjame, gylis turi siekti apie 35 centimetrus, o žemės sluoksnis – 20-25 centimetrus. Ant dugno pripilkite drenažo. Nepripilkite žemės iki pat vazonėlio viršaus, palikite iki jo maždaug 8-10 centimetrų, kad esant reikalui būtų galima žemės papildyti.

Kaip ant palangės užsiauginti ridikėlius
© Shutterstock nuotr.

Sėjimo ir rūšių pasirinkimo ypatumai

Sėklas prieš sėjimą geriausia pamirkyti (tam galima naudoti paprastą arba ištirpintą vandenį, taip pat specialių preparatų tirpalus). Sėjama eilėmis pagal schemą 5х5 ar 6х6 centimetrų. Sėjimo gylis – nuo 2 iki 2,5 centimetro. Jeigu išdygus daigams augalas ištįsta, jį būtina apiberti papildomu žemės sluoksniu, kitaip šakniavaisiai nesusiformuos.

Sėjimui namuose geriau rinkitės ankstyvo brendimo veisles, kurios atsparios sausrai ir nepakankamam apšvietimui.

Derlių nuimti galima priklausomai nuo noro, kai tik subręsta šakniavaisiai, tačiau pernelyg ilgai delsti nereikėtų, kadangi namų sąlygomis ridikėliai greičiau sugrumba. Ridikėlio sėjinukus galima sėti kartu su rėžiukais, nes tai leis taupyti „namų daržo“ plotą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Priežastys, kodėl kompostas skleidžia negerą kvapą

Geras kompostas paprastai kvepia paprasčiausia žeme, tad jei komposto krūva ėmė dvokti – tai ženklas, kad kažką darote netinkamai. Paprastai blogas komposto kvapas yra susijęs su anaerobinėmis sąlygomis krūvoje. Tad siūlome plačiau pasigilinti į priežastis, kurios sukelia nemalonų kvapą, ir pasidomėti, kaip su jomis susidoroti.

10 augalų, kurie padės atbaidyti kenkėjus sode ir darže

Planuojant savo daržą bei sodą, verta pasidomėti, kokius augalus geriausia auginti šalia vienas kito. Tinkamai parinkti „kaimynai“ gali padėti apsaugoti jautresnius ir labiau įvairių kenkėjų puolamus augalus. Augalai su aitriu kvapu, labiausiai tinka atlikti šį vaidmenį.

Smidrai: kas tai per augalai?

Smidrai (kitaip šparagai) – gurmanų dievinamos daugiametės daržovės, kurios mūsų močiučių soduose buvo auginamos kaip dekoratyviniai krūmai. Turint kantrybės, šį augalą galima užsiauginti savo nuosavame darže ir džiaugtis tiek jo derliumi, tiek dekoratyvumu.

Augalų kaimynystė: kurias daržoves auginti vieną šalia kitos?

Planuojant daržą, reikia atsiminti, kad svarbu yra ne tik kiek ir kokių daržovių auginsite, bet ir ką prie ko auginsite. Yra pastebėta, kad kaimynystėje augančios kultūros gali viena kitai padėti augti, apsaugoti nuo ligų bei atbaidyti kenkėjus, arba, atvirkščiai, gali apsunkinti viena kitos augimą. Tai vyksta dėl specifinių junginių – fitoncidų, kurie veikia šalia augantį augalą.

Maži, bet pavojingi kenkėjai – amarai, kaip juos atbaidyti?

Amarai – daugumai sodininkų ir daržininkų puikiai pažįstami kenkėjai, kurie pasižymi nemažu apetitu. Šie kenkėjai greitai vystosi ir dauginasi, todėl laiku nesiėmus apsauginių priemonių, jie gali pridaryti nemažai žalos. Tad kokioms priemonėmis galima saugoti augalus nuo šių parazitų?

5 taisyklės, kurios palengvins pradedančiojo daržininko darbą

Gegužės mėnuo sodo ir daržo kalendoriuje yra sėjimo bei sodinimo metas. Kadangi darbų laukia iš tiesų nemažai, pradedančiajam daržininkui šis laikotarpis gali pasirodyti ganėtinai baugus. Tačiau turint noro ir pakankamai žinių, nedidelį daržą gali įsirengti kiekvienas. Tad kokios yra svarbiausios daržo taisyklės?

Svarbiausi gegužės mėnesio darbai darže ir sode

Gegužės mėnuo sodininko bei daržininko kalendoriuje paprastai užima itin svarbią vietą, nes tokiu metu darbai lauke įgauna pagreitį. Tad kokie darbai laukia šį mėnesį sode ir darže?

Mulčiavimas: pradedančiųjų atmintinė

Mulčiavimas – procesas, kurio metu dirvožemio paviršius yra padengiamas pasirinktomis organinėmis medžiagomis. Tai yra vienas paprasčiausių kovos su piktžolėmis būdų. Mulčias ne tik padeda kovoti su piktžolėmis, bet kartu jis gerina dirvos struktūrą, palaiko drėgmės lygį joje bei apsaugo ją nuo temperatūros svyravimų.

Eksperto atsakymai, kaip rūpintis neseniai persodintais pomidorais (1)

Kai pomidorų daigai sulaukia 8 savaičių, juos jau galima persodinti į nuolatinę auginimo vietą. Persodinimu reikia užsiimti tada, kai praėjo šalnų pavojus ir dirvožemio temperatūra yra nežemesnė negu 10 laipsnių. Kaip rūpintis neseniai persodintais daigais, paklausėme LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto atstovo dr. Audriaus Radzevičiaus.

Suskaičiavo, kiek daržovių daigų sodinti

Įsibėgėjęs pavasaris – pats darbymetis sodininkams ir daržininkams. Net ir tiems, kurie daržoves, vaisius ar uogas augina tik savo šeimos poreikiams tenkinti.