Kaip pasyviajame name panaudoti sprendimai keičia sąskaitas už šildymą

Kiekvieną žiemą dėl būtinybės šildyti būstą daugumai Lietuvos gyventojų tenka gerokai paploninti pinigines. Dviem kauniečių šeimoms brangi šiluma nebebus galvos skausmas. Abi jos už savo 135 m2 ploto būsto šildymą mokės tik maždaug po 600 litų per metus – tiek, kiek per mėnesį moka dažnas Lietuvos gyventojas už šilumą gerokai mažesniuose butuose. Laimingieji yra pirmo Lietuvoje pasyviojo dvibučio gyvenamojo namo gyventojai.
šiltas namas
šiltas namas
© Shutterstock nuotr.

Nors Kauno rajone, Akademijos miestelyje, Medeinos g. 31 pastatytas namas vadinamas dvibučiu, bendrovės „Descon“ sertifikuotas pasyviųjų namų projektuotojas Mindaugas Dagys sakė, kad tai yra ne du atskiri butai, bet iš dviejų namų, kurių kiekvieno plotas yra 135 m2, sublokuotas statinys.

Pasyvusis namas – ne bet koks

Praėjusią vasarą Medeinos g. 31 pradėtas statyti namas jau yra užbaigtas ir apgyvendintas. Pasidomėjus, kokia vieno tokio buto statybos kaina, M. Dagys konkrečių sumų nebuvo linkęs įvardyti. Vis dėlto praktika rodo, kad tokio namo statyba yra tik 10–12 % brangesnė, nepaisant pritaikytų aukštesnio lygio inžinerinių sistemų ir visų netradicinių sprendimų.

„Kaina – individualus reikalas. Jos nėra kaip palyginti, nes visi namai skirtingi. Kai bus pastatyti du identiški namai: vienas pasyvusis, o kitas – ne, tik tada ir bus galima palyginti jų kainas“, – mano projektuotojas. Sudėjus ne tik statybos, bet ir namo išlaikymo išlaidas, galutinė pasyviojo namo kaina bus 4–5 kartus mažesnė.

Lietuvoje ne vienas naujos statybos individualus namas yra vadinamas pasyviuoju. Tačiau, anot M. Dagio, terminas „pasyvusis namas“ dažnai vartojamas klaidingai. „Viešojoje erdvėje – daug panašių į šį teiginių – „statome ar projektuojame energiškai efektyvius arba A+ klasės namus“. Teiginiui, kad statinys yra pasyviojo namo klasės, reikia Vokietijos instituto „Passivhaus Institut“ patvirtinimo ir sertifikato. Lietuvoje pasyviųjų namų yra tik du. Namas Medeinos g. 31 yra pirmasis dvibutis. Visi kiti Lietuvoje pastatyti namai nėra pasyvieji“, – paaiškino pašnekovas.

Vokietijos instituto sertifikatas garantuoja, kad tiek namo statybai panaudotos medžiagos, tiek darbai atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus. Todėl namas bus sandarus, ilgalaikis, o energijos sąnaudos – nedidelės.

Kombinuotas šildymas

Nors Lietuvoje gajus mitas, kad mūsų šalyje pasyviojo namo negali būti, jau esantys sertifikuoti tokio tipo namai tokį mitą paneigia. Tiesa, kadangi Lietuvoje yra šalčiau, negu, tarkime, Vokietijoje, kur pasyviųjų namų net nereikia šildyti, čia papildomos šildymo sistemos reikės, tačiau šiuos namus reikės šildyti ne tiek daug, kiek kitus statinius.

Vienam pasyviojo namo kvadratiniam metrui šildyti vidutiniškai bus suvartota tik 15 kWh per metus. Toks šildymui suvartojamos energijos kiekis – vienas pagrindinių pasyviajam namui keliamų reikalavimų. Palyginti su įprastais individualiaisiais namais, tai yra 7–10 kartų mažesnės energijos sąnaudos, o kartu ir piniginės išlaidos. Skaičiuojant dabartinėmis kainomis, atsižvelgiant į gyventojų poreikį ir gyvenimo būdą, šildymas vienai šeimai kainuos tik apie 600 litų per metus.

Anot M. Dagio, energiją pirmiausia padės sutaupyti konstrukciniai ir architektūriniai sprendimai.
„Šiam namui reikia labai mažai energijos. Šildymas kombinuotas – antrame aukšte tik infraraudonųjų spindulių elektrinis šildymas. Pirmame – grindinis vandeninis šildymas dujomis“, – pasakojo projektuotojas.

Dar vienas pranašumas – name bus sunaudojama beveik perpus mažiau dujų nei įprastai.

Šildys netgi daiktai

Infrašildymą pasyviajame name įrengė bendrovė „Rubisolis“. Ji sumontavo infraraudonųjų spindulių (IR) arba natūralaus šildymo plokštes „Infrapower“. „Tai patogi sistema, nes jos nereikia prižiūrėti. Jai įrengti reikalingos mažos pradinės investicijos – nereikia katilinės, katilo, kamino, ortakių ar vamzdžių ir jų montavimo. Taip buvo sutaupyta daug pinigų ir laiko. Tikėtina, kad pasyviojo namo, saulės ar vėjo elektrinių bei natūralaus šildymo plokščių derinys bus gana dažnas reiškinys ateities statybose“, – pasakojo bendrovės Vilniaus padalinio vadovas Deividas Juška.

Šildant infraraudonaisiais spinduliais sutaupoma, nes prietaisų skleidžiamos šiluminės bangos tiesiogiai šildo patalpoje esančius paviršius ir daiktus. „Galima sakyti, kad taip kambaryje esantys daiktai patys paverčiami šildytuvais. Įprasti šildytuvai šildo orą, šis kyla aukštyn ir leidžiasi, o IR plokštė šilumą skleidžia visomis kryptimis ir šildo netgi tuos objektus, kurie yra toli, kitame kambario gale. Dėl to šiluma patalpoje pasiskirsto tolygiai“, – aiškino pašnekovas.

Tik 2,5 cm storio natūralaus šildymo plokštė sutaupo daug vietos namuose. Jos dizainas – estetiškai žavingas, palyginti su nuobodžiais ir vietą užimančiais įprastais radiatoriais. Montavimas paprastas ir greitas. Dėl šių prietaisų gamyboje naudojamos patentuotos itin aukštos klasės anglies ir nikelio mišinio sudėties, sukurtos Austrijos inžinierių, ir Japonijos inžinierių sukurto sidabro nanodalelių laidininko plokštėmis namo šeimininkai galės naudotis daug metų. Pasyviajame name sumontuota ir stebėsenos sistema, leisianti visiems viešai stebėti šildymo rezultatus.

Išmanus grindinis šildymas

Kaip minėta, pasyviajame name bus sumontuota ir grindinio šildymo sistema, jai prireiks mažesnės galios nei įprastuose namuose. Namo Medeinos g. 31 grindims šildyti buvo panaudotas kondensacinis dujinis katilas. Čia įdiegta radijo kontrolės sistema valdo patalpų temperatūrą, veikdama dinaminio energijos valdymo principu. „Grindinis šildymas labai efektyviai išnaudoja kondensacinio dujinio katilo savybę – gaminti žemų parametrų šildymo sistemos agentą – vandenį. Įrengus tokį katilą ir grindinį šildymą, už šilumos energiją mokama apie 25 % mažiau, palyginti su radiatoriais“, – pasakojo grindinį šildymą montavusios bendrovės „Uponor“ projektų vadovas Ignas Jankauskas.

Tokia sistema yra visiškai automatizuota. Kambariuose įrengiant modernius termostatus, galima valdyti kiekvienos patalpos temperatūrą atskirai, keisti ją pagal laiką automatiškai. O sušilus visiems kambariams specialus valdiklis duoda signalą katilui išsijungti. Jis vėl įsijungs kurioje nors patalpoje atsiradus šildymo poreikiui.

Anot pašnekovo, net ir pasyviajame name yra šildymui nepalankių patalpų, pavyzdžiui, kampinė šiaurinė patalpa viršutiniame namo aukšte, ir panašiai. „Labai svarbu atlikti tikslius šildymo sistemos skaičiavimus prieš ją diegiat pasyviajame name. Taip pat reikia nepamiršti, kad pasyvųjį namą vasarą reikia vėsinti – tam labai efektingai galima panaudoti tą pačią grindinio šildymo sistemą“, – pasakojo I. Jankauskas.

Nebus šalčio tiltelių

Kad pasyvusis namas būtų kuo šiltesnis, klojant pamatus buvo keliami aukštesni šilumos išsaugojimo reikalavimai. Šilumos praradimas per pamatų ir grindų ant grunto konstrukciją priklauso nuo įvairių dalykų. Individualus namas taip praranda apie 10–15 % šilumos.

Kad šilumos būtų prarandama kuo mažiau, įrengiant pamatus buvo pasirinkta plokštuminių pamatų konstrukcija, kai visas namas stovi ant izoliacinio sluoksnio. Taigi nė viena namo konstrukcija neturi tiesioginio sąlyčio su gruntu, kuris visais metų laikais yra šaltas. Taip išvengiama vadinamųjų šalčio tiltelių. Tai ypač aktualu įrengiant grindinį šildymą.

„Įrengiant plokštuminius pamatus, šilumos izoliacijai, kuri ne tik nuolatos yra drėgnoje aplinkoje (gruntas visada yra 100 % drėgnumo), bet ir turi atlaikyti viso pastato svorį, keliami ypač aukšti reikalavimai. Šilumos izoliacija turi būti itin tvirta, turėti geras savybes, didelį atsparumą drėgmei, ypač difuzinei, ir šildymo bei šaldymo ciklams“, – aiškino bendrovės „Finnfoam“, kuriai patikėta šiltinti pamatus, pardavimų vadovas Egidijus Sutkus.

Reguliuojamos žaliuzės

Kad būtų šilčiau, buvo sandarinami ir pasyviojo namo langai. Sandarinant langus panaudotos „Sika Baltic“ langų sandarinimo juostos. Bendrovė „Dextera“ sumontavo fasado žaliuzes. Jų juostos pagamintos iš 80,4 mm pločio ir 0,42 mm storio aliuminio. Tokios žaliuzės yra atsparios aplinkos poveikiui – jos nerūdija, neišsikraipo nuo kaitros ar didelių šalčių. Sumontuotos žaliuzės susitraukia į pastato fasade integruotą dėžę, tad iš išorės įrenginio nesimato.

Šios žaliuzės valdomos elektriniu būdu – turi variklį su integruotu imtuvu, kurį galima prijungti prie šviesos jutiklio. Taip pat sumontuoti vėjo ir saulės davikliai, veikiantys nuotoliniu ryšiu. Saulės daviklis automatiškai reguliuoja žaliuzių plokštelių padėtį pagal šviesos srautą. Taip maksimaliai praleidžiamas ar sustabdomas saulės spindulių patekimas į patalpas pagal daviklyje nustatytą šviesos koeficientą. „Šios žaliuzės vasarą neleidžia patalpoms įkaisti, todėl jų nereikia vėsinti. O žiemą, kai siaučia stiprūs vėjai, jos neleidžia patekti šaltam orui ir sulaiko viduje šilumą. Uždarius žaliuzes, tarp jų ir lango susidaro šilto oro sluoksnis, trukdantis šalčiui pateikti į patalpas“, – pasakojo bendrovės vadybininkas Vaidotas Antanaitis.

Išorinės žaliuzės gali būti naudojamos ir kaip naktinės užuolaidos – visiškai uždarius plokšteles šviesa ir vaizdas iš vidaus į išorę ir atvirkščiai nepatenka. Žaliuzės valdomos radijo bangomis naudojant pultelį. Tai labai patogu, nes išorėje esančias žaliuzes galima valdyti būnant patalpos viduje. Žaliuzių varikliai sujungti su išmaniojo namo sistema – kompiuteris valdo jas pagal namo šviesos ir šilumos poreikį, kartu sujungiant šildymo ir vėdinimo sistemas. Tokio tipo išorinės žaliuzės gali būti montuojamos ir pastato viduje šviesos srautui reguliuoti. Konstrukcijos ir juostos nudažytos pagal RAL sistemą. Tai leidžia lengvai pritaikyti žaliuzių spalvą prie fasado ar langų rėmų.

Sulaukė įvertinimo

Kol kas Lietuvoje pasyvieji namai tik pradeda rastis. Viliamasi, kad ateityje jų bus daugiau.

Jau dabar dvibutis namas Medeinos g. 31 spėjo sulaukti nemažai dėmesio ir įvertinimų. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje šiemet surengė gerosios vokiškos praktikos pavyzdžių Lietuvoje – pastatų, kuriuose naudojamos vokiškos technologijos ir patirtis – pristatymą ir apdovanojimus.

Iš viso atrinkti ir apdovanoti penki gerosios praktikos pavyzdžiai Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Druskininkuose. Tarp jų yra ir pasyvusis dvibutis gyvenamasis namas Kauno rajone.


Žurnalas „Structum“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ekspertas pataria: kodėl verta dairytis namo žiemą?

Būsto pirkimas – svarbus, apgalvotas ir įvairiais kriterijais paremtas žingsnis. Vieni vadovaujasi emocijomis, kiti šaltu protu, treti – pasitelkia profesionalų pagalbą. Tačiau į ką svarbiausia atkreipti dėmesį? Kokie rodikliai gali nulemti sėkmingą sandorį ir kodėl vis tik žiemą perkamas būstas pasiteisina bei atskleidžia perkamo objekto privalumus ir trūkumus?

Esminiai patarimai, kaip išsirinkti jums tinkamiausią rangovą (1)

Individualaus namo arba buto įrengimas – jaudinantis procesas, kuris paprastai suteikia platų spektrą emocijų (nuo nerimą keliančios įtampos iki nuoširdaus džiugesio). Kad darbų metu patirtumėte kuo mažiau neigiamų emocijų ir galėtumėte džiaugtis svajones atitinkančiu rezultatu, labai svarbu tinkamai pasirinkti žmones su kuriais bendradarbiausite. Pristatome esminius patarimus, kurie padės išsirinkti jums tinkamiausią rangovą.

Statyba bendro naudojimo sklype – tik su bendraturčių pritarimu

Žemės sklypo bendraturčiai, norėdami racionaliai išnaudoti jiems priklausantį žemės sklypą ir išvengti galimų tarpusavio ginčų, turi galimybę nustatyti sklypo naudojimo tvarką, aiškias jo dalių ribas.

Namas vos per penkias savaites (16)

Nekantraujančioms įsikraustyti į naują namą šeimoms gamintojai siūlo rinktis modulinius namus. Tokie namai ne tik greitai pastatomi, bet ir nesunkiai pritaikomi prie kintančių šeimos poreikių. Pavyzdžiui, įsikrausčius jaunai šeimai, tiks mažesnis namas, o jau susilaukus vaikų, nereikės pirkti erdvesnio būsto – užteks pristatyti papildomą modulį.

Kokius „namų darbus“ reikia atlikti prieš renkantis pirmą būstą?

Nors pirmojo būsto ieškantys pirkėjai noriai žvilgčioja į naujos statybos daugiabučius, tačiau dalį jų atbaido ką tik iškilusius pastatus apipynę įvairūs mitai. Dažniausiai pasitaikantis jų – ką tik pastatytame name dar nesimato visų statybinių defektų. Todėl esą patikimiau rinktis bent kelių metų senumo butus, kuriuose tokių nemalonių staigmenų galima išvengti. Projektuotojai tokį požiūrį vadina nepagrįstu ir atkerta, kad statybų darbus atlikus atmestinai, brokas matyti iš karto.

Sužinokite, kodėl pirkti butą neįregistruotame name – rizikinga

Pastaruoju metu vis sulaukiama gyventojų paklausimų, ar nėra rizikinga pirkti butą naujai pastatytame, bet Nekilnojamojo turto registre (NTR) dar neįregistruotame daugiabučiame name, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Ko reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui arba malkoms (1)

Kokių dokumentų reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui ar malkoms, klausia portalo skaitytojas. Jis teigė norintis statyti pastogę prie kotedžo Vilniuje.

Misija – naujas būstas: kaip išsirinkti?

Naujo būsto paieška daugeliui – ištisas klausimų sau maratonas. Kuriame rajone geriau kurtis, rinktis senos ar naujos statybos daugiabutį, pagaliau, kaip išvengti greito įsigyto turto nuvertėjimo? Nerandant atsakymų į šiuos esminius klausimus naujų namų paieška gali užsitęsti, todėl ekspertai pataria aiškiai susidėlioti prioritetus arba, kitaip tariant, atlikti „namų darbus“.

Kaip parduoti sklypą, namo projektą ir statybą leidžiančius dokumentus

Į redakciją kreipėsi skaitytoja, klausdama, kaip organizuoti žemės sklypo, namo projekto ir statybos leidimų pardavimą, kad naujam savininkui vėliau nekiltų bėdų nei statant namą, nei vykdant statybos užbaigimo procedūras.

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš renkantis būstą

Per paskutinius penkerius metus Lietuvoje kas mėnesį parduodama beveik po 3,3 tūkstančio įvairių būstų – naujų ir senesnės statybos butų, individualių namų, kotedžų – ir šis skaičius nuo 2012 m. pradžios išaugo daugiau nei 40 proc. Pavyzdžiui, šiais metais kas mėnesį parduodama po 3 652 būstus, o vien naujų butų per devynis šių metų mėnesius Vilniuje ir Kaune parduota beveik 3 300.