Miestų ateitis: kaip integruoti gyvenamąjį būstą į gamtą?

 (1)
Antradienį Vilniaus dailės akademijoje vyko architektūros konferencija „Gyvenamojo būsto integracija į gamtą“. Jos metu buvo diskutuojama apie aktualią šiandienai problemą – miesto urbanizavimo ir gamtos išsaugojimo priešpriešą. Anot specialistų, suvienyti šias idėjas įmanoma, jei gamta bus ne griaunama, o naudojama žmonių labui.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Konferencijoje dalyvavo architektai Algirdas Kaušpėdas ir Volkmar Nickol iš Vokietijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miesto estetikos skyriaus vedėja, kraštovaizdžio architektė Vaiva Deveikienė.

Būtina atsvelgti į žmonių poreikius

Konferencijoje savo pranešimą skaitęs architektas Volkmar Nickol pabrėžė, kad kuriant naują strateginį ar gyvenamosios vertės pastatą, būtina atsižvelgti ne tik į investuotojo ir architekto, bet ir į konkrečius visuomenės poreikius. Architektas pabrėžė, kad svarbu integruoti žmones, kuriems pastatas bus skirtas, į visą statybos procesą. Tam gali padėti ir naujos komunikacijos formos, pavyzdžiui, Twiter‘is.

„Berlynas praktiškai perpildytas, miestas auga, tačiau žmonės nori likti toje vietoje, kurioje jie gyveno. Miesto centruose mes praktiškai nebeturime jaunų vokiečių, tačiau turime daug jaunų emigrantų. Turime mokyklas be vokiečių vaikų, turime Vokietiją, kurioje beveik nebekalbama vokiškai. Tačiau dabar mes nebenorime integruoti žmonių, tai buvo praėjusiame amžiuje, šiandieną mes pasisakome už įvairovę. Žmonės skirtingi, todėl jei mes norime kalbėti apie miestų plėtrą, turime kalbėti apie kiekvieno žmogaus poreikius“, - pabrėžė svečias iš Vokietijos.

Miestų ateitis: kaip integruoti gyvenamąjį būstą į gamtą?
© R.Juozapaitytės nuotr.

Tačiau, anot architekto, pastebima, kad žmonės nenori architektūrinių stebuklų, jiems svarbu kokybė, jeigu tai yra gyvenamasis namas – nedidelė erdvė, privatumas, saugumas ir greitas susisiekimas su kaimynais.

Gamta galima ne tik grožėtis, bet ir naudotis

V. Nickol yra ne tik architektas, bet ir priklauso politinei žaliųjų partijai, tad jis pabrėžė, kad rūpinantis miestų plėtra ir didesniu kiekiu atsinaujinančios energijos, reikia ieškoti harmonijos tarp egzistuojančių miesto konstrukcijų ir gamtos. Jis pasitelkė savo gimtinės pavyzdį, Vokietija garsėja kaip šalis bene geriausiai panaudojanti atsinaujinančius energijos šaltinius: saulės, vėjo, giluminių žemės sluoksnių.

„Mes planuojame turėti dar daugiau natūralios energijos šaltinių, tačiau vokiečiai yra labai emocionalūs, jeigu yra kalbama apie ekologiją. Romantinis požiūris į gamtą atsispindi ir mūsų filosofijoje, ir kultūroje. Tai tarsi kūrybiškumo šaltinis. Vadovaujamės filosofija, kad žmogus yra gamtos dalis. Mes negalime galvoti, kad dominuojame. Tad turime taupiai naudoti resursus ir negalvoti apie jų pabaigą. Nėra pabaigos, yra vis besitransformuojanti atsinaujinančios energijos idėja“, - apie Vokietijoje vyraujančius požiūrius į gamtą pasakojo architektas.

Jis pabrėžė, kad visas pasaulis turėtų skirti daugiau dėmesio energijos ir ekologijos klausimams.

Vilniuje būtina tankinti urbanizuotas teritorijas

Architektas Algirdas Kaušpėdas kalbėdamas apie Vilniaus urbanistinę ateitį pabrėžė, kad Vilnius yra tarsi miestas parke, kuriame daug gamtos, tačiau įžvelgė grėsmę miesto išlikimui. Anot jo, jei nedidinsime žmonių skaičiaus pačiame mieste, Vilnius greitai bankrutuos.

„Yra tik 20 proc. urbanizuotos miesto teritorijos. Vilnius pagal absoliutų miesto tankumą yra rečiausias miestas. Vienam hektarui, skaičiuojant urbanizuotas teritorijas, tenka 39 gyventojai. 30 gyventojų yra ta riba, kai miestas pasidaro nebeefektyvus. Tad pagrindinė problema, kurią turime išspręsti yra kaip tankinti urbanizuotas teritorijas nemažinant žaliųjų plotų“, - pasakojo architektas.

Miestų ateitis: kaip integruoti gyvenamąjį būstą į gamtą?
© R.Juozapaitytės nuotr.

Urbanistas M. Pakalnis paskaičiavo, kad Vilniaus centrinėje ir vidurinėje dalyse yra apie 500 ha, kur galėtų apsigyventi 150.000 gyventojų.

Teigiamas pavyzdys – „Antakalnio terasų“ projektas

Anot A. Kaušpėdo, ši problema atsirado dėl to, kad dauguma vilniečių pabėgo į užmiestį, kur gali turėti privačią erdvę. Kaip teigiamą problemos sprendimo pavyzdį jis pateikė „Antakalnio terasos“ projektą, apjungianti modernius namus ir žalią aplinką aplink juos. Pasirodo, „Antakalnio terasose“ pasodinta net 3000 augalų.

„Antakalnio terasos“ plėtojamos trimis etapas: eglių (jau pastatyta), beržų (suprojektuota) ir pušų terasomis (planuojama pradėti projektuoti). Šiuo projektu norėta iš kiemų iškeldinti mašinas ir jį suprojektuoti kaip kaimynus vienijantį dalyką – atiduoti jį bendruomenei. Jis suskirstytas į keturias terasas, pritaikytas skirtingoms interesų grupėms. Vizitinė „Antakalnio terasų“ kortelė – balkonai ir didelės terasos, kurios įrengtos norint garantuoti žmonėms tinkamą kontaktą su gamta. Terasose numatyta ir erdvė jaukiems vasaros gėlių sodeliams.

Šios idėjos vystyme numatoma terasas paversti bene pagrindine namų erdve – sujungti ją su svetaine ir virtuve, skirti išskirtinį dėmesį aplinkos tvarkymui. Šioje teritorijoje planuojama apgyvendinti 72 gyventojus viename hektare, tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei šiuo metu.

Siūlo prikelti senus pastatus

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miesto estetikos skyriaus vedėja kraštovaizdžio architektė Vaiva Deveikienė pabrėžė, kad Lietuvos miestų gamta yra tai, ko daugelis Europos miestų siekia, tad ją tereikia sugebėti tinkamai panaudoti kuriant urbanistinius kompleksus.

„Žmogui reikia vaizdo pro lango. Vienas iš marketinginių dalykų yra paminėti parkus, jaukią aplinką šalia namų. Prižiūrėta aplinka garantuoja saugumą žmonėms. Yra ne tik žaliosios teritorijos, kurias galima saugoti, bet ir labai daug neišnaudotų erdvių, senų pastatų, kuriuos nugriovus galima įkurti naujus objektus. Konversiniai dalykai yra ko gero labiausiai skatinami“ , - pabrėžė V. Deveikienė.

Miestų ateitis: kaip integruoti gyvenamąjį būstą į gamtą?
© R.Juozapaitytės nuotr.

Specialistė kuriant kraštovaizdį patarė naudoti kuo mažiau resursų, rinktis vietinius augalus ir didinti želdinių mieste skaičių, nes jie daro teigiamą poveikį ekonomai, skatina bendruomeniškumą ir reguliuoja oro taršą mieste.

V. Deveikienė atkreipė dėmesį į Europoje populiarius kraštovaizdžio formavimo sprendimus, kuriuos sėkmingai būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje, pavyzdžiui, formuojant kraštovaizdį rinktis atviras lietaus vandens surinkimo sistemas, įrengti Europoje populiarias parko perdangos virš greitkelio bei įkurti „įdarbintos gamtos“ parką. Ateityje Vilniuje numatoma apželdinti stovėjimo aikšteles, įkurdinti ekstensyvius žaliuosius stogus, kurie gerins pastatų šilumos ir garso izoliaciją.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Namai

Svajingas interjeras, kuris patiks ne tik romantikams

Niujorke (JAV) esantys namai tiesiog dvelkia ramybe ir atrodo tarsi nepasiekiama svajonė. Bet gal nuo jų viskas ir prasideda? 340 kv.m būstas yra įkainotas 4,2 mln. eurų. 3 miegamieji su vonios kambariais, baseinu, kuriam taip pat priklauso atskiras namelis su 2 miegamaisiais ir vonios zonomis. Na, ir dar daugybė akcentų, kurie paverčia šį namą pasakiška erdve...

100 kv.m būstas Vilniuje: lengvumo jausmu užpildyta prabanga (20)

Šis 100 kv.m amerikietiško stiliaus kryptimi įrengtas būstas Vilniuje priklauso trijų asmenų šeimai. Interjero dizainerė Vaida Jurkšaitienė dalijasi, kad sunkiausia kuriant šį interjerą buvo prisitaikyti prie jau esamų vidaus erdvių sprendimų ir iš esmės pakeisti interjerą bei viską sujungti į vientisą, harmoningą visumą.

200 kv.m namas Vilniuje: būstas šiuolaikiškai, gerą skonį turinčiai porai (124)

Šis 200 kv.m namas, kuris yra įsikūręs Gulbinuose (Vilniuje), priklauso jaunai, išsilavinusiai porai, kuri vertina estetiką ir skoningumą. Interjero dizaineris Eugenijus Byčenkovas (architektūros ir interjero studija „Casablanca“) pasakoja, kad užsakovų suformuotas uždavinys buvo – sukurti modernų, funkcionalų ir erdvų interjerą.

Lietuvės ir kipriečio kurtas 190 kv.m namas: kūrybiškumu stebinantys architektūriniai sprendimai (48)

Architekto Andreas ir Birutės Vardas kurti namai iš išorės gali pasirodyti šiek tiek panašūs į statybų aikštelę, nes juos statant buvo panaudoti 360 betoninių vamzdžių, kurie paprastai yra naudojami tiesiant kelius. Tačiau patekus į namo vidų ši netikėta statybinė medžiaga atsiskleidžia tikrą savo gožį – tai ne tik funkcionali architektūros dalis, bet ir estetiška, harmoniją padedanti kurti detalė.

5 daugiausiai dėmesio liepos mėnesį sulaukę interjerai (4)

Ši vasara labiau primena rudenį. Bet gal tai nėra taip jau blogai?

260 kv.m namas Vilniaus priemiestyje: modernaus gyvenimo pavyzdys (17)

Nuotaikinga, kupina stiliaus ir spalvų istorija apie modernų gyvenimą užmiestyje, įgyvendintą svajonę, meilę žirgams ir jos atspindį namuose, ramią upės tėkmę, stilingo interjero idėjas ir kokybišką dizainą.

Trijų asmenų 200 kv.m namas Danijoje: tikra kaimiška idilė (3)

Vieno organinės daržininkystės ūkio Danijoje šeimininkė ir savo namus kūrė tokiu pačiu principu – arčiau žemės: rinkosi neutralius tonus su subtiliais žydros, oranžinės ir žalios spalvos akcentais, išraiškingas natūralių medžiagų faktūras, sendintus medinius baldus derino su rankų darbo tekstilės gaminiais, originaliais blusturgiuose rastais aksesuarais iš antrų rankų ir visiškai atsisakė iš plastiko pagamintų daiktų.

Liepos mėnesį žurnale „Mano namai“ – vasariška nuotaika

Liepą žurnalas „Mano namai“ pakvies apsilankyti stilinguose namuose, subtiliai dekoruotuose šeimininkams vaikystę primenančiais jūros ir miško motyvais, taip pat – ramybe ir romantika dvelkiančioje kaimo sodyboje, likusiems mieste pasiūlys nuotaikingo pikniko idėjų arba netikėtą žygį į laukinę gamtą, ir dar papasakos net keletą istorijų – mažą ir didesnę – apie jaukiai sukurtą sodą.

Namas Londone: kai susipina klasika ir drąsūs dizaino sprendimai (3)

Prieš daug metų į mažus butus suskirstytas erdvus trijų aukštų Edvardo epochos namas po renovacijos tapo vientisa vienos šeimos gyvenamąja erdve, kurioje šiuolaikiškai interpretuojami klasikinio stiliaus kanonai, drąsūs dizaino sprendimai, logiškai suplanuotos funkcinės zonos, ekspresyvi faktūrų bei raštų dermė padėjo sukurti modernų, jaukų ir išraiškingą jaunų žmonių būstą.

Birželį žurnale „Mano namai“ veikia kaimo traukos dėsnis

Žurnalo „Mano namai“ birželio numeryje pajusite šį mėnesį pradedantį visu pajėgumu veikti kaimo traukos dėsnį.