Ekonomiškas vandens šildymas: ar jau galime pamiršti saulės kolektorius?

 (43)
Elektrinių vandens šildytuvų sunaudojama elektros energija šalies namų ūkiuose sudaro apie trečdalį visos sunaudojamos elektros energijos, vidutinei šeimai tai kainuoja apie 420 eurų per metus, rodo tyrimai. Jau ne vienerius metus ieškoma ekonomiškai priimtinų tokio šildymo variantų ir vienas jų jau rastas - tai saulės kolektoriai. Vis dėlto, jau dabar galima pastebėti, kad tai yra tik pirmasis pagreitį įgaunančios technologijos žingsnis: į kolektorių integravus boilerį, sukurti saulės šildytuvai, Lietuvoje pristatyta ir komercinė fotovoltinė šildymo sistema. Ar šie sprendimai gali tapti lygiaverte alternatyva kolektoriams ir netgi juos pralenkti?
Ekonomiškas vandens šildymas: ar jau galime pamiršti saulės kolektorius?
© Shutterstock nuotr.

Boileris nesuks galvos

Vienas pagrindinių saulės kolektorių minusų tas, kad jį diegiant reikalingas specialus dviejų kontūrų boileris, kuris montuojamas namo viduje. Taigi jau turintiems vandens šildytuvą gali tekti jį pakeisti.

Įsigyjant saulės šildytuvo sistemą iš karto nusiperkamas ir vandens šildytuvas. Tiesa, saulės šildytuvo konstrukcija dažnai gąsdina pirkėjus, mat įrenginį nuo paprasto saulės kolektoriaus galima atskirti dėl to, jog šalia jo yra ir boileris. Taigi renkantis šį sprendimą reikia į tai atkreipti dėmesį – jei planuojama šią sistemą statyti ant stogo, ant stogo bus ir vandens šildytuvas, o užmaskuoti jį – galimybių praktiškai nėra.

„Saulės kolektorių savininkai susidurdavo su problema, kad kalkėdavo sistemos vamzdeliai, juos reikėdavo nuolat valyti, o norintiems tai daryti rečiau, tekdavo pirkti gana brangias filtravimo sistemas. Saulės šildytuvų privalumas tas, kad nukalkinimas atliekamas vieną kartą per metus“, - teigia bendrovės „Ekoplius“ atstovas Vytautas Kidulaitis.

Tuo tarpu fotovoltinio elemento sistema yra kardinaliai kitokia – saulės spinduliai vandens tiesiogiai nešildo. Saulės energija verčiama elektros energija, kuri naudojama vandens šildytuve esančiam vandeniui pakaitinti. „Palyginti su kitomis panašiomis sistemomis, fotovoltinių elementų principu veikianti sistema pranašesnė tuo, kad nereikia sukti galvos dėl karšto vandens pertekliaus vasarą, kad kas nors sprogs ir panašiai. Tai sureguliuoja valdiklis. Tokių problemų kildavo su senesnėmis sistemomis, kai karšto vandens tiesiog nebūdavo kur dėti, jį tekdavo išleisti su nuotekomis“, - pastebi tokią sistemą namuose įsidiegęs Aleksandro Stulginskio universiteto docentas Mečys Palšauskas.

Vietos ilgai ieškoti nereikės

Kitas saulės kolektorių trūkumas – sudėtingesnis sistemos pajungimas. Jį įsigyti panoręs namo savininkas turi apie tai galvoti dar statydamas namą, nes reikia išvedžioti vamzdžius. Diegiantiems sistemą jau pastatytame name reikia imtis rimtesnių statybos darbų. Tai turėtų apgalvoti ir planuojantys įsigyti saulės šildytuvą.

M. Palšausko teigimu įsidiegti lietuvišką fotovoltinę vandens šildymo sistemą yra pakankamai nesudėtinga. Skirtingai nei daugeliui rinkoje esančių panašių sprendimų nereikėjo vedžioti vamzdžių, nes vandens šildymui reikalinga energija iš fotovoltinių modulių į namą patenka laidais. Tai nesukelia nepatogumų sistemą diegiant į jau pastatytus namus.

Šiai sistemai reikia bent 7 laisvų kvadratinių metrų ploto lopinėlio moduliams bei efektyvaus ploto orientavimo – šiaurinėje pusėje esanti plokštuma neleis prietaisui veikti efektyviausiai. Pardavėjų teigimu, gana nesudėtinga rasti vietą ir vadinamajam saulės šildytuvui – svarbiausia, kad jis būtų orientuotas į pietų pusę.

Paprastesnė priežiūra žiemą

Tiesa, fotovoltinių elementų principu veikianti sistema, žiemą nebus tokia veiksminga – vandens šildytuvas, ko gero, naudos ir elektros energiją, nes šviesos nepakaks vandenį pašildyti iki reikiamos temperatūros. Tokia pati situacija ir su saulės šildytuvais. „Prietaisas pats perjungia energijos šaltinį, kai mato, kad moduliais gaunamos energijos nepakanka vandeniui pašildyti iki atitinkamos temperatūros. Žiemą man vandenį šildo iš tinklo gaunama naktinė elektra, nes naktinis elektros tarifas yra mažesnis. Tačiau ir žiemą, ypač giedromis dienomis, fotovoltinė elektra gerokai prisideda prie vandens šildymo, nes fotovoltinių modulių naudingumas yra didesnis, kuomet aplinkos temperatūra yra žemesnė. Taigi ypač giedromis žiemos dienomis jų efektyvumas būna gana aukštas. Kadangi ši žiema nebuvo ilga ir gūdi, todėl vandens šildymui iš modulių gaunamos elektros energijos užteko iki lapkričio mėnesio, o nuo kovo centralizuotai tiekiamos elektros energijos vandeniui šildyti taip pat nebenaudoju“, - pasakoja M. Palšauskas.

Kadangi mūsų platumose efektyviausias modulio pasvyrimo kampas yra 38 laipsniai, purų sniegą nuo modulių nupučia vėjas. Jei būna atodrėkis ir sninga, sniegas sunkiai nušliaužia, tad būtų prasminga valyti. Tiesa, pats vartotojas sakosi sniego nuo modulių šią žiemą nevalęs, esą ne tokia ir baisi žiema buvo.

Saulės šildytuvai reikalauja didesnio pasiruošimo žiemai. „Jei žiemos metu mūsų įrenginio nenaudosite, tuomet ruošiant jį šaltajam sezonui ir užsukus pastarojo sklendes, būtina išleisti vandenį iš vamzdyno, kuriuo teka vanduo į ir iš įrenginio šilumokaičio. Be to, planuodami kolektoriaus malonumais džiaugtis šaltuoju metų laiku, turėsite įrenginio vamzdžius, esančius lauke, apsaugoti naudodami šildomą kabelį“, - teigia V. Kidulaitis.
Saulės kolektorių savininkai žiemą turi nuolat tikrinti antifrizo būklę. Saulės šildytuvas nukritus lauko temperatūrai iki -25 laipsnių ir kilus grėsmei užšalti prietaiso sistemoje esančiam vandeniui automatiškai įjungia elektrinį kaitintuvą ir vanduo apsaugomas nuo užšalimo. Tiesa, šildymui naudojama elektra iš namų tinklo, taigi susiduriama su papildomais kaštais.

Žada greitą atsipirkimą

Deklaruojama, kad saulės šildytuvas turėtų atsipirkti per 3 metus, nes jo kaina už fotovoltinių elementų principu veikiančią sistemą yra bene dvigubai mažesnė. Skaičiuojama, kad vidutinei šeimai tokia sistema kainuotų apie 700 eurų. Fotovoltinės vandens šildymo sistemos kaina su baterijomis ir valdikliu gali siekti 1200–2000 eurų. Bendrovės skaičiavimu, vidutinei šeimai sistema turėtų atsipirkti per penkerius metus. „Aš daugiau tyriau technines galimybes, tad tikslių skaičiavimų, kada prietaisas turėtų atsipirkti, neturiu. Tačiau atrodo, kad mano atveju, 4 asmenų šeimai, suvartojančiai iki 200 litrų karšto (80 laipsnių) vandens per dieną, sistema turėtų atsipirkti greičiau nei per penkerius metus“, - teigia M. Palšauskas.

Tiesa, deklaruojamu tarnavimo laiku brangesnė sistema ženkliai pralenkia saulės šildytuvus: gamintojas deklaruoja, kad pastarieji turėtų veikti apie 15 metų, vienas iš vienas iš sistemos kūrėjų ir gamintojų, bendrovės „Saulės grąža“ vadovas Tomas Šimanauskas teigia, kad jo kurta sistema turėtų tarnauti apie 40 metų, o per dvidešimtmetį modulių efektyvumas turėtų sumažėti ne daugiau kaip 10 proc.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?

Kaip tinkamai pasiruošti kūrenimo sezonui

Krosnis, prieš intensyvų kūrenimą būtina gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai krosnys yra perkaitinamos, kaminų ar židinių sienelėse atsiranda plyšių, pro kuriuos gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Tačiau tai ne viskas... į kūrenimo sezono pradžios atmintinę būtina įtraukti ir kitas paprastas, bet svarbias taisykles.

Šildymas: ką rinktis – granules ar malkas? (1)

Egzistuoja daugybė skirtingų namų šildymo būdų: elektra, dujos, anglis, malkos, granulės. Malkos visada buvo viena populiariausių individualiems namams šildyti naudojamų kuro rūšių, tačiau šiandien galima pastebėti išaugusį žmonių susidomėjimą jų alternatyva – granulėmis. Tad kuo skiriasi pastarosios kuro rūšys?

Namų apšiltinimo sezonas: ką verta žintoti apie polistireninį putplastį (26)

Kasmet kylant diskusijoms dėl PVM lengvatos šildymui taikymo vis daugiau Lietuvos gyventojų supranta, kad mažesnėmis šildymo sąskaitomis turi rūpintis ir patys. Vasarą intensyviai vyksta daugiabučių renovavimo darbai, tinkamų sprendimų šilumos energijai taupyti ieško ir žmonės, kurie statosi ar atsinaujina individualius namus.