Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?
© Shutterstock

Žmogaus gyvenančio mieste bei žmogaus gyvenančio užmiestyje charakteristika

Būsto brokeris Tomas Ignatavičius (nekilnojamojo turto kompanijos „Remax“ atstovas) sako, kad gyvenamą būstą mieste renkasi žmonės gyvenantys aktyvų socialinį gyvenimą (žmonės, kuriems patinka lankytis kavinėse, sporto klubuose, galerijose, įvairaus pobūdžio renginiuose). Tai žmonės, kuriems svarbu atstumai, infrastruktūra, lokacijos patogumas ir geras susisiekimas. Taip pat būstą mieste dažnai renkasi ir tie, kurie gyvena su šeimomis, ypač su mokyklinio amžiaus vaikais, nes mieste yra patogiau, sutaupoma laiko ir yra mažesni atstumai.

Gyvenimą užmiestyje, pasak T. Ignatavičiaus, dažniausiai renkasi žmonės norintys gamtos, žalumos, nuosavo kiemo ir privatumo. Taip pat dažnai į užmiestį kraustosi gyventojai, jau pagyvenę bute, bet pajutę didesnio gyvenamo ploto poreikį. Būsto brokeris pastebi, kad tai paprastai yra didesnes pajamas uždirbantys ir daugiau laisvo laiko turintys žmonės, nes namo ir jo aplinkos priežiūra bei kelionės į / iš darbo užima nemažai laiko ir reikalauja papildomų lėšų.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?
© Shutterstock

Gyvenamo būsto pasirinkimas tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų pliusų bei minusų.

T. Ignatavičiaus, kalbėdamas apie gyvenimo mieste subtilybes, išskiria kelis svarbius būsto mieste pasirinkimo privalumus – tai didelis naujos statybos namų pasirinkimas bei laiko sutaupymas. Pagrindinis tokio pasirinkimo trūkumas yra tas, jog reikia apsispręsti, senos ar naujos statybos būstą pirkti. Taip pat labai sunku susigaudyti rinkoje, nes yra daug vystomų projektų, todėl reikia domėtis vystytojais, jų jau pabaigtais projektais, namų kokybe bei patikimumu.

Vienas iš privalumų ieškant būsto užmiestyje, pasak būsto brokerio – mažesnė paklausa. Dėl mažesnės paklausos yra galimybė smarkiau derėtis, ilgiau svarstyti patinkantį variantą. Pagrindinė problema ieškant būsto užmiestyje – lokacija, nes kiekviena kryptis turi savo pliusų ir minusų, pavyzdžiui, populiariose gyvenvietėse yra susikaupusi gausi objektų pasiūla.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?
© Shutterstock

Svarbiausia – gyvenimo būdas

Aurimas ir Kristina – jaunavedžiai, kurie neseniai įsigijo savo pirmąjį būstą vaizdingoje vietoje esančioje šalia ežero, Vilniaus užmiestyje. Aurimas dirba mieste, o Kristina darbuojasi iš namų, todėl prieš įsigyjant būstą porai teko gerai pasverti visus gyvenamos vietos mieste bei gyvenamos vietos užmiestyje privalumus bei trūkumus.

Kadangi pora yra aktyvi ir mėgstanti dalyvauti įvairiuose renginiuose, jie norėjo būsto, kuris nebūtų per daug nutolęs nuo miesto. Kita vertus, jie yra dideli gamtos ir aktyvaus laisvalaikio mylėtojai, todėl jiems yra svarbu gyventi žalumos apsuptyje.

Aurimas ir Kristina pasakoja, kad jiems pavyko rasti kotedžą, kuris kainavo pigiau nei panašios kvadratūros butai jų mėgstamuose Žvėryno bei Užupio rajonuose. Tačiau į darbą Aurimas kiekvieną dieną keliauja automobiliu, o tokia kelionė jam užtrunka apie 25-30 minučių, tad susidaro nemažai papildomų išlaidų.

Visgi pora teigia, kad didžiausią įtaką jų sprendimui padarė – gyvenimo būdas. Jie neįsivaizduoja savo gyvenimo be pasivaikščiojimų miške bei pasivažinėjimų dviračiais. O vasaros – be ežero ir kieme ant grotelių kepamo maisto.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.

Pasiruošimas namų remontui: pirmieji žingsniai

Pradedant namų renovacijos projektą, paprastai kiekvienam iš mūsų kylą dvejonės, sustiprėja nerimo jausmas. Juk yra daugybė sprendimų, kuriuos reikia priimti taip, kad šie tilptų į biudžetą, atspindėtų mūsų norus bei atitiktų gyvenimo būdą. Pateikiame keletą paprastų patarimų, kurie padės namų remontą paversti kiek malonesne patirtimi.

Pats metas atskirti, kas yra ypatingasis, neypatingasis ar nesudėtingasis statinys

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais. Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas.