Ką reikėtų žinoti apie šildymą infraraudonaisiais spinduliais?

 (18)
Prieš keletą metų šalies rinką užplūdę infraraudonųjų spindulių šildytuvai ir šildymo plokštės taip ir nerado kelio į individualius gyvenamuosius namus, o juolab butus. Nors lengva ranka nurašyti šio šildymo būdo nereikia, verta atkreipti dėmesį į pagrindinius tokio šildymo privalumus ir trūkumus.
Ką reikėtų žinoti apie šildymą infraraudonaisiais spinduliais?
© Shutterstock nuotr.

Deklaruoja gausybę privalumų

Infraraudonųjų spindulių šildymo plokščių ir šildytuvų gamintojai deklaruoja gausybę įvairiausių privalumų. Pirmiausia, ekonomiškumą. Infraraudonųjų plokščių pardavėjai akcentuoja, kad įsirengti tokią šildymo sistemą nėra brangu. Jei geoterminio šildymo sistema su įrengimu vidutinio dydžio namui kainuoja apie 9 tūkst. eurų, o padoresnis granulinis šildymas – 6 tūkst. eurų, tai šildymo plokštės su įrengimu atsieitų apie 3 tūkst. eurų.

Be to, kaip ir bet kurių kitų šildymo sistemų gamintojai ir pardavėjai, infraraudonųjų spindulių šildymo plokštėmis prekiaujančių bendrovių atstovai teigia, kad tai itin pigus šildymo būdas. Skaičiuojama, kad standartinių A klasės energetinio naudingumo patalpų šildymas, palaikant 21 laipsnio temperatūrą, turėtų kainuoti apie 2 litus už kvadratinį metrą, B klasės – 3 litus, C klasės – 5-6 litus. Deklaruojama, kad šis šildymo būdas padeda sutaupyti iki 50 % energijos.

Ekonomiškumas esą atsiranda dėl šildymo sistemos veikimo principo: sistema šildo ne orą, o paviršius – baldus, sienas ir taip toliau. Taigi patys daiktai tampa radiatoriais, šilumos kaupikliais. Nemažas šių sistemų privalumas tas, kad plokštės užima mažai vietos (jų storis nesiekia nė 3 centimetrų). Kadangi šildymui naudojama elektra, nereikia vamzdynų, katilinės, kuro saugojimo patalpos, kaminų ir t.t. Daug priežiūros šios plokštės taip pat nereikalauja.

Kadangi plokštės šildo ne orą, o paviršius, sienos išlieka sausos, todėl patalpose nesiformuoja pelėsis. Daugelyje tvarkingai įrengtų būstų, beje, pelėsis ir šiaip nesiformuoja. Kita vertus, nemažas privalumas tas, kad visiškai eliminuojama oro cirkuliacija, o tuo pačiu ir dulkių bei bakterijų sklandymas patalpoje.

Dalis prekybininkų privalumu laiko ir tai, kad kraustantis tokią šildymo sistemą galima išsivežti su savimi. Negali sakyti, kad tai ne tiesa, tačiau klausimas ar tai toks didelis privalumas, dėl kurio vertėtų rinktis būtent tokią šildymo sistemą.

Ką reikėtų žinoti apie šildymą infraraudonaisiais spinduliais?
© Shutterstock nuotr.

Baimės dėl sveikatos

Taigi kodėl būdamos tokios visapusiškai geros infraraudonųjų spindulių šildymo plokšės ir šildytuvai neprasibrovė į lietuvių namus, į šalį pastumdamas tradicinius šildymo sprendimus? Atsakymas paprastas – dėl galimo poveikio sveikatai.

Beje, kai kurie vartotojai nemato skirtumo tarp infraraudonųjų ir ultravioletinių saulės spindulių. Taigi infraraudonųjų spindulių diapazonas yra artimas saulės spinduliavimui ir iš esmės nėra kenksmingas žmogaus sveikatai. Patys gamintojai pasakoja, kad infraraudonieji spinduliai ne tik, kad nedaro žalos, bet ir daro teigiamą poveikį sveikatai – padeda organizmuo įsisavinti vitaminą A, suaktyvina kraujo sistemos aktyvumą, pagerina medžiagų apykaitą. Visgi specialistai tokias deklaracijas vertina skeptiškai.

Kita vertus, skeptikai pataria nepamiršti ir akivaizdžių tokios šildymo sistemos trūkumų. Infraraudonųjų spindulių šildymo plokštės esą tinkamos rečiau lankomų patalpų (kavinių, parduotuvių) ar atviros teritorijos šildymui, tačiau tokių sistemų nepatartina diegti gyvenamuosiuose namuose, nes pabuvus ilgiau imamas justi nuovargis, oda gali išsausėti, kilti kitų problemų.

Norintiems įsitikinti, kad tai ne išganinga sistema, specialistai siūlo užsukti į kavinę, kurioje įdiegtas toks šildymas (net Lietuvoje tokių yra nemažai) ir kurį laiką pasėdėti. Pajusite, kad šonas, kuriame yra plokštė, šyla, o kitas – šąla. Taigi sėdint namuose ant sofos, greičiausia pajusite nepageidaujamą spindulinio šildymo efektą.

Be to, ne tik pašnibždomis, bet ir viešojoje erdvėje patys pardavėjai pataria infraraudonųjų spindulių šildymo plokštes naudoti kaip papildomą sistemą, kuria galima pakeisti granulinį, geoterminį ar dujinį šildymą. Kita vertus, įsivaizduokite, kad šaltą žiemą dingsta elektra, o Jus šildo tik toks šildymas. Gali būti nesaldu.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.