Polinių pamatų įrengimas: pagrindiniai principai

Pamatų pasirinkimas priklauso nuo pastato projekto, grunto, požeminio vandens savybių bei kitų kriterijų. Pamatai taip pat pasirenkami derinant jų tinkamumą, patikimumą, nepamirštant ekonomiškumo. Poliniai pamatai tinka tuo atveju, kai gruntinis vanduo slūgso arti paviršiaus, gruntas iš viršaus silpnas, turi organinių priemaišų. Svarbu ir ekonomiškumas – polinių pamatų įrengimas yra pigesnis už juostinius.
Polinių pamatų įrengimas: pagrindiniai principai
© Shutterstock nuotr.

Polinių pamatų tipai

Pagrindiniai darbai prasideda nuo grunto tyrimų. Konstruktoriui pateikus užduotį geologams, atliekami geologiniai tyrimai. Turėdamas architektūrinius sprendinius, apskaičiavęs apkrovas, teksiančias pastatui ir įvertinęs gautus grunto tyrimų rezultatus, konstruktorius parenka optimaliausią pamatų variantą.

Populiariausios naudojamos polinių pamatų rūšys yra gręžtiniai bei spraustiniai pamatai. Kartais užsakovai gyvenamiesiems namams pageidauja ir polinių kaltinių pamatų, tačiau tai nėra populiaru, teigia  įmonės „Projektana“ projektų vadovas Žilvinas Ramaška. Įrengiant spraustinius polinius pamatus, dėl darbų metu atsirandančios vibracijos, reikia atsižvelgti į atstumą, nuo kurio šalia darbų vykdymo vietos yra kaimyniniai pastatai. Gręžtinių polinių pamatų atveju tai nėra aktualu.


Gręžtiniai pamatai

Įrengiant gręžtinius pamatus tradiciniu būdu, sužymėtose vietose išgręžiamos ertmės, tuomet supilamas betonas ir į kiekvieną ertmę įkišamas armatūros karkasas, kurio viršutinė dalis paliekama pagal projektą išsikišusi tiek, kiek reikės rostverkui įrengti. Prieš pilant betoną, duobės dugnas yra išvalomas arba sutankinamas. Patikimiausias ir kokybiškiausias gręžtinių polių įrengimo būdas yra naudojant CFA technologiją. Betonas per tuščiavidurį grąžtą į ertmę pilamas sinchroniškai, grąžto ištraukimo metu. Ši nepertraukiamo gręžimo technologija leidžia įrengti vientisą polių vandeninguose ir slankiuose gruntuose.


Spraustiniai pamatai

Spraustinių pamatų atveju į žemę vibracijos būdu įvibruojamas tuščiaviduris vamzdis uždaru galu, tuomet įleidžiamas armatūros karkasas ir supilamas betonas. Vibruojant vamzdis ištraukiamas.

Spraustiniai poliai įrengiami nepašalinant grunto ir nesuardant jo struktūros – tai lemia didelę šiuo būdu įrengtų polių laikomąją galią. Nors minėta technologija naudojama daugiausiai daugiaaukščių ir gamybinių pastatų statybai, tačiau esant aukštam vandens lygiui ar organinių priemaišų sluoksniui, šis metodas siūlomas ir individualiam namui.

Kaltinių pamatų įrengimas skiriasi nuo aukščiau minėtų pamatų tipų. Šiuo atveju, iš anksto paruošti gelžbetoniniai poliai kalami į žemę specialia įranga.

Pamatų įrengimo eiga

Polinių pamatų įrengimo ir rostverko liejimo metu, gyvenamojo namo statybvietėje užtenka 4-5 darbininkų. Darbai vyksta šia eiga:

Paruošiamas sklypas. Tai gali atlikti ir pats užsakovas arba pasinaudoti statybinių įmonių siūlomomis paslaugomis. Reikėtų nustumdyti esamą gruntą iki polių viršaus altitudės, pasirūpinti, kad statybų technikai būtų kuo patogiau atvykti į darbų vietą. Esant sudėtingam reljefui atliekami kiti reikalingi darbai. Polinių pamatų pranašumas prieš kitų tipų pamatus yra tai, jog mažėja žemės darbų kiekis, nereikia kasti tranšėjų pamatams.

Įrengiami poliniai pamatai. Polių įrengimo vietos pažymimos pagal darbo projektą, gręžiami, spraudžiami arba kalami poliai. Priklausomai nuo geologinių sąlygų ir namo projekto, polių kiekis gali skirtis. „Polių gylis gyvenamiesiems namams gali būti įvairus, tarkime nuo 2,5 m. iki kai kuriais atvejais 12 metrų. Viskas priklauso nuo geologinių sąlygų. Paprastam namui gali prireikti nuo 20 iki 40 polių, bet, priklausomai nuo konkretaus atvejo, šis skaičius gali keistis. Jeigu sklype yra vandeningi gruntai, durpės, statote ant buvusios pelkės, polių reikės daugiau“,  – pasakoja pašnekovas.

Dažnai minimas polinių pamatų trūkumas – šalčio tiltai atsirandantys tarp polių ir rostverko. Nors įtaka pastato šilumos nuostoliams yra minimali, vis dėlto, problema yra išsprendžiama klojant pastato perimetru horizontalų putplasčio sluoksnį. Norint maksimaliai sumažinti šalčio tiltelį galima dar kloti putplastį tarp polių po būsimuoju rostverku. Ž. Ramaška pažymi, kad apšiltinimas dar priklauso ir nuo kitų faktorių, tokių kaip pastato konstrukcija, todėl jei šių sprendimų nepakanka, parenkami ir papildomi apšiltinimo būdai.

Polinių pamatų įrengimo laikas priklauso nuo polių skaičiaus bei sudėtingumo. Tačiau statant, tarkime, 120-150 kv. m. ploto namą, su poliais susiję darbai gali būti atliekami per 1-3 dienas. Baigus darbus su poliais, galima pradėti rostverką – viršutinę pamato dalį, sujungiančią polius į vieną konstrukciją ir paskirstančią pastato apkrovas.

Tolesni pamatų įrengimo darbai

Standartiniai rostverko darbai vykdomi tokia tvarka:

Įrengus polius ir po būsimu rostverku suklojus putų polistirolą, montuojami klojiniai, viduje sudedama ir sujungiama rostverko armatūra. Tankinti gruntą po būsimuoju rostverkų nebūtina, nes visą apkrovą gruntui perduoda poliai. Požeminės komunikacijos (vandentiekis, nuotekų sistema) paprastai montuojamos giliau po rostverku vėlesniame statybos etape, todėl statant pamatą, specialių ertmių palikti nereikia.

Po to pilamas betonas. Tam, kad betonas tinkamai pasiskirstytų ir neliktų neužpildytų ertmių, rostverkas tankinamas giluminiu vibratoriumi.

Atsižvelgus į betono stingimą, nuimami klojiniai. Paprastai tai galima atlikti jau po 1-2 dienų.

Klijuojamas pamatų apšiltinimas – polistirolo plokštės iš vidaus. Galimas ir variantas šias plokštes dėti iš išorės bei į patį pamatą. Tuomet pamatai apkasami žvyru arba smėliu.

Ž. Ramaška teigia, kad pilni pamatų įrengimo darbai gali trukti apie savaitę. Betonas savo projektinį stiprį pasiekia po 28 parų. Tačiau su būsimo namo sienomis susijusius darbus galima pradėti jau po 7 parų. Vasaros metu, karštomis dienomis išbetonuotą rostverką reikėtų drėkinti vandeniu, kad šis nesutrūkinėtų. Žiemos metu tik įrengtus pamatus derėtų uždengti, kad neperšaltų betonas.

Kitose straipsnių ciklo dalyse bus aprašomi juostiniai, plokštuminiai ir stulpiniai pamatai.

Projektana nuotr.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pamatai

Pamatų tipai: kaip išsirinkti tinkamą variantą savo namui?

Pavasaris – metų laikas, kuris paprastai asocijuojasi su nauja pradžia. Taip ir statybų pasaulyje jis dažnai tampa naujų projektų realizavimo startu. Šiame tekste pasigilinsime į namo statybos pradžią – t.y. į jo pamatus. Kviečiame plačiau susipažinti su trimis pagrindiniais pamatų tipais.

Namo pamatų problemos: kaip jas pastebėti?

Nedidelės pamatų problemos gali lengvai peraugti į didelius nemalonumus, kurie vėliau atsieis brangiu remontu. Skilimas ir sėdimas yra dažniausios pamatų problemos, kurios atsiranda dėl klaidų projektavimo metu arba nekokybiškai atliktų statybos darbų. Kad būtų galima išvengti sudėtingų remonto darbų, labai svarbu laiku pastebėti skilimus ir kitus pažeidimus pamatų apžiūros metu.

Druskų nuosėdos: kaip apsaugoti plytų sieną (1)

Vasarnamis iš gražių keraminių plytų – būtent apie tokį svajoja dauguma žmonių, rimtai apsisprendusių įsikurti „arčiau žemės“ ir įsigyti nekilnojamąjį turtą „amžiams“.

Kaip apsaugoti pamatus žiemą? (1)

Paplitusi nuomonė, kad pamatus reikia palikti peržiemoti – taip jie esą šaltuoju periodu nusėda ir „nebevaikšto“. Nors šis požiūris yra diskutuotinas, tačiau vis dar paplitęs. Ekspertas Tomas Čerauskas pataria, kaip tinkamai žiemai paruošti pamatus, kad būtų daugiau naudos nei žalos.

Pamatų skilimas: priežastys ir sprendimo būdai (6)

Bet kurio tipo pamatams gali grėsti sėdimas ir skilimas. Statant namą tinkamus pamatus turėtų parinkti profesionalai, atsižvelgdami į grunto savybes, pastato tipą ir kitas aplinkybes. Vis dėlto, kartais nutinka netikėtų dalykų, ypač jei projektavimo ar statybų metu ne viskas buvo tinkamai padaryta. Paklausėme specialistų, kaip atpažinti ir ištaisyti pamatų pažeidimus.

Apšiltiname pamatus: 5 dažniausios klaidos (11)

Apie blogai apšiltintus namus sakoma, kad pro sienas švilpauja vėjas, bet ar žinote, jog apie septintadalį visos šilumos netenkama dėl netinkamai apšiltintos apatinės namo dalies? Apšiltinimo klaidos ne tik paplonina piniginę, tačiau ir pažeidžia patį pastatą bei gali kilti bėdų įteisinant statinį.

Pagrindiniai mūrijimo principai: ką pamatuoti ir kada „kirpti“? (3)

Patyrę mūrininkai juokauja, kad jų profesija panašiausia į siuvėjo. Esą pagrindinis principas išlieka tas pats – devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti. Tačiau kažkodėl vis tiek būna kreivų sienų. Kad taip nebūtų, reikia žinoti ir sekti pagrindinius mūrijimo principus.

Kuo plokštuminiai pamatai panašūs į apverstą taburetę? (16)

Nors populiariausi Lietuvoje poliniai pamatai, specialistai pastebi, kad jie nėra pats efektyviausias sprendimas. Be to, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad poliniai ar juostiniai pamatai yra pigesnis už plokštuminius, pastaruosius įrenginėjantys meistrai atšauna: įsirengiantys polinius pamatus gauna tik važiuoklę, o plokštuminius – visą automobilį.

Pagrindinės klaidos, kurias padaro besirenkantys pamatus (28)

Populiariausi Lietuvoje poliniai (gręžtiniai) pamatai dažniausiai įrengiami dėl labai paprastos ir praktiškos priežasties – palankios kainos. Specialistų teigimu, jei pamatai teisingai suprojektuoti, tai polinių pamatų kaina gali būti geresnė nei plokštuminių ar juostinių pamatų. Visgi net ir gera kaina nesustabdo individualaus gyvenamojo namo savininkų nuo bandymo sutaupyti ir dėl to atsirandančių klaidų.

Rūsio apšiltinimas – iš vidaus ar išorės? (9)

Net ir sandarus ir gerai apšiltintas namas gali netekti daug šilumos dėl neapšiltintų pamatų. Pamatų apšiltinimas sumažina šildymo poreikį ir apsaugo nuo drėgmės kondensavimosi, kuris dažnai yra sukeliamas temperatūros skirtumo tarp rūsio vidaus ir išorėje esančio grunto.