Miestų ateitis: kaip integruoti gyvenamąjį būstą į gamtą?

 (1)
Antradienį Vilniaus dailės akademijoje vyko architektūros konferencija „Gyvenamojo būsto integracija į gamtą“. Jos metu buvo diskutuojama apie aktualią šiandienai problemą – miesto urbanizavimo ir gamtos išsaugojimo priešpriešą. Anot specialistų, suvienyti šias idėjas įmanoma, jei gamta bus ne griaunama, o naudojama žmonių labui.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Konferencijoje dalyvavo architektai Algirdas Kaušpėdas ir Volkmar Nickol iš Vokietijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miesto estetikos skyriaus vedėja, kraštovaizdžio architektė Vaiva Deveikienė.

Būtina atsvelgti į žmonių poreikius

Konferencijoje savo pranešimą skaitęs architektas Volkmar Nickol pabrėžė, kad kuriant naują strateginį ar gyvenamosios vertės pastatą, būtina atsižvelgti ne tik į investuotojo ir architekto, bet ir į konkrečius visuomenės poreikius. Architektas pabrėžė, kad svarbu integruoti žmones, kuriems pastatas bus skirtas, į visą statybos procesą. Tam gali padėti ir naujos komunikacijos formos, pavyzdžiui, Twiter‘is.

„Berlynas praktiškai perpildytas, miestas auga, tačiau žmonės nori likti toje vietoje, kurioje jie gyveno. Miesto centruose mes praktiškai nebeturime jaunų vokiečių, tačiau turime daug jaunų emigrantų. Turime mokyklas be vokiečių vaikų, turime Vokietiją, kurioje beveik nebekalbama vokiškai. Tačiau dabar mes nebenorime integruoti žmonių, tai buvo praėjusiame amžiuje, šiandieną mes pasisakome už įvairovę. Žmonės skirtingi, todėl jei mes norime kalbėti apie miestų plėtrą, turime kalbėti apie kiekvieno žmogaus poreikius“, - pabrėžė svečias iš Vokietijos.

Miestų ateitis: kaip integruoti gyvenamąjį būstą į gamtą?
© R.Juozapaitytės nuotr.

Tačiau, anot architekto, pastebima, kad žmonės nenori architektūrinių stebuklų, jiems svarbu kokybė, jeigu tai yra gyvenamasis namas – nedidelė erdvė, privatumas, saugumas ir greitas susisiekimas su kaimynais.

Gamta galima ne tik grožėtis, bet ir naudotis

V. Nickol yra ne tik architektas, bet ir priklauso politinei žaliųjų partijai, tad jis pabrėžė, kad rūpinantis miestų plėtra ir didesniu kiekiu atsinaujinančios energijos, reikia ieškoti harmonijos tarp egzistuojančių miesto konstrukcijų ir gamtos. Jis pasitelkė savo gimtinės pavyzdį, Vokietija garsėja kaip šalis bene geriausiai panaudojanti atsinaujinančius energijos šaltinius: saulės, vėjo, giluminių žemės sluoksnių.

„Mes planuojame turėti dar daugiau natūralios energijos šaltinių, tačiau vokiečiai yra labai emocionalūs, jeigu yra kalbama apie ekologiją. Romantinis požiūris į gamtą atsispindi ir mūsų filosofijoje, ir kultūroje. Tai tarsi kūrybiškumo šaltinis. Vadovaujamės filosofija, kad žmogus yra gamtos dalis. Mes negalime galvoti, kad dominuojame. Tad turime taupiai naudoti resursus ir negalvoti apie jų pabaigą. Nėra pabaigos, yra vis besitransformuojanti atsinaujinančios energijos idėja“, - apie Vokietijoje vyraujančius požiūrius į gamtą pasakojo architektas.

Jis pabrėžė, kad visas pasaulis turėtų skirti daugiau dėmesio energijos ir ekologijos klausimams.

Vilniuje būtina tankinti urbanizuotas teritorijas

Architektas Algirdas Kaušpėdas kalbėdamas apie Vilniaus urbanistinę ateitį pabrėžė, kad Vilnius yra tarsi miestas parke, kuriame daug gamtos, tačiau įžvelgė grėsmę miesto išlikimui. Anot jo, jei nedidinsime žmonių skaičiaus pačiame mieste, Vilnius greitai bankrutuos.

„Yra tik 20 proc. urbanizuotos miesto teritorijos. Vilnius pagal absoliutų miesto tankumą yra rečiausias miestas. Vienam hektarui, skaičiuojant urbanizuotas teritorijas, tenka 39 gyventojai. 30 gyventojų yra ta riba, kai miestas pasidaro nebeefektyvus. Tad pagrindinė problema, kurią turime išspręsti yra kaip tankinti urbanizuotas teritorijas nemažinant žaliųjų plotų“, - pasakojo architektas.

Miestų ateitis: kaip integruoti gyvenamąjį būstą į gamtą?
© R.Juozapaitytės nuotr.

Urbanistas M. Pakalnis paskaičiavo, kad Vilniaus centrinėje ir vidurinėje dalyse yra apie 500 ha, kur galėtų apsigyventi 150.000 gyventojų.

Teigiamas pavyzdys – „Antakalnio terasų“ projektas

Anot A. Kaušpėdo, ši problema atsirado dėl to, kad dauguma vilniečių pabėgo į užmiestį, kur gali turėti privačią erdvę. Kaip teigiamą problemos sprendimo pavyzdį jis pateikė „Antakalnio terasos“ projektą, apjungianti modernius namus ir žalią aplinką aplink juos. Pasirodo, „Antakalnio terasose“ pasodinta net 3000 augalų.

„Antakalnio terasos“ plėtojamos trimis etapas: eglių (jau pastatyta), beržų (suprojektuota) ir pušų terasomis (planuojama pradėti projektuoti). Šiuo projektu norėta iš kiemų iškeldinti mašinas ir jį suprojektuoti kaip kaimynus vienijantį dalyką – atiduoti jį bendruomenei. Jis suskirstytas į keturias terasas, pritaikytas skirtingoms interesų grupėms. Vizitinė „Antakalnio terasų“ kortelė – balkonai ir didelės terasos, kurios įrengtos norint garantuoti žmonėms tinkamą kontaktą su gamta. Terasose numatyta ir erdvė jaukiems vasaros gėlių sodeliams.

Šios idėjos vystyme numatoma terasas paversti bene pagrindine namų erdve – sujungti ją su svetaine ir virtuve, skirti išskirtinį dėmesį aplinkos tvarkymui. Šioje teritorijoje planuojama apgyvendinti 72 gyventojus viename hektare, tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei šiuo metu.

Siūlo prikelti senus pastatus

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miesto estetikos skyriaus vedėja kraštovaizdžio architektė Vaiva Deveikienė pabrėžė, kad Lietuvos miestų gamta yra tai, ko daugelis Europos miestų siekia, tad ją tereikia sugebėti tinkamai panaudoti kuriant urbanistinius kompleksus.

„Žmogui reikia vaizdo pro lango. Vienas iš marketinginių dalykų yra paminėti parkus, jaukią aplinką šalia namų. Prižiūrėta aplinka garantuoja saugumą žmonėms. Yra ne tik žaliosios teritorijos, kurias galima saugoti, bet ir labai daug neišnaudotų erdvių, senų pastatų, kuriuos nugriovus galima įkurti naujus objektus. Konversiniai dalykai yra ko gero labiausiai skatinami“ , - pabrėžė V. Deveikienė.

Miestų ateitis: kaip integruoti gyvenamąjį būstą į gamtą?
© R.Juozapaitytės nuotr.

Specialistė kuriant kraštovaizdį patarė naudoti kuo mažiau resursų, rinktis vietinius augalus ir didinti želdinių mieste skaičių, nes jie daro teigiamą poveikį ekonomai, skatina bendruomeniškumą ir reguliuoja oro taršą mieste.

V. Deveikienė atkreipė dėmesį į Europoje populiarius kraštovaizdžio formavimo sprendimus, kuriuos sėkmingai būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje, pavyzdžiui, formuojant kraštovaizdį rinktis atviras lietaus vandens surinkimo sistemas, įrengti Europoje populiarias parko perdangos virš greitkelio bei įkurti „įdarbintos gamtos“ parką. Ateityje Vilniuje numatoma apželdinti stovėjimo aikšteles, įkurdinti ekstensyvius žaliuosius stogus, kurie gerins pastatų šilumos ir garso izoliaciją.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Namai

Namas Londone: kai susipina klasika ir drąsūs dizaino sprendimai (3)

Prieš daug metų į mažus butus suskirstytas erdvus trijų aukštų Edvardo epochos namas po renovacijos tapo vientisa vienos šeimos gyvenamąja erdve, kurioje šiuolaikiškai interpretuojami klasikinio stiliaus kanonai, drąsūs dizaino sprendimai, logiškai suplanuotos funkcinės zonos, ekspresyvi faktūrų bei raštų dermė padėjo sukurti modernų, jaukų ir išraiškingą jaunų žmonių būstą.

Birželį žurnale „Mano namai“ veikia kaimo traukos dėsnis

Žurnalo „Mano namai“ birželio numeryje pajusite šį mėnesį pradedantį visu pajėgumu veikti kaimo traukos dėsnį.

Italijos valdžia pusvelčiui parduoda per 100 valstybinių pilių

Jeigu kada nors svajojote pajusti, ką reiškia gyventi Italijos kalnuose įsikūrusioje pilyje, dabar turite puikų šansą tai padaryti. Dėl Italijos Vyriausybės valdomos Valstybės turto agentūros priimto sprendimo, už „ačiū“ arba labai žemą kainą iki birželio 26 dienos galite apžiūrėti ir pateikti paraišką įsigyti vieną iš daugiau nei šimto Italijos kultūros objektų.

Gegužę žurnale „Mano namai“ – šiltojo sezono iššūkis

Paskutinį pavasario mėnesį žurnale skelbiame šiltojo sezono iššūkį. Su viskuo, kas jam priklauso: gėlėmis išpuoštais kiemeliais prie namų, jaukiomis poilsio zonomis po atviru dangumi, tegu ir miesto buto balkone, naujais grilio receptų eksperimentais ir lengvais, šviesiais ir nuotaikingais interjerais, pro kurių didžiulius langus į vidų visu savo žaliu galingumu veržiasi tikrasis – šiltas ir saulėtas – pavasaris.

185 kv.m namas Vilniuje: gamtos grožio įkvėpta erdvė (21)

185 kv.m namas yra įsikūręs nuostabaus grožio vietoje – Pavilnių regioniniame parke. Būsto, kurį sudaro net 15 skirtingų erdvių, savininkai yra jauna šeima, kuri pageidavo namų su daug konkuruojančių sprendimų. Šį norą jiems padėjo įgyvendinti interjero dizaino studija „Dizaino virtuvė“.

Atostogų nuojauta 140 kv.m name (21)

Namas yra mažame miestelyje pusšimtis kilometrų nuo Vilniaus ramioje vietoje ant upės kranto, jis skirtas trumpam pabėgimui nuo miesto šurmulio, tačiau jame įrengti visi šiuolaikiniai buities patogumai, būtini nuolatiniam kokybiškam gyvenimui. „Tiek vaizdai pro langus, tiek išlikę vidaus puošybos fragmentai lėmė, kad apie šiuolaikišką interjerą negalėjo būti nė kalbos. Tai turėjo būti Provanso stilistikai artimas užmiesčio namas, kurio interjere dominuoja lenktos formos ir saikinga savita prabanga“, – sako interjerą kūrusi dizainerė Vėjūna Kasinskienė.

145 kv.m namas: jauki, rami ir harmoninga šeimos tvirtovė (27)

„Šis projektas yra lengvo ir harmoningo interjero pavyzdys, nes čia viskas apgalvota iki smulkiausios detalės – spalvų paletė netrikdo, bet ir nekelia nuobodulio, natūralios faktūros suteikia jaukumo, stilingi aksesuarai pabrėžia išskirtinumą, o pritaikyti funkciniai sprendimai sukuria šiuolaikišką, patogią gyventi namų erdvę“, – apie vieną naujausių savo darbų pasakoja jo autorė, studijos „Dizaino virtuvė“ dizainerė Gabija Pažarskytė.

Balandis žurnale „Mano namai“ – kūrybiškas ir šventiškas

Nors šį mėnesį mūsų laukia viena didžiausių metų švenčių – Velykos, kurioms negalėjome neskirti dėmesio šiame numeryje, vis dėlto apie namus galvojame, juos gražiname, puošiame, renovuojame bei tobuliname ir prieš šventes, ir šventėms, ir po jų. Apie tai – balandžio mėnesio žurnalo „Mano namai“ numeryje.

Žurnalo „Mano namai“ kovo mėnesio numeryje – planai pavasariui

Daugeliui („Mano namų“ redakcijoje – taip pat), galvoje sukasi viena mintis. Vėsus ar šiltas, vėluojantis ar ankstyvas, saulėtas, šlapias ar sniegingas, bet pagaliau jau vis tiek pavasaris. Prasideda laikas, kai imame kurti didesnius ar mažesnius šiltojo sezono planus namams bei sodui. Kokie tie planai – skaitykite pirmajame pavasariniame „Mano namų“ numeryje.

PRIEŠ ir PO: 52 kv.m interjeras Panevėžyje – kaip bjaurusis ančiukas virto dailia gulbe (52)

Senos statybos name esantį butą įsigijęs savininkas su interjero salono „Kemenos namai“ vadovės Ritos Tėvainienės pagalba jį atkūrė iš pagrindų. Dairydamasis po erdvų, klasikiniu stiliumi įrengtą būstą neįtartum, kad prieš kurį laiką dabartinės elegancijos čia nė su žiburiu nebūtum radęs.

Užgniaužia kvapą: plūduriuojantys namai su vaizdu į koralinį rifą

Praėjusių metų rugsėjį pristatėme Dubajuje iškilsiantį ambicingą viešbučio „Rosemont“ dangoraižių duetą su įrengtu dirbtiniu atogrąžų mišku. Šįkart siūlome akis paganyti į „Plūduriuojančio jūros arkliuko vilas“ (angl. „Floating Seahorse villas“) – išskirtinius namus ant vandens, garsėjančius vaizdais į dirbtinį rifą iš povandeninių miegamųjų, kurie tapo prabangaus gyvenimo viršūne klestinčiame XXI a. mieste.

260 kv.m namas Trakuose, kurį įprasmino intriguojantys sprendimai (36)

Trakų rajone iškilo itin retai Lietuvoje matomas aptakių formų organinės (bioninės) architektūros trijų pastatų individualus gyvenamasis kompleksas. Ypač akį traukia triaukštis pagrindinis namas. Kartu su svečių nameliu ir garažu jis tobulai įsilieja į lietuvišką erdvių pievų kraštovaizdį. Apželdinti stogai, nuosaikios organiškos formos ir kedro medžio apdaila sukuria įspūdį, kad tai – natūrali gamtos dalis...

Žurnalo „Mano namai“ vasario numeryje – spalvų akcentai

Pagal Rytų horoskopą pačioje sausio pabaigoje prasidėję Ugningojo Gaidžio metai pažėrė spalvų visiems ateinantiems metams. Nors mados ir interjero pasaulio žinovai pranašauja visų sodo žalių atspalvių ir patrintos mėlynos triumfą, antrasis šių metų žurnalo „Mano namai“ numeris skirtas visoms spalvoms. Juk vasarį, kai jau visai čia pat, bet dar ne pavasaris, tų spalvų išties pasiilgstame, ir vos keli ryškūs akcentai gali namams suteikti naują įvaizdį.

130 kv.m namas prie Vilniaus – užmiesčio idilė (23)

Vienaaukštį namą Vilniaus pakraštyje įsigijusi trijų asmenų šeima pageidavo lengvo, šviesaus, klasikinio interjero. Kadangi darbas ėjosi sklandžiai, projektą pavyko įgyvendinti labai greitai – per pusmetį.

5 daugiausiai dėmesio sausio mėnesį sulaukę interjerai (1)

Nauji metai jau įsibėgėjo, tad nieko nuostabaus, kad interjero dizaineriai nenustoja stebinti savo darbais. Atrinkome 5 interjerus, kurie praeitą mėnesį labiausiai patraukė jūsų akį.