Renkamės stogo dangą 1 dalis

Neretai pasitaiko, jog pasakodami naujam pažįstamam, kaip pasiekti jų namus, žmonės, kaip skiriamąjį namo bruožą nurodo stogo tipą ar spalvą. Iš tiesų – stogui statomo namo vizijoje paprastai būna numatyta garbinga vieta. Tačiau reikia nepamiršti ir techninės pusės, kuri yra lygiai tiek pat svarbi – nuo to, kokias medžiagas naudosite, priklausys daug su namo eksploatacija ir išlaidomis susijusių tolimesnių sprendimų. Apie stogų dangos pasirinkimus pasakoja UAB „Danstemos statyba“ direktorius Edmundas Pranculis.
Renkamės stogo dangą <span style="color: #ff0000;"><strong><sup>1 dalis</sup></strong></span>
© Fotolia nuotr.

Kokią stogo konstrukciją pasirinkti?

Projektuojant naują namą, parenkama tam tikra stogo konstrukcija. Tradiciniai stogai būna dviejų rūšių - plokštieji ir šlaitiniai. Stogas vadinamas šlaitiniu, jei jo pasvirimas siekia 7 ir daugiau laipsnių. Modernių gyvenamųjų namų stogai gali būti labai įvairios konstrukcijos, su daugybe plokštumų. Minėtu atveju, reikės įdėti daugiau medžiagų ir darbo, tad jei ekonominis klausimas jums yra kiek aktualesnis nei estetinis, stogo viziją geriausia derinti prie būsimos dangos.

Nuo nuolydžio dažniausiai priklauso ir naudojamos medžiagos. „Techniškai - kuo nuožulnesnis stogas, tuo didesnė skaičiuotina apkrova. Taigi esant itin mažam pasvirimui, kartais prireikia atskirų techninių sprendimų, tarkime, gegnes išdėlioti tankiau nei įprasta. Tai aktualu renkantis dangą.

Esant mažam pasvirimui, reikėtų ypač pagalvoti stogo sandarumą, taigi patariama rinktis prilydomąją dangą arba, jei stogo nuolydis 9-11 laipsnių, bituminių čerpelių dangą. Kiekviena stogo danga turi savo nuožulnumo ribą, tarkime, bituminių čerpelių riba siekia apie 9 laipsnius, čerpes galima dėti nuo 16-17 laipsnių. Jei stogo nuolydis mažesnis nei 9 laipsniai, dažniau naudojama prilydoma danga. Jei kalbėtume apie įprastus šlaitinius stogus, jų natūrali riba yra virš 11 laipsnių. Naudojant paminėtas dangas galima įsirengti ir mažesnio nuolydžio stogus, tačiau tokiu atveju prisideda papildomos priemonės, kurios brangina konstrukciją“, - pasakoja E. Pranculis.

Šiltesniuose kraštuose, kur yra mažiau sniego, plokščias stogas yra pakankamai dažnas pasirinkimas, tačiau Lietuvoje atsižvelgiant į sniego apkrovas dažniau renkamasi didesnio nuolydžio stogai. Statesnis stogas taip pat geriau apsaugo nuo lietaus ir sniego sankaupų, tai reiškia ir mažiau apkrovų. Sniegui itin tankiai padengus stogą, šis gali įlūžti. 45 laipsnių kampu pasviręs stogas iki minimumo sumažina šią riziką, tačiau tai visuomet reikia derinti ir su estetiniais poreikiais, ir su vidaus išplanavimu.

Pagal ką rinktis stogo dangą

Stogus galima vertinti pagal daugybę faktorių. Natūralu, kad įrengiant stogą, neabejotinai vieną iš svarbiausių namo komponentų, norima, kad jis būtų idealios būklės kuo ilgiau. „Iš tradicinių bei, vadinamųjų, prestižinių stogų, tarkime, gontų, nendrinio stogo ir panašiai ilgaamžiškiausi yra čerpinis ir gontų stogai. Tačiau kas leičia čerpes viskas priklauso nuo čerpės pagaminimo kokybės. Gamintojai paprastai teigia, kad jų eksploatacijos laikotarpis yra 70-90 metų, ir suteikia 30 metų garantiją bet dėl tokio ilgo laiko sunku pasakyti, kiek dar tokios čerpės gali laikyti. Iš tradicinių trumpaamžiškiausias, yra metalinis stogas, tuomet bituminės čerpelės ir šiferis“, - sako E. Pranculis.

Nors gaisro tikimybė visada egzistuoja, pašnekovas teigia, kad renkantis stogo dangą, medžiagos degumas neturėtų užgožti kitų faktorių. „Tiesiog reikia kruopščiai laikytis visų priešgaisrinių taisyklių. Sudeginti galima viską. Jeigu užsidegs metalas, jis išdegs nepataisomai, ir bet kuriuo atveju jį reikės keisti – antrą kartą jo nepanaudosi. Bituminės čerpelės taip pat degs labai gerai. O keraminės čerpės nedegs, tačiau sudegs stogo konstrukcija“, - teigia E. Pranculis.

Svoris taip pat nėra pagrindinis faktorius. Pašnekovo teigimu stogų dangų svoriai skiriasi nuo keleto iki keliolikos procentų. „Kartais bijoma, jog jei stogo danga sunkesnė nei šiferis, namas gaus didesnes apkrovas. Tačiau tokia baimė kyla iš nežinojimo. Pati stogo danga sudaro 12-13% stogo svorio. Pagrindinė apkrova tenkanti stogui yra sniegas ir vėjo jėga. Todėl didžiausios apkrovos yra ne konstrukcinės. O viso stogo svorio skirtumai tarp dangų matuojami procentais, o ne kartais“, - sako pašnekovas.


Lentelės sudarytojas: E. Samsonas.

Kokią stogo dangą pasirinkti?

Plieninės dangos. Galima rinktis tarp įvairių formų ir spalvų – egzistuoja netgi metalines čerpes imituojančių stogo dangų. Jų privalumai: greitas ir nebrangus montavimas, mažas svoris ir santykinai nedidelė kaina. Tačiau ši danga turi ir trūkumų – ji garsesnė, todėl reikia įrengti storesnį šilumos izoliacijos, kuri atliks ir garso izoliacijos funkciją, sluoksnį. Šios dangos nereikėtų rinktis, jei įrengiate sudėtingos konstrukcijos stogus su daug plokštumų. Taip dengiant lieka daug nepanaudotų atraižų, todėl kartais galutinė sąmata ženkliai paauga.

Čerpės. Tradicinis dengimo varantas. Dažniausiai pasirenkamos rūšys – keraminės ir betoninės. Betoninės čerpės gali būti įvairių spalvų, kadangi jos gali būti naturalios spalvos, dažomos arba glazūruojamos. Šios dangos privalumai – ilgaamžiškumas, atsparumas ugniai, platus spalvų pasirinkimas, tačiau jos gali imti samanoti, ir jei savininkui tai neatrodo estetiška, gali tekti pasirūpinti šia problema. Čerpės taip pat yra kiek brangesnės - betoninių čerpių stogas gali būti brangesnis keliais procentais, o keraminių čerpių 15-20 procentų.

Bituminės čerpelės. Estetiškos, labai lanksčiai, su mažais nuostoliais galima įgyvendinti netaisyklingų stogų dengimą. Trūkumai: samanoja, taip pat reikia papildomų įrengimo priemonių, tarkime OSB plokštės ir pakloto, todėl pabrangsta darbų kaina. Tokio stogo kaina beveik lygi keraminių čerpių stogui.

Šiferis. Ši medžiagi pigi ir lengva, taip pat sąlyginai lengvai pritvirtinama, tačiau greitai išblunka – po 1-1,5 metų, nes kol kas ilgesnio laiko neleidžia užtikrinti techninės galimybės. Taip pat, kaip jau minėta, jo eksploatacijos laikas nėra pats didžiausias ir per gyvenimą tokią dangą gali prisieiti keisti kartą ar du. Senojo, asbesto pagrindu pagaminto šiferio įsigyti nebegalima, kadangi produkcija su šia kenksminga medžiaga yra uždrausta Europos sąjungoje.

Itin panašių matmenų šiferis dabar gaminamas iš sintetinio pluošto. Tiesa, oficialūs gamintojai ir pardavėjai, parduodami šiferį vis dar pabrėžia, kad jis beasbestis, kadangi skelbimuose kartais galima rasti, iš Ukrainos importuoto šiferio. Priklausomai nuo atvejo, pirkdami tokią dangą ne iš įmonės, rizikuojate įsigyti asbestinį šiferį.

E. Pranculio teigimu, Lietuvoje senos statybos pastatuose labiausiai yra paplitusi šiferinė stogo danga. „Tai gal labiau sovietinis palikimas. Visos kitos stogo dangos dalijasi likusį segmentą daugmaž lygiomis dalimis. Tačiau senų šiferinių stogų era jau baigėsi ir jų renovaciniai darbai turės būti atlikti per artimiausius 15 metų, kitaip jie paprasčiausiai sugrius. Lengviausia tokiu atveju montuoti naują beasbestį šiferį, nes nereikia keisti gegnių konstrukcijų, tačiau vėlgi šiferis iš visos gamos yra vienas trumpalaikiškiausių. Tad visada yra pasirinkimas sumokėti 5-6% daugiau, tačiau turėti, tarkime, betoninių čerpių stogą”, - pasakoja pašnekovas.

Stogo dangos kainos ir dengimas

Pigiausia iš dangų yra šiferis, kurio kainos prasideda nuo 20 lt (ukrainietiški) iki 50 litų už kv. metrą. Plieninė stogo danga kainuos maždaug nuo 25 litų kv. m. o betoninės čerpės – nuo maždaug 25-30 litų už kv. m., keramikinės – nuo maždaug 40 litų už kv. m.

Ne visas dangas dengiant reikia samdytis stogdengius, tiesa, nusprendus dengti stogą patiems, žinių ir patirties turėti visuomet verta. „Šiferį ir bitumines čerpeles uždengti lengviausia, turint minimaliausiai žinių. Prie kiekvienos dangos yra pridėtos montavimo instrukcijos – jeigu jų laikysitės, iš esmės labai sėkmingai galima užsidengti ir čerpes. Yra tokių stogo dangų, kurių žmogus be žinių neužsidengs - gontai, nendrės. Kitas dangas galima mėginti užsidengti pačiam - tiek metalą, tiek šiferį, tiek čerpeles. Klausimas tik, kaip gerai ir ilgai jos laikys“,- sako E. Pranculis.

Aplinkos įtaka, renkantis stogo dangą

Norint namui parinkti tinkamą stogo dangą, reikia atsižvelgti kokia aplinka jį supa: miškai ar laukai, ar daug smėlio, dulkėti keliai ar šalia yra jūra. Jei namas stovi netoli jūros ar gamyklos, yra veikiamas rūgščių ar šarmų – renkantis metalinę dangą reiktų rinktis storesnį nei 25 mikronų storio poliesterio sluoksnį. Tokiose vietose, kur iškrenta daug nuosėdų, tada nereikėtų rinktis čerpių imitacijos ar kitos metalinės dangos su grublėtu arba matiniu paviršiumi.

„Labiausiai tai matysis ant bituminių čerpelių ir metalo, jis bus visąlaik purvinas, apmusijęs o čerpelės, kadangi nuo jų purvas sunkiai nuslenka per lietų, praras savo natūralią spalvą“, - pasakoja E. Pranculis.

Metaliniai stogai yra kiek garsesni už kitų tipų stogus, tačiau problemų dėl triukšmo galima išvengti. „Jūs girdite lašus, kai krenta vienas lašas, du, trys. Kai krenta dešimt tūkstančių jūs nelabai jaučiate skirtumo. Taip, metalas yra garsesnis, bet jeigu uždėsite storą izoliacinį sluoksnį, tą garsą galite sumažinti beveik iki minimumo. Toks stogas kiek triukšmingesnis, bet, jeigu gyvenate mieste, iš bendro aplinkos triukšmo jis neišsiskirs“, – sako E. Pranculis.

Kokių klaidų nedaryti

Renkantis stogo dangą statomam namui, paprastai jos tipas nurodomas jau projekte, todėl idealiausia rinktis tokią, kokia numatyta, o geriausia pasitarti dėl dangos ruošiant projektą. Statybos metu nusprendus pataupyti ir užsidengti pigesne danga nei nurodyta projekte, ir sutaupius šiandien, galite prarasti ateityje.

Daugiausiai tipiškų klaidų daroma renovuojant stogus. Keičiant stogus taip pat derėtų atsižvelgti į konstrukciją. Ją reikia patikrinti ir įsitikinti, kad ji dar tinkama eksploatuoti – medis nesupuvęs, ne per drėgnas, ar nepradėjo graužti įvairūs vabzdžiai. Tai galima atlikti perpjovus gegnę ar išgręžus skylę jos šone.

Naujai dangai gali reikėti papildomų konstrukcinių sprendimų, tarkime, keisti atramos taškus ar grebėsto – horizontalių ir vertikalių lentų konstrukcijos, ant kurios tiesiogiai montuojama stogo danga - žingsnį. Taip pat reikia atsižvelgti į naujos dangos svorį – jei namas buvo projektuotas vienai dangai, būtina įvertinti, ar sunkesnės medžiagos (tarkime, jei keičiate į čerpes) atlaikys būsimas apkrovas. Abiem atvejais, neįsitikinus konstrukcijos ir naujos dangos derme, rezultatas po kurio laiko gali smarkiai nuvilti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Stogas

Kaip teisingai žiemai paruošti stogą

Stogo paruošimas žiemai yra ne mažiau svarbus nei namo šildymo sistemos sureguliavimas, rašo supersadovnik.ru.

Specialistų patarimai: kaip išsirinkti stogo dangą (8)

Statant namą svarbios ir galutinį rezultatą įtakojančios yra visos jo konstrukcijos dalys: pamatai, sienos, grindys, langai, durys. Tarp visų šių statybos komponentų individualaus namo stogas – nenuginčijamai užima vieną svarbiausių vietų. Jo pasirinkimą dažnai įtakoja tokie faktoriai, kaip: kaina, išvaizda, medžiaga. Pasiteiravome specialistų, kokį stogą geriausia rinktis.

Verčiame palėpę gyvenamąja erdve – svarbiausi etapai

Kad ir kaip romantiškai skamba idėja įsirengti palėpę, pirmiausia reikia įvertinti darbų sudėtingumą ir išlaidas. O jų tikrai bus nemažai – jei palėpė ligi tol nebuvo naudojama, ją reikės apšiltinti, įvesti elektrą, vandenį ir šildymą, numatyti apšvietimą, galbūt teks keisti ir laiptus, taisyti stogo konstrukciją. Taip pat gali tekti aukštinti stogą, nes pasirodys, kad nėra kaip apsisukti, ar įstatyti daugiau langų, nes trūks šviesos.

Kaip išvengti klaidų šiltinant stogą? (9)

Tam, kad išvengtumėte šiluminių pastato nuostolių, labai svarbu teisingai įrengti stogo konstrukciją. Nuo stogo įrengimo didele dalimi priklauso viso pastato šilumos nuostoliai ir energijos suvartojimas. Kuo mažesni stogo konstrukcijos šilumos nuostoliai, tuo mažiau energijos suvartojama namui šildyti arba vėsinti.

Bituminių čerpelių stogas: privalumai ir trūkumai (12)

Rinkdamiesi stogo dangą ir apžiūrinėdami įvairius variantus, greičiausiai prieisite ir prie bituminių čerpių, rinkoje kartais meiliai vadinamų čerpelėmis. Nors jos tradicines čerpes dalinai primena nebent forma, tai jau kuris laikas naudojamas stogų dengimo sprendimas. Ar verta jį rinktis? Reikėtų įvertinti tiek privalumus, tiek trūkumus.

Ar verta įrengti seną palėpę? (1)

Ieškote naujos vietos miegamajam,poilsio ar kitos paskirties kambariui – pažvelkite į viršų. Jei jūsų stogas šlaitinis, greičiausiai turėsite pakankamai vietos palėpei. Teoriškai ją įsirengti dažniausiai yra visiškai įmanoma, tačiau ar verta?

Kuo uždengti pavėsinės stogą? (3)

Šiltėjant vakarams vis dažniau kyla pagunda jais mėgautis pavėsinėje. Tačiau įsirengiant pavėsinę reikėtų gerai pasukti galvą apie jos stogą. Pavėsines statantys specialistai pastebi, kad pasirinkimų, kokia medžiaga uždengti stogą, yra pakankamai nemažai. Tačiau kiekvienas jų turi ir privalumų, ir trūkumų.

Skalūno stogai – savybės, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį (3)

Skalūno danga labiausiai populiari yra Vakaruose, tačiau ir Lietuvoje galima pastebėti namų dengtų šia uoliena. Galbūt ir jūs šiuo metu renkatės stogo dangą? Žinote visas tradicines dangas ir jums kyla klausimas – kodėl ne skalūnas? Štai keletas skalūno dangos aspektų, kuriuos reikėtų žinoti.

Kaip išrinkti stogą savo namams (5)

Nuo natūralių medžiagų, tokių mediena iki dirbtinių medžiagų, tokių kaip bitumas, metalo lakštai - šiais laikais stogo dangų pasirinkimas yra platesnis nei kada nors iki šiol. Nors kiekviena jų turi savo praktinių privalumų ir trūkumų,stogo danga taip pat prideda išskirtinį dizaino elementą jūsų namams. Taigi, kuris tinka jums?

Kaip apželdinti stogą ar namo sieną (3)

Kaip įnešti dar daugiau žalumos į savo gyvenimą? Galbūt viena iš išeičių – apsiželdinti gyvenamojo būsto stogą ar sieną? Šia tema vykusioje parodoje „Namų pasaulis 2016“ pranešimą skaitė Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto daktarė Rėda Bistrickaitė.