Kaip tinkamai įrengti šlaitinį stogą

Pateikiame informaciją, praversiančią dengiant namus šlaitiniu stogu.
Kaip tinkamai įrengti šlaitinį stogą
© Structum nuotr.

Pastogių įrengimas

Erdvi pastogė naudojama gyvenamosioms arba pagalbinėms patalpoms, t. y. mansardoms, įrengti. Mažiausias pastogės aukštis praėjimo vietose turi būti 1,6 m. Pastogei apšviesti, vėdinti, taip pat išeiti ant stogo įrengiami stoglangiai. Jie išdėstomi vienoje eilėje 1–1,2 m virš perdangos ir vienodais atstumais išilgai stogo.

Gegnių skersiniai profiliai nustatomi, atsižvelgiant į atstumą nuo vienos iki kitos, ilgį, stogo nuolydį (pasvirimo kampas) ir išorinės apkrovos dydį. Gegnės daromos iš pusrąsčių arba storų karčių, arba lentų, statomų ant briaunos. Gegnės prie sienų tvirtinamos viela, įmūrijama į mūrą, ir plienine kabe su mūrtašiu. Gegnės būna kabančiosios ir paremtosios. Kabančiosios – tokios, kai angos didelės, bet jose nėra tarpinių atramų. 

Paprasčiausia kabančiųjų gegnių konstrukcija turi „A“ raidės formą: dvi gegnės sujungtos tarpusavyje horizontaliu skersiniu. Paremtosios gegnės daromos tada, kai yra vidaus atramos arba kapitalinė siena. Atstumas tarp gegnių yra įvairus, priklauso nuo dangos ir gegnių skerspjūvio.

Inžinerinių komunikacijų nutiesimas ir įrenginių montavimas

Neatsižvelgiant į tai, kokia danga būtų uždengtas stogas, vėdinamosios šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga, esant galimybei, turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo per stogą vietos turi būti sandarinamos. Stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti patikimai sandarinamos su tuo tikslu pritaikytomis dangomis, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vandens. Sandarinamieji sluoksniai ant vertikalių paviršių turi būti užleisti ne mažiau kaip 150 mm ir sandarinami.

Antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų. Skylės stogo dangoje turi būti sandarios.

Kaip tinkamai įrengti šlaitinį stogą
© Structum nuotr.

Vandens nuvedimo sistemos įrengimas

Namuose su šlaitiniais stogais paprastai įrengiama išorinė vandens nutekėjimo sistema. Įrengiant neorganizuotą vandens nutekėjimo sistemą, susidaro pavojus sudrėkinti išorinę sieną, nes nuo stogo bėgantį vandenį vėjas gali pūsti į sieną. Kad ji nedrėktų, daromi ne mažiau kaip 500 mm pločio karnizai. Neorganizuotoji vandens nutekėjimo sistema leistina ne aukštesniems kaip dviejų aukštų pastatams.

Organizuotoji vandens nutekėjimo sistema taikoma dažniausiai iki penkių aukštų pastatams. Tam prie stogo nuosvyros tvirtinami latakai, jungiami prie įlajų, iš kurių vanduo lietvamzdžiais nuteka žemyn. Latakai įrengiami pakabinamieji, karniziniai ir nuosvyrieji.

Vandens nuvedimo nuo šlaitinių stogų sistemos turi būti įrengtos taip, kad lietvamzdžiai nuo sienos būtų atitraukti ne mažiau kaip 20 mm. Negalima lietvamzdžių įrengti išorės sienų uždarose nišose. Atstumas tarp lietvamzdžių turi būti pagrįstas skaičiavimais, bet ne didesnis kaip 13 metrų.
Lietvamzdžiai gaminami iš 0,5–0,6 mm storio cinkuotos ir polimerais dengtos skardos. Vamzdis susideda iš pavienių grandžių, sumaunamų viena į kitą per 50–70 mm.

Lietvamzdžių ir stogo latakų skerspjūvio plotas turi būti pagrįsti skaičiavimais. 1 kv.m stogo tenkantis lietvamzdžių ar latakų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 1,5 kv.cm. Dažniausiai jis yra 105, 140 ar 215 mm skersmens. Įlajos viršutinės dalies skersmuo turi būti 2–2,5 karto didesnis negu vamzdžio skersmuo. Lietvamzdžiai tvirtinami plieniniais griebtuvais, tvirtai įmūrytais į sieną ir išdėstytais kas 1–1,5 metro. Įlaja prie latakų tvirtinama cinkuotąja skarda. Prie sienos lietvamzdžiai turi būti tvirtinami ne didesniu kaip 2 m intervalu.

Pakabinamieji stogo latakai turi būti pritvirtinti ne didesniais kaip 900 mm atstumais, o nuosvyrieji – ne mažesniais kaip 700 mm atstumais. Visas nutekantis nuo stogo vanduo turi patekti į įrengtą stogo lataką. Jie turi būti pritvirtinti ir įrengti taip, kad slinkdamas nuo stogo sniegas šių latakų nesulaužytų. Stogo latako išorinis kraštas turi būti ne žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos tęsinio. Pakabinamųjų latakų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,28 laipsnio, o nuosvyriųjų – ne mažesnis kaip 2,9 laipsnio. Įrengiant latakus, būtina įvertinti galimas jų deformacijas ir, esant reikalui, įrengti paslankius kompensatorius.

Sniego gaudytuvai šlaitiniuose stoguose turi būti įrengti pagal hidroizoliacinės dangos gamintojo instrukciją arba pagal pastato projekte nurodytus sniego gaudytuvų brėžinius. Gaudytuvus būtina įrengti visų nuolydžių skardiniais ir polimeriniais statybos produktais (čerpėmis, profiliuotais lakštais, plastikinėmis skaidriomis dangomis ir pan.) dengtų stogų atbrailose – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų, taip pat keraminėmis arba betoninėmis čerpėmis, plaušacemenčio ir kitais panašiais statybos produktais dengtų stogų atbrailose, kai stogo nuolydis viršija 30 laipsnių, – virš įėjimų į pastatus ir virš kitų žmonių vaikščiojimo zonų.

Kaip tinkamai įrengti šlaitinį stogą
© Structum nuotr.

Apsauga nuo apledėjimo

Aplinkos temperatūrai svyruojant apie 0 °C, nutekantis vanduo ima šalti. Be to, sniegas, esant tokiai temperatūrai, tampa itin sunkus. Vanduo skverbiasi į stogą ir ten užšąla, gadindamas konstrukcijas. Kad tai nevyktų, rekomenduojama įsirengti apsaugos nuo apledėjimo sistemą. Ją sudaro šildymo kabeliai, valdymo įranga ir įrengimo priedai.

Šildymo kabeliai montuojami ant stogo, į latakus, lietvamzdžius, aplink įlajas. Apsaugos nuo apledėjimo sistemos gali būti įrengiamos bet kokios konstrukcijos stoguose, kur reikia užtikrinti tirpstančio vandens nutekėjimą, esant neigiamai temperatūrai. 

Apsaugos nuo apledėjimo sistema apsaugo nuo varveklių susidarymo ir galimų žmonių sužalojimų, automobilių apgadinimų, leidžia išvengti fasadų erozijos, stogo konstrukcijų, vandens nutekėjimo elementų gadinimo, apsaugo nuo pavojų, kuriuos kelia sniego sankaupos.

Kiti konstruktyviniai reikalavimai

Pažymėtina, kad šlaitiniams stogams, kitaip nei plokštiesiems sutapdintiems, taikomi ir konstruktyviniai šlaitinių stogų elementų reikalavimai, priklausantys nuo šalies regiono. Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Neringos, Palangos, Plungės, Skuodo, Šilutės, Telšių rajonuose šlaitinių stogų karnizai turi būti išsikišę ne mažiau kaip 700 mm, kitoje Lietuvos teritorijoje – ne mažiau kaip 400 mm.

Apšiltintų šlaitinių stogų su vėdinamuoju oro tarpu konstrukcijoje įrengtos garus izoliuojančių ir vėjui nelaidžių statybos produktų jungtys turi būti tarpusavyje suklijuotos arba patikimai sandarinamos kitu būdu. Stogo danga turi būti išsikišusi ne mažiau kaip 40 mm nuo karnizo krašto.

Šlaitinių stogų dangoms įrengti naudojamų statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 150. Stogų konstrukcijoms įrengti naudojamų medinių statybos produktų masinis drėgnis turi būti ne didesnis kaip 20 % ir ne mažesnis kaip 8 %.

Vėdinimas

Neapšiltintų šlaitinių stogų pastogės turi būti natūraliai vėdinamos. Pastogei vėdinti dviejose priešpriešinėse stogo pusėse turi būti įrengtos angos. Angų plotas kiekvienoje pusėje turi būti ne mažesnis kaip 1:500 vėdinamos pastogės grindų ploto.

Vėdinamuose šlaitiniuose stoguose stogo šlaito apačioje (atbrailoje) ir kraige turi būti angos. Šių angų matmenys turi atitikti reglamento 31.2 punkto reikalavimus. Kai vėdinamosioms angoms įrengti naudojamos specialios čerpės arba vėdinamieji kaminėliai, jie gali būti įrengiami antroje eilėje nuo kraigo viršaus arba valminių stogų keterose. Vėdinamuose šlaitiniuose stoguose vėdinamojo oro sluoksnio aukštis turi atitikti reglamento 31.1 punkto reikalavimus.

Pastogių vėdinimas – geriausia priemonė nuo saulės radiacijos. Vėdinamieji stogo elementai apsaugomi nuo vandens garų kondensacijos, ypač stogo vidiniai paviršiai. Ilgiau užsilaikiusi kondensacinė drėgmė, atsirandanti žiemą, gali suintensyvinti stogo detalių koroziją ir sudaryti sąlygas medienos grybeliui augti.

Efektyviai vėdinama tada, kai langas arba specialios angos orui pritekėti išdėstytos kiek galima žemiau (prie karnizo), be to, priešpriešiniuose šlaituose. Kai pastogė gerai vėdinama ir stogas neprateka, stogo medinės konstrukcijos eksploatuojamos labai ilgai (dešimtis ir net šimtus metų).

Visuose šiltuose šlaitiniuose stoguose po banguotos ir profiliuotos skardos, eternito, betoninių, plastikinių, skardos, keraminių čerpių bei po kitomis dangomis virš šiluminės izoliacijos reikia pakloti antikondensacinę plėvelę arba antikondensacinį kartoną, paliekant virš šilumos izoliacijos vėdinamąjį oro tarpą.

Hidroizoliacinės dangos įrengimas

Jei hidroizoliacinės dangos gamintojo dangos įrengimo rekomendacijose nenurodyta kitaip, bituminėmis čerpėmis, banguotais lakštais, lygaus plaušacemenčio arba panašiomis plokštelėmis, čerpėmis, užlankais sujungtais skardos lakštais ir profiliuotos skardos lakštais dengtuose šlaitiniuose stoguose po minėtomis stogo dangomis turi būti įrengtas ištisinis vandeniui nelaidus sluoksnis. Užlankais sujungtais skardos lakštais, profiliuotos skardos lakštais ir skardinėmis čerpėmis dengtuose šlaitiniuose stoguose ištisinis vandeniui nelaidus sluoksnis turi nesiliesti su šiomis stogo dangomis. Vėdinamų šlaitinių stogų tarpas tarp vandeniui nelaidaus sluoksnio ir stogo dangos turi būti vėdinamas išorės oru.

Kaip tinkamai įrengti šlaitinį stogą
© Structum nuotr.

Prielaidos kokybiškam šlaitiniam stogui įrengti. Geroji praktika

Pastato stogą veikia ištisas veiksnių kompleksas: stogo savoji masė, sniego apkrova, laikinoji apkrova, atsirandanti eksploatacijos metu (dėl remonto, sniego valymo ir kt.), vėjo apkrova, kuri gali būti skirtingų ženklų (slėgis ir trauka), be to, atmosferos krituliai (lietus, sniegas, kruša), oro drėgmė, saulės radiacija, teigiamos ir neigiamos temperatūros poveikiai.

Projektuojant ir įrengiant šlaitinių stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą: garus izoliuojančio sluoksnio, termoizoliacinio sluoksnio, vėjui nelaidaus sluoksnio, vėdinamojo oro sluoksnio, hidroizoliacinio sluoksnio, šlaitinio stogo dangos pakloto, šlaitinio stogo dangos.

Atsižvelgiant į stogo konstrukcijas ir naudotus statybos produktus, gali būti įrengiami visi minėti ir kiti būtini sluoksniai arba jų deriniai. 4 paveikslėlyje pavaizduota šlaitinio stogo detalė su bituminių čerpių danga.

Visais atvejais stogo danga turi nepraleisti vandens, būti atspari ugniai, ilgalaikė ir ekonomiška. Lietuvos sąlygomis geriausias gyvenamojo namo stogas yra amžių išbandytas medinės konstrukcijos keturšlaitis arba dvišlaitis stogas su įvairiais jo variantais.

Žurnalas „Structum“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Stogas

Kaip teisingai žiemai paruošti stogą

Stogo paruošimas žiemai yra ne mažiau svarbus nei namo šildymo sistemos sureguliavimas, rašo supersadovnik.ru.

Specialistų patarimai: kaip išsirinkti stogo dangą (8)

Statant namą svarbios ir galutinį rezultatą įtakojančios yra visos jo konstrukcijos dalys: pamatai, sienos, grindys, langai, durys. Tarp visų šių statybos komponentų individualaus namo stogas – nenuginčijamai užima vieną svarbiausių vietų. Jo pasirinkimą dažnai įtakoja tokie faktoriai, kaip: kaina, išvaizda, medžiaga. Pasiteiravome specialistų, kokį stogą geriausia rinktis.

Verčiame palėpę gyvenamąja erdve – svarbiausi etapai

Kad ir kaip romantiškai skamba idėja įsirengti palėpę, pirmiausia reikia įvertinti darbų sudėtingumą ir išlaidas. O jų tikrai bus nemažai – jei palėpė ligi tol nebuvo naudojama, ją reikės apšiltinti, įvesti elektrą, vandenį ir šildymą, numatyti apšvietimą, galbūt teks keisti ir laiptus, taisyti stogo konstrukciją. Taip pat gali tekti aukštinti stogą, nes pasirodys, kad nėra kaip apsisukti, ar įstatyti daugiau langų, nes trūks šviesos.

Kaip išvengti klaidų šiltinant stogą? (9)

Tam, kad išvengtumėte šiluminių pastato nuostolių, labai svarbu teisingai įrengti stogo konstrukciją. Nuo stogo įrengimo didele dalimi priklauso viso pastato šilumos nuostoliai ir energijos suvartojimas. Kuo mažesni stogo konstrukcijos šilumos nuostoliai, tuo mažiau energijos suvartojama namui šildyti arba vėsinti.

Bituminių čerpelių stogas: privalumai ir trūkumai (12)

Rinkdamiesi stogo dangą ir apžiūrinėdami įvairius variantus, greičiausiai prieisite ir prie bituminių čerpių, rinkoje kartais meiliai vadinamų čerpelėmis. Nors jos tradicines čerpes dalinai primena nebent forma, tai jau kuris laikas naudojamas stogų dengimo sprendimas. Ar verta jį rinktis? Reikėtų įvertinti tiek privalumus, tiek trūkumus.

Ar verta įrengti seną palėpę? (1)

Ieškote naujos vietos miegamajam,poilsio ar kitos paskirties kambariui – pažvelkite į viršų. Jei jūsų stogas šlaitinis, greičiausiai turėsite pakankamai vietos palėpei. Teoriškai ją įsirengti dažniausiai yra visiškai įmanoma, tačiau ar verta?

Kuo uždengti pavėsinės stogą? (3)

Šiltėjant vakarams vis dažniau kyla pagunda jais mėgautis pavėsinėje. Tačiau įsirengiant pavėsinę reikėtų gerai pasukti galvą apie jos stogą. Pavėsines statantys specialistai pastebi, kad pasirinkimų, kokia medžiaga uždengti stogą, yra pakankamai nemažai. Tačiau kiekvienas jų turi ir privalumų, ir trūkumų.

Skalūno stogai – savybės, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį (3)

Skalūno danga labiausiai populiari yra Vakaruose, tačiau ir Lietuvoje galima pastebėti namų dengtų šia uoliena. Galbūt ir jūs šiuo metu renkatės stogo dangą? Žinote visas tradicines dangas ir jums kyla klausimas – kodėl ne skalūnas? Štai keletas skalūno dangos aspektų, kuriuos reikėtų žinoti.

Kaip išrinkti stogą savo namams (5)

Nuo natūralių medžiagų, tokių mediena iki dirbtinių medžiagų, tokių kaip bitumas, metalo lakštai - šiais laikais stogo dangų pasirinkimas yra platesnis nei kada nors iki šiol. Nors kiekviena jų turi savo praktinių privalumų ir trūkumų,stogo danga taip pat prideda išskirtinį dizaino elementą jūsų namams. Taigi, kuris tinka jums?

Kaip apželdinti stogą ar namo sieną (3)

Kaip įnešti dar daugiau žalumos į savo gyvenimą? Galbūt viena iš išeičių – apsiželdinti gyvenamojo būsto stogą ar sieną? Šia tema vykusioje parodoje „Namų pasaulis 2016“ pranešimą skaitė Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto daktarė Rėda Bistrickaitė.