Ką reikia žinoti kūrenant akmens anglimi

 (53)
Šiandien, kai siekiame gyventi kuo švariau ir draugiškiau gamtai, šildymas akmens anglimi gali skambėti kaip praeito amžiaus pasirinkimas. Vis dėlto, tai galioja nebent teoriškai - gera dalis žmonių, savo namuose ir šiandien nesušąla tik dėka šios kuro rūšies ir sprendžiant iš pasaulinės anglies rinkos situacijos, ji dar toli gražu neketina mūsų palikti.
Ką reikia žinoti kūrenant akmens anglimi
© Shutterstock nuotr.

Kūrenimo anglimi privalumai.

* Anglis pasižymi labai dideliu kaloringumu (paprastai pasakius, kaitringumu). Tai reiškia, kad užtenka mažiau anglies išgauti daugiau šilumos. Palyginimui, medžio granulių kaitringumas gali siekti iki 4200 kcal/kg, o vidutinis anglies kaloringumas prasideda maždaug ties 6000 kcal/kg riba. Kaitriausios rūšies malkų kaloringumas gali siekti apie 2500 kcal/kg. Tai reiškia, kad jums reikės mažesnės erdvės sandėliavimui bei mažiau kartų kurti katilą.
* Palyginimui su malkomis, jų nereikia papildomai paruošti, užtenka tik laikyti sausai.
* Bene geriausias kainos ir kaloringumo santykis.

Kūrenimo anglimi trūkumai

* Jas reikia kūrenti - šiandien, kai yra automatinių šildymo būdų, kur tereikia pasukioti valdiklį, rankiniai kūrimo būdai nereto matomi kaip trūkumas.
* Nešvarus kūrenimo būdas – anglies dalelės yra lakios, be to, palaidas anglis reikia kažkur sandėliuoti, o metai iš metų vienoje patalpoje laikant anglis, vėliau norint ją išvalyti reikės gerokai padirbėti. Tiesa, reikėtų paminėti, kad anglių granulių, anglies dulkių tiekėjai bei kai kurių rūšių tradicinės anglies tiekėjai siūlo kiek patogesnius sprendimus ir savo produkciją fasuoja maišuose.
* Apskritai vienas peleningiausių kūrenimo būdų - po kūrenimo dažnai reikia valyti katilą, mat lieka iki 12 proc. pelenų.
* Dažniau apsitraukia dūmtraukiai.
* Neekologiška – anglis yra iškastinis kuras

Anglies katilų gamintojai gerai supranta, jog esant gana pozityviam požiūriui į žaliąsias technologijas, konkuruoti jie turi siūlydami kuo didesnį patogumą. Tad naujoviškuose ar specializuotuose anglies katiluose šias problemas stengiamasi įvairiais sprendimais sumažinti ir netgi neutralizuoti, tačiau bendri trūkumai, ypač lyginant su kitomis energijos rūšimis, daugiau mažiau išlieka.

Tinka ne bet koks katilas. Anglį geriausia kūrenti tam pritaikytais katilais. Jų degimo kamera ir pakura būna mažesnių išmatavimų, tiesa, daugelis gamintojų nedraudžia tokiame katile deginti ir sausas malkas, tik tokiu atveju, katilo efektyvumas būna mažesnis nei kūrenant anglimis.

Tačiau nevertėtų daryti atvirkščiai - jei katile, skirtame tik malkoms deginti, deginamos anglys, jos gali gerai įšilti sukeldamos pavojų katilo, dūmtraukio, o vėliau ir visos šildymo sistemos būklei.

Anglies pasirinkimas.

Vis dėlto, nereikėtų sumesti visos anglies į vieną krūvą. Kai kurios jos rūšys yra pranašesnės už kitas.

Besirinkdami galite išgirsti tokių terminų kaip plauta ar sijota anglis. Sijota akmens anglis - pagal frakciją gamykliškai suskirstyta akmens anglis. Nereikės kastuvu semti didelių gabalų kartu su keletu mažų. Plauta akmens anglis - nuo priemaišų gamykloje atskirta akmens anglis. Toks sprendimas reiškia, kad tame pačiame kiekyje bus daugiau grynos, degios anglies, švariau kūrensis katilas. Žinoma, abiem šiais būdais apdirbtos anglys yra brangesnės už paprastas.

Kūrenimui skirta akmens anglis nėra tik juodi gabalai. Ši kuro rūšis gali turėti ir kitas formas. Viena iš jų - anglies granulės. Tai itin mažos frakcijos (iki 25 mm) susmulkinta ir plauta anglis, kurią galima kūrenti granuliniuose katiluose. Anglies dulkės - dar mažesnės frakcijos (paprastai iki 5 mm) kūrenimui skirta anglis, fasuota maišuose.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.