Ar verta šiltinti daugiabučio sienas iš vidaus?

 (52)
Šiuo metu vis daugiau dėmesio skiriama pastatų energetiniam efektyvumui didinti – atitinkami reikalavimai keliami ne tik naujos, bet ir senos statybos pastatams. Praktiškai tai pasiekiama apšiltinant senų pastatų sienas, pakeičiant langus, sutvarkant laiptinių duris ir atliekant kitus remonto darbus. Apšiltinant sienas įprastai taikomas išorinis sienų apšiltinimas – tai efektyviausias ir dažniausiai naudojamas metodas. Tačiau būna atvejų, kuomet taip apšiltinti pastato dėl tam tikrų specifinių priežasčių (architektūrinis paminklas ar išskirtinę architektūrinę išraišką turintis statinys) negalima, o šiltai gyventi vis tiek norisi. Tokioje situacijoje vienintelė išeitis – vidinis pastato sienų apšiltinimas.
Ar verta šiltinti daugiabučio sienas iš vidaus?
© Asmeninio archyvo nuotr.

Atkreiptinas dėmesys, kad statybos techninis reglamentas ir statybos taisyklės sienų šiltinimą iš vidaus rekomenduoja tik tuomet, kai nėra galimybės pastato apšiltinti iš išorės. Yra nustatyta, kad išorės sienų šiluminė ir drėgminė būsena yra geresnė, kai tankesni sluoksniai įrengiami iš vidaus, o retesni ir laidesni vandens garams – išorėje. Būtent dėl šio fakto dauguma pastatų apšiltinami iš išorės. Pastarasis būdas taikomas siekiant izoliuoti išorines pastato konstrukcijas nuo aplinkos veiksnių (šalčio, kritulių) bei išvengti neigiamo drėgmės poveikio. Šiuo atveju, kondensacinė drėgmė mūsų klimato sąlygomis yra lemiamas veiksnys – ji viena iš priežasčių, kodėl butuose drėksta sienos ar atsiranda pelėsis. Vandens garai keliauja per atitvarą iš vidaus į išorę ir priklausomai nuo vidaus ir išorės temperatūrų kondensuojasi tam tikrame konstrukciniame sluoksnyje, dėl to svarbu, pasirinkus atitinkamą šiltinimo būdą, naudoti ir tarpusavyje derančias statybines medžiagas.

Grįžtant prie praeitame šimtmetyje statytų daugiabučių, pastarieji nepasižymi geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis, dėl to sienų apšiltinimo klausimas yra itin aktualus. Vienas iš didžiausių sienų apšiltinimo iš vidaus privalumų yra laisvė kiekvienam gyventojui individualiai apsišiltinti savo buto patalpas. Nemažiau svarbu ir tai, kad remontas gali vykti bet kuriuo metų laiku. Šiltinant iš vidaus, nesudarkomi pastato fasadai – Lietuvoje tai kol kas retas reiškinys, tačiau kitose buvusio sovietinio bloko šalyse dažnai galima išvysti vaizdą, kuomet vienas daugiabučio namo gyventojas nusprendžia individuliai apšiltinti savo buto sienas iš išorės ir, nepaisant to, dar ir nutinkuoti jas ryškia spalva.


Kalbant apie trūkumus, vienas iš jų yra patalpos naudingo ploto sumažėjimas. Kitas svarbus veiksnys, tai jau minėtas rasos taškas, kuomet apšiltinus sieną iš vidaus nulinės temperatūros zona pasislenka į vidinę atitvaros pusę ir dėl to gali prasidėti nepageidaujamas drėgmės kondensacijos procesas, nes didesnė sienos dalis atsiduria neigiamų temperatūrų zonoje. Taip pat reikėtų žinoti, kad tinkamai neapšiltinus konstrukcijų atsiranda šalčio tiltai, todėl, norint jų išvengti, būtina apšiltinti perdangų ir pertvarų jungimo su išorinėmis sienomis vietas, elektros lizdų, radiatorių vietas. Nereikėtų pamiršti užsandarinti plyšių ir siūlių, pro kurias gali skverbtis drėgmė, tai ypač aktualu stambiaplokščiams daugiabučiams. Pelėsio atsiradimo rizikos galima išvengti, prieš imantis šiltinimo darbų, specialiomis medžiagomis išnaikinus pelėsinius grybus, nuplovus sienas fungicidais ir jas išdžiovinus.

Kokią konkrečią šiltinimo medžiagą pasirinkti – polistireninį putplastį, mineralinę vatą, o gal ekovatą ar poliuretano putas, didelės įtakos komfortui patalpose nėra. Svarbiau nustatyti, tinkamą izoliacinės medžiagos storį, tikslingai panaudoti garo izoliacinę plėvelę ir apsaugoti sienas nuo vandens garų kondensacijos sienų konstrukcijose. Rekomenduojama, kad apšiltinimo sluoksnis neviršytų 5 cm, todėl, šiuo atveju, medžiagų kokybė ir tinkamas įrengimas turi itin didelę svarbą. Priešingu atveju, patalpose galima sukurti gyvenimui netinkamą mikroklimatą. Naudojant šiltinimą iš vidaus reikia suderinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus – visi apšiltinimo sluoksniai turi būti pakankamai nelaidūs šilumai, bet laidūs vandens garams. Šiuo apšiltinimo būdu naudojamų medžiagų laidumas garams turi didėti iš vidaus į išorę, o laikančiosios konstrukcijos turi būti teigiamų temperatūrų zonoje. Įrengiant garui nelaidžias sienas, reikėtų atminti, kad efektyviai ekploatacijai užtikrinti, būtina pasirūpinti ir priverstiniu patalpų vėdinimu.

Pabaigai reikėtų pridurti, kad priešingai nei išorinių sienų šiltinime, kuris yra aiškiai reglamentuotas, pastatų šiltinimui iš vidaus jokie reikalavimai nekeliami. Tokio tipo šiltinimo sistemos kuriamos tik atskirų gamintojų iniciatyva. Šiuo atveju, rodos, gyventojams paliekama daugiau laisvės, tačiau norint gyventi sveikoje ir kokybiškoje aplinkoje šiltinimui geriausia naudoti tarpusavyje suderintus sistemos elementus, o ne atsitiktinai parinktus iš atskirų gamintojų ir tiekėjų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šildymas

5 priežastys, kodėl nederėtų išjungti šildymo žiemą

Paspaudus šalčiams, imame nerimauti dėl didelių šildymo sąskaitų. Dalis žmonių žiemos mėnesiais ima galvoti, kaip tokias sąskaitas galima būtų sumažinti. Vienu iš sprendimų kartais tampa šildymo išjungimas arba oro temperatūros sumažinimas iki minimalios, pavyzdžiui, tuo metu, kai yra išvykstama žiemos atostogų. Tačiau specialistai sako, kad to daryti tikrai nederėtų. Pateikiame 5 priežastis, kodėl negalima išjungti šildymo žiemą.

Ekspertai atsako: ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Grindinis šildymas – sparčiai populiarėjanti radiatorių alternatyva, kai vietoje įprastų, prie sienos tvirtinamų ir papildomą erdvę užimančių radiatorių patalpas šildo sistema įrengta po grindimis. Šis efektyvus šildymo būdas yra racionalus pasirinkimas naujai statomuose individualiuose namuose, tačiau kartu pastebimas ir jo populiarumo augimas naujai įrengiamuose butuose bei loftuose. Paklausėme ekspertų, ką reikėtų žinoti apie tokį šildymo būdą.

Ekspertai atsako: kokie yra svarbiausi pamatų apšiltinimo aspektai

Per požeminę pastato dalį yra netenkama 15–20 procentų bendros šilumos. Nors pamatų apšiltinimas nėrą toks svarbus kaip stogo ar sienų apšiltinimas, bet visgi jis yra tikrai pravartus. Apšiltinus pamatus, sienos yra apsaugomos nuo peršalimo, taip pat dėl jo nesusidaro kondensatas, o tai padeda išvengti drėgmės ir pelėsio. Paklausėme ekspertų, ką reikia žinoti apie pamatų apšiltinimą.

Ekspertai atsako – kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai

Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė – šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, paklausėme ekspertų, kokie yra svarbiausi stogo šiltinimo aspektai.

Stogo šiltinimas: didžiausios ir dažniausiai pasitaikančios klaidos (10)

Stogas yra viena jautriausių namo vietų šalčiui. Tinkamai jo neapšiltinus ir neužsandarinus galima patirti didelių šilumos nuostolių. Stogo įrengimas daro didelę įtaką viso namo energijos suvartojimui, dėl netinkamai apšiltinto stogo, išnaudojamas šilumos kiekis gali siekti daugiau nei 30 procentų. Pristatome kelias, dažnai pasitaikančias stogo šiltinimo klaidas, iš kurių verta pasimokyti.

Malkų laikymo ypatybės bei būdai (5)

Efektyviam kūrenimui užtikrinti yra būtinas tinkamas malkų laikymas. Kad kūrenimui naudojamos malkos būtų visada po ranka, svarbu joms parinkti patogią, sausą ir vėdinamą laikymo vietą. Pristatome keletą praktiškų malkų laikymo patarimų.

Kūrenimas akmens anglimi: ką reikia žinoti (2)

Alternatyvių kuro rūšių, iš kurių gali rinktis individualių namų savininkai, šiandien yra itin daug. Akmens anglis – puikiai pažįstama kuro rūšis, kurios populiarumas rinkoje, dėl pačios medžiagos pliusų bei minusų, yra gan nestabilus. Taigi šioje publikacijoje plačiau aptarsime akmens anglies privalumus bei trūkumus.

Kietojo kuro, granuliniai ar dujiniai katilai: kaip išsirinkti? (4)

Jau seniai praėjo laikai, kai individualų namą buvo galima šildyti vien tik malkomis kūrenama krosnimi. Šiandien galima rinktis iš daugybės modernių šildymo šaltinių. Kieto kuro katilai, granuliniai katilai, dujų katilai – kelios populiarios šildymo priemonės, kurias plačiau aptarsime šioje publikacijoje.

Kaip saugiai naudoti dujas buityje

Nemalonu, jei dujinio šildymo katilas sugenda tada, kai jis labiausiai reikalingas – per šalčius, todėl elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pataria jau dabar tinkamai pasirūpinti dujiniu katilu ir paruošti šildymo sistemą žiemai. Šiuolaikinėms dujinio šildymo sistemoms specialių žinių nereikia, pakanka atlikti kelis paprastus žingsnius.

Kokias malkas geriausia rinktis? (1)

Malkos nuo senų laikų iki pat dabar yra populiari individualių namų šildymui skirta kuro rūšis. Malkų būna įvairių: ąžuolo, beržo, uosio, klevo, liepos, pušies, eglės ir t.t.. Tačiau kokias malkas rinktis geriausia?