Trumpas slengo žodynėlis: ką pašmeruoti ir kokias varnas atsinešti į talką

 (2)
Dalis buityje naudojamų daiktų pavadinimų pas mus yra atėję iš vokiečių ar rusų kalbų, pietiniuose Lietuvos regionuose kai kas pasiskolinta iš lenkų kalbos. Dauguma jų šiandien randami neteiktinų žodžių sąrašuose, tačiau realybėje aplinkiniai juos vis dar vartoja. Ir nepakiši jiems to sąrašo po nosimi – kaip žmogui patogiau, taip šis ir pasakė. Tad norint išvengti ginčų ir nesusipratimų labai naudinga bent jau žinoti, ką kai kurie jų reiškia.
Trumpas slengo žodynėlis: ką pašmeruoti ir kokias varnas atsinešti į talką
© Fotolia nuotr.

Anksčiau esame rašę apie mechaninių dirbtuvėse ar statybose naudojamų prietaisų slengą, šįsyk peržvelgėme keletą dažniausiai buityje ir ūkyje naudojamų žargono žodžių.

Šį rudenį greičiausiai teks atlikti bent keletą pjovimo darbų - galbūt tai darysite patys, jums padės pagalbininkas ar teks samdytis kaimyną, kad, tarkime, nupjautų medį. Nenustebkite, jei jis ateis ne tik draugiškai nusiteikęs, tačiau ir atsineš družbą (rus. дружба, draugystė). Tokiu vardu vadinosi seno tarybinio motorinio pjūklo rūšis. Ilgainiui šis žodis kalboje kai kur pakeitė ne tik žodį benzininiam pjūklui, tačiau kai kada naudojamas ir pakeisti bet kokį pjūklą apskritai. Tiesa, jeigu jis iš tiesų atsineš būtent tokį pjūklą, galbūt ir vertėtų kilstelėti antakį ir gerai jį apžiūrėti.

Grandininis pjūklas kartais pavadinamas ir žodžiu varna. To priežastis yra banaliai paprasta – taip šmaikštūs tautiečiai trumpina žinomo švedų pjūklų ir sodo priežiūros priemonių gamintojo pjūklus.

Kitas su pjovimu susijęs žodis yra piela, o kai kuriuose regionuose – pielukė. Taip kartais pavadinamas rankinis pjūklas. Natūralu, jog su ja galima pieluoti. Tiesa, gražus lietuviškas žodis pjūklas šioje kategorijoje dominuoja, tad grėsmės jam išnykti tikrai nėra. Šio žodžio kilmė slaviška – abu mūsų kaimynai pjūklą vadina panašiu žodžiu (rusai – пила, , lenkai – piła).

Kitas svarbus rudens darbas yra kasimas. Ir jo metu galite išgirsti prašymą atnešti, paduoti ar nuvalyti spatą. Spatas – tai kastuvas. Šis žodis kartais naudojamas dėl trumpumo buitinėse situacijose arba iš įpratimo, tačiau reikėtų pastebėti, jog kastuvas yra dominuojantis terminas.

Kitas su kasimu susijęs, tačiau labai plačiai naudojamas žodis yra katlavanas. Su juo susidursite interneto skelbimuose ieškodami, kas galėtų iškasti pamatų duobę jūsų naujam namui. Kai kada tokie kasėjai ir reklamuojasi kaip katlavanų kasėjai. Šis žodis įrašytas į neteiktinų svetimybių sąrašą, o keisti jį kalbininkai siūlo žodžiu karjeras arba iškasa. Tiesa, karjeras dažniausiai naudojamas pavadinti ganėtinai masyvią iškasą, tad užsakovas gali nelabai suprasti jūsų lūkesčių. Žodis iškasa taip pat nėra labai prigijęs, tačiau elementarus „pamatų duobė“ ar "duobė pamatams" dažniausiai išsprendžia visus kylančius klausimus.

Nusikasę pareinate iš lauko į namus ir girdite, kad girgžda durys? Kai kas pasakytų, jog šį garsą skleidžia zaviesai arba zoviesai – durų vyriai (kilmė lenkiška – zawias). Vadinasi, juos reikia sutepti arba pašmeruoti. Šis tepimui dar kartais naudojamas ir žodis „šmeruoti“ iš skambesio panašus į vokiškos kilmės žodį. Ir iš tiesų - schmieren išvertus iš vokiečių kalbos reiškia "tepti".

Šmeruoti galite ne tik vyrius, tačiau kartais to prireikia muterkoms ir šriubams. Šie nevartotini žodžiai reiškia atitinkamai veržlę ir varžtą. Jų kilmė taip pat vokiška – schraube ir mutter.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.