Miestų ateitis: kaip integruoti gyvenamąjį būstą į gamtą?

 (1)
Antradienį Vilniaus dailės akademijoje vyko architektūros konferencija „Gyvenamojo būsto integracija į gamtą“. Jos metu buvo diskutuojama apie aktualią šiandienai problemą – miesto urbanizavimo ir gamtos išsaugojimo priešpriešą. Anot specialistų, suvienyti šias idėjas įmanoma, jei gamta bus ne griaunama, o naudojama žmonių labui.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Konferencijoje dalyvavo architektai Algirdas Kaušpėdas ir Volkmar Nickol iš Vokietijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miesto estetikos skyriaus vedėja, kraštovaizdžio architektė Vaiva Deveikienė.

Būtina atsvelgti į žmonių poreikius

Konferencijoje savo pranešimą skaitęs architektas Volkmar Nickol pabrėžė, kad kuriant naują strateginį ar gyvenamosios vertės pastatą, būtina atsižvelgti ne tik į investuotojo ir architekto, bet ir į konkrečius visuomenės poreikius. Architektas pabrėžė, kad svarbu integruoti žmones, kuriems pastatas bus skirtas, į visą statybos procesą. Tam gali padėti ir naujos komunikacijos formos, pavyzdžiui, Twiter‘is.

„Berlynas praktiškai perpildytas, miestas auga, tačiau žmonės nori likti toje vietoje, kurioje jie gyveno. Miesto centruose mes praktiškai nebeturime jaunų vokiečių, tačiau turime daug jaunų emigrantų. Turime mokyklas be vokiečių vaikų, turime Vokietiją, kurioje beveik nebekalbama vokiškai. Tačiau dabar mes nebenorime integruoti žmonių, tai buvo praėjusiame amžiuje, šiandieną mes pasisakome už įvairovę. Žmonės skirtingi, todėl jei mes norime kalbėti apie miestų plėtrą, turime kalbėti apie kiekvieno žmogaus poreikius“, - pabrėžė svečias iš Vokietijos.

Miestų ateitis: kaip integruoti gyvenamąjį būstą į gamtą?
© R.Juozapaitytės nuotr.

Tačiau, anot architekto, pastebima, kad žmonės nenori architektūrinių stebuklų, jiems svarbu kokybė, jeigu tai yra gyvenamasis namas – nedidelė erdvė, privatumas, saugumas ir greitas susisiekimas su kaimynais.

Gamta galima ne tik grožėtis, bet ir naudotis

V. Nickol yra ne tik architektas, bet ir priklauso politinei žaliųjų partijai, tad jis pabrėžė, kad rūpinantis miestų plėtra ir didesniu kiekiu atsinaujinančios energijos, reikia ieškoti harmonijos tarp egzistuojančių miesto konstrukcijų ir gamtos. Jis pasitelkė savo gimtinės pavyzdį, Vokietija garsėja kaip šalis bene geriausiai panaudojanti atsinaujinančius energijos šaltinius: saulės, vėjo, giluminių žemės sluoksnių.

„Mes planuojame turėti dar daugiau natūralios energijos šaltinių, tačiau vokiečiai yra labai emocionalūs, jeigu yra kalbama apie ekologiją. Romantinis požiūris į gamtą atsispindi ir mūsų filosofijoje, ir kultūroje. Tai tarsi kūrybiškumo šaltinis. Vadovaujamės filosofija, kad žmogus yra gamtos dalis. Mes negalime galvoti, kad dominuojame. Tad turime taupiai naudoti resursus ir negalvoti apie jų pabaigą. Nėra pabaigos, yra vis besitransformuojanti atsinaujinančios energijos idėja“, - apie Vokietijoje vyraujančius požiūrius į gamtą pasakojo architektas.

Jis pabrėžė, kad visas pasaulis turėtų skirti daugiau dėmesio energijos ir ekologijos klausimams.

Vilniuje būtina tankinti urbanizuotas teritorijas

Architektas Algirdas Kaušpėdas kalbėdamas apie Vilniaus urbanistinę ateitį pabrėžė, kad Vilnius yra tarsi miestas parke, kuriame daug gamtos, tačiau įžvelgė grėsmę miesto išlikimui. Anot jo, jei nedidinsime žmonių skaičiaus pačiame mieste, Vilnius greitai bankrutuos.

„Yra tik 20 proc. urbanizuotos miesto teritorijos. Vilnius pagal absoliutų miesto tankumą yra rečiausias miestas. Vienam hektarui, skaičiuojant urbanizuotas teritorijas, tenka 39 gyventojai. 30 gyventojų yra ta riba, kai miestas pasidaro nebeefektyvus. Tad pagrindinė problema, kurią turime išspręsti yra kaip tankinti urbanizuotas teritorijas nemažinant žaliųjų plotų“, - pasakojo architektas.

Miestų ateitis: kaip integruoti gyvenamąjį būstą į gamtą?
© R.Juozapaitytės nuotr.

Urbanistas M. Pakalnis paskaičiavo, kad Vilniaus centrinėje ir vidurinėje dalyse yra apie 500 ha, kur galėtų apsigyventi 150.000 gyventojų.

Teigiamas pavyzdys – „Antakalnio terasų“ projektas

Anot A. Kaušpėdo, ši problema atsirado dėl to, kad dauguma vilniečių pabėgo į užmiestį, kur gali turėti privačią erdvę. Kaip teigiamą problemos sprendimo pavyzdį jis pateikė „Antakalnio terasos“ projektą, apjungianti modernius namus ir žalią aplinką aplink juos. Pasirodo, „Antakalnio terasose“ pasodinta net 3000 augalų.

„Antakalnio terasos“ plėtojamos trimis etapas: eglių (jau pastatyta), beržų (suprojektuota) ir pušų terasomis (planuojama pradėti projektuoti). Šiuo projektu norėta iš kiemų iškeldinti mašinas ir jį suprojektuoti kaip kaimynus vienijantį dalyką – atiduoti jį bendruomenei. Jis suskirstytas į keturias terasas, pritaikytas skirtingoms interesų grupėms. Vizitinė „Antakalnio terasų“ kortelė – balkonai ir didelės terasos, kurios įrengtos norint garantuoti žmonėms tinkamą kontaktą su gamta. Terasose numatyta ir erdvė jaukiems vasaros gėlių sodeliams.

Šios idėjos vystyme numatoma terasas paversti bene pagrindine namų erdve – sujungti ją su svetaine ir virtuve, skirti išskirtinį dėmesį aplinkos tvarkymui. Šioje teritorijoje planuojama apgyvendinti 72 gyventojus viename hektare, tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei šiuo metu.

Siūlo prikelti senus pastatus

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miesto estetikos skyriaus vedėja kraštovaizdžio architektė Vaiva Deveikienė pabrėžė, kad Lietuvos miestų gamta yra tai, ko daugelis Europos miestų siekia, tad ją tereikia sugebėti tinkamai panaudoti kuriant urbanistinius kompleksus.

„Žmogui reikia vaizdo pro lango. Vienas iš marketinginių dalykų yra paminėti parkus, jaukią aplinką šalia namų. Prižiūrėta aplinka garantuoja saugumą žmonėms. Yra ne tik žaliosios teritorijos, kurias galima saugoti, bet ir labai daug neišnaudotų erdvių, senų pastatų, kuriuos nugriovus galima įkurti naujus objektus. Konversiniai dalykai yra ko gero labiausiai skatinami“ , - pabrėžė V. Deveikienė.

Miestų ateitis: kaip integruoti gyvenamąjį būstą į gamtą?
© R.Juozapaitytės nuotr.

Specialistė kuriant kraštovaizdį patarė naudoti kuo mažiau resursų, rinktis vietinius augalus ir didinti želdinių mieste skaičių, nes jie daro teigiamą poveikį ekonomai, skatina bendruomeniškumą ir reguliuoja oro taršą mieste.

V. Deveikienė atkreipė dėmesį į Europoje populiarius kraštovaizdžio formavimo sprendimus, kuriuos sėkmingai būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje, pavyzdžiui, formuojant kraštovaizdį rinktis atviras lietaus vandens surinkimo sistemas, įrengti Europoje populiarias parko perdangos virš greitkelio bei įkurti „įdarbintos gamtos“ parką. Ateityje Vilniuje numatoma apželdinti stovėjimo aikšteles, įkurdinti ekstensyvius žaliuosius stogus, kurie gerins pastatų šilumos ir garso izoliaciją.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Namai

Namas Vilniuje, kuriame galima pajusti tikrąją ramybę (5)

Pavilnių regioniniame parke stūksančio namo interjeras skandinaviškai modernaus stiliaus. Jį projektavę kūrybinės studijos „Dizaino virtuvė“ komandos nariai sako, kad kuriant jį reikėjo tik apsidairyti aplink langus ir visos idėjos tarsi išniro iš supančios aplinkos. Pasak namus įrengusių specialistų, jauna šeima norėjo namų su daug konkuruojančių sprendimų, tad čia tikrai gausu grafinių, tekstūrinių ir struktūrinių idėjų, bet ir į pageidavimą išsaugoti ramybės ir laisvės aurą išplaukiančią iš supančios aplinkos į namus, buvo atsižvelgta.

Interjeras, kuris nukels į vasaros prisiminimus

Šis namas Los Andžele (JAV) įvertintas 2,8 mln. dol. suma (2,3 mln. eurų). Lengvas, vasariškas interjeras sukuria atpalaiduojančią atmosferą.

210 kv.m butas Vilniuje: porcelianinė pasaulietiškos šeimos idilė (20)

Dizainerė Beata Senkevič (dizaino projektavimo studija „Interdio“) sako, kad šiems namams sukurtas interjero dizainas, jai asocijuojasi su porcelianine idile, kurioje vientisas ir nepritemptas amerikietiškas klasikinis stilius dera su ilgalaikiais, nenuvertėjančiais sprendimais. Nors interjeras atrodo trapus tarytum krištolas, iš tiesų – jis yra funkcionalus ir atitinkantis didelės šeimos poreikius.

200 kv.m namas Vilniaus priemiestyje: savito šarmo kupini namai (3)

Dizainerė Aušra Tauginienė (interjero studija „Projektas in“) sako, kad gero interjero „ingredientai“ yra: tinkamas erdvių išplanavimas bei baldų išdėstymas. Taip pat ji pabrėžia gero zoninio apšvietimo svarbą, o visa kita yra labai individualu. Šių namų Vilniuje šeimininkai pageidavo – jaukių, šviesių, patogių ir kartu ne per daug minimalistinių namų, kurie turėtų savito šarmo.

Svajonių namai, kurie įvertinti net 12 mln. eurų (3)

Įžymioji Eva Longoria neseniai įsigijo būstą Beverli Hilse (Kalifornija, Amerika), kuris įvertintas net 13,5 mln. dol. (12 mln. eurų). 1023 kv.m name yra net 8 miegamieji ir 11 vonios kambarių, kurie išdėstyti per kelis aukštus. Neapsieita ir be vyno rūsio, spa, baseino ir didelės lauko pramogų erdvės.

Namas Kanadoje: išsitrynusios ribos tarp lauko ir vidaus (1)

Ribos tarp interjero ir eksterjero dažniausiai trinamos paklojus terasą, virš jos sukonstravus stogelį ir išnešus kelis lauko baldus. Tačiau Kanados architektų biuro „Natalie Dionne Architecture“ šio namo Monrealyje savininkams pasiūlė suprojektuoti priestatą, kuris ne tik nutrintų ribas tarp interjero ir eksterjero, bet ir dar pridėtų papildomų kvadratinių metrų visam namui.

Įkvepiantys pokyčiai 48 kv.m erdvėje Kaune: kaip garažas virto jaukia svetaine (5)

Pažvelgus į šios svetainės fotografijas sunku patikėti, kad tai – buvusi garažo erdvė. Dizainerė Lina Gronskytė-Bakienė („Minkšti namai“) sako, kad verčiant garažą svetainės kambariu, svarbiausia užduotis buvo suprojektuoti naują erdvę taip, kad ji vientisai derėtu su likusiu namo interjeru.

Namas Kaune: ryškūs sprendimai aktyvios šeimos būste (7)

Interjero dizainerė Lina Gronskytė-Bakienė („Minkšti namai“) sako, kad pirmiausia kuriant interjerą yra svarbu perprasti užsakovą, jo būdą, išsiaiškinti pomėgius, o tada geriausi ir daugiausiai „cinkelio“ turintys interjero sprendimai atkeliauja patys. Šio būsto savininkai – daug keliaujanti ir aktyvų laisvalaikį mėgstanti šeima, tad jiems buvo parinktas ryškus ir grafiškas interjero stilius.

300 kv.m namas Vilniuje: ramybės kupiną atmosferą padėjo sukurti skoninga prabanga (29)

Dizainerei Beatai Senkevič („Interdio“ dizaino projektavimo studija) teko užduotis sukurti dviejų aukštų namus jauniems ir žinantiems, ko nori iš gyvenimo, žmonėms.

Hario Poterio vaikystės namas, kuris patiks ne tik jo gerbėjams

Namas, kuriame Tamsos Valdovas nužudė Lilę ir Džeimsą Poterius, parduodamas už 995 tūkstančius svarų (1,12 milijono eurų).