Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos

 (10)
Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.
© Shutterstock

Stogo konstrukcijos neįvertinimas

Stogo šiltinimas – statybų etapas, kurį reikia apgalvoti dar kuriant namo projektą, nes stogo konstrukcija (konkrečiau – gegnės) įtakoja tai, kokias šiltinimo medžiagas reikia rinktis. Renkantis šiltinimo medžiagas, svarbus yra gegnių plotis bei atstumas tarp jų. Jeigu atstumas tarp gegnių yra standartinis – 60 cm (standartinis atstumas tarp gegnių daromas pagal labiausiai paplitusios stogų šiltinamosios medžiagos – mineralinės vatos plotį), tada šiltinimo medžiagų pasirinkimas yra gan platus, tinka: poliuretano putos, ekovata, mineralinė vata. Jeigu atstumas tarp gegnių yra nestandartinis, tinkamų mineralinės vatos plokščių gali ir nebūti. Gegnių plotis įtakoja šiltinimo medžiagų apimtį. Pavyzdžiui, jei gegnės plotis yra nedidelis, reikia rinktis geresnę varžą tačiau mažesnį sluoksnį sudarančias medžiagas.

Netinkamas medžiagų naudojimas

Kiekviena stogo šiltinimui skirta medžiaga turi savų ypatybių, kurias būtina išmanyti prieš imantis darbų. Pavyzdžiui, dirbant su mineraline vata, jokiu būdu negalima jos suspausti, nes suspausta ši medžiaga praranda savo savybes. Rekomenduojama rinktis mineralinės vatos plokštes, kurios būtų ne daugiau kaip 1-2 centimetrais platesnės negu tarpas tarp gegnių (tokios plokštės idealiai priglus ir užpildys tarpus). Jeigu šiltinimui yra naudojama akmens vata, patariama klijais ištepti visą plokštę, arba bent jau gerai ištepti jos kraštus (ne atskirus taškus joje), nes po blogai priklijuota vata lengvai cirkuliuos oras. Šiltinimui poliuretano putomis ir ekovata yra reikalinga speciali įranga, tad be specialistų pagalbos nepavyks apsieiti.

Neteisingai įrengta plėvelė ir oro tarpas

Stogo šiltinimas apima ne tik apšiltinimo medžiagų pasirinkimą ir montavimą. Taip pat labai svarbūs yra plėvelės saugančios nuo vėjo ir užtikrinančios hidroizoliaciją įrengimas bei vėdinimo oro tarpo įrengimas. Renkantis vandens garams laidžią plėvelę reikia atkreipti dėmesį į jos storį, plėvele neturėtų būti storesnė kaip 0,02 m. Virš šios plėvelės, turi būti įrengtas ne mažesnis kaip 50 mm vėdinimo oro tarpas. Įrengiant oro tarpą, reikia pasirūpinti, kad oras laisvai judėtų nuo apačios iki viršaus (angos orui įeiti įrengiamos stogo karnize, o jam išeiti – stogo viršuje, ties kraigu).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?