Faktai ar mitai? NT brokeriai apie statybas, remontą ir investicijas

Nekilnojamo turto rinka yra stebėtinai derlinga, kai kalbama apie gandus ir mitus. Kadangi paprastas žmogus skirtingą nekilnojamą turtą parduoda iki kelių kartų per gyvenimą, vienkartinė sėkmės istorija gali pavirsti į "taisyklę", kuri pasakojama visiems, kas tik netingi klausytis. Tačiau kuo daugiau tokių sandėrių sudaroma, tuo geriau galima matyti, kas yra tendencija, o kas - tik atsitiktinumas. Išrinkome tris dažnai girdimus teiginius ir paprašėme juos pakomentuoti nekilnojamo turto brokerių: ar iš tiesų mūriniai namai parduodami geriau nei karkasiniai, ar verta iš pagrindų remontuoti būstą prieš pardavimą bei ar iš tiesų NT yra viena saugiausių investicijų su neišvengiama grąža.
Faktai ar mitai? NT brokeriai apie statybas, remontą ir investicijas
© Shutterstock nuotr.

1. Statant namus reikia apgalvoti daugybę dalykų – pradedant sklypo vieta, baigiant virtuvės technika. Nors dėl pastarosios ginčai ir diskusijos praktiškai nekyla, yra sritis, kuri gana aiškiai padalija namų savininkus į dvi stovyklas – statybinė medžiaga. Mūras ar mediena? Savų privalumų turi ir vieni, ir kiti, tačiau „mūrininkai“ naudoja ir vieną įdomesnių argumentų - mūriniai namai parduodami geriau nei medinės statybos namai. Ar toks teiginys nėra iš piršto laužtas?

Nekilnojamo turto agentūros „Citus“ vadovė Viktorija Vanagė, pastebi, kad tokia tendencija iš tiesų egzistuoja. “Šiam teiginiui pritariu - pirkėjai labiau domisi mūriniais, nei karkasiniais namais. Medinius namus reikėtų išskirti į rastinius ir karkasinius. Rąstiniai namai - vertinami kaip šilti, aukštos kokybės ir kartais net geriau nei mūriniai - nes ekologiški. Tačiau karkasiniai vertinami prasčiau. Tačiau žinant Skandinavijos šalių praktiką, kur dauguma namų karkasiniai, negalima karkasinio namo nuvertinti“, - pažymi ji.

Nekilnojamojo turto įmonės „Inreal“ Tarpininkavimo departamento Klaipėdos skyriaus vadovė Rūta Lalienė taip pat pastebi, kad mūrinis namas tautiečių sąmonėje tarsi svarbesnis. „Taip jau susiklostė istoriškai. Anksčiau mūrinis namas reiškė gerą socialinę padėtį visuomenėje ir pasiturintis žmogus galėjo sau leisti tokią prabangą, todėl mūrinis namas tapo siekiamybe. Tai išliko lietuvių pasąmonėje, tik gal kiek kitokia forma – mūrinis namas labiau siejamas su ilgaamžiškumu, tvirtumu bei „palikimu anūkams“. Kita vertus, mediniai karkasiniai namai turi savų privalumų: jų statyba pigesnė ir greitesnė, o ir išlaikymas ekonomiškesnis. Tad spręsti kiekvienam derėtų kas kam tinka labiau ir nenusistatyti prieš vieną ar kitą būsto tipą“, - paaiškina ji.

2. Pašnekovės kolegė, Tarpininkavimo departamento Šiaulių skyriaus vadovė Renata Vaitiekutė antrąjį teiginį, jog kapitalinis remontas pakelia buto kainą – gražus butas ir perkamas geriau vertina kaip daugiau neteisingą. „Seną butą rekomenduojama, bent šiek tiek sutvarkyti, minimaliai investuojant. Kartais užtenka priklijuoti atplyšusį tapetą, sutvarkyti spynas, perdažyti atsilupusias duris. Taip sukuriamas tvarkingesnės patalpos vaizdas. Žmogus, ieškantis ar perkantis butą be remonto, tokio ir ieško. Neverta investuoti į kapitalinį remontą, nes tai, kas pardavėjui nepakartojamai gražu, pirkėjui gali atrodyti visiška beskonybė“, - teigia ji.

V. Vanagė tokiu atveju pataria įsivertinti, kiek pinigų reikia investuoti, ir kiek brangiau dėl tos investicijos parduosime. „Labai dažnai paskaičiavus, jog investuosi į kosmetinį remontą 3000 eurų, ir dėl to parduosime 3000 eurų brangiau remonto daryti neverta, nes laikas ir pastangos irgi turėtų būti vertinamos. Žinoma, yra tam tikri trūkumai, kuriuos būtina remontuoti: pavyzdžiui, pelėsis ir sienų įtrūkimai. Šie trūkumai turi būti pašalinti, nes jie stipriai mažina būsto vertę, o kartais pirkėjai net nebevertina, nes dėl šių trūkumų tiesiog objektas tampa visai nepatrauklus“, - pastebi pašnekovė.

Vis dėlto, ji pabrėžia, kad egzistuoja ir išimtis - parduodant aukštesnės nei vidutinės kainos būstą, kosmetinis remontas, kokybiškas įrengimas, dizainerių baldai tikrai kelia turto vertę, nes klientas, kuris tokį turtą perka, tai ir vertina. Ekonominės klasės pirkėjas yra kur kas jautresnis kainai.

R. Vaitiekutė taip pat primena, kad remontas gali apskritai nieko nereikšti, jei būstas yra prastesnėje vietoje. „Būstas gali būti be remonto, tačiau jei jis bus populiariame gyvenamajame rajone, tai kaina gali būti netgi aukštesnė nei būstas su kapitaliniu remontu neprestižiniame ar blogą reputaciją turinčiame rajone“, - sako pašnekovė.

3. Tos pačios įmonės Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teiginį, jog nekilnojamas turtasviena geriausių ir saugiausių investicijų, kurioje turtas ilguoju laikotarpiu neišvengiamai brangsta, vertina atsargiai. „Nenorėčiau teigti, kad ilguoju laikotarpiu NT neišvengiamai visada brangsta. Labai priklauso nuo vietos, kur perkamas NT yra. Jei perkamas NT perspektyviame mieste, tada taip – kainų pokytis ilguoju laikotarpiu turėtų būti teigiamas. Tačiau nereikėtų investuoti į NT tikintis tik NT kainos prieaugio. Svarbu, kad įsigytą turtą būtų galima sėkmingai „įdarbinti“, t.y. gauti nuomos pajamas. Tada tokį pirkinį būtų galima laikyti investicija su tikimybe ateityje papildomai uždirbti iš kainos prieaugio. Kita vertus, mažesniuose miestuose, kur nenusimato geresnių ekonominių perspektyvų, kur sudėtinga demografinė situacija, tikėtis finansinės naudos iš tokios investicijos būtų kiek avantiūristiška“, -įspėja jis. Tokiu atveju pašnekovas pataria rinktis kitas ilgalaikes ir saugias investavimo priemones kaip vyriausybės obligacijas, taupymo lakštus ir panašiai.

V. Vanagė atkreipia dėmesį į liūdnai pagarsėjusius 2008 metus, kai investavus dabar NT kaina nukrito iki 40% investicijos vertės. Todėl prieš perkant nekilnojamą turtą kaip investiciją, ji pataria pasitarti su tais, kurie dirba šioje srityje.

Tačiau ir šiandien yra tokių nekilnojamo turto objektų, kurie greičiausiai pelninga investicija nepavirs. „Investicija arčiau centro visada bus likvidesnė neigu investicija užmiestyje. Gal ne pats geriausias metas investuoti į žemės ūkio paskirties sklypus, su nedideliu derlingumo balu ir nedidelio ploto. Tie, kurie perka tokius sklypus tikisi pakeisti jų paskirtį, padalinti mažesniais sklypais ir pelningai parduoti. Bet reali situacija dabar rodo, kad tokie sklypai, su menkai išvystyta infrastruktūra parduodami sunkiai, todėl tokios investicijos vengčiau“, - pataria ji.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

5 klaidos, kurių reikia vengti, statant pirmą savo namą (10)

Pirmojo namo statyba – itin svarbus žingsnis, kuris žmogaus gyvenime reprezentuoja jo ryžtą ir brandą. Šis procesas, kurio metu vaizduotėje sukurtam svajonių namui suteikiamas fizinis pavidalas, yra kupinas iššūkių bei sprendimų priėmimo. Paprastai pradėdami statyti namą žmonės gerai žino, ko nori ir kokio tikisi galutinio tikslo, tačiau pamiršta labiau įsigilinti į tai, ko nenori ir ko jiems nereikia. Pristatome 5 dažnai daromos klaidas žmonių, kurie užsiima savo pirmojo namo statyba.

Turite tai žinoti, jei statote namą iki 300 kv.m (4)

Vienbutį gyvenamąjį namą planuojantis statyti asmuo dažnai sprendžia dilemą – statybos darbus patikėti profesionalams ar juos vykdyti savo jėgomis. Statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo darbo jėgą, vadinamas statyba ūkio būdu. Pasirinkęs šį statybos būdą savininkas prisiima ne tik statytojo, bet ir rangovo pareigas.

4 dalykai, kurių neįvertina besirenkantieji būstą (3)

Vaiko kambaryje per tamsu, svetainėje netelpa pagrindinis akcentas – sofa-lova, o virtuvėje stalas užima daugiau vietos, nei planavote. Tai situacijos, su kuriomis dažnai susiduria naujakuriai.

Turite tai žinoti, jei šiemet statysite nesudėtingą namą (8)

Pagal naująjį Statybos įstatymą ir jo nuostatas detalizuojančius statybos techninius reglamentus prievolė gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) nuo šių metų taikoma statant ir nedidelį gyvenamąjį namą bet kokioje teritorijoje. Šios nuostatos negalioja iki 2016 m. gruodžio 31 d. pradėtiems statyti II grupės nesudėtingiesiems gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatams.

A klasės namai – ką apie juos kalba ekspertai (40)

Nuo 2016 m. lapkričio 1-osios įsigaliojo sykį atidėtas reikalavimas naujai statomiems pastatams atitikti A arba aukštesnę energinę klasę. Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka siekiama mažinti energijos suvartojimą ir skatinti naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Ilgalaikėje perspektyvoje tai padėtų spręsti klimato kaitos problemas, mažinti importuojamos energijos kiekį, didinti šalies energetinę nepriklausomybę. Apie tai, kuo pasižymi energiškai efektyvūs namai, kaip jie projektuojami ir statomi, kalbėjomės su Kauno technologijos universiteto Pastatų energinių sistemų katedros lektore Jurgita Černeckiene ir UAB „Ekie namas“ vadovu Žilvaru Čipliu.

Pasikeitus statytojui nereikės keisti statybos leidimo

Pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusius teisės aktus pasikeitus statinio statytojui (užsakovui) statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Žinoma, tai galioja tik tuo atveju, jei SLD yra galiojantis nebaigtos statybos atveju ar dar galiojo statinį baigiant statyti.

Statybose keliamo triukšmo kontrolė nuo šiol bus griežtesnė (1)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. lapkričio 9 d. patvirtino Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Įgyvendinant šio dokumento ir nuo lapkričio 1 d. įsigaliojusių Triukšmo valdymo ir Vietos savivaldos įstatymų pataisų nuostatus, bus stengiamasi užtikrinti gyventojų sveikatai palankesnes sąlygas.

Keičiant patalpų paskirtį pažeidimų neišvengiama

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) yra gavusi ne vieną pranešimą apie statomą ar jau pastatytą statinį, kurio naudojimo paskirtis kelia įtarimų. Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija paskatino pareigūnus domėtis, ar neklaidinama visuomenė, kai, pavyzdžiui, komercinės paskirties pastate sostinėje siūloma įsigyti gyvenamąsias patalpas – ar tokių statinių statyba nepažeidžia viešojo intereso.

Griežtėja nedidelių namų statybos kaime reikalavimai (83)

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Statybos įstatymui ir jo nuostatas detalizuojantiems statybos techniniams reglamentams, prievolė gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) bus taikoma ir statant nedidelį gyvenamąjį namą ne miesto ribose. Suprojektuotas ir pastatytas pastatas taip pat turės atitikti energinio naudingumo reikalavimus.

Svajojate šiemet pradėti namo statybas? 5 klausimai, kurių neišvengsite (1)

Ruošiantis namo statybai neišvengiamai kyla daugybė klausimų. Žinoma, kiekvienas projektas yra specifinis, tačiau esminiai namo komponentai nesikeičia. Tai pamatai, fasadas, langai, stogas. Na, o prieš įrengiant pamatus, specialistai primygtinai rekomenduoja atlikti grunto tyrimus.

5 temos tiems, kurie svajoja apie nuosavą būstą

Renkatės būstą ir dar tiksliai nežinote, kokio norite? Arba aiškiai žinote, ko norite, bet vis dar abejojate, ar teisingai pasirinkote? Šie straipsniai turėtų padėti žengti pirmą žingsnį sprendimo link, o gal ir sutaupyti.

5 idėjos, padėsiančios į namo statybą pažvelgti kitu kampu (9)

Kai kurie šių statinių nukels jus į netolimą ateities pasaulį, o kiti padės išradingai pažvelgti į namo statybas.

Renkamės kotedžą: į ką atsižvelgti svarbiausia? (17)

Visi žinome, kad kotedžas – savotiškas tarpinis variantas tarp buto ir namo. Kotedžą paprastai renkasi tie žmonės, kurie tikisi bent iš dalies patirti gyvenimo name komfortą – turėti pakankamai erdvės, savą žemės lopinėlį, kuriame vasarą galėtų jaukiai leisti laisvalaikį. Specialistų paklausėme, kokiomis dar ypatybėmis pasižymi kotedžai ir kokiomis tendencijomis gyvuoja šių būstų rinka.

Ko negalima praleisti pro akis ruošiant sodybą žiemai? (7)

Atsiriboti nuo miesto šurmulio ir praleisti laisvalaikį sodyboje šiltuoju metų laiku – vienas malonumas, tačiau šaltuoju laikotarpiu, kuomet į sodybą paprastai neužsukame arba darome tai itin retai, tenka susidurti su aktualia problema – apsaugoti ir paruošti ją taip, kad po žiemos ir vėl galėtume be jokių rūpesčių į ją sugrįžti. Tačiau svarbiausia nepamiršti keleto svarbių dalykų.

Svarbu žinoti: prievolė registruoti statinius (15)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) įvairiais būdais (per radiją, spaudą, VTPSI ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėse, specialiais pranešimais savivaldybėms, prašant informuoti gyventojus) dar prieš įsigaliojant Statybos įstatymo nuostatoms dėl privalomos statinių teisinės registracijos daug kartų teikė informaciją ir paaiškinimus apie šią prievolę. Tačiau gyventojams vis dar kyla klausimų tiek dėl šio reikalavimo vykdymo tvarkos, tiek ir dėl jo įvykdymo kontrolės. Taigi, norime dar kartą priminti, kada ir kokius statinius privalu teisiškai įregistruoti ir kokios šios prievolės nevykdymo pasekmės.