Gidas renkantis būstą vertinimo kriterijai

Būsto pasirinkimas pareikalauja daugybę jėgų, laiko ir atsakomybės. Tačiau išsirinkti tinkamą butą ar namą yra kur kas lengviau iš anksto nusistačius kriterijus, kuriuos pateikiame šiame straipsnyje.
Gidas renkantis būstą <sup><strong style="color: #ff0000;">vertinimo kriterijai</strong></sup>
© Shutterstock nuotr.

Vieta

Jau pats turto pavadinimas – nekilnojamasis – nurodo, jog svarbiausias kriterijus, lyginant skirtingus būstus, yra vieta – ji svarbesnė net ir už kainą.

Kiekviena vieta turi tam tikrų trūkumų ir privalumų, tad pastaruosius reikėtų palyginti su savo poreikiais. Pavyzdžiui, miesto centre yra triukšminga, sunku rasti vietą automobiliui, mažiau gamtos, tačiau gera infrastruktūra, yra saugiau, daugiau pramogų.

Taip pat renkantis būstą reikėtų atsižvelgti ne tik į miestą ar rajoną, bet ir į mikrolokaciją. Tikriausiai kiekvienas norėtų pro savo būsto langus matyti gražų vaizdą, o ne kaimyno apgriuvusius pastatus ar gamybinę teritoriją.

Be to, vieta yra svarbus kriterijus ir planuojant gauti būsto paskolą, nes pastarasis turi didelės įtakos nekilnojamojo turto rinkos vertei. Analogiško būsto kaina skirtingose vietovėse gali stipriai skirtis dėl tokių faktorių kaip likvidumas, turto nuvertėjimas, vietos infrastruktūra ir t.t.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kiek iš tikrųjų reikia investuoti į namo statybas
Pasiruošimas remontui (I dalis)

Kaina

Būstas veikiausiai yra pats brangiausias pirkinys gyvenime, todėl jį renkantis vienas svarbiausių kriterijų – kaina. Perkant būstą galioja taisyklė „šykštus moka dukart“, nes visi žinome, jog už geresnę kokybę tenka mokėti daugiau. Vis dėlto būstas nebūtinai privalo būti brangus – turi atitikti jo kokybės ir kainos santykis.

Taigi, prieš sukertant rankas dėl būsto pirkimo reikia įsitikinti, ar jis tikrai tos kainos yra vertas. Šiuo aspektu svarbu būsto kainą palyginti su rinkos verte, kurią gali nustatyti nekilnojamojo turto vertintojai – ja vadovaujasi ir bankas svarstant dėl būsto paskolos.

Taip pat reikėtų nepamiršti įsigilinti į tai, kiek vėliau kainuos konkretų būstą išlaikyti, pastarieji kaštai svyruoja dėl daugybės priežasčių. Paprasčiausias būdas apskaičiuoti – paprašyti turto savininko bent paskutinių metų sąskaitų už komunalines paslaugas, namo einamąjį remontą, apsaugą ir kita. Reikėtų rinktis tokį būstą, kuriame būtų įrengta kuo daugiau autonomiškų inžinerinių sistemų, kurias jūs patys galėtumėte reguliuoti bei mokėti tik už tas paslaugas ir jų kiekius, kuriuos tikrai gaunate (pavyzdžiui, autonominis šildymas). Daugiausia individualios apskaitos yra naujos statybos būstuose.

Planuojantys būstą pirkti su paskola turėtų dar atidžiau vertinti savo dabartines finansines galimybes bei objektyviai numatyti pokyčius ateityje, atsižvelgę į savo darbo pobūdį, veiklos sektorių, šeimos narių skaičių, kitus finansinius įsipareigojimus. Pagal atsakingo skolinimosi nuostatas, finansinių įsipareigojimų mėnesinės įmokos negali viršyti 40 proc. žmogaus pajamų.

Kokybė

Renkantis būstą svarbu ne tik kaina ir vieta, bet ir jo kokybė bei taikomos garantijos. Kokybe apibūdinama pastato būklė ir statyboms naudotos medžiagos. Vis dėlto rekomenduojama būstą rinktis konsultuojantis su nepriklausomais specialistais, kurie galėtų įvertinti ir pasakyti, kiek reikės papildomų investicijų būsto kokybei išlaikyti ar pagerinti. Ypač tai aktualu planuojant įsigyti senos statybos būstą.

Pardavėjas taip pat privalo pateikti būsto energinio naudingumo sertifikatą. Energinė klasė – tai vertinimo matas, suteikiantis objektyvią informaciją apie būstą. Tačiau pastaroji informacija aktualiausia naujos statybos būsto pirkėjams, o besirenkantiems senos statybos būstą kur kas svarbiau atidžiai išanalizuoti komunalinių paslaugų sąskaitas.

Statybos metai

Nors renkantis būstą vienas svarbiausių kriterijų yra statybos metai, konkrečios nubrėžtos ribos tarp senos ir naujos statybos būstų nėra. Šiuo aspektu reikėtų vadovautis logika, jog naujos statybos būstams pagal statybos įstatymą suteikiama garantija – jos terminas nustatomas projektavimo, rangos ir statybos techninės priežiūros sutartyse, jis negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, o paslėptiems elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ir kt.) – 10 metų.

Nors statybos metai labiausiai siejami su statinio kokybės kriterijumi, vienareikšmių išvadų pateikti neįmanoma. Tuo pačiu metu statant objektą gali būti naudojamos skirtingos medžiagos, technologijos, inžinerinės sistemos. Didžiulę įtaką turi ir tai, kaip statinys prižiūrimas – kartais 30-40 metų pastatai yra geriau išsilaikę nei 5 metų.

Planuojantiems imti būsto paskolą, svarbus nekilnojamojo turto vertintojų vaidmuo – jie pateikia būsto rinkos vertės nustatymo ataskaitą. Siekiant apsidrausti nuo galimo nuvertėjimo, būstas dažniausiai vertinamas mažesne suma nei tuo metu vyraujanti rinkos kaina. Ypač atidžiai vertinami senesni nei 30 metų būstai.

Patarimus parengė „Danske Bank” Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.