Specialistai atsako į 10 klausimų apie šildymo katilus

 (2)
Nors nuo tų senų laikų, kai vienintelis šildymo šaltinis buvo malkomis kūrenama krosnis atsirado daug alternatyvių šildymosi ir modernių šildymo priemonių, šildymo katilų gamintojai tikrai nėra nustumti į šešėlį. Maža to, kone kas sezoną pristatomos naujovės leidžia šiai šildymo priemonei išlikti šiuolaikiška ir patrauklia. Tačiau netgi nusprendus namų šilumą patikėti šildymo katilui, iškyla naujų klausimų - kokios rūšies katilą rinktis? Kuo vieni skiriasi nuo kitų? Kurios rūšies kuras brangiausias? Į šiuos ir kitus klausimus atsako ekspertai.
Specialistai atsako į 10 klausimų apie šildymo katilus
© Fotolia nuotr.

Kokie vidutiniai katilų įrengimo ir eksploatavimo kaštai?
Katilai pagal kuro rūšį gali būti skirstomi į kieto arba skysto kuro, dujinius ir elektrinius katilus, egzistuoja ir įvairių katilų variacijų, kaip pavyzdžiui kieto kuro dujų generaciniai katilai. Dalį rinkos užima ir tą pačią funkciją atliekantys šilumos siurbliai.

Sistemos įrengimo kaštai yra vienkartiniai. UAB „Celsis“ atstovo Pavelo Bučelio teigimu, paties katilo kaina, įrengiant visą sistemą nuo nulio, dažnai nesudaro net pusės išlaidų dalies. Jis pateikia pavyzdžių: „Prie kieto kuro katilo reikia kamino, kurio kaina, tarkime, 1000 eurų, katilinės įrangos – vamzdynai, jungtys, vožtuvai kiti prietaisai, kurie kainuoja 1320 eurų, patalpos kurui laikyti, pavyzdžiui, 8 kv.m malkinės, kuri kainuoja, tarkime, 3500 eurų, pačios katilinės įrengimo darbai kainuos apie 590 eurų“, – pasakoja pašnekovas.

Tačiau egzistuoja ir ekonomiškesnių variantų. Įsirengiant dujinį kondensacinį katilą, reikia dūmų šalinimo bei oro padavimo sistemos – 290 eurų, katilinės įrangos – 880 eurų, parengti projektą ir įsirengti vidaus ir lauko dujotiekį – 1470 eurų bei užmokėti už katilinės ir dūmtraukio įrengimo darbus (~ 440 eurų). Granuliniam katilui, kurio kaina 2640 eurų, įrengti reikia kamino – (1000 eurų), katilinės įrangos (vamzdynai, jungtys, vožtuvai kiti prietaisai) , kuri kainuoja 1320 eurų, sausos patalpos kurui laikyti, pavyzdžiui, 6 kv.m ploto, kuri kainuoja apie 2940 eurų. 

Pašnekovas skaičiuoja, kad įvertinus išlaidas, panaši kaina susidarytų įsirengiant šilumos siurblį oras-vanduo su integruotu buitinio vandens šildytuvu – jo kaina apie 5880 eurų, įrengimui reikia freono linijos darbų ir medžiagų - 440 eurų bei atlikti suderinimo darbus (295 eurai). Skirtumas atsispindi komforte – šilumos siurblio nereikia kūrenti ar kitaip juo rūpintis. 

Prieš įsirengiant šildymo šaltinį, būtina įvertinti ir eksploatacijos išlaidas. P. Bučelio teigimu, 120 kv.m ploto šiltai pastatytam namui, per metus reikėtų apie 17 000 kWh šiluminės energijos. Tokiu būdu galima paskaičiuoti, kiek šildymas kainuotų su skirtingais šilumos generatoriais. „Norint apšildyti tokį namą malkomis, nesvarbu kokio gamintojo katilą naudojate, per metus reikėtų apie 11 kub.m. Geresnio kaloringumo malkų kubinis metras kainuoja apie 41 eurą, todėl iš viso malkomis prireiks ~ 453 eurų. Jei norite šildytis dujomis, tokio dydžio namui reikės apie 1650 kub.m dujų, dabartinėmis kainomis jos kainuotų 706 eurus. Jeigu, pavyzdžiui, namo savininkas norėtų apsišildyti granulėmis, dabar jos kainuotų apie 882 eurus. Katilą kūrenant skystu kuru, dyzelinu, kuris šiuo metu atpigęs, per šildymo sezoną tai kainuotų apie 884 eurus. Jeigu žmonės norėtų namus šildyti elektra ir, kadangi bus suvartojama daug elektros, pasirinktų naudingą mokėjimo planą, per metus tai kainuotų 2030 eurų. Dėl to elektra niekas ir nesišildo.Tai, aišku, patogus būdas, bet elektra Lietuvoje yra brangi“,  – situaciją apžvelgia pašnekovas. 

Šildytis šiais laikais galima ne tik katilais. Apsišildyti minėto ploto namą šilumos siurbliu žemė-vanduo, kainuotų apie 582 eurus, o šildantis oras-vanduo šilumos siurbliu, šildymas kainuotų 726 eurus. 

Vienas iš svarbių aspektų, turintiems katilą, kūrenamą kietu ar skystu kuru, yra kuro laikymas. Kuri kieto kuro katilų rūšis vidutiniškai būtų pakankamai efektyvi ir kuras užimtų mažiausiai vietos?

Kuro užimamą tūrį nusako jo kaloringumas – kuo jis kaloringesnis, tuo mažiau užims vietos, pastebi šildymo prekėmis prekiaujančios įmonės „Vilpra“ atstovas Žydrūnas Čereška. „Pavyzdžiui, vidutiniam apie 200 kv.m A energetinio efektyvumo klasės namui, šildymo sezonui vidutiniškai reikėtų apie 20 kub.m malkų, apie 5 tonų anglies, apie 6 tonų medžio briketų ar granulių, apie 3000 litrų skysto kuro. Jeigu vertinti kuro kainą, pigiausia šildytis malkomis, brangiausia – skystu kuru. Kitaip tariant, norintiems pigesnių eksploatacinių kaštų šildymui, reikia skirti daugiau vietos kuro sandėliavimui“, – teigia pašnekovas.

Kuo naudinga akumuliacinė talpa, naudojama kieto kuro katilams? Kada rekomenduojama ją įsirengti?

Kieto kuro katilai kūrenami maksimalia savo galia pasiekia aukščiausią savo deklaruojamą naudingumo koeficientą, tačiau maksimalios galios šildymo sistemai reikia tik pačiu šalčiausiu periodu. Pereinamais periodais katilai yra slopinami ir jų apkrovimas siekia apie 30 procentų visos galios. „Norint pasiekti aukščiausią naudingumo koeficientą, reikia turėti kur atiduoti perteklinę energiją. Akumuliacinės talpos ir yra skirtos sukaupti perteklinei energijai ir esant poreikiui panaudoti ją šildymo sistemai. Taip pat sistemose su akumuliacinėmis talpomis katilai mažiau apsineša dervomis, juos reikia rečiau valyti, pailgėja jų tarnavimo laikas. Šildomose patalpose nesijaučia temperatūrinių svyravimų, rečiau reikia kurenti katilą. Įrengiant kieto kuro katilinę aukšto energetinio efektyvumo namams su žematemperatūre šildymo sistema, ypač rekomenduojama instaliuoti akumuliacinę talpą“, – pataria Ž. Čereška.

Kieto kuro katilai yra gaminami iš ketaus ir plieno. Kokie šių iš kiekvienos medžiagos pagamintų katilų skirtumai? 

Pasak P. Bučelio, pagrindiniai skirtumai yra konstrukcija, ilgaamžiškumas ir kaina. „Dauguma parduodamų ketaus katilų yra paprastos konstrukcijos. Juose dega visas kuras iš karto ir sudega pakankamai greitai. Iš plieno katilai gaminami tuomet, kai norima išgauti įvairias sudėtingas konstrukcijas, kad būtų galima pailginti degimą, nes iš formuoti ketaus kainuoja labai brangiai. Plieniniuose katiluose kuras dega ilgiau nei ketiniuose, iš jo gaminami ir apatinio degimo katilai, generaciniai, žvakės tipo katilai. Priklausomai nuo konstrukcijos, kuras gali degti 2-4 kartus ilgiau nei ketaus katiluose. Tačiau jų kūrenimas yra sudėtingesnis, dažnai juose būna daug įvairios automatikos, todėl jeigu žmogus yra garbaus amžiaus, jam tai daryti gali būti sudėtingiau“, – pasakoja jis. 

Ketaus pusėje stovi ilgaamžiškumas – tokie katilai gali laikyti daug ilgiau, jie nebijo korozijos, todėl pastatę katilą, jį galėsite naudoti ilgus metus. Taip pat ketaus katilai yra maždaug pusantro-du karto pigesni nei plieniniai. Pastarųjų kainą pakelia ir įrengimo reikalavimai – būtinai reikia įrengti nerūdijančio plieno įdėklą į kaminą.

Žvakės tipo katilai – kuo jie pasižymi ir kokie jų privalumai bei trūkumai?

Žvakės tipo katilai pasižymi ilgo degimo trukme didelės kuro įkrovos, dega iki kelių parų. Pagrindinis trūkumas - reikia priprasti prie kūrenimo cikliškumo, nes kiekvieną kartą reikia pridėti pilną kuro ir užkurti iš naujo.

Kuri katilų rūšis reikalauja mažiausiai pastangų šildantis?

Jei rinkdamiesi katilą nesižvalgote vien į jo pigumą, svarbiausiu kriterijumi greičiausiai bus katilo priežiūra – kuo jos mažiau, tuo geriau. „Itin aukštą komforto lygi galima pasiekti įsirengus šilumos punktą, kai šilumą tiekia šilumos tiekėjas, šilumos siurblį, elektrinį šildymą, dujinį katilą, dyzelinu kūrenamą katilą. Vartotojui nereikia arba beveik nereikia skirti laiko šilumos šaltinio priežiūrai.

Vidutinį komforto lygį galima pasiekti įsirengus pusiau automatinį kieto kuro katilą. Lietuvoje populiariausi – medienos granulių katilai. Priklausomai nuo automatizavimo lygio eksploatuojant jiems tenka atlikti šiuos darbus: kas 2 - 7 dienas pripilti bunkerį granulių, išnešti pelenus, valyti degimo kameros šilumokaitį ir panašiai. Taip pat šie katilai itin jautrūs kuro kokybei, o granulės Lietuvoje dažnai būna parduodamos itin prastos. Daugiausia priežiūros reikalauja rankinio pakrovimo kieto kuro katilai. Per dieną reikia reikia 1-4 kartus eiti pakrauti katilą kuru. Dažnai reikia išnešti pelenus, valyti katilą ir taip toliau. O jei šildomasi dujomis ir katilas teisingai suprogramuotas, galima prie jo net neiti, gal tik vieną kartą per metus, atliekant profilaktiką“, – pastebi P. Bučelis. 

Tiek kieto kuro, tiek dujų kondensaciniai katilai yra kūrenami kietu kuru, skiriasi tik jo panaudojimas. Kas lemia, kad dujų kondensaciniai yra efektyvesni?

Kai deginate kietą kurą, labai sunku dozuoti šilumą. Ši problema daug ryškesnė kieto kuro katiluose. „Sukrovėte krūvą malkų, jas uždegėte, tačiau jei jums po to šilumos nebereikia, netgi nutraukus oro padavimą, anglys atiduos daug šilumos. Šiuolaikiniai gamintojai stengiasi, kad degtų dalis, o ne visas kuras iš karto. Dujų generaciniai katilai pasižymi viena iš pažangiausių konstrukcijų tarp kieto kuro katilų. Juose kietas kuras dedamas į viršutinę kamerą, kurioje yra generuojamos degios dujos, kurios vėliau sudeginamos apatinėje degimo kameroje. Būdamas viršutinėje kameroje, kuras gauna ribotą kiekį deguonies ir negauna tiesioginės liepsnos. Tokiu būdu galima prailginti jo degimo laiką, o tai užtikrina aukštą degimo koeficientą. Todėl kuras dega maksimaliai ilgai ir yra sudeginamas švariausiai“, – paaiškina P. Bučelis. 

Koks kondensacinių dujinių katilų veikimo principas ir kuo jie pranašesni už įprastinius (atmosferinius) dujinius katilus?

„Kondensaciniuose katiluose degimo kameros ir šilumokaičio sistema įrengta taip, kad dėl temperatūros skirtumų išsiskiria didelis kiekis kondensato, kuris dalį savo energijos perduoda per šilumokaitį grįžtančiam iš šildymo sistemos skysčiui. Dėka to pasiekiamas aukštesnis naudingumo koeficientas lyginant su tradiciniais katilais“, – atsako Ž. Čereška.

Ar elektrinis katilas gali pilnai atstoti tradicinį kieto kuro katilą šildant didesnį namą? Ar yra variantų, kai rinktis elektrinį katilą yra neekonomiška? 

Elektriniai katilai gali daug – techniškai jie yra pajėgūs apšildyti labai didelius plotus. Galia ši technologija nenusileidžia kitų rūšių katilams. Priežastis, kodėl elektriniai katilai iki šiol nepakeitė kitų kuro rūšių - tai neekonomiška. „Šiaurės šalyse, kur yra daug hidroelektrinių, o elektra pigi, tokie sprendimai yra populiarūs. Lietuvoje elektros kaina yra didelė, ir nors elektriniai katilai pilnai gali atstoti šildymo katilus, žmonės paprastai jų neįsirenginėja, nes brangi jų eksploatacija“, – pasakoja P. Bučelis.

Kaip per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė katilų valdymo automatika ir kiek valdymas lemia katilų efektyvumą? Ar yra galimybių naujoviškos automatiką sprendimus pritaikyti senesnio tipo katilams?

„Valdymo automatika per pastarąjį dešimtmeti patobulėjo ženkliai, atsirado galimybės katilus valdyti nuotoliniu būdu, taip pat gamintojai integravo daug papildomų funkcijų, pavyzdžiui atostogų režimas, vakarėlio režimas ir kita. Valdymo automatikos dėka galima papildomai sutaupyti nuo 10 iki 15 proc. kuro išlaidų. Taip pat yra gamintojų kurie gamina universalius valdiklius, kuriuos galima pritaikyti ir senesnės gamybos katilams“, – apibendrina Ž. Čereška.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.