Šilumos izoliacija: stiklo vata ar poliuretano putos?

 (79)
Stiklo vatos izoliacija yra žymiai pigesnė negu poliuretano putų izoliacija, tačiau ji taip pat yra mažiau efektyvi, ypač labai šaltomis sąlygomis. Stiklo izoliacija yra labiausiai paplitusi šilumos izoliacija. Poliuretano putų izoliacija užima mažesnę rinkos dalį, tačiau jų populiarumas didėja. Tačiau, jei apšiltinti stiklo pluošto izoliacija galite pats, norėdami apšiltinti poliuretano putomis, teks kviestis profesionalą.
Šilumos izoliacija: stiklo vata ar poliuretano putos?
© Shutterstock nuotr.

Kaip tai veikia?

Šilumos perdavimas per stiklo pluoštą susilpnėja, nes stiklo dalelytės sulaiko orą. Sukuriamas izoliacinis efektas ir lėtėja šilumos cirkuliacija tarp paviršių.

Purškiamosiose putose yra polimerų - poliuretano. Išpurkštas produktas plečiasi maždaug 100 kartų ir sukietėja į vientisą masę. Tokiu būdu užpildomi visi laisvi oro tarpai.

Purškiamos izoliacijos (termoputų) tipai

Galimi du tipai: atvirųjų porų ir uždarųjų porų putos (arba pusiau kietos termoputos ir plastiškos šiltinimo putos). Kiekviena rūšis turi ir privalumų, ir trūkumų.

Plastiškosios putos pasižymi tuo, jog jos užpildo visus plyšelius ir tarpelius, tačiau struktūriškai yra minkštesnės, lankstesnės negu pusiau kietos putos – kurios yra daug tvirtesnės. Pusiau kietos putos geriau išlaiko savo formą, atsparesnės slėgiui ir geriau sulaiko šilumą. Jei putos nebus veikiamos išorinių veiksnių, nėra būtina, kad būtų ypatingai tvirtos, o piniginė nėra labai jau perpildyta – rinkitės plastiškas termoputas.

Tačiau patalpoms, kur reikalinga stipresnė izoliacinė apsauga, kur bus stipresni išoriniai veiksniai – galimas oro, vandens sąlytis, o taip pat svarbi ir dekoratyvioji remonto pusė – negailėkite pinigų ir rinkitės pusiau kietas termoputas.

Kadangi lanksčiųjų termoputų galiojimo, veikimo laikas yra trumpesnis, jų yra gaminama įvairių tankių ir savybių. Tankis yra tiesiogiai susijęs su izoliacine verte. Jis matuojamas kubiniais metrais. Lanksčiųjų termoputų svoris yra 6-9 kg/m3, o varža – apie 2,7-5,4, priklausomai nuo sluoksnio storio. Pusiau kietų termoputų tankis būna dvigubai didesnis. Todėl šios putos gali ir dekoratyviniu atžvilgiu puikiai pasitarnauti, ir šiluminė varža yra daug didesnė.

Rinkdamiesi visuomet pagalvokite, ką apšiltinate, ir kurios putos bus tinkamiausios – paskaičiuokite šiltinamos detalės tankį, ir, jei jis didesnis už atvirųjų porų (plastiškų) putų tankį – be abejo, jau šios putos nebeatliks tvirtinamosios funkcijos. Tokiu atveju tiks kietesnės putos: jos ir sustiprins, ir papuoš, ir puikiai atliks termoizoliacinę funkciją. Kai kurios kietosios putos yra ypatingai didelio tankumo, todėl gali būti dažomos, imituojant medį ar marmurą.

Kainų skirtumas sąlygotas ne tik sudedamųjų putų dalių, bet ir naudojimo būdo. Lanksčiąsias putas galima paprastai užpurkšti naudojant pigias priemones. Šios putos padengia didesnį plotą, yra lengvesnės (nes mažesnio tankio – retesnės). Kietosios putos daugiau sveria, reikia kruopščiai atitaikyti reikiamą putų pūtimo slėgį, todėl jų naudojimas yra brangesnis. Tačiau nebūtinai vienas metodas yra visuomet brangesnis – gerai pasiskaičiuokite prieš rinkdamiesi.

Purškiamos putos ir stiklo vata: efektyvumas

Stiklo vata ne visiškai sulaiko visą šilumą. Vidutiniškai maždaug 30 proc. šilumos vistiek yra prarandama. O jei dar ir nevykusiai suklotas apšiltinimas, paliekant tarpų tarp tvirtinimo elementų ar kitų įrenginių – prarandama dar daugiau šilumos.
Purškiamos putos užpildo visus tarpelius ir yra puikiausias užtvaras šilumai sulaikyti. Tai daug efektyvesnis būdas nei stiklo pluošto danga,o tuo pačiu putos turi ir didesnę šiluminę varžą.

Šiluminė varža

Kuo didesnė gaminio šiluminė varža, tuo daugiau šilumos jis sulaiko. Statybinės normos reikalauja, kad sienos turėtų ne mažesnę varžą R=5 m2 K/W. Namai paprastai šiltinami priemonėmis, kurių varža 10-40 (10 cm. sluoksniui). Paprastai purškiami keli sluoksniai.

Kaip teisingai purkšti termoputas

Purškiamos izoliacinės putos sudarytos iš dviejų dalių: A (izocionato) ir B (dervos). Šie du komponentai yra lėtai pašildomi ir, veikiant aukštam slėgiui, perduodami į purkštuvą, kur sumaišomi ir purškiami ant paviršiaus. Tokiu būdu sumaišyti nesuputoję komponentai plonu sluoksniu padengia paviršių. Po 1–3 sekundžių prasideda reakcija ir staigus (iki 100 kartų) putų apimties augimas. Po to putos sustingsta ir tokiu būdu formuojama monolitinė šilumos izoliacijos danga. Izoliuojamas paviršius padengiamas mišiniu naudojant specialią purškimo įrangą, kuria naudojasi specialistai.

Kaip teisingai apšiltinti stiklo vata

Apšiltinimo vata dažniausiai būna ritiniuose, tad ją reikia susikarpyti reikiamo dydžio gabalais. Siekiant geriausios izoliacijos, labai atidžiai išmatuokite dydžius – kad vėliau neliktų neuždengtų tarpų. Apskaičiuokite visus vamzdžius, kitą įrangą, pamatuokite, kur ir kiek reikės nukirpti. Be abejo, tai užims laiko. Tačiau pats šiltinimo procesas nebus toks ilgas ir sudėtingas, neprireiks ir specialisto pagalbos. Nors specialisto patarimas niekada neprošal, tačiau šiuo atveju galėsite išsiversti ir be jo.

Stiklo vata gali dirginti gerklę ir odą, todėl prieš imantis darbų užsidengite, apsisaugokite: dėvėkite specialią kaukę (jų yra pirkti statybinių prekių parduotuvėse), kepurę, apsimaukite pirštines, būkite su marškiniais ilgomis rankovėmis bei būtinai užsidėkite apsauginius akinius.

Kaina: stiklo vata ir purškiamos termoputos

Vidutiniškai purškiamos putos yra 2-3 kartus brangesnės. Tačiau nepamirškite ir įsivertinkite, kiek jos yra efektyvesnės, kiek daugiau šilumos sulaiko, negu stiklo vata. Jos taip pat ir universalesnės, jomis galima lengviau apšildyti sunkiai prieinamas vietas.

Kaip jau minėta, ne tik pačios putos, kaip produktas, yra brangesnės – brangesnis ir darbas. Nepatyręs savamokslis sunkiai susidoros su šia užduotimi tinkamai. Tad – kainuos ir specialisto paslaugos. Tačiau tokiomis klimato sąlygomis, kaip Lietuvoje, skaičiuojant šildymo sąnaudas, putų izoliacija turėtų atsipirkti per 5-7 metus.

Poveikis sveikatai

Izocionatai, esantys putose, dirgina akis, plaučius, skrandį, gali sukelti odos bėrimus ir uždegimą. Todėl dirbant būtina dėvėti specialius drabužius, mūvėti pirštines, užsidėti kaukę, apsauginius akinius. Per daug prisikvėpavus izocionatų, galimi astmos priepuoliai – tai gali atsitikti specialistams, kurie dažnai dirba tokį darbą. Nesisaugant, neatidžiai dirbant, ligos ūmėja. Negydoma liga gali pakenkti plaučiams. Putos yra visiškai nekenksmingos ir netoksiškos, kai sukietėja. Dujas skleidžia putos tik purškimo ir kietėjimo procese.

Labai svarbu, kad putų komponentai būtų sumaišyti tiksliomis proporcijomis, kitaip dujos gali kenkti net ir sukietėjus putoms.Stiklo vata dirgina akis, odą, kvėpavimo takus, gali sukelti dusulį, gerklės skausmą, užkimimą.Būtina naudoti visas apsaugines priemones.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Dažna situacija: šildomame name žiemą yra neapsakomai šalta. Kodėl?

Nesandarus namas leidžia vėjais Jūsų pinigus. Pažįstama situacija?

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.