Kiek iš tikrųjų atsieina namo statybos?

 (52)
Namo vizija – norime kokybiškai, pigiai ir greitai, tačiau tinkamai nesuplanavus namo statybos darbų, svajonė gali prasilenkti su realybe, o džiaugsmai virsti rūpesčiais. Kokia reali namo statybų kaina?
Kiek iš tikrųjų atsieina namo statybos?
© Shutterstock nuotr.

Už klaidas tenka mokėti dvigubai

Svajojate apie nuosavą namą ir jau skubate įsigyti sklypą? Tačiau ar tvirtai nusprendėte, kokio namo jums iš tiesų reikia? Ar žinote, kad planuojant namo statybas reikėtų pradėti tikrai ne nuo sklypo pirkimo?

Daugiausiai klaidų pridaroma skubant, neapgalvojant galimybių. Pasak statybos ekspertų, informacijos ir žinių stoka namo statybų kainą padidina dvigubai, kad taip neatsitiktų rekomenduojama namo statybos procesų planavimui skirti daugiausiai laiko.

„Gaila, bet žmonės namo statybos planavimui skiria mažiausiai laiko, jie tiesiog nusiperka sklypą,
namo projektą ir perduoda statybininkams, tačiau dėl informacijos gausos nežino visų technologinių galimybių, todėl negali priimti geriausio ir naudingiausio sprendimo. Būna daug atvejų, kuomet dėl klaidų ar pasikeitusių sprendimų tenka perplanuoti namo projektą, o už tai reikia mokėti papildomus pinigus“, – dalinasi savo pastebėjimais projektavimo ir statybos įmonių grupės „NORHOUSE“ vadovas Rokas Radvilavičius.

Mūsų įsivaizduojamas namas ir realybė – skirtingi dalykai. Iš pradžių net nenumanome, kiek lėšų
prireiks, kad namo projektas būtų baigtas. Nepriklausomas statybos procesų ekspertas inžinierius Ruslanas Vasiljevas siūlo turimą namo statybos kainą paskirstyti etapais, tuomet pastebėsite, kam skirta per daug, kam per mažai. Tokiu būdu galima tinkamai paskirstyti lėšas ir susiplanuoti namo statybos finansavimą.

Norai turi sutapti su galimybėmis

Kokį namą statyti pigiau – vieno ar dviejų aukštų, R. Vasiljevo teigimu, nėra skirtumo. Didesnę
įtaką kainai daro technologiniai ir architektūriniai sprendimai, pvz.: koks pasirinktas pamatų tipas, plokščias ar šlaitinis stogas, namo forma ir apdaila. Ir tik žinodamas savo galimybes, gali tiksliai pasirinkti.

Šiuo metu siūloma daug technologinių sprendimų, tad išsirinkti nėra paprasta. Kartais, dėl tam
tikrų įsitikinimų ar informacijos stokos, žmonės pasirenka neracionalius sprendimus, pvz.: pasenusias ar laiko „patikrintas“ technologijas, per daug langų, koridorių, balkonų.

Pastebima, kad tendencija statyti didžiulius namus ar kotedžus keičiasi, nes didelės erdvės tiesiog neišnaudojamos. Dabar visi nori gyventi ekonomiškai, jaukiai, tad renkasi mažus sklypus ir namus. „Daugiausiai užklausų sulaukiame iš šeimų, kurios nori namo su sklypu už šimtą tūkstančių eurų. Jeigu norai sutampa su galimybėmis, tuomet viskas įmanoma“, – teigia R. Radvilavičius. Pasak ekspertų, brangiausiai kainuoja kokybiški mūriniai namai – juos statant reikia skirti ir daugiau laiko, ir pinigų, o mažiau investicijų reikia karkasiniams namams.

Kuriam statybos etapui reikia daugiausiai investicijų?

Internete ir skelbimuose šmėžuoja namų statybos kainos nuo 300 eurų iki 500 eurų už kvadratinį metrą. Iš tikrųjų – ši informacija nieko konkrečiai nepasako, nes kyla milijonas klausimų, pradedant nuo ploto skaičiavimo – naudingas ar užstatomas, namo geografinės vietos, technologinių sprendimų, namo projekto, namas mūrinis ar karkasinis, namo sudėties, apdailos, sklypo landšafto, taip pat statoma ūkio būdu, ar stato įmonė. Kartais geras karkasinis namas gali kainuoti daugiau nei įprastas mūrinis, ir tai dar ne viskas, nes yra daug daugiau niuansų, kurie sudaro namo kainą.

Realią kainą sudaro ne tik statyba, bet ir pagrindiniai statybos etapai: pirmiausiai – sklypo įsigijimas, projekto ruošimas, pamatai, stogas, apdaila, lauko bei vidaus inžineriniai tinklai ir įsirengimas. Pasak R. Vasiljevo, daugiausiai investicijų skirti reikia inžinerinių sprendimų įgyvendinimui ir namo įrengimui. Dėl šios priežasties, pirmiausiai patariama nustatyti konkrečią sumą, kurią galėtumėte skirti ne tik namo statybai bet ir namo įrengimui, priešingu atveju, namo statyba taps ilgalaikiu projektu, nes trūks lėšų užbaigimui.

Pagrindiniai etapai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį planuojant namo statybas:

1. Pasiruoškite aiškų namo statybos planą, tuomet statyba nuo pat darbų pradžios vyks daug efektyviau.
2. Apgalvokite, kiek pinigų galėtumėte skirti namo statybai.
3. Susirašykite visus namo statybos etapus.
4. Paskirstykite pinigus kiekvienam etapui.
5. Kiekvienam statybos etapui priimkite racionalų technologinį sprendimą.
6.Apgalvokite, kokias statybų technologijas (pamatams, sienoms, šiltinimui) ir statybines medžiagas naudosite, ir kokio jų kiekio prireiks.
7. Išsiaiškinkite statybinių medžiagų ir atliekamų darbų kainas.

 Taigi – kiek iš tikrųjų kainuoja pasistatyti namą? Į šį klausimą galima atsakyti tik turint visą informaciją apie sklypo ypatybes, komunikacijas, projektą, apdailą, įrengimą ir biudžetą, nes užuot planavus pagal poreikius ir norus, galima planuoti iš kitos pusės – ir viską pradėti skaičiuoti pagal galimybes, suprasti, už kiek norite ir už kiek galite?

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.