Ekonomiškas vandens šildymas: ar jau galime pamiršti saulės kolektorius?

 (43)
Elektrinių vandens šildytuvų sunaudojama elektros energija šalies namų ūkiuose sudaro apie trečdalį visos sunaudojamos elektros energijos, vidutinei šeimai tai kainuoja apie 420 eurų per metus, rodo tyrimai. Jau ne vienerius metus ieškoma ekonomiškai priimtinų tokio šildymo variantų ir vienas jų jau rastas - tai saulės kolektoriai. Vis dėlto, jau dabar galima pastebėti, kad tai yra tik pirmasis pagreitį įgaunančios technologijos žingsnis: į kolektorių integravus boilerį, sukurti saulės šildytuvai, Lietuvoje pristatyta ir komercinė fotovoltinė šildymo sistema. Ar šie sprendimai gali tapti lygiaverte alternatyva kolektoriams ir netgi juos pralenkti?
Ekonomiškas vandens šildymas: ar jau galime pamiršti saulės kolektorius?
© Shutterstock nuotr.

Boileris nesuks galvos

Vienas pagrindinių saulės kolektorių minusų tas, kad jį diegiant reikalingas specialus dviejų kontūrų boileris, kuris montuojamas namo viduje. Taigi jau turintiems vandens šildytuvą gali tekti jį pakeisti.

Įsigyjant saulės šildytuvo sistemą iš karto nusiperkamas ir vandens šildytuvas. Tiesa, saulės šildytuvo konstrukcija dažnai gąsdina pirkėjus, mat įrenginį nuo paprasto saulės kolektoriaus galima atskirti dėl to, jog šalia jo yra ir boileris. Taigi renkantis šį sprendimą reikia į tai atkreipti dėmesį – jei planuojama šią sistemą statyti ant stogo, ant stogo bus ir vandens šildytuvas, o užmaskuoti jį – galimybių praktiškai nėra.

„Saulės kolektorių savininkai susidurdavo su problema, kad kalkėdavo sistemos vamzdeliai, juos reikėdavo nuolat valyti, o norintiems tai daryti rečiau, tekdavo pirkti gana brangias filtravimo sistemas. Saulės šildytuvų privalumas tas, kad nukalkinimas atliekamas vieną kartą per metus“, - teigia bendrovės „Ekoplius“ atstovas Vytautas Kidulaitis.

Tuo tarpu fotovoltinio elemento sistema yra kardinaliai kitokia – saulės spinduliai vandens tiesiogiai nešildo. Saulės energija verčiama elektros energija, kuri naudojama vandens šildytuve esančiam vandeniui pakaitinti. „Palyginti su kitomis panašiomis sistemomis, fotovoltinių elementų principu veikianti sistema pranašesnė tuo, kad nereikia sukti galvos dėl karšto vandens pertekliaus vasarą, kad kas nors sprogs ir panašiai. Tai sureguliuoja valdiklis. Tokių problemų kildavo su senesnėmis sistemomis, kai karšto vandens tiesiog nebūdavo kur dėti, jį tekdavo išleisti su nuotekomis“, - pastebi tokią sistemą namuose įsidiegęs Aleksandro Stulginskio universiteto docentas Mečys Palšauskas.

Vietos ilgai ieškoti nereikės

Kitas saulės kolektorių trūkumas – sudėtingesnis sistemos pajungimas. Jį įsigyti panoręs namo savininkas turi apie tai galvoti dar statydamas namą, nes reikia išvedžioti vamzdžius. Diegiantiems sistemą jau pastatytame name reikia imtis rimtesnių statybos darbų. Tai turėtų apgalvoti ir planuojantys įsigyti saulės šildytuvą.

M. Palšausko teigimu įsidiegti lietuvišką fotovoltinę vandens šildymo sistemą yra pakankamai nesudėtinga. Skirtingai nei daugeliui rinkoje esančių panašių sprendimų nereikėjo vedžioti vamzdžių, nes vandens šildymui reikalinga energija iš fotovoltinių modulių į namą patenka laidais. Tai nesukelia nepatogumų sistemą diegiant į jau pastatytus namus.

Šiai sistemai reikia bent 7 laisvų kvadratinių metrų ploto lopinėlio moduliams bei efektyvaus ploto orientavimo – šiaurinėje pusėje esanti plokštuma neleis prietaisui veikti efektyviausiai. Pardavėjų teigimu, gana nesudėtinga rasti vietą ir vadinamajam saulės šildytuvui – svarbiausia, kad jis būtų orientuotas į pietų pusę.

Paprastesnė priežiūra žiemą

Tiesa, fotovoltinių elementų principu veikianti sistema, žiemą nebus tokia veiksminga – vandens šildytuvas, ko gero, naudos ir elektros energiją, nes šviesos nepakaks vandenį pašildyti iki reikiamos temperatūros. Tokia pati situacija ir su saulės šildytuvais. „Prietaisas pats perjungia energijos šaltinį, kai mato, kad moduliais gaunamos energijos nepakanka vandeniui pašildyti iki atitinkamos temperatūros. Žiemą man vandenį šildo iš tinklo gaunama naktinė elektra, nes naktinis elektros tarifas yra mažesnis. Tačiau ir žiemą, ypač giedromis dienomis, fotovoltinė elektra gerokai prisideda prie vandens šildymo, nes fotovoltinių modulių naudingumas yra didesnis, kuomet aplinkos temperatūra yra žemesnė. Taigi ypač giedromis žiemos dienomis jų efektyvumas būna gana aukštas. Kadangi ši žiema nebuvo ilga ir gūdi, todėl vandens šildymui iš modulių gaunamos elektros energijos užteko iki lapkričio mėnesio, o nuo kovo centralizuotai tiekiamos elektros energijos vandeniui šildyti taip pat nebenaudoju“, - pasakoja M. Palšauskas.

Kadangi mūsų platumose efektyviausias modulio pasvyrimo kampas yra 38 laipsniai, purų sniegą nuo modulių nupučia vėjas. Jei būna atodrėkis ir sninga, sniegas sunkiai nušliaužia, tad būtų prasminga valyti. Tiesa, pats vartotojas sakosi sniego nuo modulių šią žiemą nevalęs, esą ne tokia ir baisi žiema buvo.

Saulės šildytuvai reikalauja didesnio pasiruošimo žiemai. „Jei žiemos metu mūsų įrenginio nenaudosite, tuomet ruošiant jį šaltajam sezonui ir užsukus pastarojo sklendes, būtina išleisti vandenį iš vamzdyno, kuriuo teka vanduo į ir iš įrenginio šilumokaičio. Be to, planuodami kolektoriaus malonumais džiaugtis šaltuoju metų laiku, turėsite įrenginio vamzdžius, esančius lauke, apsaugoti naudodami šildomą kabelį“, - teigia V. Kidulaitis.
Saulės kolektorių savininkai žiemą turi nuolat tikrinti antifrizo būklę. Saulės šildytuvas nukritus lauko temperatūrai iki -25 laipsnių ir kilus grėsmei užšalti prietaiso sistemoje esančiam vandeniui automatiškai įjungia elektrinį kaitintuvą ir vanduo apsaugomas nuo užšalimo. Tiesa, šildymui naudojama elektra iš namų tinklo, taigi susiduriama su papildomais kaštais.

Žada greitą atsipirkimą

Deklaruojama, kad saulės šildytuvas turėtų atsipirkti per 3 metus, nes jo kaina už fotovoltinių elementų principu veikiančią sistemą yra bene dvigubai mažesnė. Skaičiuojama, kad vidutinei šeimai tokia sistema kainuotų apie 700 eurų. Fotovoltinės vandens šildymo sistemos kaina su baterijomis ir valdikliu gali siekti 1200–2000 eurų. Bendrovės skaičiavimu, vidutinei šeimai sistema turėtų atsipirkti per penkerius metus. „Aš daugiau tyriau technines galimybes, tad tikslių skaičiavimų, kada prietaisas turėtų atsipirkti, neturiu. Tačiau atrodo, kad mano atveju, 4 asmenų šeimai, suvartojančiai iki 200 litrų karšto (80 laipsnių) vandens per dieną, sistema turėtų atsipirkti greičiau nei per penkerius metus“, - teigia M. Palšauskas.

Tiesa, deklaruojamu tarnavimo laiku brangesnė sistema ženkliai pralenkia saulės šildytuvus: gamintojas deklaruoja, kad pastarieji turėtų veikti apie 15 metų, vienas iš vienas iš sistemos kūrėjų ir gamintojų, bendrovės „Saulės grąža“ vadovas Tomas Šimanauskas teigia, kad jo kurta sistema turėtų tarnauti apie 40 metų, o per dvidešimtmetį modulių efektyvumas turėtų sumažėti ne daugiau kaip 10 proc.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Į ką atkreipti dėmesį renkantis apšiltinimo medžiagas? (3)

Atėjo pavasaris ir prasidėjo statybų sezonas. Augant reikalavimams dėl pastatų energinio naudingumo, vis aktualesnis tampa apšiltinimo medžiagų pasirinkimas. Šiuo metu įvairūs gamintojais siūlo skirtingų rūšių apšiltinimo medžiagas, todėl kyla klausimas – į ką atkreipti dėmesį, renkantis statinio „kailinius“.

Daugiabučių renovacija: koks fasadas tinkamiausias?

Konferencijos „Efektyvus ir patikimas daugiabučių šiltinimas dabarčiai ir ateičiai“, kurią surengė Lietuvos statybininkų asociacija, VGTU, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga ir Polistireninio putplsačio asociacija, metu buvo aptarti daugiabučių fasadai, jų privalumai bei trūkumai.

Darau pats: dažniausios namų šiltinimo klaidos (27)

Vis brangstantis kuras ir griežtėjantys reikalavimai statinių energiniam naudingumui verčia šalies gyventojus didelį dėmesį skirti pastatų apšiltinimo medžiagoms. Deja, pasak bendrovės „Kauno šilas“, gaminančios polistireninį putplastį, pardavimų vadovo Tomo Čerausko, nors gyventojų sąmoningumas ir supratimas apie apšiltinimo medžiagas auga, tačiau pasitaiko ne viena klaida, kuri trukdo pasiekti optimalią naudą.

Šiltiname stogą: kaip išvengti didžiausių klaidų (1)

Vienas svarbiausių namo statybos etapų – tinkamas stogo apšiltinimas. Pasirinkus nekokybiškas medžiagas, prastą specialistą ar nusprendus savarankiškai apšiltinti stogą, ateityje galima sulaukti itin rimtų nemalonumų.

Tinkamo ir saugaus kūrenimo taisyklės (11)

Kūrenti krosnį taip, kad patalpoje visą parą maloniai laikytųsi maloni 18-20 laipsnių temperatūra - tikras mokslas. Kūrenimo meistrai vertingos šilumos nepraranda ir debesų virš kamino nešildo. Šildymo metodika priklauso nuo krosnies konstrukcijos, jos padėties būste, malkų kokybės.

Vandens grindinis šildymas: svarbiausi žingsniai jį įrengiant (53)

Ketinate įsirengti grindinį šildymą, bet nežinote, nuo ko pradėti? Pristatome esminius šios šildymo sistemos įrengimo etapus, kurie padės planuojant darbus ir kalbant su specialistais. Beje, būtent į juos pirmiausia reikėtų kreiptis dėl grindinio šildymo projekto parengimo.

Šildymo sezonas įsibėgėjo: kaip išvengti problemų ir išlikti sveikiems

Tiek daugiabučių, tiek privačių namų savininkai žiemą susiduria su įvairiomis šildymo problemomis. Kokios bėdos kamuoja šaltuoju sezonu ir kaip jų išvengti?

Paprastos gudrybės, kad už šilumą netektų mokėti dvigubai (14)

Žiemą visiems trūksta šilumos, o šildymas veikia ne taip stipriai, kaip kartais norėtųsi. Todėl neretai norėdami pasiekti tam tikrą patalpų temperatūrą esame priversti išmokti taupyti energiją. Pateikiame vienuolika gudrybių, kurios padės būste išsaugoti šilumą.

Kas kaltas dėl sisteminių šildymo problemų? (2)

Jei šildymo sistema nebuvo tinkamai sureguliuota arba neveikia taip, kaip turėtų, jūs ne tik patiriate daugiau išlaidų, bet ir prasčiau jaučiatės. Atlikus šildymo sistemos auditą, daugelį problemų galima išspręsti.

Svarbiausi patarimai, kaip naudoti ir prižiūrėti skirtingų rūšių katilus (3)

Katilo priežiūros sudėtingumas ir jai sugaištamas laikas iš esmės priklauso nuo įrenginio tipo ir rūšies. Katilų rinkoje galima rasti visokiausių produktų – nuo tokių, kuriuos reikės periodiškai kūrenti ir valyti savomis rankomis iki visiškai automatizuotų sistemų.

5 dažniausios problemos, kylančios katilų savininkams (5)

Su įvairių rūšių katilais kylančios problemos – ne juokas: nuo tinkamo jų veikimo priklauso ne vien šildymo sistemos ilgaamžiškumas, bet ir jūsų šeimos ir turto saugumas. Gera žinia ta, kad rūpestingi šeimininkai gali iš anksto užkirsti šioms problemoms kelią. Taigi, kokios problemos dažniausiai kyla katilų savininkams ir kaip jų išvengti?

Svarbiausi kriterijai renkantis židinį (14)

Sėdint prie židinio laikas teka ramiai ir tolygiai. Žvelgiant į besiplaikstančią liepsną ir klausantis tykiai spragsinčių anglių kyla noras filosofuoti ir galvoti apie malonius dalykus. Turbūt panašiai buvo visais laikais: taip turėjo jaustis ir pirmykščiai žmonės, pavargę nuo medžioklės ir vakarais rinkdavęsi aplink akmenų žiedą, kurio centre rusendavo ugnis. Panašiai laiką leisdavo ir senovės romėnai, sugalvoję pirmąją židinio konstrukciją su balkiais ir dūmtraukiu, ir romantiškieji riteriai, ant iešmo židinyje kepdavę mėsą.

Ką reikia žinoti apie kuro briketus (81)

Kuro briketus ar granules žiemą išbandė dažnas namo savininkas. Ši kuro naujovė puikiai prigijo. Kūrenti briketais patogu: jie kaloringi, nebrangūs, patogus jų įpakavimas ir sandėliavimas.

5 svarbiausi kriterijai renkantis židinį namams (4)

Židinių specialistai prieš einant į saloną siūlo pirmiausia atsakyti sau į klausimą, kokiu tikslu židinys įrengiamas. Vienu šūviu galima nušauti du zuikius – židinys gali tapti puikiu estetiniu akcentu ir kartu teikti apčiuopiamos naudos, jei panaudosite jį namų erdvėms šildyti.

Apšiltintas dūmtraukis – patikima namų apsauga nuo gaisro (2)

Vasara prabėga greitai – tris mėnesius džiaugiamės jos šiluma, o paskui devynis mėnesius gyvename prisiminimais apie ją, rašo 7dach.ru. Gal dėl to žmonės vis dažniau įsirengia židinius, kurie skleidžia ne vien šilumą, bet ir jaukumą.