Pasyvus namas: ar tai tikrai mūsų ateities būstas?

 (34)
Vis dažniau girdima sąvoka „pasyvus namas“. Jį trumpai galima apibūdinti kaip ekologišką, ekonomišką, draugišką aplinkai statinį. Neretai jį įsivaizduojame kaip pastatą, primenantį dėžutę su vos keliais langais ir pusės metro storio sienų šilumos izoliacija. Neviliojančiai atrodo ir didesnės nei įprastam namui reikalingos pradinės investicijos.
Pasyvus namas: ar tai tikrai mūsų ateities būstas?
© Asmeninio archyvo nuotr.

Be abejo, pasyviam namui keliami itin griežti reikalavimai lemia jo architektūrinę išvaizdą, bet ji nebūtinai turi būti vienoda ir nuobodi, o investicijos laikui bėgant atsiperka. Labiau pasigilinę išvystume nenuginčijamus pasyvių namų pranašumus, tai įrodo ir sėkmingai vykdoma šių namų plėtra Vokietijoje ir Austrijoje. Akivaizdu, kad viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko Lietuvoje pasyvūs namai skinasi kelią itin lėtai, tai žinių stoka.

Pasyvaus namo koncepcija atsirado Vokietijoje, kurioje kiek daugiau nei prieš du dešimtmečius buvo pastatyti pirmieji tokio tipo namai. 1995 m. sukurtas Pasyvaus namo standartas, kuris remiasi nedidelių energijos sąnaudų namų statybos patirtimi. Neilgai trukus 1996 m. buvo įkurtas Pasyvių namų institutas, užsiimantis pasyviųjų namų koncepcijos kūrimu, tyrimais ir plėtra. Lietuvoje nuo 2009 m. veikia Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, kuri užsiima įstatymų kūrimu, švietimu, informacijos sklaida visuomenėje. Bet grįžkime prie pasyvaus namo apibrėžimo. Jis mums sufleruoja, kad šiame pastate naudojami pasyvūs energijos šaltiniai. Dar daugiau – pasyviame name apskritai nėra aktyvios šildymo sistemos, t. y. jokių vamzdžių, jokių radiatorių, jokių krosnių. Nėra, nes jų paprasčiausiai ir nereikia. Pasyvaus namo koncepcija siekia sumažinti šilumos nuostolius iki absoliutaus minimumo, o energijos suvartojimas pastato šildymui negali viršyti 15 kWh vienam kvadratiniam metrui per metus. Palyginimui, šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis įprastinis namas suvartoja vidutiniškai 120 kWh vienam kvadratiniam metrui šildyti per metus. Skirtumas daugiau nei akivaizdus.

Pasyvus namas: ar tai tikrai mūsų ateities būstas?
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pasyvus namas turi atitikti šiuos reikalavimus: šildymo poreikis neturi viršyti 15 kWh vienam kvadratiniam metrui gyvenamojo ploto per metus, o bendras pirminės energijos poreikis buityje, įskaitant šildymą, karšto vandens paruošimą, ventiliaciją, apšvietimą ir buitinius prietaisus, neturi viršyti 120 kWh vienam kvadratiniam metrui per metus. Taip pat svarbu, kad pastatas būtų sandarus – esant 50 Pa slėgio skirtumui, leistinas oro pasikeitimas, pratekėjimas per plyšius turi būti ne didesnis nei 0,6 viso pastato tūrio. Visose gyvenamosiose erdvėse turi būti užtikrintas temperatūrinis komfortas tiek žiemą, tiek vasarą.

Pagrindiniai principai, taikomi pasyvaus namo konstrukcijoms – tai šilumos izoliacija, aukštos kokybės langai, ventiliacija su rekuperacija, pastato sandarumas ir šalčio tiltelių nebuvimas. Itin svarbus pasyvaus namo komponentas yra, jau minėta, rekuperacinė vėdinimo sistema su didelio efektyvumo šilumokaičiu. Ji užtikrina kokybišką mikroklimatą, be to, ši sistema šildo jūsų patalpas pasisavindama šilumą iš išmetamo oro. Šios sistemos efektyvumas siekia net 75 proc., vadinasi, šilumokaičio pagalba mažiausiai 75 proc. išmetamo oro šilumos yra grąžinama atgal į patalpas kartu su šviežiu oru. Kitas svarbus faktorius – tai šilumos izoliacija: visos neskaidrios išorinės pastato atitvaros turi būti labai gerai apšiltintos. Šalto klimato šalims, įskaitant ir Lietuvą, šilumos laidumo koeficientas (U) turi būti daugiausiai 0,15 W/(m2K). Tai atitinka 6,67 (m2K)/W varžą. Langų rėmai taip pat turi būti gerai apšiltinti, o siekiant išvengti šilumos pernešimo stiklo paketai turi būti užpildyti argonu arba kriptonu. Langų šilumos laidumo koeficientas (U) turi būti 0,8 W/(m2K) arba mažesnis, o bendra saulės šviesos perdavimo vertė (g) turėtų būti apie 50 proc. Visi pastato kampai ir sujungimai turi būti įrengti itin kokybiškai tam, kad neatsirastų šalčio tilteliai.

Pasyvus namas yra kur kas daugiau nei tik mažai energijos naudojantis pastatas. Palyginus su esamais pastatais, pasyvūs namai leidžia sutaupyti iki 90 proc. šildymo ir vėdinimo energijos. Pastarieji namai yra 75 proc. efektyvesni palyginus su naujai statomais namais.

Pasyvus namas: ar tai tikrai mūsų ateities būstas?
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pasyvus namas efektyviai išnaudoja alternatyvios energijos šaltinius (saulę, vėją, grunto šilumą) bei šilumos grąžinimą per ventiliacinę sistemą. Dėl to net ir šalčiausiomis žiemomis jam nereikalingos įprastinės šildymo sistemos. Šiltuoju sezonu pasyvus namas naudoja pasyvias vėsinimo technikas – strateginį šešėliavimą, kurio dėka išlaikoma maloni vėsa vidaus patalpose. Statant tokio tipo namą labai svarbi jo orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, kadangi siekiama maksimalios naudos iš saulės. Pasyvūs namai liaupsinami dėl aukšto lygio komforto, mat vidinių paviršių temperatūra kinta labai nežymiai netgi esant ekstremalioms lauko sąlygoms. Visa tai garantuoja specialūs langai ir statinio apvalkalas, susidedantis iš itin gerai apšiltinto stogo, grindų plokščių bei išorinių sienų, kurios sulaiko norimą šilumą pastato viduje ir kartu neįleidžia nepageidaujamo šalčio/karščio iš lauko.

Pasyvūs namai gali būti statomi bet kurioje pasaulio vietoje, nes pagrindinis principas – sunaudoti kuo mažiau energijos, gali būti pritaikytas bet kur. Tiesiog techniniai sprendimai, pavyzdžiui, Aliaskoje ir Australijoje bus skirtingi, nes vienur bus siekiama sumažinti energijos poreikį šildymui, o kitur – vėsinimui.

Pasyvus namas: ar tai tikrai mūsų ateities būstas?
© Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbu pažymėti, kad statant pasyvų namą svarbios visos grandys – nuo projektavimo, sklypo parinkimo iki statybininkų kvalifikacijos ir sąžiningumo. Visos grandys turi veikti vienodai gerai ir išvien, kad būtų įgyvendintas bendras tikslas – pastatytas pasyvus namas. Išvardinti šio tipo namams būdingi kriterijai (didelė išorės atitvarų ir langų varža, ventiliacinė sistema su rekuperacija ir kt.) taip pat yra neatsiejami vienas nuo kito, tai reiškia, kad pasyviame name jie visi turi tarpusavyje sąveikauti. Jeigu įsirengsime labai gerai apšiltintą namą, bet susidėsime prastos kokybės langus arba neveiks vėdinimo sistema, pasyvaus namo principai nebeveiks.

Dėl menkų žinių ir nedidelės patirties Lietuvoje žmones labiausiai gąsdina didesnė pasyvaus namo statybos kaina ir sudėtingesnis bei daugiau kruopštumo, žinių ir kokybės reikalaujantis statybų procesas, tačiau maždaug 10 proc. didesnė statybos kaina atsiperka jau nuo pirmosios eksploatacijos dienos. Taigi, pradžioje taip gąsdinęs finansinis aspektas, pasikausčius žinių bagažu, tampa akstinu, nes pasyvaus namo pagrindinis pranašumas ir yra mažesnės išlaidos ir kartu nepriklausomybė nuo energijos tiekėjų. Pasyvus namas – tai lyg išmanus pastatas ir juo reikia išmokti ir įprasti išmintingai ir racionaliai naudotis: nustatyti efektyviausią režimą, stebėti kaip namas elgiasi ir kaip tai atsispindi finansuose. Kita vertus, prie naujovių, kurios yra patogios ir neša akivaizdžią naudą, priprantama labai greitai ir grįžti atgal tikrai nebesinori.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ar norint tvirtinti kondicionierių pastato išorėje reikia gauti leidimą? (1)

Nors dauguma daugiabučių gyventojų jau žino, kad negalima savo nuožiūra perdažyti pastato fasado ar jo dalį, pakeisti stogo dangą ar įrengti naujus stoglangius, tačiau ne visada kreipiasi į savivaldybės architektus, norėdami pritvirtinti įvairią įrangą ant namo sienos ar stogo. Šie darbai taip pat priskiriami statinio paprastajam remontui.

Kad grįžus po atostogų netektų nustebti: kaip išvykstant apsaugoti namus nuo pavojų (1)

Vasaros metu kone kiekvienas mėnesiui, savaitei ar bent ilgajam savaitgaliui palieka savo namus ir išvyksta ilsėtis. Tačiau tinkamai nepasiruošus, namus gali užklupti ne tik įvairūs gedimai ar parazitai, bet ir vagys. Kokie pavojai tyko tuščiuose namuose ir ką daryti, kad jums išvykus jie liktų tokie pat saugūs?

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.