Vandens grindinis šildymas: svarbiausi žingsniai jį įrengiant

Ketinate įsirengti grindinį šildymą, bet nežinote, nuo ko pradėti? Pristatome esminius šios šildymo sistemos įrengimo etapus, kurie padės planuojant darbus ir kalbant su specialistais. Beje, būtent į juos pirmiausia reikėtų kreiptis dėl grindinio šildymo projekto parengimo.

Grindinis šildymas – tai alternatyva radiatoriams, kai patalpas šildanti sistema įrengiama po grindimis. Nors anksčiau šiltos grindys buvo siejamos su prabanga, dabar tai laikoma tiesiog efektyviu ir patogiu šildymo būdu, nes taip taupoma energija (reikalinga žemesnė temperatūra), išnaudojama visa patalpos erdvė, nešąla kojos, o vasarą tokia sistema gali ir vėsinti. Tokios grindys gali būti įrengtos bet kurioje patalpoje, nors vyrauja sanitariniuose mazguose, virtuvėse, prieškambariuose. Kitose patalpose, kaip miegamajame, tokias grindis reikėtų derinti su drėkinimo sistemomis, nes grindinio šildymo sistema sausina orą.

Grindinio šildymo sistema laikoma racionaliu pasirinkimu namų savininkams, tačiau ji gali būti įrengta ir butuose, tik pastaruoju atveju tenka įveikti daugiau administracinių kliūčių. Sistemos veikimo principas paprastas: šiluma teka po grindimis išvedžiotais vamzdeliais, elektros kabeliais arba kanalais, pučiant šiltą orą. Taip pat gali būti naudojamas elektrinis kilimėlis, kuris įrengiamas tiesiai po grindų danga.

Geriausiu variantu nuosaviems namams laikomos vandeniu šildomos grindys, nes tokiuose namuose beveik visada būna atskira katilinė. Katilas pašildo vandenį, kuris teka po grindimis išvedžiotais vamzdeliais.

Grindinio šildymo įrengimas – svarbiausi etapai

Grindinio šildymo sistemos įrengimas susideda iš kelių etapų. Pirmiausia paruošiamas pagrindas: įrengiamos juodgrindės (perdanga), klojamas hidroizoliacinis sluoksnis, įrengiama šilumos izoliacija. Tuomet sudedami armavimo tinkleliai ir liejamas betonas. Paskiausiai montuojami vamzdžiai – jie tvirtinami prie armavimo tinklelio plastikiniais dirželiais arba vielute. Taip pat patariama įrengti programuojamus termostatus, kurie padeda taupyti šilumą. Galiausiai, prieš dedant antrą betono sluoksnį, būtina patikrinti, kaip veikia sistema, ar niekur neprateka vanduo, nes vėliau iškilus problemoms gali tekti ją ardyti.

Shutterstock nuotr.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad dėl temperatūrų skirtumo betonas (kuris yra geras šilumos laidininkas) gali trauktis ir plėstis. Vidiniams įtempimams sumažinti gali būti įrengiamos temperatūrinės siūlės, pagamintos iš elastingos izoliacinės medžiagos. Paprastai didesnėse nei 30 kv. metrų patalpose įrengiamos skersinės siūlės, taip pat jei kuri nors siena yra ilgesnė nei 8 metrai. Taip pat jos įrengiamos ties durų angomis.

Nuo betonavimo praėjus 21 dienai galima įjungti šildymo sistemą. Iš pradžių tiekiamas 25 °C temperatūros vanduo ir temperatūra keliama po 5 laipsnius kasdien, kol pasiekiama maksimali – 55 °C temperatūra. Tokia ji išlaikoma 4 dienas, o paskui žeminama po 5 laipsnius, kol atvėsta iki 25 °C. O grindų danga klojama tik atvėsinus grindis iki 20 °C.

Grindų danga – kokia geriausia?

Klojant grindis, betoninis pagrindas turi būti visiškai išdžiūvęs, kitaip jis skeldės ir gadins dangą. Nuo pasirinktos grindų dangos priklauso, kaip greitai bus perduodama šiluma. Šilumai laidžiausia danga – keraminės ir natūralaus akmens plytelės, mažiau laidi – laminatas ir medis, o prasčiausias pasirinkimas šiuo atžvilgiu būtų kiliminė danga.
Tiesa, ekspertai sako, kad toks vertinimas yra sąlyginis – visuomet rekomenduojama rinktis norimą grindų dangą, tik reikia pasidomėti, ar produktas pritaikytas šildomoms grindims, ar įšilęs neskleidžia kenksmingų medžiagų. Šildomų grindų varža neturėtų viršyti 0,15 m² K/W. Taip pat gali prireikti izoliuoti pagrindą, kad šiluma „nepabėgtų“ žemyn arba didinti tiekiamo vandens temperatūrą.

Grindinis šildymas leis maloniai jaustis net ir basomis kojomis, be to, galėsite įgyvendinti visus interjero užmojus – pavyzdžiui, įrengti akmenines grindis kurioje tik norite patalpoje.

Shutterstock nuotr.

Grindinio šildymo projektas – be jo pajudėti neverta

Grindinio šildymo sistemos projektavimą būtina patikėti specialistams, kurie įvertins temperatūrų pasiskirstymą, parinks geriausius sprendinius ir apsaugos nuo šilumos nuostolių.

Prieš rengiant šildymo sistemos projektą reikia žinoti, koks bus šilumos šaltinis, kiek patalpų turės šildomas grindis, kokios bus grindys, jų danga, sienos, durys, langai ir įvairius kitus veiksnius. Svarbu numatyti temperatūros reguliavimo sprendimus, kurie leidžia kiekvienoje patalpoje nustatyti skirtingą temperatūrą.

Projekte turi būti numatoma, kaip išvedžioti šildymo kontūrus. Netinkamai tai padarius, sistema veiks neefektyviai. Tai lemia subtilūs niuansai – kokiu atstumu nutiesiami vamzdeliai, koks jų storis ir tankis skirtingose patalpose vietose. Pavyzdžiui, kontūrai nereikalingi sanitariniuose mazguose po santechnikos įrenginiais, virtuvės baldais, židiniu. O tose vietose, kur prarandama daugiausia šilumos, atstumus tarp vamzdelių reikia sumažinti. Vamzdelių nereikėtų tiesti ir ten, kur numatytos pertvaros, tačiau dažniausiai to išvengti sudėtinga. Tokiu atveju ant vamzdelio uždedamas šarvas.

Įrengiant grindinį šildymą svarbiausia išvengti šių klaidų:

-Nesubalansuotos šildymo sistemos, kai katilas dirba gerai, tačiau grindys įšyla per lėtai ar nepakankamai;

-Neįrengiamos temperatūrinės siūlės;

-Atsisakoma temperatūros reguliatorių.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis