Reklama

Kaip pasistatyti nebrangų, bet šiltą ir ekologišką namą

 (40)
Kiekvienas, statydamasis naujus namus, galvoja kaip juos pastatyti kuo šiltesnius, gražesnius ir pigesnius. Tačiau prie šių esminių klausimų reikėtų pridėti ir dar vieną – ar mano namas pastatytas atsakingai? Laikai, kai vartojome išteklius nesigilindami į poveikį aplinkai turi baigtis ir šiame amžiuje ekologija tampa vis labiau akcentuojamu kriterijumi. Galbūt girdėjote, kad ekologiški sprendimai kainuoja papildomai – nors kai kuriais atvejais tai tiesa, vis dėlto, daugelis tradicinių statybinių medžiagų yra pagrįstai vadinamos ekologiškomis.
© Shutterstock nuotr.

Kodėl mūrinis namas

Nemažai žmonių planuodami namo statybas pirmiausia pagalvoja apie mūrinius namus. Ir ne veltui – mūrinis namas yra tvirtas, ilgaamžis, jis pasižymi geromis izoliacinėmis garso savybėmis. Mūrinėms konstrukcijoms nebaisūs graužikai, pelėsis, medienos parazitai. Prie mūrinio pastato sienų galima tvirtinti visų tipų fasadų sistemas ir įvairius papildomus elementus. Medžiagos naudojamos mūro elementams gaminti yra ekologiškos: mūras ne tik izoliuoja šilumą ir taip taupo jūsų energiją, tausoja gamtinius resursus, bet ir į aplinką neskleidžia kenksmingų medžiagų.

Perkant statybines medžiagas svarbu įvertinti ne tik jų kainą, tačiau ir ilgaamžiškumą. Tai svarbu, nes į namo kainą reikėtų žiūrėti ne tik kaip į pateiktą statybos sąmatą, tačiau kaip į visumą – po kiek laiko taisomas ar keičiamas elementas reiškia papildomas išlaidas, nervus, ir sugaištą laiką. Mūriniai namai yra atsparūs, tad įsirengdami mūrinį namą, galėsite būti ramūs – tinkamai įrengus, jis stovės ilgai ir nekels papildomų problemų.

Dažniausiai mūrui naudojamos medžiagos yra keraminės ir silikatinės plytos bei keraminiai, silikatiniai ir akytojo betono blokai.

Keraminės plytos bei blokai

Keraminių plytų mūras yra viena seniausiai naudojamų statybinių medžiagų. Iš pradžių naudotos sudžiūvusio (nedegto) molio plytos, vėliau tobulėjant technologijai vis plačiau pradėtos naudoti degtos (paveiktos aukšta temperatūra) plytos. Tokios plytos pasižymi dideliu gniuždomuoju stipriu. Nors bėgant amžiams plytų gamybos procesai modernėja, tačiau pagrindiniai principai išlieka tie patys. Keraminiai blokai pasižymi dideliu, iki 15 MPa, gniuždomuoju stipriu ir sąlyginai nedideliu svoriu. O dėl pertvarėlių išdėstymo kampo ir jų pastorintų sienelių, lietuviški keraminiai blokai pasižymi labai aukštomis varžtų ištraukimo jėgomis (KS20+D2 blokai). Keraminės „Simpras Kerapor“ pilnavidurės plytos pasiekia net 40 MPa stiprį ir tai yra stipriausias konstrukcinis mūro gaminys šiuo metu Lietuvos mūro gaminių rinkoje.

Gamybos procesas. Keraminės plytos pagrindas – molis. Drėkinamas vandeniu jis tampa plastiškas, kas leidžia jam suteikti norimą formą, o kietėja džiūdamas. Norint gaminiui suteikti pastovią formą ir jį sutvirtinti, jis degamas aukštoje temperatūroje. Gamybos metu į molį dar gali būti maišomi natūralūs priedai jo savybių pagerinimui.

Kaip pasistatyti nebrangų, bet šiltą ir ekologišką namą
© UAB "Simpras" nuotr.

Ekologiškumas. Gamybos procese galima apsieiti tik su natūraliomis medžiagomis, tokiomis kaip molis, vanduo, smėlis, taip pat degimo procese galima panaudoti biokurą (medieną). Keramikos gaminius galima perdirbti ar panaudoti iš naujo – senos plytos gali būti naudojamos pastatų, kitų konstrukcijų mūrijimui, o plytų skalda turi daugybę naudingų panaudojimo būdų. Keramika yra saugi statybinė medžiaga, nes neišskiria kenksmingų medžiagų.

Šiluminės savybės. Keraminiai blokai pasižymi porėta struktūra, todėl yra geras šilumos izoliatorius. 25 cm storio keraminių blokų „Simpras Kerapor“ sienos varža gali pasiekti net R = 1,40 (m2K/W). Reikia nepamiršti ir kitų naudingų medžiagos savybių - keraminių elementų sienos yra inertiškos, todėl gerai akumuliuoja šilumą, lėtai ją atiduoda ir patalpose išlaiko pastovią temperatūrą. Keramika taip pat palaiko optimalų drėgmės balansą, todėl patalpose sukuriamas komfortiškas mikroklimatas.

Išskirtinumas. UAB „Simpras“ pasižymi tuo, kad jų gaminami keraminiai blokai yra išskirtinai ekologiški, nes net degimo procesui yra naudojamas biokuras.

Silikatiniai blokai ir plytos

Silikatinės plytos lietuviams taip pat gerai pažįstama medžiaga, daug kur pakeitusi keramines plytas. Silikato blokai turi panašias savybes kaip plytos, tačiau dirbant suteikia papildomo patogumo. Nereikėtų jų painioti su dujų silikato blokais (kitaip dar vadinamais akytojo betono blokais) – nors ir sudėtinės dalys, ir procesas panašūs, tačiau rezultatas yra du skirtingų savybių produktai. Silikatiniai blokai pasižymi dideliu gniuždomuoju stipriu (15-25 MPa). Silikatiniai blokai yra patikima ir ilgaamžė medžiaga. Jie ypatingai gerai izoliuoja ore sklindantį garsą, nes yra didelio tankio, atlaiko daug šildymo-šaldymo ciklų.

Be to, blokeliuose suformuotos vertikalios technologinės kiaurymės gali tapti puikiu sprendimu išvedžiojant elektros instaliaciją sienose – šiuo atveju sumažėtų frezavimo darbų sienose ir būtų maksimaliai išsaugotos akustinės blokelių savybės.

Gamybos procesas. Silikatinių blokų ir plytų gamybai naudojamas kvarcinis smėlis, kalkės bei vanduo. Šios sudėtinės dalys sumaišomos ir formuojamos preso pagalba, suteikiant blokams norimą formą. Blokai, priklausomai nuo rūšies, gali turėti keletą vertikalių kiaurymių. Supresuoti blokai, nors ir turi reikiamą formą, tačiau vis dar yra gana trapūs. Kad blokai sutvirtėtų, juos reikia kietinti specialiuose autoklavuose, naudojant vandens garus bei aukštą slėgį.

Ekologiškumas. Kaip galite matyti iš naudojamų medžiagų, jos visos yra natūralios. Blokui pagaminti nereikia tokios aukštos temperatūros, kaip keraminiams gaminiams, todėl sunaudojama mažiau energijos. Silikatiniai blokai taip pat neskleidžia žmogui kenksmingų medžiagų.

Šiluminės savybės. 25 centimetrų sienos iš silikatinių blokų „Simpras Siliblokas“ varža R yra 0,43 (m2K/W). Tai lemia, kad tokius blokus reikės šiltinti didesniu apšiltinimo sluoksniu nei keramines plytas ar akytojo betono blokus. Tačiau sienos iš silikatinių plytų ir blokų gerai akumuliuoja šilumą bei reguliuoja drėgmės balansą patalpose, todėl namuose yra sukuriamas komfortiškas mikroklimatas.

Kaip pasistatyti nebrangų, bet šiltą ir ekologišką namą
© Gamintojo nuotr.

Akytojo betono blokai

Šie blokai, nors ir nėra taip seniai naudojama statybinė medžiaga kaip dvi jau minėtos rūšys, netruko tapti vienu iš populiariausių pasirinkimų planuojant namo statybas. Blokai pasižymi palyginti nedideliu svoriu, su jais lengva dirbti statybos aikštelėje (jie gali būti pjaustomi ir frezuojami rankiniu būdu), nesudėtingai atliekami armavimo darbai. Tai atspari pelėsiams medžiaga, turinti geras akustines ir priešgaisrines savybes.

Gamybos procesas. Šių blokų gamyboje visos naudojamos medžiagos yra natūralios – cementas, kalkės, kvarcinis smėlis, vanduo, gipsas, taip pat aliuminio pasta. Iš naudojamų medžiagų sumaišytas mišinys supilamas į formas, kur vykstant reakcijoms blokai yra išpučiami – sumažėja medžiagos tankis, tačiau dėl atsiradusių oro burbuliukų pagerėja šiluminės savybės. Tiesa, tai dar ne galutinis produktas – medžiaga supjaunama į blokus ir patalpinama autoklavuose, kur kietinama garų ir slėgio pagalba.

Kaip pasistatyti nebrangų, bet šiltą ir ekologišką namą
© Gamintojo nuotr.


Ekologiškumas. Apskritai šie blokai laikomi vienu švariausių pasirinkimų, neskleidžia kenksmingų medžiagų, gaminami vien iš natūralių sudėtinių dalių.

Šiluminės savybės. Dėka gamybos technologijos, šie blokai yra bene pats „šilčiausias“ pasirinkimas: 20 arba 24 centimetrų akytojo betono blokų „Simpras Airstone“ varža R yra 2.1 (m2K/W). Tokie blokai gerai tiek izoliuoja, tiek akumuliuoja šilumą.

Daugiau informacijos: www.simpras.lt

Užsakymo nr.: PT_71277610

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.

Pasiruošimas namų remontui: pirmieji žingsniai

Pradedant namų renovacijos projektą, paprastai kiekvienam iš mūsų kylą dvejonės, sustiprėja nerimo jausmas. Juk yra daugybė sprendimų, kuriuos reikia priimti taip, kad šie tilptų į biudžetą, atspindėtų mūsų norus bei atitiktų gyvenimo būdą. Pateikiame keletą paprastų patarimų, kurie padės namų remontą paversti kiek malonesne patirtimi.

Pats metas atskirti, kas yra ypatingasis, neypatingasis ar nesudėtingasis statinys

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais. Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas.