Kaip pasyviajame name panaudoti sprendimai keičia sąskaitas už šildymą

Kiekvieną žiemą dėl būtinybės šildyti būstą daugumai Lietuvos gyventojų tenka gerokai paploninti pinigines. Dviem kauniečių šeimoms brangi šiluma nebebus galvos skausmas. Abi jos už savo 135 m2 ploto būsto šildymą mokės tik maždaug po 600 litų per metus – tiek, kiek per mėnesį moka dažnas Lietuvos gyventojas už šilumą gerokai mažesniuose butuose. Laimingieji yra pirmo Lietuvoje pasyviojo dvibučio gyvenamojo namo gyventojai.
šiltas namas
šiltas namas
© Shutterstock nuotr.

Nors Kauno rajone, Akademijos miestelyje, Medeinos g. 31 pastatytas namas vadinamas dvibučiu, bendrovės „Descon“ sertifikuotas pasyviųjų namų projektuotojas Mindaugas Dagys sakė, kad tai yra ne du atskiri butai, bet iš dviejų namų, kurių kiekvieno plotas yra 135 m2, sublokuotas statinys.

Pasyvusis namas – ne bet koks

Praėjusią vasarą Medeinos g. 31 pradėtas statyti namas jau yra užbaigtas ir apgyvendintas. Pasidomėjus, kokia vieno tokio buto statybos kaina, M. Dagys konkrečių sumų nebuvo linkęs įvardyti. Vis dėlto praktika rodo, kad tokio namo statyba yra tik 10–12 % brangesnė, nepaisant pritaikytų aukštesnio lygio inžinerinių sistemų ir visų netradicinių sprendimų.

„Kaina – individualus reikalas. Jos nėra kaip palyginti, nes visi namai skirtingi. Kai bus pastatyti du identiški namai: vienas pasyvusis, o kitas – ne, tik tada ir bus galima palyginti jų kainas“, – mano projektuotojas. Sudėjus ne tik statybos, bet ir namo išlaikymo išlaidas, galutinė pasyviojo namo kaina bus 4–5 kartus mažesnė.

Lietuvoje ne vienas naujos statybos individualus namas yra vadinamas pasyviuoju. Tačiau, anot M. Dagio, terminas „pasyvusis namas“ dažnai vartojamas klaidingai. „Viešojoje erdvėje – daug panašių į šį teiginių – „statome ar projektuojame energiškai efektyvius arba A+ klasės namus“. Teiginiui, kad statinys yra pasyviojo namo klasės, reikia Vokietijos instituto „Passivhaus Institut“ patvirtinimo ir sertifikato. Lietuvoje pasyviųjų namų yra tik du. Namas Medeinos g. 31 yra pirmasis dvibutis. Visi kiti Lietuvoje pastatyti namai nėra pasyvieji“, – paaiškino pašnekovas.

Vokietijos instituto sertifikatas garantuoja, kad tiek namo statybai panaudotos medžiagos, tiek darbai atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus. Todėl namas bus sandarus, ilgalaikis, o energijos sąnaudos – nedidelės.

Kombinuotas šildymas

Nors Lietuvoje gajus mitas, kad mūsų šalyje pasyviojo namo negali būti, jau esantys sertifikuoti tokio tipo namai tokį mitą paneigia. Tiesa, kadangi Lietuvoje yra šalčiau, negu, tarkime, Vokietijoje, kur pasyviųjų namų net nereikia šildyti, čia papildomos šildymo sistemos reikės, tačiau šiuos namus reikės šildyti ne tiek daug, kiek kitus statinius.

Vienam pasyviojo namo kvadratiniam metrui šildyti vidutiniškai bus suvartota tik 15 kWh per metus. Toks šildymui suvartojamos energijos kiekis – vienas pagrindinių pasyviajam namui keliamų reikalavimų. Palyginti su įprastais individualiaisiais namais, tai yra 7–10 kartų mažesnės energijos sąnaudos, o kartu ir piniginės išlaidos. Skaičiuojant dabartinėmis kainomis, atsižvelgiant į gyventojų poreikį ir gyvenimo būdą, šildymas vienai šeimai kainuos tik apie 600 litų per metus.

Anot M. Dagio, energiją pirmiausia padės sutaupyti konstrukciniai ir architektūriniai sprendimai.
„Šiam namui reikia labai mažai energijos. Šildymas kombinuotas – antrame aukšte tik infraraudonųjų spindulių elektrinis šildymas. Pirmame – grindinis vandeninis šildymas dujomis“, – pasakojo projektuotojas.

Dar vienas pranašumas – name bus sunaudojama beveik perpus mažiau dujų nei įprastai.

Šildys netgi daiktai

Infrašildymą pasyviajame name įrengė bendrovė „Rubisolis“. Ji sumontavo infraraudonųjų spindulių (IR) arba natūralaus šildymo plokštes „Infrapower“. „Tai patogi sistema, nes jos nereikia prižiūrėti. Jai įrengti reikalingos mažos pradinės investicijos – nereikia katilinės, katilo, kamino, ortakių ar vamzdžių ir jų montavimo. Taip buvo sutaupyta daug pinigų ir laiko. Tikėtina, kad pasyviojo namo, saulės ar vėjo elektrinių bei natūralaus šildymo plokščių derinys bus gana dažnas reiškinys ateities statybose“, – pasakojo bendrovės Vilniaus padalinio vadovas Deividas Juška.

Šildant infraraudonaisiais spinduliais sutaupoma, nes prietaisų skleidžiamos šiluminės bangos tiesiogiai šildo patalpoje esančius paviršius ir daiktus. „Galima sakyti, kad taip kambaryje esantys daiktai patys paverčiami šildytuvais. Įprasti šildytuvai šildo orą, šis kyla aukštyn ir leidžiasi, o IR plokštė šilumą skleidžia visomis kryptimis ir šildo netgi tuos objektus, kurie yra toli, kitame kambario gale. Dėl to šiluma patalpoje pasiskirsto tolygiai“, – aiškino pašnekovas.

Tik 2,5 cm storio natūralaus šildymo plokštė sutaupo daug vietos namuose. Jos dizainas – estetiškai žavingas, palyginti su nuobodžiais ir vietą užimančiais įprastais radiatoriais. Montavimas paprastas ir greitas. Dėl šių prietaisų gamyboje naudojamos patentuotos itin aukštos klasės anglies ir nikelio mišinio sudėties, sukurtos Austrijos inžinierių, ir Japonijos inžinierių sukurto sidabro nanodalelių laidininko plokštėmis namo šeimininkai galės naudotis daug metų. Pasyviajame name sumontuota ir stebėsenos sistema, leisianti visiems viešai stebėti šildymo rezultatus.

Išmanus grindinis šildymas

Kaip minėta, pasyviajame name bus sumontuota ir grindinio šildymo sistema, jai prireiks mažesnės galios nei įprastuose namuose. Namo Medeinos g. 31 grindims šildyti buvo panaudotas kondensacinis dujinis katilas. Čia įdiegta radijo kontrolės sistema valdo patalpų temperatūrą, veikdama dinaminio energijos valdymo principu. „Grindinis šildymas labai efektyviai išnaudoja kondensacinio dujinio katilo savybę – gaminti žemų parametrų šildymo sistemos agentą – vandenį. Įrengus tokį katilą ir grindinį šildymą, už šilumos energiją mokama apie 25 % mažiau, palyginti su radiatoriais“, – pasakojo grindinį šildymą montavusios bendrovės „Uponor“ projektų vadovas Ignas Jankauskas.

Tokia sistema yra visiškai automatizuota. Kambariuose įrengiant modernius termostatus, galima valdyti kiekvienos patalpos temperatūrą atskirai, keisti ją pagal laiką automatiškai. O sušilus visiems kambariams specialus valdiklis duoda signalą katilui išsijungti. Jis vėl įsijungs kurioje nors patalpoje atsiradus šildymo poreikiui.

Anot pašnekovo, net ir pasyviajame name yra šildymui nepalankių patalpų, pavyzdžiui, kampinė šiaurinė patalpa viršutiniame namo aukšte, ir panašiai. „Labai svarbu atlikti tikslius šildymo sistemos skaičiavimus prieš ją diegiat pasyviajame name. Taip pat reikia nepamiršti, kad pasyvųjį namą vasarą reikia vėsinti – tam labai efektingai galima panaudoti tą pačią grindinio šildymo sistemą“, – pasakojo I. Jankauskas.

Nebus šalčio tiltelių

Kad pasyvusis namas būtų kuo šiltesnis, klojant pamatus buvo keliami aukštesni šilumos išsaugojimo reikalavimai. Šilumos praradimas per pamatų ir grindų ant grunto konstrukciją priklauso nuo įvairių dalykų. Individualus namas taip praranda apie 10–15 % šilumos.

Kad šilumos būtų prarandama kuo mažiau, įrengiant pamatus buvo pasirinkta plokštuminių pamatų konstrukcija, kai visas namas stovi ant izoliacinio sluoksnio. Taigi nė viena namo konstrukcija neturi tiesioginio sąlyčio su gruntu, kuris visais metų laikais yra šaltas. Taip išvengiama vadinamųjų šalčio tiltelių. Tai ypač aktualu įrengiant grindinį šildymą.

„Įrengiant plokštuminius pamatus, šilumos izoliacijai, kuri ne tik nuolatos yra drėgnoje aplinkoje (gruntas visada yra 100 % drėgnumo), bet ir turi atlaikyti viso pastato svorį, keliami ypač aukšti reikalavimai. Šilumos izoliacija turi būti itin tvirta, turėti geras savybes, didelį atsparumą drėgmei, ypač difuzinei, ir šildymo bei šaldymo ciklams“, – aiškino bendrovės „Finnfoam“, kuriai patikėta šiltinti pamatus, pardavimų vadovas Egidijus Sutkus.

Reguliuojamos žaliuzės

Kad būtų šilčiau, buvo sandarinami ir pasyviojo namo langai. Sandarinant langus panaudotos „Sika Baltic“ langų sandarinimo juostos. Bendrovė „Dextera“ sumontavo fasado žaliuzes. Jų juostos pagamintos iš 80,4 mm pločio ir 0,42 mm storio aliuminio. Tokios žaliuzės yra atsparios aplinkos poveikiui – jos nerūdija, neišsikraipo nuo kaitros ar didelių šalčių. Sumontuotos žaliuzės susitraukia į pastato fasade integruotą dėžę, tad iš išorės įrenginio nesimato.

Šios žaliuzės valdomos elektriniu būdu – turi variklį su integruotu imtuvu, kurį galima prijungti prie šviesos jutiklio. Taip pat sumontuoti vėjo ir saulės davikliai, veikiantys nuotoliniu ryšiu. Saulės daviklis automatiškai reguliuoja žaliuzių plokštelių padėtį pagal šviesos srautą. Taip maksimaliai praleidžiamas ar sustabdomas saulės spindulių patekimas į patalpas pagal daviklyje nustatytą šviesos koeficientą. „Šios žaliuzės vasarą neleidžia patalpoms įkaisti, todėl jų nereikia vėsinti. O žiemą, kai siaučia stiprūs vėjai, jos neleidžia patekti šaltam orui ir sulaiko viduje šilumą. Uždarius žaliuzes, tarp jų ir lango susidaro šilto oro sluoksnis, trukdantis šalčiui pateikti į patalpas“, – pasakojo bendrovės vadybininkas Vaidotas Antanaitis.

Išorinės žaliuzės gali būti naudojamos ir kaip naktinės užuolaidos – visiškai uždarius plokšteles šviesa ir vaizdas iš vidaus į išorę ir atvirkščiai nepatenka. Žaliuzės valdomos radijo bangomis naudojant pultelį. Tai labai patogu, nes išorėje esančias žaliuzes galima valdyti būnant patalpos viduje. Žaliuzių varikliai sujungti su išmaniojo namo sistema – kompiuteris valdo jas pagal namo šviesos ir šilumos poreikį, kartu sujungiant šildymo ir vėdinimo sistemas. Tokio tipo išorinės žaliuzės gali būti montuojamos ir pastato viduje šviesos srautui reguliuoti. Konstrukcijos ir juostos nudažytos pagal RAL sistemą. Tai leidžia lengvai pritaikyti žaliuzių spalvą prie fasado ar langų rėmų.

Sulaukė įvertinimo

Kol kas Lietuvoje pasyvieji namai tik pradeda rastis. Viliamasi, kad ateityje jų bus daugiau.

Jau dabar dvibutis namas Medeinos g. 31 spėjo sulaukti nemažai dėmesio ir įvertinimų. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje šiemet surengė gerosios vokiškos praktikos pavyzdžių Lietuvoje – pastatų, kuriuose naudojamos vokiškos technologijos ir patirtis – pristatymą ir apdovanojimus.

Iš viso atrinkti ir apdovanoti penki gerosios praktikos pavyzdžiai Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Druskininkuose. Tarp jų yra ir pasyvusis dvibutis gyvenamasis namas Kauno rajone.


Žurnalas „Structum“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ar norint tvirtinti kondicionierių pastato išorėje reikia gauti leidimą?

Nors dauguma daugiabučių gyventojų jau žino, kad negalima savo nuožiūra perdažyti pastato fasado ar jo dalį, pakeisti stogo dangą ar įrengti naujus stoglangius, tačiau ne visada kreipiasi į savivaldybės architektus, norėdami pritvirtinti įvairią įrangą ant namo sienos ar stogo. Šie darbai taip pat priskiriami statinio paprastajam remontui.

Kad grįžus po atostogų netektų nustebti: kaip išvykstant apsaugoti namus nuo pavojų (1)

Vasaros metu kone kiekvienas mėnesiui, savaitei ar bent ilgajam savaitgaliui palieka savo namus ir išvyksta ilsėtis. Tačiau tinkamai nepasiruošus, namus gali užklupti ne tik įvairūs gedimai ar parazitai, bet ir vagys. Kokie pavojai tyko tuščiuose namuose ir ką daryti, kad jums išvykus jie liktų tokie pat saugūs?

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.