Kaip grunto tyrimai gali sutaupyti pinigų

Kiekvienas, dirbęs kad ir mažiausią statybinį darbą, žino, kad bet kokio statybinio pagrindo paruošimas lemia labai daug, nesvarbu, ar klijuojate plyteles ar dažote tvorą. Būtent todėl dauguma statytojų neklausia, ar reikėtų atlikti grunto tyrimus prieš statant gyvenamąjį namą ar kitą pastatą. Vis dėlto, kai kurie vis dar pasirenka taupyti ar grunto tipą nustato "iš akies". Kodėl tai nėra gera mintis, aiškinamės šiame straipsnyje.
Kaip grunto tyrimai gali sutaupyti pinigų
© Shutterstock nuotr.

Kaip grunto tyrimai vykdomi ir ką reikėtų žinoti, pasakoja įmonės „Geotestus“ vadovas, VU Gamtos mokslų fakulteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros docentas, inžinierius geologas dr. Saulius Gadeikis.

Grunto tyrimus būtina atlikti prieš projektuojant bet kokio statinio pamatus. Prieš užsakant inžinerinius geologinius tyrimus reikėtų žinoti būsimo namo kontūrus, ar numatoma įrengti rūsį, požeminį garažą, kelių aukštų namas bus statomas. Nuo to priklauso tyrimo vietų kiekis ir gylis.

Paprastai prieš pradedant darbus inžinieriai geologai prašo topografinės sklypo nuotraukos. Ją reikėtų užsakyti šia veikla užsiimančiose įmonėse – sklype išmatuojami absoliutiniai aukščiai, įvertinamas reljefas, drenažo sistema, esamos ar buvusios požeminės komunikacijos ir kiti reikalingi duomenys. Šio dokumento galiojimo laikas – vieneri metai. Topografinėje nuotraukoje, kuri pateikiama inžinieriams geologams, turėtų būti pažymėtas statinio kontūras. Ruošiant tyrimų ataskaitą joje pažymimos atliktų tyrimų vietos.

Daugiausia užsakymų inžineriniams geologiniams tyrimams tradiciškai gaunama pavasarį bei rudenį. Vis dėlto, prireikus darbai gali būti atliekami netgi žiemą, tiesa, dėl galimo įšalo, sniego ir žemos temperatūros, sunkiau atlikti darbus minusinė temperatūra nėra pati tinkamiausia technikai ir darbininkams. Atliekant grunto tyrimus, sklypo savininko dalyvavimas nėra būtinas, tačiau, kai kurie savininkai pasirenka stebėti darbus.

Gruntų tyrimuose, norint įvertinti jų savybes, naudojama daug lauko metodų, tačiau paskutiniais dešimtmečiais greičiausiu, pigiausiu ir populiariausiu būdu tapo statinio zondavimo bandymas. Šiuo metodu gruntai tiriami pastoviu greičiu ir tam tikra statine jėga spraudžiant kūginės formos zondą ir maždaug kas 2,5–20 cm matuojant grunto pasipriešinimą ir šoninę trintį. Po to remiantis gautais duomenimis sprendžiama ar gruntas yra stiprus, ar silpnas. Greta šio bandymo vietos daromi gręžiniai leidžia išsiaiškinti grunto sudėtį bei požeminio vandens slūgsojimo gylį. Esant būtinybei, gręžiniai taip pat leidžia paimti grunto ir vandens bandinius.

„Pagal reikalavimus ir bendrą supratimą, tyrimų ir gręžinių kiekis ir gylis turi būti toks, kad pakaktų tinkamai suprojektuoti ir patikimai įrengti namo pamatus“, – sako dr. S. Gadeikis. Nesudėtingam stačiakampio formos pastatui, statomam sklype, kuriame nėra stačių šlaitų, buvusios pelkės likučių, su nesudėtingu reljefu gali užtekti iširti gruntą dviejose vietose, skirtinguose būsimo namo kampuose.

Jeigu namo kontūras yra sudėtingesnis, tarkime L formos, gręžinių kiekis gali padidėti iki 3-4. Tyrimų gylis vieno ar pusantro aukšto namui be rūsio, priklausomai nuo gruntų, siekia iki 5-6 m gylio. Tiek paprastai užtenka pamatų konstruktoriams, norint tinkamai suprojektuoti namo pamatus. Gręžimas ir statinis zondavimas yra du pagrindiniai būdai, naudojami siekiant ištirti gruntą. Planuojant sudėtingesnius statinius, esant mažiau palankiam reljefui ir geologinėms sąlygoms pasitelkiami ir kiti lauko, laboratoriniai, geofiziniai tyrimų metodai.

Užsakovas po grunto tyrimų gauna inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitą, kurioje būna pateikti šie duomenys:

Inžineriniai geologiniai gręžinių aprašymai, su išskirtais grunto tipais, jų apibūdinimu pagal stiprumą ir tankumą.

Lietuvoje gruntai pagal savo litologinę sudėtį ir naudojamą klasifikaciją yra labai įvairūs. Jų tikslūs pavadinimai yra svarbesni specialistams, o paprasčiausia, anot dr. S. Gadeikio, juos būtų suskirstyti į:
smėlinius;
molinius;
organinius gruntus.

Šiaurės Lietuvoje negiliai, kelių metrų gylyje dar sutinkami ir uoliniai gruntai dolomitas, kreida, gipsas ir pan.

Grunto stiprumas ir tankumas, kartu su kitais pateikiamais rodikliais, gali būti tinkamas atskaitos taškas mąstant apie pamatus. Poliniai pamatai tinka tuo atveju, jeigu gruntas iš viršaus yra silpnas ar organinis (durpės, dumblas) ir mėginti jį iškasti neapsimoka. Tiesa, tokiu atveju tenka atsisakyti rūsio. Tačiau jeigu rūsio norima, o gruntas yra sausas ir stiprus, galima rinktis juostinius pamatus. Vis dėlto, lygiai toks pats svarbus veiksnys pamatų projektavime yra požeminis vanduo.

Požeminio vandens slūgsojimo gylis bei prognozuojamas aukščiausias (priklausomai nuo sezono) vandens lygis. Atsižvelgiant į tai, ar požeminis vanduo slūgso aukštai, ar žemai bei įvertinus grunto savybes, galima būsimam namui parinkti tinkamą pamatų tipą.

Požeminiam vandeniui esant arti paviršiaus (1–1,5 m.), labiausiai namui tinka poliniai pamatai. Tokiu atveju iškasti pamatų duobės ir be vandens pažeminimo įrengti rūsio nepavyktų, todėl šie pamatai laikomi geriausiu sprendimu. Aukščiausio vandens lygio prognozė padeda numatyti galimas problemas dėl drenažo ar rūsio, kadangi po didelių liūčių, pavasario polaidžio metu paprastai požeminio vandens lygis pakyla.

Per tyrimų vietas sudaryti inžineriniai geologiniai pjūviai. Statinio zondavimo ar kitų naudotų metodų bandymų grafikai ir laboratorinių grunto ir vandens tyrimų rezultatai, jeigu tokie tyrimai buvo atliekami.

Išvados apie sklypo inžinerines geologines sąlygas, ir gruntų tinkamumą pamatų statybai. Galutinį sprendimą apie pamatų tipą ir įgilinimą, atsižvelgdamas į grunto tyrimų rezultatus, bei žinodamas būsimo namo apkrovas priima konstruktorius. Be abejo, jei statytojas sugalvotų įrengti papildomus namo aukštus, viską reikėtų perskaičiuoti ir galbūt atlikti papildomus inžinerinius geologinius tyrimus.

Pasak pašnekovo, kad ir koks gruntas bebūtų, projektuojant svarbu tinkamai įvertinti gautus duomenis. „Visumoje Lietuvoje prastų gruntų nėra, netgi po būsimu pamatu esant silpnam ar organiniam gruntui galima rasti išeitį – ar jį nukasti, ar tiesiog parinkti polinius pamatus. Tiesiog būsimų pamatų kaina gali padidėti kelis kartus, jei lygintume su vietomis, kur slūgso stiprūs smėliniai arba moliniai gruntai. Įrengiamas pamatas turi atsiremti į gerą ir stiprų gruntą bei išlaikyti tokią pastato apkrovą, kad būsimas statinys per daug, o, svarbiausia, netolygiai nesuslūgtų ir namo sienos bei kitos konstrukcijos nepradėtų trūkinėti ir pleišėti“, – pasakoja dr. S. Gadeikis.

Naujienų prenumerata

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pamatai

Pamatų tipai: kaip išsirinkti tinkamą variantą savo namui?

Pavasaris – metų laikas, kuris paprastai asocijuojasi su nauja pradžia. Taip ir statybų pasaulyje jis dažnai tampa naujų projektų realizavimo startu. Šiame tekste pasigilinsime į namo statybos pradžią – t.y. į jo pamatus. Kviečiame plačiau susipažinti su trimis pagrindiniais pamatų tipais.

Namo pamatų problemos: kaip jas pastebėti?

Nedidelės pamatų problemos gali lengvai peraugti į didelius nemalonumus, kurie vėliau atsieis brangiu remontu. Skilimas ir sėdimas yra dažniausios pamatų problemos, kurios atsiranda dėl klaidų projektavimo metu arba nekokybiškai atliktų statybos darbų. Kad būtų galima išvengti sudėtingų remonto darbų, labai svarbu laiku pastebėti skilimus ir kitus pažeidimus pamatų apžiūros metu.

Druskų nuosėdos: kaip apsaugoti plytų sieną (1)

Vasarnamis iš gražių keraminių plytų – būtent apie tokį svajoja dauguma žmonių, rimtai apsisprendusių įsikurti „arčiau žemės“ ir įsigyti nekilnojamąjį turtą „amžiams“.

Kaip apsaugoti pamatus žiemą? (1)

Paplitusi nuomonė, kad pamatus reikia palikti peržiemoti – taip jie esą šaltuoju periodu nusėda ir „nebevaikšto“. Nors šis požiūris yra diskutuotinas, tačiau vis dar paplitęs. Ekspertas Tomas Čerauskas pataria, kaip tinkamai žiemai paruošti pamatus, kad būtų daugiau naudos nei žalos.

Pamatų skilimas: priežastys ir sprendimo būdai (6)

Bet kurio tipo pamatams gali grėsti sėdimas ir skilimas. Statant namą tinkamus pamatus turėtų parinkti profesionalai, atsižvelgdami į grunto savybes, pastato tipą ir kitas aplinkybes. Vis dėlto, kartais nutinka netikėtų dalykų, ypač jei projektavimo ar statybų metu ne viskas buvo tinkamai padaryta. Paklausėme specialistų, kaip atpažinti ir ištaisyti pamatų pažeidimus.

Apšiltiname pamatus: 5 dažniausios klaidos (11)

Apie blogai apšiltintus namus sakoma, kad pro sienas švilpauja vėjas, bet ar žinote, jog apie septintadalį visos šilumos netenkama dėl netinkamai apšiltintos apatinės namo dalies? Apšiltinimo klaidos ne tik paplonina piniginę, tačiau ir pažeidžia patį pastatą bei gali kilti bėdų įteisinant statinį.

Pagrindiniai mūrijimo principai: ką pamatuoti ir kada „kirpti“? (3)

Patyrę mūrininkai juokauja, kad jų profesija panašiausia į siuvėjo. Esą pagrindinis principas išlieka tas pats – devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti. Tačiau kažkodėl vis tiek būna kreivų sienų. Kad taip nebūtų, reikia žinoti ir sekti pagrindinius mūrijimo principus.

Kuo plokštuminiai pamatai panašūs į apverstą taburetę? (16)

Nors populiariausi Lietuvoje poliniai pamatai, specialistai pastebi, kad jie nėra pats efektyviausias sprendimas. Be to, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad poliniai ar juostiniai pamatai yra pigesnis už plokštuminius, pastaruosius įrenginėjantys meistrai atšauna: įsirengiantys polinius pamatus gauna tik važiuoklę, o plokštuminius – visą automobilį.

Pagrindinės klaidos, kurias padaro besirenkantys pamatus (28)

Populiariausi Lietuvoje poliniai (gręžtiniai) pamatai dažniausiai įrengiami dėl labai paprastos ir praktiškos priežasties – palankios kainos. Specialistų teigimu, jei pamatai teisingai suprojektuoti, tai polinių pamatų kaina gali būti geresnė nei plokštuminių ar juostinių pamatų. Visgi net ir gera kaina nesustabdo individualaus gyvenamojo namo savininkų nuo bandymo sutaupyti ir dėl to atsirandančių klaidų.

Rūsio apšiltinimas – iš vidaus ar išorės? (9)

Net ir sandarus ir gerai apšiltintas namas gali netekti daug šilumos dėl neapšiltintų pamatų. Pamatų apšiltinimas sumažina šildymo poreikį ir apsaugo nuo drėgmės kondensavimosi, kuris dažnai yra sukeliamas temperatūros skirtumo tarp rūsio vidaus ir išorėje esančio grunto.