Kaip įsigyti būstą ir pamiršti šį sandorį

Pirkdami sau būstą, jūs tarsi vaikštote su dideliu maišu pinigų. Jūs patys žinote, kiek esate pasirengę mokėti už jį, apytikslę sumą numano ir būsto pardavėjai. Nesiūlome į juos žiūrėti kaip į priešus, tačiau būkite atsargūs - jie nori jūsų pinigų ir turi savų gudrybių. Laimei, greitai jas sužinosite ir jūs.
Kaip įsigyti būstą ir pamiršti šį sandorį
© Fotolia nuotr.

Ar iš tiesų perku butą?

Vienos nekilnojamojo turto bendrovės atliktos apklausos rodo, kad pirkėjai būstą dažniausiai renkasi vadovaudamiesi šiais kriterijais: vieta ir kaina, išlaikymo sąnaudomis, statybos darbų kokybe. Tačiau retas atkreipia dėmesį į kitus, ne ką mažiau svarbius būsto vertinimo aspektus, kurių iš anksto neišsiaiškinus vėliau gali tekti nusivilti.

Vienas jų – tai perkamo būsto paskirtis. Kartais net ir renkantis būstą iš kelių variantų tame pačiame daugiabutyje verta pasitikrinti, nes dalis butų yra kitos paskirties. Tai gali būti komercinės, gamybinės, poilsio patalpos, kūrybinės dirbtuvės, studijos ar panašiai, nors jos ir parduodamos kaip gyvenamasis būstas.

Vienos nekilnojamojo turto bendrovės plėtros direktorius Martynas Žibūda pažymėjo, kad viena didžiausių tokio būsto grėsmių – tai nepakankamas apšvietimas natūralia saulės šviesa – minimalios insoliacijos reikalavimas. Būtina insoliacija gyvenamosios paskirties patalpose – tai 2 valandos nepertraukiamos saulės šviesos, patenkančios pro būsto langus. Tie, kurie perka būstą, bet iš tikrųjų nusiperka poilsio, komercines patalpas ar viešbučio apartamentus, ne visada gali būti tikri, kad jų turtas atitinka privalomus minimalius reikalavimus, todėl šį aspektą būtina išsiaiškinti su plėtotojo atstovu. Dažniausiai insoliacijos reikalavimo neatitinka žemesniuose aukštuose įrengti būstai, išdėstyti arčiau esamų pastatų ar statinių, taip pat turintys langus tik į vieną, neretai – šiaurinę, pusę.

Kitas galimas neigiamas tokio būsto aspektas – sudėtingesnės finansavimo procedūros banke. Praktika rodo, kad bankai standartines finansavimo sąlygas yra pritaikę būstui pirkti, o kitos paskirties patalpoms jos gali būti griežtesnės, procedūros – ilgesnės. Pirkėjui reikėtų konsultuotis su bankininku ar plėtotoju – jie minėtus aspektus gali būti iš anksto aptarę su pagrindinėmis finansinėmis institucijomis ir sutarę palankesnes finansavimo sąlygas patalpų pirkėjui.

Perkant kitokios paskirties nei gyvenamoji patalpas būtina atsižvelgti į bendrą automobilių statymo vietų skaičių. Šalia daugiabučio, tarkime, Vilniuje statistiškai turi būti įrengta nuo 0,5 automobilių stovėjimo vietos vienam butui senamiestyje iki vienos automobilių stovėjimo vietos butui už centrinės miesto dalies ribų. Kitos paskirties patalpoms šis reikalavimas yra mažesnis, todėl pirkėjas, neįsigyjantis nuosavos automobilio stovėjimo vietos, turi įvertinti transporto statymo galimybes už pastato kiemo ribų. Dalis pirkėjų atsisako nuolatinės automobilio stovėjimo vietos ir už taip sutaupytą sumą renkasi erdvesnį ar kokybiškesnį būstą tame pat name.

Rekonstrukcija ar nauja statyba?

Nepakankamos insoliacijos, finansavimo ar automobilių stovėjimo vietų grėsmes lengviau įvertinti, kai aiškiai suvokiama tokių patalpų paskirties priežastis. Tai gali būti sąlygota prieš tai buvusio statinio paskirties: tarkime, atrodytų, naujos statybos projektas iš tikrųjų yra buvusio gamybinio, sandėliavimo ar poilsio namų pastato rekonstrukcija. Dėl šios priežasties naujai iškilę butai registro pažymėjimuose ir toliau išlaiko savo pradinę – negyvenamąją – paskirtį. Tarkime, Vilniuje ir Kaune dažniausiai pasitaiko gamybinių pastatų rekonstrukcija į gyvenamuosius namus, o pajūrio miestuose yra įprasta butus įsigyti kaip poilsio patalpas.

Kita tokių patalpų priežastis – tai plėtojamo sklypo paskirtis. Objekte, kuris yra pastatytas ant negyvenamosios paskirties sklypo, didesnė patalpų dalis turi būti negyvenamoji. Tokio tipo projektui taip pat nėra privaloma vaikų žaidimų aikštelė, yra keliami mažesni reikalavimai automobilių stovėjimo aikštelių atstumui iki pastato. Dažniausiai nekilnojamojo turto plėtotojams naudingiau tam tikrose vietose statyti kitos paskirties pastatus ir juose parduoti butus, kurių paskirtis yra negyvenamoji. Gyvenamųjų namų statybai taikomi įvairūs ribojimai: pastato aukštingumo, užstatymo tankio ir kiti.

Visi šie išvardyti aspektai yra valstybės institucijų reguliavimo kriterijai, kuriuos nekilnojamojo turto plėtotojas turi atitikti. Vis dėlto nors negyvenamosios paskirties patalpų reikalavimai yra mažesni, profesionalus plėtotojas visuomet pasirūpins visais išvardytais aspektais, atvirai apie juos diskutuos su savo pirkėju ir išsamiai paaiškins, kad vienintelis realiai apčiuopiamas skirtumas tarp buto ir ne buto – tai įrašas apie paskirtį nuosavybės pažymėjime.

Išoriškai atpažinti gyvenamosios paskirties patalpas nuo kitos paskirties gali būti sudėtinga. Pirkdamas būstą pirkėjas gali patikrinti patalpų paskirtį pirkimo pardavimo sutartyje, nuosavybės pažymėjime, taip pat paskirtį turi nurodyti ir nekilnojamojo turto plėtotojas ar pardavėjas. Pirkėjui reikia tiesiog klausti pardavėjo apie patalpų paskirtį arba prašyti parodyti paskirtį nurodančius dokumentus. Bet jeigu, pavyzdžiui, visi patalpos langai orientuoti į šiaurę, pirkėjas gali nuspėti, kad toks būstas nėra gyvenamosios paskirties.

„Vadinasi, pirkdamas būstą, bet neįvertinęs, kad iš tikrųjų tai yra kitos paskirties patalpos, žmogus rizikuoja, kad prie pat jo buto langų bus statomi automobiliai, keliamas triukšmas, kuris ilgainiui, tikėtina, ims erzinti“, – sakė M. Žibūda.

Žurnalas „Statyba ir architektūra“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ekspertas pataria: kodėl verta dairytis namo žiemą?

Būsto pirkimas – svarbus, apgalvotas ir įvairiais kriterijais paremtas žingsnis. Vieni vadovaujasi emocijomis, kiti šaltu protu, treti – pasitelkia profesionalų pagalbą. Tačiau į ką svarbiausia atkreipti dėmesį? Kokie rodikliai gali nulemti sėkmingą sandorį ir kodėl vis tik žiemą perkamas būstas pasiteisina bei atskleidžia perkamo objekto privalumus ir trūkumus?

Esminiai patarimai, kaip išsirinkti jums tinkamiausią rangovą (1)

Individualaus namo arba buto įrengimas – jaudinantis procesas, kuris paprastai suteikia platų spektrą emocijų (nuo nerimą keliančios įtampos iki nuoširdaus džiugesio). Kad darbų metu patirtumėte kuo mažiau neigiamų emocijų ir galėtumėte džiaugtis svajones atitinkančiu rezultatu, labai svarbu tinkamai pasirinkti žmones su kuriais bendradarbiausite. Pristatome esminius patarimus, kurie padės išsirinkti jums tinkamiausią rangovą.

Statyba bendro naudojimo sklype – tik su bendraturčių pritarimu

Žemės sklypo bendraturčiai, norėdami racionaliai išnaudoti jiems priklausantį žemės sklypą ir išvengti galimų tarpusavio ginčų, turi galimybę nustatyti sklypo naudojimo tvarką, aiškias jo dalių ribas.

Namas vos per penkias savaites (16)

Nekantraujančioms įsikraustyti į naują namą šeimoms gamintojai siūlo rinktis modulinius namus. Tokie namai ne tik greitai pastatomi, bet ir nesunkiai pritaikomi prie kintančių šeimos poreikių. Pavyzdžiui, įsikrausčius jaunai šeimai, tiks mažesnis namas, o jau susilaukus vaikų, nereikės pirkti erdvesnio būsto – užteks pristatyti papildomą modulį.

Kokius „namų darbus“ reikia atlikti prieš renkantis pirmą būstą?

Nors pirmojo būsto ieškantys pirkėjai noriai žvilgčioja į naujos statybos daugiabučius, tačiau dalį jų atbaido ką tik iškilusius pastatus apipynę įvairūs mitai. Dažniausiai pasitaikantis jų – ką tik pastatytame name dar nesimato visų statybinių defektų. Todėl esą patikimiau rinktis bent kelių metų senumo butus, kuriuose tokių nemalonių staigmenų galima išvengti. Projektuotojai tokį požiūrį vadina nepagrįstu ir atkerta, kad statybų darbus atlikus atmestinai, brokas matyti iš karto.

Sužinokite, kodėl pirkti butą neįregistruotame name – rizikinga

Pastaruoju metu vis sulaukiama gyventojų paklausimų, ar nėra rizikinga pirkti butą naujai pastatytame, bet Nekilnojamojo turto registre (NTR) dar neįregistruotame daugiabučiame name, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Ko reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui arba malkoms (1)

Kokių dokumentų reikia statant ir įteisinant pastogę automobiliui ar malkoms, klausia portalo skaitytojas. Jis teigė norintis statyti pastogę prie kotedžo Vilniuje.

Misija – naujas būstas: kaip išsirinkti?

Naujo būsto paieška daugeliui – ištisas klausimų sau maratonas. Kuriame rajone geriau kurtis, rinktis senos ar naujos statybos daugiabutį, pagaliau, kaip išvengti greito įsigyto turto nuvertėjimo? Nerandant atsakymų į šiuos esminius klausimus naujų namų paieška gali užsitęsti, todėl ekspertai pataria aiškiai susidėlioti prioritetus arba, kitaip tariant, atlikti „namų darbus“.

Kaip parduoti sklypą, namo projektą ir statybą leidžiančius dokumentus

Į redakciją kreipėsi skaitytoja, klausdama, kaip organizuoti žemės sklypo, namo projekto ir statybos leidimų pardavimą, kad naujam savininkui vėliau nekiltų bėdų nei statant namą, nei vykdant statybos užbaigimo procedūras.

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti prieš renkantis būstą

Per paskutinius penkerius metus Lietuvoje kas mėnesį parduodama beveik po 3,3 tūkstančio įvairių būstų – naujų ir senesnės statybos butų, individualių namų, kotedžų – ir šis skaičius nuo 2012 m. pradžios išaugo daugiau nei 40 proc. Pavyzdžiui, šiais metais kas mėnesį parduodama po 3 652 būstus, o vien naujų butų per devynis šių metų mėnesius Vilniuje ir Kaune parduota beveik 3 300.