Ką daryti, kad investicijos į energinį efektyvumą atsipirktų

 (1)
Ketinantiesiems statyti naują pastatą dažnai kyla klausimas, kaip energijos taupymas susijęs su energiškai efektyvaus (ar net pasyvaus) namo įrengimo sąnaudomis. Tačiau Lietuvoje teikiama pernelyg mažai informacijos apie energiškai efektyvius pastatus ir jų statybos kainas .
Ką daryti, kad investicijos į energinį efektyvumą atsipirktų
© Shutterstock nuotr.

Sutaupyti galima laikantis projektavimo reikalavimų

Pagal statybos techninį reglamentą STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, mažai energijos naudojančiais pastatais laikomi pastatai, atitinkantys B, A ir A+ energinio naudingumo klases. Energijos beveik nenaudojančiais pastatais laikomi pastatai, atitinkantys A++ energinio naudingumo klasę. Tai yra labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba yra labai mažas. Didžiąją šiuose pastatuose sunaudojamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją. Mažai energijos naudojančių pastatų bendras metinis šilumos poreikis neviršija 85 kWh/m2.

Lietuvoje energiškai efektyviu laikomas toks pastatas, kuriame energijos poreikiai yra santykinai maži, energija paskirstoma racionaliai, o dalis arba visa energija gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, t. y. neatsinaujinantys energijos šaltiniai naudojami minimaliai arba visai nenaudojami.
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovo Raimondo Bliūdžiaus, reikalavimai šiems pastatams įsigalios atitinkamai nuo 2016, 2018 ir 2021 metų.

Pagal reglamentą, projektuojant mažai energijos naudojančius B energinio naudingumo klasės pastatus, turi būti įvertinta šių pastato rodiklių atitiktis reikalavimams:
1) pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių;
2) skaičiuojamųjų energijos sąnaudų pastatui šildyti;
3) pastato kvalifikacinio rodiklio C vertės.

Projektuojant A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatus, turi būti įvertinta šių pastato rodiklių atitiktis reikalavimams:
1) pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių;
2) skaičiuojamųjų energijos sąnaudų pastatui šildyti;
3) pastato sandarumo;
4) mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija techninių rodiklių;
5) pastato kvalifikacinio rodiklio C vertės.

Taip pat svarbu, kad pastatas būtų kompaktiškos formos (sumažintas šilumai laidžių paviršių plotas), atitvaros būtų gerai apšiltintos ir sandarios, o konstrukcijos rūpestingai sudurtos, taip sumažinant šiluminių tiltelių skaičių, kad per pastato langus būtų gaunama daugiausia saulės ir t. t. Svarbu, kad būtų įrengta vėdinimo sistema su šilumogrąža, taip pat reguliuojama šildymo sistema, kad būtų galima laikinai apšiltinti langus naktį, naudojant langines, žaliuzes ar storas užuolaidas.

Be to, mažai energijos naudojančiuose pastatuose turėtų būti aktyviai naudojama saulės ir vėjo energija (vandens šildymas saulės kolektoriais, saulės fotoelementai ar vėjo jėgainė elektros energijai, šilumai gaminti), taip pat taupiai naudojama elektra (A ar aukštesnės klasės buitinė įranga, energiją taupančios lemputės, maksimalus natūralaus apšvietimo naudojimas ir kt.).
Laikantis šių principų, panašiomis į Lietuvos klimato sąlygomis galima sutaupyti 33–67 % patalpoms šildyti reikalingos energijos. Konkretūs energijos sąnaudų pastatui šildyti ir eksploatuoti reikalavimai priklauso nuo pastato ploto ir paskirties.

Ar investicijos atsipirks?

R. Bliūdžiaus nuomone, tiesioginės sąsajos tarp energijos taupymo ir energiškai efektyvaus namo įrengimo sąnaudų nėra. Atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato statybos kaina priklauso nuo galimybių pasigaminti ir naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, taip pat pastato atitvarų apšiltinimo, inžinerinių sistemų naudojimo efektyvumo.

Vidurio Europos šalyse nurodomas kainos padidėjimas nuo 5 iki 15 %, palyginti su kokybiškai pastatytu tradiciniu pastatu. Pasyvaus pastato koncepcijos namas patenka tarp A ir A+ klasės pastatų, o jo kainos padidėjimas, palyginti su kokybiškai pastatytu tradiciniu pastatu, neturėtų viršyti 10 %.

Pasak KTU Statybos ir architektūros fakulteto Pastatų energinių sistemų katedros asistentės, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertės Jurgitos Černeckienės, į šį klausimą atsakyti pateikiant konkrečius skaičius sudėtinga. Tačiau bendrosios tendencijos rodo, kad energiškai efektyvaus pastato statyba yra brangesnė – daugiau reikia investuoti į pastato atitvaras, montuojamos brangesnės ir labiau automatizuotos inžinerinės sistemos, diegiamos atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo sistemos ir t. t. Žinoma, vertinti pastato kokybę tik pagal jo statybos kainą būtų didelė klaida – tai galima palyginti su automobilio pirkimu nepasidomint jo degalų sąnaudomis. Pastato eksploatacijos išlaidos nekilnojamojo turto pirkėjui ar investuotojui turi būti tokios pat svarbios kaip pastato vieta, jo estetika ar funkcionalumas, juo labiau kad minėtieji kriterijai ir pastato energinis efektyvumas vieni kitiems neprieštarauja. Juk pastatas naudojamas daugybę metų, o jo eksploatacijos išlaidos sudaro ženklią pastato gyvavimo ciklo sąnaudų dalį. 

Renovacija nėra visagalė

Lietuvoje įsibėgėjant pastatų atnaujinimo procesui, svarbu žinoti, ar įmanoma senos statybos pastatą paversti energiškai efektyviu. Ir kiek renovacija priartina senus pastatus prie taupaus energijos naudojimo.

R. Bliūdžius teigia, kad seno pastato atnaujinimas gali būti labai įvairus, dažniausiai tai priklauso nuo pastato paskirties ir vietos kainos. Jeigu senas pastatas stovi prabangioje vietoje, komerciškai apsimoka jį atnaujinti, paliekant tik pamatus ir laikančiąsias sienas. Taigi nelieka jokių apribojimų aukščiausios energinio naudingumo klasės reikalavimams pasiekti. Kitais atvejais energijos taupymas po renovacijos priklauso nuo esamo pastato būklės (kuo prastesnis pastatas, tuo daugiau energijos galima sutaupyti po atnaujinimo), techninių galimybių (jei pastatas priskirtas paveldui, neleidžiama keisti fasado), ekonominių sprendimų (didelis pastato moralinis ir funkcinis nusidėvėjimas lemia lėtą investicijų grąžą). Lietuvos ir kitų šalių daugiabučių namų renovacijos patirtis rodo, kad pastate, kuriame prieš atnaujinimą nebuvo naudotos dalinės energijos sąnaudų mažinimo priemonės, šias sąnaudas galima sumažinti du kartus. Jeigu jau anksčiau panaudotos energijos taupymo priemonės, bendrosios energijos sąnaudos dar sumažės, tačiau ne tiek. Prie šios vertės visada reikia pridėti geresnes pastato patalpų mikroklimato sąlygas ir pastato rinkos vertės padidėjimą.

J. Černeckienės nuomone, seną pastatą paversti energiškai efektyvesniu tikrai galima. Mažai energijos naudojančiu – ne visada. Pastato energinį efektyvumą lemia ir pastato architektūra, o jos keitimas senos statybos pastatuose dažniausiai neįmanomas. Atnaujindami negalime pasukti pastato palankiausia pasaulio šalių kryptimi, ne visada galime įdiegti naujausias inžinerines sistemas, nes joms tiesiog nenumatyta vietos, bet termiškai izoliuoti senos statybos pastatų atitvaras, sumontuoti efektyviau šilumą izoliuojančius langus, padidinti pastato sandarumą, sumažinti neigiamą šiluminių tiltelių įtaką, suderinti inžinerines sistemas, kad tam tikros pastato dalys nebūtų perkaitinamos, įmanoma beveik visuose senos statybos pastatuose. 

Išteklių kainų svyravimas

Pastaruoju metu pingantys energijos ištekliai taip pat veikia efektyvaus energijos naudojimo idėjas. Pasak 

R. Bliūdžiaus, energiškai efektyvių pastatų idėja ir koncepcijos labiau susijusios ne su energijos kaina, o su poreikiu mažinti aplinkos taršą anglies junginiais, siekiant suvaldyti klimato kaitą. Žinoma, aukštos energijos kainos yra viena varomųjų jėgų, padedančių įgyvendinti energiškai efektyvių pastatų koncepcijas. Tačiau statybų sektoriaus efektyvumo didinimas, kuriant naujas medžiagas, technologijas ir konstrukcinius sprendinius, yra jau vykstantis procesas ir svyruojančios energijos išteklių kainos jam neturės reikšmingos įtakos.

Ekspertės J. Černeckienės nuomone, energijos išteklių pigimą dažnai lemia politiniai veiksniai, todėl po pigimo bangos gali atsirasti ir brangimo tendencijų. Pastatai statomi ilgam, apie 50 m. laikotarpiui, todėl trumpalaikės kuro kainų tendencijos neturėtų paveikti pastato techninių sprendinių. Kitas veiksnys, kodėl svarbu efektyviai naudoti energiją, yra blogėjanti Žemės ekologinė situacija. Europos Sąjungoje esančiuose pastatuose sunaudojama 40 % bendrai sunaudotos energijos, o gaminant šią energiją į atmosferą išmetama itin daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. 

Dar vienas aspektas, kuris turėtų skatinti efektyvaus energijos naudojimo idėjas Lietuvoje, yra tas, kad didžiąją dalį energijos išteklių mūsų šalis importuoja. Taigi taupymas šioje srityje padidintų šalies konkurencingumą ir sustiprintų vidaus ekonomiką.

Žurnalas „Structum“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Kas geriau – daugiau šildyti ar efektyviau šiltinti?

Kiekvienas, statydamas ar atnaujindamas savo namą, kuria strategiją, kaip pasiekti, kad gyvenimas jame būtų šiltas ir ekonomiškas.

Butas be radiatorių: ar tai įmanoma?

Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radiatorių sklindančios šilumos galima kiekviename bute, tereikia laikytis vienintelės taisyklės – šiek tiek kilstelėti grindis.

Eksperto nuomonė, kada šiltinti savo būstą

Kiek mokėjote už savo būsto šildymą praėjusią žiemą? Ar Jūs tuo patenkinti?

Atmintinė, kaip saugiai naudoti elektrinius šildytuvus

Šaltuoju metų laiku, padaugėja gyventojų, kurie namus ima šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria, kaip saugiai naudoti šildytuvus, kad jaukios šilumos šaltinis netaptų gaisro priežastimi.

Šildymo sistemos gedimai žiemą: kokie iššūkiai laukia?

Paskutinėmis žiemos savaitėmis įsismarkavo arktiniai šalčiai – termometrų stulpeliai vietomis nukrito net iki -26 laipsnių. Pastebima, kad smarkiai šąlant orams padažnėja ir šildymo sistemų gedimai, dėl kurių net ir namuose galima pasijusti lyg lauke.

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.