Ekonomiškas vandens šildymas: ar jau galime pamiršti saulės kolektorius?

 (43)
Elektrinių vandens šildytuvų sunaudojama elektros energija šalies namų ūkiuose sudaro apie trečdalį visos sunaudojamos elektros energijos, vidutinei šeimai tai kainuoja apie 420 eurų per metus, rodo tyrimai. Jau ne vienerius metus ieškoma ekonomiškai priimtinų tokio šildymo variantų ir vienas jų jau rastas - tai saulės kolektoriai. Vis dėlto, jau dabar galima pastebėti, kad tai yra tik pirmasis pagreitį įgaunančios technologijos žingsnis: į kolektorių integravus boilerį, sukurti saulės šildytuvai, Lietuvoje pristatyta ir komercinė fotovoltinė šildymo sistema. Ar šie sprendimai gali tapti lygiaverte alternatyva kolektoriams ir netgi juos pralenkti?
Ekonomiškas vandens šildymas: ar jau galime pamiršti saulės kolektorius?
© Shutterstock nuotr.

Boileris nesuks galvos

Vienas pagrindinių saulės kolektorių minusų tas, kad jį diegiant reikalingas specialus dviejų kontūrų boileris, kuris montuojamas namo viduje. Taigi jau turintiems vandens šildytuvą gali tekti jį pakeisti.

Įsigyjant saulės šildytuvo sistemą iš karto nusiperkamas ir vandens šildytuvas. Tiesa, saulės šildytuvo konstrukcija dažnai gąsdina pirkėjus, mat įrenginį nuo paprasto saulės kolektoriaus galima atskirti dėl to, jog šalia jo yra ir boileris. Taigi renkantis šį sprendimą reikia į tai atkreipti dėmesį – jei planuojama šią sistemą statyti ant stogo, ant stogo bus ir vandens šildytuvas, o užmaskuoti jį – galimybių praktiškai nėra.

„Saulės kolektorių savininkai susidurdavo su problema, kad kalkėdavo sistemos vamzdeliai, juos reikėdavo nuolat valyti, o norintiems tai daryti rečiau, tekdavo pirkti gana brangias filtravimo sistemas. Saulės šildytuvų privalumas tas, kad nukalkinimas atliekamas vieną kartą per metus“, - teigia bendrovės „Ekoplius“ atstovas Vytautas Kidulaitis.

Tuo tarpu fotovoltinio elemento sistema yra kardinaliai kitokia – saulės spinduliai vandens tiesiogiai nešildo. Saulės energija verčiama elektros energija, kuri naudojama vandens šildytuve esančiam vandeniui pakaitinti. „Palyginti su kitomis panašiomis sistemomis, fotovoltinių elementų principu veikianti sistema pranašesnė tuo, kad nereikia sukti galvos dėl karšto vandens pertekliaus vasarą, kad kas nors sprogs ir panašiai. Tai sureguliuoja valdiklis. Tokių problemų kildavo su senesnėmis sistemomis, kai karšto vandens tiesiog nebūdavo kur dėti, jį tekdavo išleisti su nuotekomis“, - pastebi tokią sistemą namuose įsidiegęs Aleksandro Stulginskio universiteto docentas Mečys Palšauskas.

Vietos ilgai ieškoti nereikės

Kitas saulės kolektorių trūkumas – sudėtingesnis sistemos pajungimas. Jį įsigyti panoręs namo savininkas turi apie tai galvoti dar statydamas namą, nes reikia išvedžioti vamzdžius. Diegiantiems sistemą jau pastatytame name reikia imtis rimtesnių statybos darbų. Tai turėtų apgalvoti ir planuojantys įsigyti saulės šildytuvą.

M. Palšausko teigimu įsidiegti lietuvišką fotovoltinę vandens šildymo sistemą yra pakankamai nesudėtinga. Skirtingai nei daugeliui rinkoje esančių panašių sprendimų nereikėjo vedžioti vamzdžių, nes vandens šildymui reikalinga energija iš fotovoltinių modulių į namą patenka laidais. Tai nesukelia nepatogumų sistemą diegiant į jau pastatytus namus.

Šiai sistemai reikia bent 7 laisvų kvadratinių metrų ploto lopinėlio moduliams bei efektyvaus ploto orientavimo – šiaurinėje pusėje esanti plokštuma neleis prietaisui veikti efektyviausiai. Pardavėjų teigimu, gana nesudėtinga rasti vietą ir vadinamajam saulės šildytuvui – svarbiausia, kad jis būtų orientuotas į pietų pusę.

Paprastesnė priežiūra žiemą

Tiesa, fotovoltinių elementų principu veikianti sistema, žiemą nebus tokia veiksminga – vandens šildytuvas, ko gero, naudos ir elektros energiją, nes šviesos nepakaks vandenį pašildyti iki reikiamos temperatūros. Tokia pati situacija ir su saulės šildytuvais. „Prietaisas pats perjungia energijos šaltinį, kai mato, kad moduliais gaunamos energijos nepakanka vandeniui pašildyti iki atitinkamos temperatūros. Žiemą man vandenį šildo iš tinklo gaunama naktinė elektra, nes naktinis elektros tarifas yra mažesnis. Tačiau ir žiemą, ypač giedromis dienomis, fotovoltinė elektra gerokai prisideda prie vandens šildymo, nes fotovoltinių modulių naudingumas yra didesnis, kuomet aplinkos temperatūra yra žemesnė. Taigi ypač giedromis žiemos dienomis jų efektyvumas būna gana aukštas. Kadangi ši žiema nebuvo ilga ir gūdi, todėl vandens šildymui iš modulių gaunamos elektros energijos užteko iki lapkričio mėnesio, o nuo kovo centralizuotai tiekiamos elektros energijos vandeniui šildyti taip pat nebenaudoju“, - pasakoja M. Palšauskas.

Kadangi mūsų platumose efektyviausias modulio pasvyrimo kampas yra 38 laipsniai, purų sniegą nuo modulių nupučia vėjas. Jei būna atodrėkis ir sninga, sniegas sunkiai nušliaužia, tad būtų prasminga valyti. Tiesa, pats vartotojas sakosi sniego nuo modulių šią žiemą nevalęs, esą ne tokia ir baisi žiema buvo.

Saulės šildytuvai reikalauja didesnio pasiruošimo žiemai. „Jei žiemos metu mūsų įrenginio nenaudosite, tuomet ruošiant jį šaltajam sezonui ir užsukus pastarojo sklendes, būtina išleisti vandenį iš vamzdyno, kuriuo teka vanduo į ir iš įrenginio šilumokaičio. Be to, planuodami kolektoriaus malonumais džiaugtis šaltuoju metų laiku, turėsite įrenginio vamzdžius, esančius lauke, apsaugoti naudodami šildomą kabelį“, - teigia V. Kidulaitis.
Saulės kolektorių savininkai žiemą turi nuolat tikrinti antifrizo būklę. Saulės šildytuvas nukritus lauko temperatūrai iki -25 laipsnių ir kilus grėsmei užšalti prietaiso sistemoje esančiam vandeniui automatiškai įjungia elektrinį kaitintuvą ir vanduo apsaugomas nuo užšalimo. Tiesa, šildymui naudojama elektra iš namų tinklo, taigi susiduriama su papildomais kaštais.

Žada greitą atsipirkimą

Deklaruojama, kad saulės šildytuvas turėtų atsipirkti per 3 metus, nes jo kaina už fotovoltinių elementų principu veikiančią sistemą yra bene dvigubai mažesnė. Skaičiuojama, kad vidutinei šeimai tokia sistema kainuotų apie 700 eurų. Fotovoltinės vandens šildymo sistemos kaina su baterijomis ir valdikliu gali siekti 1200–2000 eurų. Bendrovės skaičiavimu, vidutinei šeimai sistema turėtų atsipirkti per penkerius metus. „Aš daugiau tyriau technines galimybes, tad tikslių skaičiavimų, kada prietaisas turėtų atsipirkti, neturiu. Tačiau atrodo, kad mano atveju, 4 asmenų šeimai, suvartojančiai iki 200 litrų karšto (80 laipsnių) vandens per dieną, sistema turėtų atsipirkti greičiau nei per penkerius metus“, - teigia M. Palšauskas.

Tiesa, deklaruojamu tarnavimo laiku brangesnė sistema ženkliai pralenkia saulės šildytuvus: gamintojas deklaruoja, kad pastarieji turėtų veikti apie 15 metų, vienas iš vienas iš sistemos kūrėjų ir gamintojų, bendrovės „Saulės grąža“ vadovas Tomas Šimanauskas teigia, kad jo kurta sistema turėtų tarnauti apie 40 metų, o per dvidešimtmetį modulių efektyvumas turėtų sumažėti ne daugiau kaip 10 proc.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Šildymas

Kaip apsaugoti namą nuo karščio? (1)

Kam nepatinka vasara – atostogos, iškylos gamtoje, vakariniai pasisėdėjimai lauke? Vis dėlto, vasaros įspūdžiai gali nublankti prieš sekinantį karštį, todėl užmiesčio namų, kotedžų ir vasarnamių šeimininkams tenka skirti daug lėšų galingoms kondicionavimo sistemoms įrengti. Visa laimė, rašo 7dach.ru, kad egzistuoja būdų, kaip smarkiai sumažinti kondicionavimo išlaidas ir susikurti malonų mikroklimatą net ir ypač karštomis vasaros dienomis.

Šilumos siurblys oras-vanduo. Ką reikia žinoti? (3)

Aeroterminis šilumos siurblys, dar vadinamas – „Oras-vanduo“ tipo šilumos siurbliu, kaip šilumos šaltinį naudoja lauko orą. Kitaip tąriant, šio šilumos siurblio pagalba lauko oras paimamas ir toliau perduodamas patalpoms. Oras-vanduo siurbliai galutinę šilumą perduoda į vandenį, tad patalpos yra šildomos per radiatorius arba per grindinę šildymo sistemą. Ką dar svarbu žinoti?

Kur vertėtų įrengti malkinę? (9)

Vietos parinkimas malkinei – nemažiau svarbus sprendimas nei pačios malkinės statybos. Nuo to priklauso ne tik kiemo estetika, bet ir patogumas. Ir nors vienintelio atsakymo, kurioje vietoje laikyti malkas, nėra, atskaitos taškas dažnu atveju turėtų būti katilinės vieta.

Klausia skaitytojas: kas atsakingas už smarvę iš kaimynės kamino? (7)

Sulaukėme klausimo iš skaitytojo: "Gyvenu aštuonių butų namo antrame aukšte. Pastačius namą, jame buvo įrengtas šildymas iš rūsio, ten buvo katilinė, vėliau buvo pajungtas centrinis šildymas. Dabar visi šildosi patys. Apačioje gyvenanti kaimynė įsirengė savo kaminą į buvusį katilinės kaminą, bet kai ji užkuria krosnį pas mus stipriai jaučiasi smalkių smarvė".

4 faktai, kuriuos verta žinoti apie saulės kolektorius (13)

Nors šildymo sezonas jau beveik baigėsi ir nebekamuos mintys apie išlaidas už šildymą, net ir šiltuoju metų laiku išlaidos už karštą vandenį išliks aktualios. Norėtumėte jas sumažinti? Įdarbinkite saulę! Tikriausiai jau esate girdėję apie saulės kolektorius - tačiau ar viską apie juos žinote?

Į ką reikėtų atsižvelgti renkantis gyvatuką (3)

Nors pasibaigęs žiemos sezonas ir artėjanti vasara verčia pamiršti kone viską, kas susiję su šildymo sistema, įsirengiant vonios kambarį privalu turėti omenyje, kad gyvatuką (arba rankšluosčių džiovintuvą) naudosite visus metus. Dėl to patartina gerai apsvarstyti, kokį gyvatuką derėtų rinktis.

Paprastas kieto kuro krosnelės atnaujinimas

Krosnelės net ir šiandieninėje Lietuvoje yra paklausios ne tik kaip šilumos šaltinis, tačiau ir kaip interjero detalės. Tiesa, grožis labiau pabrėžiamas įsirengiant židinį, tačiau atviri židiniai be ortakių nėra tokie funkcionalūs. O štai krosnelės gali atrodyti gražiai ir gerokai prišildyti patalpą ar net kelias. Jos patvarios, tačiau ilgus metus naudojant, be abejo, nusidėvės. Tuomet tikrai gali kilti noras seną krosnelę atnaujinti.

Kaip išsirinkti apšiltinimo medžiagas (1)

Tinkamai apšiltinę savo namus, galite sukurti patogesnį ir pastovesnį namų klimatą, tuo pat metu žymiai pagerindami savo namų energinį taupumą. Stogo arba lubų apšiltinimas padės išlaikyti jūsų namus normalios temperatūros, tuo pat sutaupant lėšų šildymo sąskaitų atžvilgiu. Tad kokias medžiagas pasirinkti?

Granulinis, bet ne katilas. Kas?

Šildymo granulėmis pranašumai pastaruoju metu, ko gero, viena populiariausių ir aktyviausiai aptarinėjamų temų, kalbai pasisukus apie individualios šildymo įrangos ir kuro pasirinkimą. Aistringai ginčijamasi dėl granulių kokybės svarbos, skirtingų granulinių katilų savybių, priežiūros niuansų, talpyklos dydžio ir daugybės kitų aspektų. Tačiau neabejotinai sutariama dėl vieno – šildytis granulėmis gerokai patogiau ir kur kas labiau apsimoka nei įprastu kietuoju kuru – malkomis.

Kodėl sienų šiltinimas iš vidaus prišaukia pelėsį? (41)

Vienas iš dažniausių argumentų, kodėl nepatariama šiltinti pastato iš vidaus – gerokai sumažėjantis bendras plotas. Tačiau specialistų teigimu, tai dar nėra pati didžiausia problema. Prastai atlikus šiltinimo darbus, kambariuose gali atsirasti nepageidaujamos pelėsio kolonijos.

Kaip saugiai ir praktiškai laikyti malkas sodyboje (7)

Kaip gi atrodytų tradicinės sodybos be malkų? Malkos gali būti skirtos ir pagrindinei krosniai, ir pirtelės ar karšto kubilo krosnelei, laužui susikurti ir maisto lauko židinyje ar šašlykinėje išsikepti. Jos pardavinėjamos ir nedideliais paketais, kuriuos gal ir patogu pirkti, jei į sodybą važiuojate kartą per tris mėnesius, tačiau dažniau jose apsilankantys ar netgi gyvenantys tokių žaidimų negali sau leisti ir perka malkas didesniais kiekiais. Tačiau kur jas laikyti?

Kuo saulės kolektoriai gali būti naudingi žiemą? (20)

Sakysite niekuo? Tačiau verta ne tik pasižiūrėti į žiemos mėnesių temperatūras bei saulėtumą, tačiau ir įvertinti tai, kad kartais pasitaikantys dideli speigai dažnai reiškia giedrą dangų. Tai džiugina ir nenuilstantį konstruktorių Petrą Dargį. "Jeigu speigas, vadinasi - saulė. Valio, suveikia saulės kolektoriai!", - džiaugasi jis.

Specialistai perspėja: senos krosnelės ir židiniai kenkia ir jums, ir aplinkiniams (1)

Kaskart prasidėjus šildymo sezonui Aplinkos apsaugos agentūra skambina pavojaus varpais – oro tarša miestuose ir gyvenvietėse viršija normas. Žiemą daug kietųjų dalelių išskiria gyventojų kūrenami technologiškai pasenę židiniai ir malkinės krosnelės. Pasaulyje ši problema sprendžiama paprastu, bet efektyviu būdu – orą teršiančius šildymo prietaisus skatinama keisti ekologiškais kompensuojant dalį naujų krosnelių įsigijimo išlaidų.

Skaitytojo patirtis: keičiame radiatorius daugiabutyje 2 dalis (35)

Mūsų skaitytojos Kristinos istorija apie lango keitimą daugiabučiame name paskatino grandininę reakciją. Redakcija su malonumu pasinėrė į vilniečių Karolio ir Miglės radiatorių keitimo rūpesčius, tad tęsiame antrąją pasakojimo dalį.

Balkono apšiltinimas: keturi svarbūs momentai (2)

Ploto niekada nebus per daug, mąsto ne vienas, gyvenantis itin ankštame bute. Jų negąsdintų ir su padidėjusia kvadratūra šiek tiek išaugę mokesčiai, tačiau ką daryti, jei laisvės plėstis nėra tiek daug? Visgi vienas iš lengviausių būdų prisidurti tuos kelis kvadratinius metrus – išnaudoti balkono plotą.