Kaip įsigyti būstą ir pamiršti šį sandorį

Pirkdami sau būstą, jūs tarsi vaikštote su dideliu maišu pinigų. Jūs patys žinote, kiek esate pasirengę mokėti už jį, apytikslę sumą numano ir būsto pardavėjai. Nesiūlome į juos žiūrėti kaip į priešus, tačiau būkite atsargūs - jie nori jūsų pinigų ir turi savų gudrybių. Laimei, greitai jas sužinosite ir jūs.
Kaip įsigyti būstą ir pamiršti šį sandorį
© Fotolia nuotr.

Ar iš tiesų perku butą?

Vienos nekilnojamojo turto bendrovės atliktos apklausos rodo, kad pirkėjai būstą dažniausiai renkasi vadovaudamiesi šiais kriterijais: vieta ir kaina, išlaikymo sąnaudomis, statybos darbų kokybe. Tačiau retas atkreipia dėmesį į kitus, ne ką mažiau svarbius būsto vertinimo aspektus, kurių iš anksto neišsiaiškinus vėliau gali tekti nusivilti.

Vienas jų – tai perkamo būsto paskirtis. Kartais net ir renkantis būstą iš kelių variantų tame pačiame daugiabutyje verta pasitikrinti, nes dalis butų yra kitos paskirties. Tai gali būti komercinės, gamybinės, poilsio patalpos, kūrybinės dirbtuvės, studijos ar panašiai, nors jos ir parduodamos kaip gyvenamasis būstas.

Vienos nekilnojamojo turto bendrovės plėtros direktorius Martynas Žibūda pažymėjo, kad viena didžiausių tokio būsto grėsmių – tai nepakankamas apšvietimas natūralia saulės šviesa – minimalios insoliacijos reikalavimas. Būtina insoliacija gyvenamosios paskirties patalpose – tai 2 valandos nepertraukiamos saulės šviesos, patenkančios pro būsto langus. Tie, kurie perka būstą, bet iš tikrųjų nusiperka poilsio, komercines patalpas ar viešbučio apartamentus, ne visada gali būti tikri, kad jų turtas atitinka privalomus minimalius reikalavimus, todėl šį aspektą būtina išsiaiškinti su plėtotojo atstovu. Dažniausiai insoliacijos reikalavimo neatitinka žemesniuose aukštuose įrengti būstai, išdėstyti arčiau esamų pastatų ar statinių, taip pat turintys langus tik į vieną, neretai – šiaurinę, pusę.

Kitas galimas neigiamas tokio būsto aspektas – sudėtingesnės finansavimo procedūros banke. Praktika rodo, kad bankai standartines finansavimo sąlygas yra pritaikę būstui pirkti, o kitos paskirties patalpoms jos gali būti griežtesnės, procedūros – ilgesnės. Pirkėjui reikėtų konsultuotis su bankininku ar plėtotoju – jie minėtus aspektus gali būti iš anksto aptarę su pagrindinėmis finansinėmis institucijomis ir sutarę palankesnes finansavimo sąlygas patalpų pirkėjui.

Perkant kitokios paskirties nei gyvenamoji patalpas būtina atsižvelgti į bendrą automobilių statymo vietų skaičių. Šalia daugiabučio, tarkime, Vilniuje statistiškai turi būti įrengta nuo 0,5 automobilių stovėjimo vietos vienam butui senamiestyje iki vienos automobilių stovėjimo vietos butui už centrinės miesto dalies ribų. Kitos paskirties patalpoms šis reikalavimas yra mažesnis, todėl pirkėjas, neįsigyjantis nuosavos automobilio stovėjimo vietos, turi įvertinti transporto statymo galimybes už pastato kiemo ribų. Dalis pirkėjų atsisako nuolatinės automobilio stovėjimo vietos ir už taip sutaupytą sumą renkasi erdvesnį ar kokybiškesnį būstą tame pat name.

Rekonstrukcija ar nauja statyba?

Nepakankamos insoliacijos, finansavimo ar automobilių stovėjimo vietų grėsmes lengviau įvertinti, kai aiškiai suvokiama tokių patalpų paskirties priežastis. Tai gali būti sąlygota prieš tai buvusio statinio paskirties: tarkime, atrodytų, naujos statybos projektas iš tikrųjų yra buvusio gamybinio, sandėliavimo ar poilsio namų pastato rekonstrukcija. Dėl šios priežasties naujai iškilę butai registro pažymėjimuose ir toliau išlaiko savo pradinę – negyvenamąją – paskirtį. Tarkime, Vilniuje ir Kaune dažniausiai pasitaiko gamybinių pastatų rekonstrukcija į gyvenamuosius namus, o pajūrio miestuose yra įprasta butus įsigyti kaip poilsio patalpas.

Kita tokių patalpų priežastis – tai plėtojamo sklypo paskirtis. Objekte, kuris yra pastatytas ant negyvenamosios paskirties sklypo, didesnė patalpų dalis turi būti negyvenamoji. Tokio tipo projektui taip pat nėra privaloma vaikų žaidimų aikštelė, yra keliami mažesni reikalavimai automobilių stovėjimo aikštelių atstumui iki pastato. Dažniausiai nekilnojamojo turto plėtotojams naudingiau tam tikrose vietose statyti kitos paskirties pastatus ir juose parduoti butus, kurių paskirtis yra negyvenamoji. Gyvenamųjų namų statybai taikomi įvairūs ribojimai: pastato aukštingumo, užstatymo tankio ir kiti.

Visi šie išvardyti aspektai yra valstybės institucijų reguliavimo kriterijai, kuriuos nekilnojamojo turto plėtotojas turi atitikti. Vis dėlto nors negyvenamosios paskirties patalpų reikalavimai yra mažesni, profesionalus plėtotojas visuomet pasirūpins visais išvardytais aspektais, atvirai apie juos diskutuos su savo pirkėju ir išsamiai paaiškins, kad vienintelis realiai apčiuopiamas skirtumas tarp buto ir ne buto – tai įrašas apie paskirtį nuosavybės pažymėjime.

Išoriškai atpažinti gyvenamosios paskirties patalpas nuo kitos paskirties gali būti sudėtinga. Pirkdamas būstą pirkėjas gali patikrinti patalpų paskirtį pirkimo pardavimo sutartyje, nuosavybės pažymėjime, taip pat paskirtį turi nurodyti ir nekilnojamojo turto plėtotojas ar pardavėjas. Pirkėjui reikia tiesiog klausti pardavėjo apie patalpų paskirtį arba prašyti parodyti paskirtį nurodančius dokumentus. Bet jeigu, pavyzdžiui, visi patalpos langai orientuoti į šiaurę, pirkėjas gali nuspėti, kad toks būstas nėra gyvenamosios paskirties.

„Vadinasi, pirkdamas būstą, bet neįvertinęs, kad iš tikrųjų tai yra kitos paskirties patalpos, žmogus rizikuoja, kad prie pat jo buto langų bus statomi automobiliai, keliamas triukšmas, kuris ilgainiui, tikėtina, ims erzinti“, – sakė M. Žibūda.

Žurnalas „Statyba ir architektūra“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ar norint tvirtinti kondicionierių pastato išorėje reikia gauti leidimą? (1)

Nors dauguma daugiabučių gyventojų jau žino, kad negalima savo nuožiūra perdažyti pastato fasado ar jo dalį, pakeisti stogo dangą ar įrengti naujus stoglangius, tačiau ne visada kreipiasi į savivaldybės architektus, norėdami pritvirtinti įvairią įrangą ant namo sienos ar stogo. Šie darbai taip pat priskiriami statinio paprastajam remontui.

Kad grįžus po atostogų netektų nustebti: kaip išvykstant apsaugoti namus nuo pavojų (1)

Vasaros metu kone kiekvienas mėnesiui, savaitei ar bent ilgajam savaitgaliui palieka savo namus ir išvyksta ilsėtis. Tačiau tinkamai nepasiruošus, namus gali užklupti ne tik įvairūs gedimai ar parazitai, bet ir vagys. Kokie pavojai tyko tuščiuose namuose ir ką daryti, kad jums išvykus jie liktų tokie pat saugūs?

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.