Kas kaltas dėl sisteminių šildymo problemų?

 (2)
Jei šildymo sistema nebuvo tinkamai sureguliuota arba neveikia taip, kaip turėtų, jūs ne tik patiriate daugiau išlaidų, bet ir prasčiau jaučiatės. Atlikus šildymo sistemos auditą, daugelį problemų galima išspręsti.
© Shutterstock nuotr.

Netinkama buto temperatūra – didesnės problemos dalis

Daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms neretai tenka patirti dviejų rūšių nepatogumus – šaltį ir karštį. Jei namuose būna per karšta, tenka dažnai vėdinti patalpas – tai labai neekonomiška, be to, rizikuojate peršalti. Jei namuose per vėsu – šąlate ir nesijaučiate maloniai. Optimali vidaus patalpų temperatūra turėtų siekti 18–21 °C.

Šios problemos priežastis gali būti išbalansuota šildymo sistema, kai radiatoriai butuose šyla nevienodai. Ji būdinga senos statybos daugiabučiams. Jei problema liečia ir jūsų kaimynus, ją išspęsti padės balansiniai ventiliai, kurie užtikrins tolygų šilumos pasiskirstymą. Kitos dažnos priežastys – suskilinėjusios sienos, nesandarūs langai, užkimšti radiatoriai arba nesąžiningi gyventojai, kurie sumontuoja papildomus radiatorius ir vagia visam namui skirtą šilumą.

Jeigu temperatūra žemesnė, nei reikalauja higienos normos, patariama kreiptis į namą administruojančią bendrovę arba į namo bendrijos pirmininką – jie privalo sureguliuoti temperatūrą.

Ką daryti, kai šalta renovuotame bute, skaitykite čia: Šalta renovuotame bute? Galbūt kalti ne radiatoriai

Kas kaltas dėl sisteminių šildymo problemų?
© DELFI / Domantas Pipas

Temperatūros svyravimai skirtingose patalpose

Netinkama temperatūra neretai kankina ir naujų būstų savininkus, įsirengusius naujas šildymo sistemas. Taip nutinka dėl to, kad termoreguliatorius įrengiamas vienoje namo patalpoje ir šiluma po kambarius paskirstoma netolygiai. Juk kiekvienas kambarys įšyla skirtingai – tarkime, pakūrus svetainėje židinį, šildymas išjungiamas ir dėl to smarkiai krenta kitų kambarių temperatūra. Patalpos įšyla ir atvėsta skirtingu metu, tad kol vienose būna šilta, kitose gali būti per vėsu.

Išeitis būtų įrengti zoninę šildymo valdymo sistemą. Ji sudaro sąlygas efektyviai reguliuoti temperatūrą atskiruose kambariuose.

Netolygi vandens cirkuliacija

Įsirengusieji grindinį šildymą kartais susiduria su problema, kad grindys įšyla nevienodai. Taip nutinka keletu atveju. Kartais būna neteisingai sumontuoti vamzdžiai arba kontūrui panaudotas per ilgas vamzdis. Tokiu atveju reikėtų subalansuoti kolektorių, t. y. sumažinti vandens srautą, tekantį į trumpesnius kontūrus, ir padidinti tą, kuris teka į ilgesnius.

Didesnė bėda – kai užlaužiami arba perspaudžiami grindinio šildymo vamzdžiai. Tuomet dažniausiai tenka ardyti grindis.

Taip pat pasitaiko, kad vamzdžiuose dėl nesandarios sistemos būna oro. Tai galima išspręsti paprastai: užsukus visus kitus ventilius palikti atsuktą tik tą, kuriame kilo problema, ir paleidus didelį vandens srautą orą išstumti.

Apskritai, specialistų teigimu, vienas svarbiausių ir sudėtingiausių dalykų įdiegiant šildymo sistemą yra tinkamai ją sureguliuoti – o tai gali padaryti tik kvalifikuoti meistrai. Nustačius problemų priežastis iki pasibaigiant šildymo sezonui, galima užkirsti joms kelią ateityje ir mėgautis šiluma, kuri kaulų nelaužo.

Kas kaltas dėl sisteminių šildymo problemų?
© Shutterstock nuotr.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?