Ekonomiškas vandens šildymas: ar jau galime pamiršti saulės kolektorius?

 (43)
Elektrinių vandens šildytuvų sunaudojama elektros energija šalies namų ūkiuose sudaro apie trečdalį visos sunaudojamos elektros energijos, vidutinei šeimai tai kainuoja apie 420 eurų per metus, rodo tyrimai. Jau ne vienerius metus ieškoma ekonomiškai priimtinų tokio šildymo variantų ir vienas jų jau rastas - tai saulės kolektoriai. Vis dėlto, jau dabar galima pastebėti, kad tai yra tik pirmasis pagreitį įgaunančios technologijos žingsnis: į kolektorių integravus boilerį, sukurti saulės šildytuvai, Lietuvoje pristatyta ir komercinė fotovoltinė šildymo sistema. Ar šie sprendimai gali tapti lygiaverte alternatyva kolektoriams ir netgi juos pralenkti?
Ekonomiškas vandens šildymas: ar jau galime pamiršti saulės kolektorius?
© Shutterstock nuotr.

Boileris nesuks galvos

Vienas pagrindinių saulės kolektorių minusų tas, kad jį diegiant reikalingas specialus dviejų kontūrų boileris, kuris montuojamas namo viduje. Taigi jau turintiems vandens šildytuvą gali tekti jį pakeisti.

Įsigyjant saulės šildytuvo sistemą iš karto nusiperkamas ir vandens šildytuvas. Tiesa, saulės šildytuvo konstrukcija dažnai gąsdina pirkėjus, mat įrenginį nuo paprasto saulės kolektoriaus galima atskirti dėl to, jog šalia jo yra ir boileris. Taigi renkantis šį sprendimą reikia į tai atkreipti dėmesį – jei planuojama šią sistemą statyti ant stogo, ant stogo bus ir vandens šildytuvas, o užmaskuoti jį – galimybių praktiškai nėra.

„Saulės kolektorių savininkai susidurdavo su problema, kad kalkėdavo sistemos vamzdeliai, juos reikėdavo nuolat valyti, o norintiems tai daryti rečiau, tekdavo pirkti gana brangias filtravimo sistemas. Saulės šildytuvų privalumas tas, kad nukalkinimas atliekamas vieną kartą per metus“, - teigia bendrovės „Ekoplius“ atstovas Vytautas Kidulaitis.

Tuo tarpu fotovoltinio elemento sistema yra kardinaliai kitokia – saulės spinduliai vandens tiesiogiai nešildo. Saulės energija verčiama elektros energija, kuri naudojama vandens šildytuve esančiam vandeniui pakaitinti. „Palyginti su kitomis panašiomis sistemomis, fotovoltinių elementų principu veikianti sistema pranašesnė tuo, kad nereikia sukti galvos dėl karšto vandens pertekliaus vasarą, kad kas nors sprogs ir panašiai. Tai sureguliuoja valdiklis. Tokių problemų kildavo su senesnėmis sistemomis, kai karšto vandens tiesiog nebūdavo kur dėti, jį tekdavo išleisti su nuotekomis“, - pastebi tokią sistemą namuose įsidiegęs Aleksandro Stulginskio universiteto docentas Mečys Palšauskas.

Vietos ilgai ieškoti nereikės

Kitas saulės kolektorių trūkumas – sudėtingesnis sistemos pajungimas. Jį įsigyti panoręs namo savininkas turi apie tai galvoti dar statydamas namą, nes reikia išvedžioti vamzdžius. Diegiantiems sistemą jau pastatytame name reikia imtis rimtesnių statybos darbų. Tai turėtų apgalvoti ir planuojantys įsigyti saulės šildytuvą.

M. Palšausko teigimu įsidiegti lietuvišką fotovoltinę vandens šildymo sistemą yra pakankamai nesudėtinga. Skirtingai nei daugeliui rinkoje esančių panašių sprendimų nereikėjo vedžioti vamzdžių, nes vandens šildymui reikalinga energija iš fotovoltinių modulių į namą patenka laidais. Tai nesukelia nepatogumų sistemą diegiant į jau pastatytus namus.

Šiai sistemai reikia bent 7 laisvų kvadratinių metrų ploto lopinėlio moduliams bei efektyvaus ploto orientavimo – šiaurinėje pusėje esanti plokštuma neleis prietaisui veikti efektyviausiai. Pardavėjų teigimu, gana nesudėtinga rasti vietą ir vadinamajam saulės šildytuvui – svarbiausia, kad jis būtų orientuotas į pietų pusę.

Paprastesnė priežiūra žiemą

Tiesa, fotovoltinių elementų principu veikianti sistema, žiemą nebus tokia veiksminga – vandens šildytuvas, ko gero, naudos ir elektros energiją, nes šviesos nepakaks vandenį pašildyti iki reikiamos temperatūros. Tokia pati situacija ir su saulės šildytuvais. „Prietaisas pats perjungia energijos šaltinį, kai mato, kad moduliais gaunamos energijos nepakanka vandeniui pašildyti iki atitinkamos temperatūros. Žiemą man vandenį šildo iš tinklo gaunama naktinė elektra, nes naktinis elektros tarifas yra mažesnis. Tačiau ir žiemą, ypač giedromis dienomis, fotovoltinė elektra gerokai prisideda prie vandens šildymo, nes fotovoltinių modulių naudingumas yra didesnis, kuomet aplinkos temperatūra yra žemesnė. Taigi ypač giedromis žiemos dienomis jų efektyvumas būna gana aukštas. Kadangi ši žiema nebuvo ilga ir gūdi, todėl vandens šildymui iš modulių gaunamos elektros energijos užteko iki lapkričio mėnesio, o nuo kovo centralizuotai tiekiamos elektros energijos vandeniui šildyti taip pat nebenaudoju“, - pasakoja M. Palšauskas.

Kadangi mūsų platumose efektyviausias modulio pasvyrimo kampas yra 38 laipsniai, purų sniegą nuo modulių nupučia vėjas. Jei būna atodrėkis ir sninga, sniegas sunkiai nušliaužia, tad būtų prasminga valyti. Tiesa, pats vartotojas sakosi sniego nuo modulių šią žiemą nevalęs, esą ne tokia ir baisi žiema buvo.

Saulės šildytuvai reikalauja didesnio pasiruošimo žiemai. „Jei žiemos metu mūsų įrenginio nenaudosite, tuomet ruošiant jį šaltajam sezonui ir užsukus pastarojo sklendes, būtina išleisti vandenį iš vamzdyno, kuriuo teka vanduo į ir iš įrenginio šilumokaičio. Be to, planuodami kolektoriaus malonumais džiaugtis šaltuoju metų laiku, turėsite įrenginio vamzdžius, esančius lauke, apsaugoti naudodami šildomą kabelį“, - teigia V. Kidulaitis.
Saulės kolektorių savininkai žiemą turi nuolat tikrinti antifrizo būklę. Saulės šildytuvas nukritus lauko temperatūrai iki -25 laipsnių ir kilus grėsmei užšalti prietaiso sistemoje esančiam vandeniui automatiškai įjungia elektrinį kaitintuvą ir vanduo apsaugomas nuo užšalimo. Tiesa, šildymui naudojama elektra iš namų tinklo, taigi susiduriama su papildomais kaštais.

Žada greitą atsipirkimą

Deklaruojama, kad saulės šildytuvas turėtų atsipirkti per 3 metus, nes jo kaina už fotovoltinių elementų principu veikiančią sistemą yra bene dvigubai mažesnė. Skaičiuojama, kad vidutinei šeimai tokia sistema kainuotų apie 700 eurų. Fotovoltinės vandens šildymo sistemos kaina su baterijomis ir valdikliu gali siekti 1200–2000 eurų. Bendrovės skaičiavimu, vidutinei šeimai sistema turėtų atsipirkti per penkerius metus. „Aš daugiau tyriau technines galimybes, tad tikslių skaičiavimų, kada prietaisas turėtų atsipirkti, neturiu. Tačiau atrodo, kad mano atveju, 4 asmenų šeimai, suvartojančiai iki 200 litrų karšto (80 laipsnių) vandens per dieną, sistema turėtų atsipirkti greičiau nei per penkerius metus“, - teigia M. Palšauskas.

Tiesa, deklaruojamu tarnavimo laiku brangesnė sistema ženkliai pralenkia saulės šildytuvus: gamintojas deklaruoja, kad pastarieji turėtų veikti apie 15 metų, vienas iš vienas iš sistemos kūrėjų ir gamintojų, bendrovės „Saulės grąža“ vadovas Tomas Šimanauskas teigia, kad jo kurta sistema turėtų tarnauti apie 40 metų, o per dvidešimtmetį modulių efektyvumas turėtų sumažėti ne daugiau kaip 10 proc.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 svarbiausi kriterijai renkantis židinį namams (2)

Židinių specialistai prieš einant į saloną siūlo pirmiausia atsakyti sau į klausimą, kokiu tikslu židinys įrengiamas. Vienu šūviu galima nušauti du zuikius – židinys gali tapti puikiu estetiniu akcentu ir kartu teikti apčiuopiamos naudos, jei panaudosite jį namų erdvėms šildyti.

Apšiltintas dūmtraukis – patikima namų apsauga nuo gaisro (1)

Vasara prabėga greitai – tris mėnesius džiaugiamės jos šiluma, o paskui devynis mėnesius gyvename prisiminimais apie ją, rašo 7dach.ru. Gal dėl to žmonės vis dažniau įsirengia židinius, kurie skleidžia ne vien šilumą, bet ir jaukumą.

Paprasti būdai, kaip sušildyti būstą be pinigų (4)

Gavus pirmąsias sąskaitas už šildymą, dažnai susigriebiama už galvos, tačiau ar viską padarėte, kad jos būtų mažesnės? „Ne visada turima išteklių sutvarkyti ar atnaujinti šilumos ūkį, skirti reikiamą dėmesį probleminėmis vietoms, tokioms kaip langai ar „kiauros“ sienos, tačiau gerinti padėtį galima nuo mažų žingsnelių, teigiama pranešime spaudai.

Aprasoję langai: kaip spręsti šią problemą? (15)

Plastikiniai langai rasoja dėl kasdienių priežasčių – valgio gaminimo, prausimosi, dujinio šildymo, net kvėpavimo. Šiltas ir drėgnas patalpų oras, nusėdęs ant šalto lango stiklo, atvėsta ir taip ant lango paviršiaus susidaro kondensatas.

Specialistai pataria: kaip savo būste gyventi šilčiau? (2)

Atšalę orai ir prasidėjęs šildymo sezonas skatina susimąstyti – ar išties brangiai mokėdami už šilumą gyvename šiltai? Ne paslaptis, jog šaltuoju metų laiku ne visi galime pasidžiaugti tikrai komfortiškais būstais, o nemenkai mokėdami už šildomą plotą norime gyventi šiltai ir jaukiai. Specialistų teigimu, atnaujinus arba papildomai apšiltinus būstą ne tik padidėja namų energijos suvartojimo efektyvumas, bet ir sumažėja sąskaitos už šildymą.

Ką reikia žinoti statant A klasės namą? (35)

Kaip žinia, jau nuo šių metų lapkričio 1-osios naujai statomi pastatai turės atitikti A klasės energinio naudingumo reikalavimus. Šie reikalavimai bus taikomi pastatams, kuriems statybos leidimas bus išduotas po minėtos datos, ir pastatams, kuriems neprivalomi statybą leidžiantys dokumentai, jeigu jų statybos darbai bus pradėti po lapkričio 1-osios. Pasidomėjome, kuo pasižymi A energinės klasės namai ir kaip didėjantys energinio naudingumo reikalavimai atsilieps statybų sektoriui.

Dilema: šiltinti namą iš vidaus ar iš išorės? (33)

Kai kurių daugiabučių gyventojai, nesulaukdami kaimynų sutarimo dėl namo renovacijos ir norėdami gyventi ne tik šiltai, bet ir taupiai, imasi sienas šiltinti iš vidaus. Noras gyventi šilčiau yra sveikintinas, tačiau toks sprendimas turėtų būti gerai apgalvotas ir laikytinas kraštutine alternatyva.

Energiškai efektyvūs, ekologiški, pasyvūs namai: ar visi jie reiškia tą patį? (6)

Pradėjus domėtis šiuolaikiškų namų statybomis, nuo namus apibūdinančių sąvokų, rodos, gali net galva susisukti: taupus, energiškai efektyvus, pasyvus (arba aktyvus), ekologiškas ar net „išmanus“ namas. Nors iš pirmo žvilgsnio šie apibūdinimai atrodo visiškai vienodi, įvardijantys tokį patį – modernų, „sveikatai draugišką“ ir nebrangaus išlaikymo – namą, vis dėlto šios sąvokos yra skirtingos. Tiesa, neverta „tikrųjų“ paaiškinimų ieškoti užsienio literatūroje – skirtingose šalyse tos pačios sąvokos turi skirtingas apibrėžtis.

Patarimai nusprendusiems sutaupyti buto šildymo sąskaita (1)

Senų daugiabučių gyventojai, kiekvieną rudenį su nerimu laukdami pirmųjų sąskaitų už šildymą, pamąsto ir apie alternatyvius buto šildymo būdus. Vienam atrodo, kad pigiau šildytis elektra, kitam – kad užtenka pasistatyti kietojo kuro krosnelę. Dar kitas norėtų sutaupyti atsisakęs tik kai kurių šildymo prietaisų ar pakeitęs juos naujais. Kiekvieno valia pasirinkti, tačiau apsisprendus pertvarkyti namo šildymo sistemą ar visai nuo jos atsijungti, reikia paisyti tam tikrų reikalavimų.

3 pagrindiniai dalykai, kurių nederėtų pamiršti savarankiškai šildantis būstą

Prasidėjusį šildymo sezoną, kaip ir kasmet, su nerimu pasitiko ne tik dalis papildomas išlaidas turėsiančių skaičiuoti gyventojų, bet ir ugniagesiai gelbėtojai, kuriems kasmet šaltuoju metų laiku tenka skubėti gesinti dėl netvarkingų ar neprižiūrėtų šildymo sistemų kilusių gaisrų. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas pažymi, kad nelaimių priežastimi neretai tampa nepakankamas gyventojų dėmesys saugiam būsto apšildymui ir keleto esminių priešgaisrinės saugos principų nesilaikymas.

Šildymo sistemos: nuo pigiausių iki lengviausiai prižiūrimų (28)

Tiek statant naują namą, tiek remontuojant senąjį, vienas svarbiausių būsto savininkams kylančių klausimų – kokį šildymo būdą pasirinkti. Norėdami nustatyti, kokiu kuru pigiausia šildyti būstą, turėsit įvertinti tris dalykus – sistemos įrengimo kaštus, naudojamo kuro kainą, eksploatacijos ir priežiūros išlaidas. Dar vienas rodiklis, į kurį būtina atsižvelgti, – komforto lygis įsirengus vieną arba kitą sistemą.

Kodėl medžio granulės laikomos efektyviu kuru? (21)

Rinkdamiesi kuro rūšį atsižvelgiame į daug dalykų – pirmiausia, žinoma, įvertiname kainą, tačiau ne mažiau svarbūs ir kuro patogumo, gabenimo ir laikymo veiksniai. Žinoma, daug šių rūpesčių atkrenta, jei šildomasi dujomis ar elektra. Vis dėlto, kietasis kuras išlieka pigiausia šildymo rūšis. Šįkart aptarsime vieną iš kietojo kuro rūšių – medienos granules.

Kaip greitai ir efektyviai sušildyti sodo namelį? (22)

Už lango įsivyravus šaltesniems orams pats metas pagalvoti, kaip šildyti sodo namelį. Tai ypač aktualu, kai namelis nepritaikytas gyventi žiemą. Jeigu nespėjote sumontuoti didelės krosnies arba katilo su radiatoriais, teks ieškoti alternatyvių būdų sodo nameliui šildyti.

Šildymo sezonas: kaip užkirsti kelią gaisrui namuose (1)

Atvėsus orams ir prasidedant šildymo sezonui, smarkiai išauga šildymo sistemų gedimų grėsmė – dėl jų kasmet Lietuvoje kyla 800 gaisrų, o draudikų sukaupta informacija rodo, kad patirtas nuostolis paprastai siekia iki 1000 eurų. Tad besiruošiant šildymo sezonui namuose, ekspertai primena svarbiausias taisykles.

Kokios malkos geriausiai pleška?

Malkos – viena populiariausių privatiems namams šildyti naudojamų kuro rūšių. Jos naudojamos tiek kietojo kuro katiluose, tiek krosnelėse ir židiniuose. Jei norite, kad jie kuo ilgiau šildytų jūsų namus, turite žinote keletą dalykų apie malkas.