Nendrinio stogo įrengimas: nauja – tai užmiršta sena?

 (1)
Nendrėmis stogai dengti dar nuo senų laikų. Vėliau atsiradus naujoviškoms medžiagoms, šis metodas sunyko, tačiau dabar, panašu, vėl po truputį atgyja. Negana to, senovėje tam tikruose regionuose buvę standartiniais stogais, šiais laikais jie byloja apie namo savininko gerbūvį, mat toks stogas - ne kiekvieno piniginei. Apie tai, kaip ruošiama medžiaga tokiems stogams, kaip juos apsaugoti nuo gaisro ir kiek laiko užtrunka uždengti vieną stogą, papasakojo jų dengimu užsiimantys ekspertai.
Šiaudinis namas, šiaudinis stogas
Šiaudinis namas, šiaudinis stogas
© Shutterstock nuotr.

Tradicija. Nendriniai stogai ypatingai populiarūs Nyderlanduose, Belgijoje, Danijoje. Tačiau nereikia galvoti, kad tokie stogai naujiena Lietuvoje – senovėje lietuviai taip pat dengdavo stogus natūraliomis medžiagomis. „Lietuvoje seniau nendrinius stogus įsirengdavo pajūrio regione gyvenantys žmonės. Jūrinės nendrės yra geresnės kokybės už tas, kurios auga ežeruose, nes gauna daugiau sūraus vandens. Kituose regionuose anksčiau stogus dengdavo šiaudais – augindavo rugius, kurie būdavo specialiai skirti namų stogų dangoms. Vėliau, kaip žinome, atsirado patogesnių ir pigesnių dengimo būdų – šiferis ir visa kita. Tačiau senieji būdai po truputį grįžta ir šiandien Lietuvoje sodybos, didesnės ar mažesnės pavėsinės yra dengiamos nendrėmis, nors tradicijos gal ne tokios gilios kaip užsienyje. Kai kur ir vyriausybės pripažįsta tokius stogus kaip paveldo dalį ir kompensuoja tam tikrą sumą. Be to, Lietuvoje apimtys mažesnės, nes ir pati Lietuva yra tiesiog mažesnė“, – teigia stogų dengimu užsiimančios įmonės „Angira“ darbų vadovas Gintautas Vilutis.

Kada rinktis. Viena pagrindinių priežasčių įsirengti tokį stogą – išskirtinumas. Jų privalumai taip pat yra šiais laikais ypatingai akcentuojama ekologija, dizainas, ar tiesiog medžiagos galimybės – iš nendrių galima suformuoti įvairiausias stogo konfigūracijas, iš kurių galbūt labiausiai paplitusi yra tolydi „banga“. Nendriniai stogai taip pat pasižymi ir gera garso izoliacija, jiems nereikia lietaus nuvedimo sistemų. Sunkūs nendriniai stogai naudingi rąstiniams namams, kadangi paspartina jų sėdimą, 

Vis dėlto nendriniai stogai yra gana brangūs. Kvadratinis metras tokio stogo gali kainuoti nuo 130 iki 160 Lt už kvadratinį metrą. Taip pat nendrinis stogas reikalauja tam tikro nuolydžio – teoriškai minimalus pasvirimas siekia apie 35 laipsnius - tokio pasvirimo stogas dengiamas, bet šlaito ilgis turėtų būti iki 4 m. Geriausia, jei jis siekia 45-50 laipsnių. Tokiems stogams įsirengti reikia įgudimo ir patirties, todėl skirtingai nei, tarkime, šiferio stogo, jo patys neužsidengsite. G. Vilutis dengimą ragina palikti profesionalams. „Vidutiniškai dengti tokį stogą žmogus mokosi 3 metus, nors dengti gali jau po metų kartu su labiau patyrusiais stogdengiais, nes yra vietų, kurioms įrengti reikia daugiau patirties. Manau, kad išmokti tai atlikti teisingai reikia daugiau laiko, negu, tarkime, mūrijimo darbus ar kai kuriuos kitus statybos darbus“, – teigia pašnekovas.

Ilgaamžiškumas. Tinkamai prižiūrimas nendrinis stogas gali tarnauti dešimtmečius. „Šis laikotarpis dar priklauso nuo stogo konstrukcijos – jei kampas gerai parinktas, stogas teisingai įrengtas, jis jums tarnaus apie 45 metus. Per tą laiką jam gali reikėti kapitalinio remonto, ypač jeigu stogas linkęs samanoti. Kas 8-10 metų, atnaujinant impregnantą nuo gaisro, nuvalomos ir samanos, paremontuojama kas reikalinga“, – stogų dengimu užsiimančios įmonės „Tomaldras“ direktorius Alvydas Grenda.

Medžiaga. Apsidairius aplinkui galima pastebėti, kad medžiaga tokiems stogams auga prie dažno vandens telkinio – galbūt užsakovams galima ja pasirūpinti patiems? Įmanoma, tačiau neracionalu, teigia A. Grenda „Būna bandančių tai padaryti, bet pats procesas nemažai kainuoja, reikia pačiam investuoti pinigų. Nendres pjauti reikia žiemą, tuos plotus išvalyti. O iš hektaro, kaip pavyzdys, gali pripjauti nendrių tiek, kad uždengtum 50 kvadratinių metrų stogo – o jeigu stogas didesnis? Todėl pigiau palikti tai darbų vykdytojui“, – teigia pašnekovas.

Dengimo procesas. Stogo dengimui gali būti naudojama uždaro arba atvirto tipo konstrukcija. Išoriniam vaizdui pasirinkimas įtakos nedaro, tačiau nuo to priklauso, kaip bus tvirtinama nendrių danga bei kokių sprendimų reikės imtis viduje. Atviros konstrukcijos atveju, nendrės tvirtinamos prie grebėsto, uždaros – prie aklinai plokštėmis (paprastai OSB) dengto stogo. Abiem atvejais stogą galima apšiltinti.

Nendrių sluoksnio storis gali siekti apie 30-35 cm, tačiau tikslus storis priklauso nuo stogo pasvirimo – kuo jis mažesnis, tuo storesnis sluoksnis gali būti tvirtinamas. Procesas nėra panašus į tradicinių dangų dengimą – į pėdus surištos, sulygintos nendrės keliamos ant stogo, ten pritvirtinamos ir specialiu tvirtinimu spaudžiamos prie konstrukcijos. Tuomet pėdai atlaisvinami, nendrės paskleidžiamos ant stogo ir plūkiant formuojama norima forma. 

Šiaudinių stogų, kurių dengimu taip pat yra užsiimančių įmonių, įrengimo procesas yra praktiškai identiškas, tačiau nendrės pasižymi kiek geresnėmis savybėmis ir yra ilgaamžiškesnės. Vis dėlto, ieškodami informacijos apie stogų dengėjus būkite atidūs – sudžiovinti nendrių stiebai taip pat gali būti klasifikuojami kaip šiaudai, todėl nereikėtų nustebti, jei šiaudinius stogus dengianti įmonė, dengiamąja medžiaga kaip tik bus pasirinkusi nendres. 

Nendrinio stogo kraigą užbaigti galima keletu būdų. „Tam galima naudoti čerpes, siūlome pasirinkti norimą spalvą iš dviejų variantų – raudonos ir pilkos. Tai tradicinis olandiškas variantas. Yra ir kitokių variantų - kai kas dengia viržėmis, šiaudais, kiti mėgina dengti ir lentomis“, – pasakoja A.Grenda. 

Šiltinimas. Ar nendrinį stogą reikės šiltinti, priklauso nuo to, ar patalpa po juo bus gyvenama, ar ne. Įrengiant negyvenamas patalpas, apšildoma tiktai perdanga, paties stogo šiltinti nebūtina. Tačiau jeigu palėpėje gyvens žmonės, reikėtų prisiminti, kad vien tik nendrių sluoksnis pakankamos šilumos izoliacijos neužtikrins, be to, atsiras kondensatas. „Todėl stogas šiltinamas dedant kondensacinę plėvelę ir mineralinės vatos sluoksnį taip, kad rasos taškas atsidurtų virš plėvelės ir susikaupusi drėgmė galėtų išbėgti. Kai stogo danga matoma iš apačios, dedamas paklotas iš nendrių, kad nesimatytų pūkų, kad būtų vientisa danga.Taip pat nereikalingas pakalimas – taip sutaupomos medžiagos, – pasakoja G. Vilutis. 

Įmirkimas. Natūralios medžiagos, tokios kaip šiaudai ar nendrės , yra linkusios įmirkti, todėl įrengiant stogą, svarbu užtikrinti teisingą nuolydį ir sandarų įrengimą. „Lyjant stogas sušlampa iki maždaug 20-30 mm, paskui išdžiūsta. Kuo stogas statesnis, tuo mažiau jis įmirksta, nes greičiau nubėga vanduo. Taip pailgėja ir jo tarnavimo laikas. Optimaliausias pasvirimo kampas yra 45– 50 laipsnių“, – teigia pašnekovas. 

Degumas. Nendriniams stogams impregnuoti naudojamas specialus priešgaisrinis skystis, kuris yra purškiamas ant sauso dangos viršaus, baigus darbus. Jis apsaugo stogą nuo gaisro ir laiko apie 8 -10 metų – po to reikėtų stogą nupurkšti pakartotinai. Vis dėlto, verta prisiminti, kad didelio gaisro priežastys yra netvarkingi kaminai ar elektros instaliacija, todėl svarbu tvarkingai juos įsirengti ir prižiūrėti. Pastebėtina, kad dažniausiai namai užsidega ir pradeda degti ne nuo stogo, nebent užsiliepsnoja nuo petardos ar yra padegami specialiai.

Dangos keitimas. Nendriniai stogai įrengiami ne tik statant naujus namus, tačiau juos galima įsirengti ir keičiant dangą. Tam reikia atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirmiausia žiūrima apkrova – endrinis stogas yra sunkus, jo svoris gali siekti apie 35 kg į kvadratinį metrą. Patikrinamos gegnės – reikia apskaičiuoti ar jos atlaikys papildomą apkrovą. Tuomet, jei reikia keisti arba sumontuoti papildomas, grebėstus taip pat sukalti pagal reikiamą žingsnį ir stogą galima dengti nendrėmis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Stogas

Kaip teisingai žiemai paruošti stogą

Stogo paruošimas žiemai yra ne mažiau svarbus nei namo šildymo sistemos sureguliavimas, rašo supersadovnik.ru.

Specialistų patarimai: kaip išsirinkti stogo dangą (8)

Statant namą svarbios ir galutinį rezultatą įtakojančios yra visos jo konstrukcijos dalys: pamatai, sienos, grindys, langai, durys. Tarp visų šių statybos komponentų individualaus namo stogas – nenuginčijamai užima vieną svarbiausių vietų. Jo pasirinkimą dažnai įtakoja tokie faktoriai, kaip: kaina, išvaizda, medžiaga. Pasiteiravome specialistų, kokį stogą geriausia rinktis.

Verčiame palėpę gyvenamąja erdve – svarbiausi etapai

Kad ir kaip romantiškai skamba idėja įsirengti palėpę, pirmiausia reikia įvertinti darbų sudėtingumą ir išlaidas. O jų tikrai bus nemažai – jei palėpė ligi tol nebuvo naudojama, ją reikės apšiltinti, įvesti elektrą, vandenį ir šildymą, numatyti apšvietimą, galbūt teks keisti ir laiptus, taisyti stogo konstrukciją. Taip pat gali tekti aukštinti stogą, nes pasirodys, kad nėra kaip apsisukti, ar įstatyti daugiau langų, nes trūks šviesos.

Kaip išvengti klaidų šiltinant stogą? (9)

Tam, kad išvengtumėte šiluminių pastato nuostolių, labai svarbu teisingai įrengti stogo konstrukciją. Nuo stogo įrengimo didele dalimi priklauso viso pastato šilumos nuostoliai ir energijos suvartojimas. Kuo mažesni stogo konstrukcijos šilumos nuostoliai, tuo mažiau energijos suvartojama namui šildyti arba vėsinti.

Bituminių čerpelių stogas: privalumai ir trūkumai (12)

Rinkdamiesi stogo dangą ir apžiūrinėdami įvairius variantus, greičiausiai prieisite ir prie bituminių čerpių, rinkoje kartais meiliai vadinamų čerpelėmis. Nors jos tradicines čerpes dalinai primena nebent forma, tai jau kuris laikas naudojamas stogų dengimo sprendimas. Ar verta jį rinktis? Reikėtų įvertinti tiek privalumus, tiek trūkumus.

Ar verta įrengti seną palėpę? (1)

Ieškote naujos vietos miegamajam,poilsio ar kitos paskirties kambariui – pažvelkite į viršų. Jei jūsų stogas šlaitinis, greičiausiai turėsite pakankamai vietos palėpei. Teoriškai ją įsirengti dažniausiai yra visiškai įmanoma, tačiau ar verta?

Kuo uždengti pavėsinės stogą? (3)

Šiltėjant vakarams vis dažniau kyla pagunda jais mėgautis pavėsinėje. Tačiau įsirengiant pavėsinę reikėtų gerai pasukti galvą apie jos stogą. Pavėsines statantys specialistai pastebi, kad pasirinkimų, kokia medžiaga uždengti stogą, yra pakankamai nemažai. Tačiau kiekvienas jų turi ir privalumų, ir trūkumų.

Skalūno stogai – savybės, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį (3)

Skalūno danga labiausiai populiari yra Vakaruose, tačiau ir Lietuvoje galima pastebėti namų dengtų šia uoliena. Galbūt ir jūs šiuo metu renkatės stogo dangą? Žinote visas tradicines dangas ir jums kyla klausimas – kodėl ne skalūnas? Štai keletas skalūno dangos aspektų, kuriuos reikėtų žinoti.

Kaip išrinkti stogą savo namams (5)

Nuo natūralių medžiagų, tokių mediena iki dirbtinių medžiagų, tokių kaip bitumas, metalo lakštai - šiais laikais stogo dangų pasirinkimas yra platesnis nei kada nors iki šiol. Nors kiekviena jų turi savo praktinių privalumų ir trūkumų,stogo danga taip pat prideda išskirtinį dizaino elementą jūsų namams. Taigi, kuris tinka jums?

Kaip apželdinti stogą ar namo sieną (3)

Kaip įnešti dar daugiau žalumos į savo gyvenimą? Galbūt viena iš išeičių – apsiželdinti gyvenamojo būsto stogą ar sieną? Šia tema vykusioje parodoje „Namų pasaulis 2016“ pranešimą skaitė Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto daktarė Rėda Bistrickaitė.