Rąstinės pirtys - kaip teisingai pastatyti ir įrengti

 (11)
Rąstinės pirtys yra ta vieta, kurioje galima visomis prasmėmis pasijausti komfortiškai. Pirtis kiekvienam iš mūsų asocijuojasi su jaukumu, atsipalaidavimu, gerais pojūčiais. Dar visai neseniai kalbant apie pirtį buvo akcentuojamas pirties suteikiamas vidinės gerovės jausmas, geras poveikis sveikatai.
Rąstinės pirtys - kaip teisingai pastatyti ir įrengti
© Fotolia nuotr.

Šie momentai labai svarbūs. Tačiau pastaraisiais metais ypač didelis dėmesys skiriamas teisingam jos suplanavimui, įrengimui ir nepriekaištingam interjerui. Juk išties iš atbulomis rankomis pastatytos pirties lengvo garo tikėtis neverta.

Rąstinės pirtys - privalumų daugiau

Gerą pirtį galima įkurdinti bet kokios konstrukcijos patalpoje. Tai gali būti butas, karkasinis pastatas, laikinas statinys. Tačiau statant pirtį iš gerai apdorotų ir kokybiškai sukirstų rastų atpuola bet koks poreikis papildomai įrenginėti garinę. Parenkant rąstus garinės statybai ypatingą dėmesį reiktų skirti kuo mažesniam sakų kiekiui medienoje - rąstai turėtų būti lapuočių, arba laiku kirsti spygliuočiai. Labai geros pirtys statomos iš drebulės, eglės. Rasto storis neturi didelės reikšmės – rąstinės pirtys gali būti statomos ir iš 15 cm skersmens rastų.

Pirties sienoms svarbus rąstų drėgnis - 20 – 22 proc. Be to pirties statyba kiek skiriasi nuo rąstinio namo įrengimo - didesnis dėmesys skiriamas pamatams, grindų montavimui, priešgaisrinei apsaugai, elektros instaliacijai. Statant pirtį svarbu teisingai parinkti tam tikras technines charakteristikas – pagal esamos pirties plotą parenkama tam tikros galios krosnelė, kaminas (svarbus vidinis jo skersmuo).

Krosnelė

Šiuo metu Lietuvoje naujų pirčių statybą ir senų tvarkingą eksploataciją reguliuoja Lietuvos higienos norma HN 39:2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai", įsigaliojusi nuo 2005 08 03 d.

Kiekviena krosnelė gali būti pagaminta individualiai pagal esamos saunos projektą. Krosnelė gaminama suderinus su užsakovu visas detales ir įvertinus esamus saunos projekto ypatumus. Ji gali būti kūrenama iš priepirčio arba iš saunos patalpos. Gaminama atsižvelgiant į saunos dydį (plotį ir tūrį), krosnelės stovėjimo vietą.

Įmanomi įvairūs krosnelių pasirinkimai - krosnelės su vandens rezervuaru ar be jo. Kūrenant krosnelę su įmontuotu vandens rezervu (nuo 70 litrų) sušildomas jame esantis vanduo. Kitas vandens šildymo būdas - įmontuoti į krosnelės degimo kamerą gyvatuką, kurį galima sujungti su vandens rezervuaru. Vienas iš krosnelės privalumų - tai didelis akmenų kiekis, kuris užtikrina šilumą saunoje ilgą laiką. Labai patogu, kai akmenys sudedami ne tik ant krosnelės viršaus, bet ir iš šonų, kuriuos laiko metaliniai lankai. Vertėtų teirautis ir krosnelių, kurios galėtų būti komplektuojamos su stiklinėmis židinio durelėmis – ir estetiška, ir patogu prižiūrėti.

Krosneles galima pasirinkti su vidine pakura ir su pakura, esančia priepirtyje. Kiekvienas variantas turi privalumų ir trūkumų. Krosnelę kūrenant viduje oras pirtyje geriau cirkuliuoja ir patalpa greičiau įkaista. Atnaujinimo atveju lengviau pakeisti krosnelę su vidine pakura, nei su išorine. Įrengiant krosnelę su išorine pakura sienoje, visuomet atsižvelgiama į tai, kad siena būtų nedegi (mūrinė), tik ne rąstinė ar karkasinė. Tokiu atveju rekomenduojama mūryti sienutę.

Garinės įrengimas

Kaip jau minėta, garinės įrengimas rąstinėje pirtyje paprastesnis nei karkasiniame statinyje ar bute. Šioje pirties patalpoje nėra būtinybės izoliuoti rąstines sienas specialia folija, iškalti lentelėmis. Tačiau lubas gerai būtų izoliuoti ir pasirūpinti vėdinimo angos įrengimu. Bent viena pirties sienos gultai turėtų būti bent 2 metrų ilgio, tam kad galima būtų atsigulti. Patogu jei gultai įrengti kampu, tuomet esantys pirtyje gali ir susėsti, ir atsigulti. Optimalus sodybos pirtelės dydis - apie 5 – 10 kv. m, aišku, tai priklauso nuo savininkų poreikio. Gultams reikėtų naudoti liepos, juodalksnio arba drebulės medieną.

Išskirtinai komentuoti reikia svarbia pirties įrengimo momentą - akmenų kiekį aplink krosnelę ir ant jų pilamą vandenį. Akmenys turi būti įkaitę tiek, kad išgarintų vandenį patys nesudrėkdami. Jeigu akmuo šlakstomas vandeniu sušlampa ir šnypščia – garas bus per drėgnas, sunkus ir nemaloniai plikins. Pirties garinė turi įšilti nuo garo, o ne nuo įkaitusios metalinės krosnelės. Prastos krosnelės greitai prikaitina pirties orą, tuo tarpu akmenys šyla gerokai lėčiau ir tenka ilgai laukti, kol jie įkais. Gera kronele specialistai laiko tokią, kuri greitai iki maksimalios temperatūros prikaitina didelę akmenų įkrovą.

Svarbu ir tai, kaip pirtyje kaitinamas vanduo. Nėra gerai, jeigu vandens talpa yra garinėje. Čia jis dažnai užverda, o garai patenkantys į garinę apsunkina patalpos orą.

Garinė su prausykla

Kai kuriose pirtyse šalia garinės įrengiama tokio pat dydžio prausiamoji patalpa, kurioje, galima atlikti ir įvairias pirčiai priskiriamas procedūras – masažą, kūno šveitimą, poilsį po kaitinimosi. Čia turi būti sąlygos apsipilti vandeniu.

Dušas pirtyje yra nebūtinas, kadangi tradicinėje pirtyje kur kas mieliau vandeniu apsipilama. Dar pirtyse turi būti šilta patalpa poilsiui su plačiais patogiais suolais ar gultais. Ši poilsio patalpa būtinai turi būti apšildoma atskira krosnele, kad žiema joje nesikondensuotų ir garinės atsklindanti drėgmė.

Šviežias oras garinėje

Šviežio oro padavimas ir ventiliacija gali būti natūralus arba priverstinė. Oro padavimas įrengiamas krosnelės zonoje. Po krosnele galima įrengti natūralų oro padavimą, o virš krosnelės – priverstinį. Paduodant šviežią orą tiesiai iš lauko kuro sąnaudos pirtelei kūrenti bus didesnės. Be to šaltas oras yra sunkus ir leidžiasi žemyn, todėl natūraliu būdu per sklendes po krosnele pritekantis šaltas oras šaldys pirties grindis. Specialistai rekomenduoja įrengti oro padavimą iš lauko virš krosnelės priverstiniu būdu - leisdamasis žemyn šaltas oras maišosi su karštu pirties oru, todėl tikėtina, kad pirtelės temperatūra bus optimali.

Kaminas ir atstumai nuo karščio šaltinio

Kamino statyba – vienas iš atsakingiausių pirties statybos etapų. Nuo teisingo įregimo priklauso priešgaisrinė sauga, trauka, valymo patogumas. Šis statinys gali būti sumūrytas iš įprastinių molio ar silikatinių plytų (viduje rekomenduojama montuoti plieninį indėką), montuojami plieniniai dūmtraukiai (jie gali būti viduje ir išorėje), taip pat mūrijami trisluoksniai kaminai – patogūs eksploatacijoje ir nesudėtingai (o taip pat švariai) statomi. Kamino statybą reglamentuoja „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“.

Dūmtraukių (kaminų) skerspjūviai priklauso nuo uždarojo degimo krosnių šiluminės galios ir turi būti tokie:
140 x 140 mm - krosnių iki 3,5 kW galios;
140 x 200 mm - krosnių nuo 3,5 kW iki 5,2 kW galios;
140 x 270 mm - krosnių nuo 5,2 kW iki 7 kW galios.

Apvalių dūmtraukių (kaminų) skerspjūvio plotas neturi būti mažesnis už nurodytų stačiakampių dūmtraukių (kaminų) skerspjūvio plotą.

Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Degiųjų medžiagų sienų ir pertvarų angose įrengiamų krosnių ir dūmtraukių (kaminų) perskyros patalpoje turi būti per visą krosnies ar dūmtraukio (kamino) aukštį. Perskyros storis turi būti ne mažesnis už sienos ar pertvaros storį. Plyšiai tarp perskyros ir sienos ar perdangos turi būti užtaisomi nedegiomis medžiagomis.

Nuotolis nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti 130 mm - nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų), 250 mm - nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų), 130 mm - nuo izoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų), kurių nedegios arba sunkiai degios izoliacijos šiluminė varža būtų ne mažesnė kaip 0,3 kv. m K/W (tai atitinka medinės perdangos varžą su 150 mm izoliacine akmens vata).

SuperNamai.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.

Pasiruošimas namų remontui: pirmieji žingsniai

Pradedant namų renovacijos projektą, paprastai kiekvienam iš mūsų kylą dvejonės, sustiprėja nerimo jausmas. Juk yra daugybė sprendimų, kuriuos reikia priimti taip, kad šie tilptų į biudžetą, atspindėtų mūsų norus bei atitiktų gyvenimo būdą. Pateikiame keletą paprastų patarimų, kurie padės namų remontą paversti kiek malonesne patirtimi.

Pats metas atskirti, kas yra ypatingasis, neypatingasis ar nesudėtingasis statinys

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais. Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas.

Gyvenamųjų patalpų įrengimas daugiabučio namo palėpėje

Daugiabučių namų butų savininkai, norėdami palėpėse įrengti gyvenamąsias patalpas ir tikėdamiesi išvengti galimų problemų, kreipiasi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultantus. Neišsiaiškinus reikalavimų gali kilti rūpesčių ne tik dėl nepatenkintų kaimynų, bet ir apsilankius pastatų naudojimo ar statybos priežiūrą atliekančioms tarnyboms. Kai pastatas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, visus veiksmus reikia derinti su bendraturčiais.