Faktai ar mitai? NT brokeriai apie statybas, remontą ir investicijas

Nekilnojamo turto rinka yra stebėtinai derlinga, kai kalbama apie gandus ir mitus. Kadangi paprastas žmogus skirtingą nekilnojamą turtą parduoda iki kelių kartų per gyvenimą, vienkartinė sėkmės istorija gali pavirsti į "taisyklę", kuri pasakojama visiems, kas tik netingi klausytis. Tačiau kuo daugiau tokių sandėrių sudaroma, tuo geriau galima matyti, kas yra tendencija, o kas - tik atsitiktinumas. Išrinkome tris dažnai girdimus teiginius ir paprašėme juos pakomentuoti nekilnojamo turto brokerių: ar iš tiesų mūriniai namai parduodami geriau nei karkasiniai, ar verta iš pagrindų remontuoti būstą prieš pardavimą bei ar iš tiesų NT yra viena saugiausių investicijų su neišvengiama grąža.
Faktai ar mitai? NT brokeriai apie statybas, remontą ir investicijas
© Shutterstock nuotr.

1. Statant namus reikia apgalvoti daugybę dalykų – pradedant sklypo vieta, baigiant virtuvės technika. Nors dėl pastarosios ginčai ir diskusijos praktiškai nekyla, yra sritis, kuri gana aiškiai padalija namų savininkus į dvi stovyklas – statybinė medžiaga. Mūras ar mediena? Savų privalumų turi ir vieni, ir kiti, tačiau „mūrininkai“ naudoja ir vieną įdomesnių argumentų - mūriniai namai parduodami geriau nei medinės statybos namai. Ar toks teiginys nėra iš piršto laužtas?

Nekilnojamo turto agentūros „Citus“ vadovė Viktorija Vanagė, pastebi, kad tokia tendencija iš tiesų egzistuoja. “Šiam teiginiui pritariu - pirkėjai labiau domisi mūriniais, nei karkasiniais namais. Medinius namus reikėtų išskirti į rastinius ir karkasinius. Rąstiniai namai - vertinami kaip šilti, aukštos kokybės ir kartais net geriau nei mūriniai - nes ekologiški. Tačiau karkasiniai vertinami prasčiau. Tačiau žinant Skandinavijos šalių praktiką, kur dauguma namų karkasiniai, negalima karkasinio namo nuvertinti“, - pažymi ji.

Nekilnojamojo turto įmonės „Inreal“ Tarpininkavimo departamento Klaipėdos skyriaus vadovė Rūta Lalienė taip pat pastebi, kad mūrinis namas tautiečių sąmonėje tarsi svarbesnis. „Taip jau susiklostė istoriškai. Anksčiau mūrinis namas reiškė gerą socialinę padėtį visuomenėje ir pasiturintis žmogus galėjo sau leisti tokią prabangą, todėl mūrinis namas tapo siekiamybe. Tai išliko lietuvių pasąmonėje, tik gal kiek kitokia forma – mūrinis namas labiau siejamas su ilgaamžiškumu, tvirtumu bei „palikimu anūkams“. Kita vertus, mediniai karkasiniai namai turi savų privalumų: jų statyba pigesnė ir greitesnė, o ir išlaikymas ekonomiškesnis. Tad spręsti kiekvienam derėtų kas kam tinka labiau ir nenusistatyti prieš vieną ar kitą būsto tipą“, - paaiškina ji.

2. Pašnekovės kolegė, Tarpininkavimo departamento Šiaulių skyriaus vadovė Renata Vaitiekutė antrąjį teiginį, jog kapitalinis remontas pakelia buto kainą – gražus butas ir perkamas geriau vertina kaip daugiau neteisingą. „Seną butą rekomenduojama, bent šiek tiek sutvarkyti, minimaliai investuojant. Kartais užtenka priklijuoti atplyšusį tapetą, sutvarkyti spynas, perdažyti atsilupusias duris. Taip sukuriamas tvarkingesnės patalpos vaizdas. Žmogus, ieškantis ar perkantis butą be remonto, tokio ir ieško. Neverta investuoti į kapitalinį remontą, nes tai, kas pardavėjui nepakartojamai gražu, pirkėjui gali atrodyti visiška beskonybė“, - teigia ji.

V. Vanagė tokiu atveju pataria įsivertinti, kiek pinigų reikia investuoti, ir kiek brangiau dėl tos investicijos parduosime. „Labai dažnai paskaičiavus, jog investuosi į kosmetinį remontą 3000 eurų, ir dėl to parduosime 3000 eurų brangiau remonto daryti neverta, nes laikas ir pastangos irgi turėtų būti vertinamos. Žinoma, yra tam tikri trūkumai, kuriuos būtina remontuoti: pavyzdžiui, pelėsis ir sienų įtrūkimai. Šie trūkumai turi būti pašalinti, nes jie stipriai mažina būsto vertę, o kartais pirkėjai net nebevertina, nes dėl šių trūkumų tiesiog objektas tampa visai nepatrauklus“, - pastebi pašnekovė.

Vis dėlto, ji pabrėžia, kad egzistuoja ir išimtis - parduodant aukštesnės nei vidutinės kainos būstą, kosmetinis remontas, kokybiškas įrengimas, dizainerių baldai tikrai kelia turto vertę, nes klientas, kuris tokį turtą perka, tai ir vertina. Ekonominės klasės pirkėjas yra kur kas jautresnis kainai.

R. Vaitiekutė taip pat primena, kad remontas gali apskritai nieko nereikšti, jei būstas yra prastesnėje vietoje. „Būstas gali būti be remonto, tačiau jei jis bus populiariame gyvenamajame rajone, tai kaina gali būti netgi aukštesnė nei būstas su kapitaliniu remontu neprestižiniame ar blogą reputaciją turinčiame rajone“, - sako pašnekovė.

3. Tos pačios įmonės Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teiginį, jog nekilnojamas turtasviena geriausių ir saugiausių investicijų, kurioje turtas ilguoju laikotarpiu neišvengiamai brangsta, vertina atsargiai. „Nenorėčiau teigti, kad ilguoju laikotarpiu NT neišvengiamai visada brangsta. Labai priklauso nuo vietos, kur perkamas NT yra. Jei perkamas NT perspektyviame mieste, tada taip – kainų pokytis ilguoju laikotarpiu turėtų būti teigiamas. Tačiau nereikėtų investuoti į NT tikintis tik NT kainos prieaugio. Svarbu, kad įsigytą turtą būtų galima sėkmingai „įdarbinti“, t.y. gauti nuomos pajamas. Tada tokį pirkinį būtų galima laikyti investicija su tikimybe ateityje papildomai uždirbti iš kainos prieaugio. Kita vertus, mažesniuose miestuose, kur nenusimato geresnių ekonominių perspektyvų, kur sudėtinga demografinė situacija, tikėtis finansinės naudos iš tokios investicijos būtų kiek avantiūristiška“, -įspėja jis. Tokiu atveju pašnekovas pataria rinktis kitas ilgalaikes ir saugias investavimo priemones kaip vyriausybės obligacijas, taupymo lakštus ir panašiai.

V. Vanagė atkreipia dėmesį į liūdnai pagarsėjusius 2008 metus, kai investavus dabar NT kaina nukrito iki 40% investicijos vertės. Todėl prieš perkant nekilnojamą turtą kaip investiciją, ji pataria pasitarti su tais, kurie dirba šioje srityje.

Tačiau ir šiandien yra tokių nekilnojamo turto objektų, kurie greičiausiai pelninga investicija nepavirs. „Investicija arčiau centro visada bus likvidesnė neigu investicija užmiestyje. Gal ne pats geriausias metas investuoti į žemės ūkio paskirties sklypus, su nedideliu derlingumo balu ir nedidelio ploto. Tie, kurie perka tokius sklypus tikisi pakeisti jų paskirtį, padalinti mažesniais sklypais ir pelningai parduoti. Bet reali situacija dabar rodo, kad tokie sklypai, su menkai išvystyta infrastruktūra parduodami sunkiai, todėl tokios investicijos vengčiau“, - pataria ji.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Kuo modernesni namai – tuo didesnės žalos. Kaip jų išvengti?

Noras žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis daugelį skatina kurti vis išmanesnius namus. Įsigyti modernūs įrenginiai ir daiktai ne tik palengvina buitį, padeda sutaupyti laiko, praturtina laisvalaikį ir taip pagerina gyvenimo kokybę, bet ir išaugina namų turto vertę. Tačiau kartu su ja išauga ir gyventojų patiriamos žalos – daugiau nei tris ketvirtadalius jų sudaro modernių pirkinių dūžiai.

A energinio naudingumo klasės pastatas: dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį (8)

Nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. įsigaliojus statybos reikalavimams, naujai statomi pastatai turi būti ne žemesnės nei A energinio efektyvumo klasės. Pasak polistireninį putplastį gaminančios bendrovės „Kauno šilas“ pardavimų vadovo Tomo Čerausko, dėl naujovės sujudo tiek statytojai, tiek gyventojai. Praėjus pusmečiui nuo naujų reikalavimų įsigaliojimo, aiškėja esminiai dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį statant A energinio naudingumo klasės pastatus.

Statybų sezonas – atidarytas! Ką būtina žinoti ketinantiems statyti? (6)

Svarstančių apie namo statybas ar jau pradedančiųjų darbus šiemet laukia naujiena – visi naujai statomi pastatai Lietuvoje turi būti energiškai taupūs. Toks uždavinys – iššūkis projektuotojams ir kokybinis reikalavimas medžiagų gamintojams, garantuojantis efektyvų rezultatą užsakovui. Kas tie energiškai efektyvūs pastatai ir ką būtina žinoti, planuojant statytis savo būstą?

Kasmet tos pačios klaidos: kokius nuostolius randa pavasarį į užmiesčio sodybas grįžę gyventojai?

Įsivyravus pavasariškiems orams, savaitgalio sulaukę gyventojai traukia į užmiesčio sodybas, tačiau po žiemos jose randamas vaizdas pradžiugina toli gražu ne visus. Nors rūpestis vasarnamių apsauga nuosekliai auga, tūkstančius eurų siekiančius nuostolius ir neišvengiamus remonto darbus nulemia pasikartojančios klaidos.

Apgalvotas sprendimas: kriterijai, kurie padės išsirinkti būstą (1)

Renkantis naują gyvenamą vietą, reikėtų vengti per didelio emocionalumo – mąstykite racionaliai, pataria specialistai. Jie išskyrė dešimt kriterijų, kurie padės kritiškai įvertinti būsto tinkamumą ir priimti sprendimą.

Parodoje „Resta“ – ateities gyvenimo vizijos (4)

Didžiausioje Baltijos šalių statybų tematikos parodoje „Resta“ šiemet itin didelis dėmesys skiriamas ateities miestų ir pastatų vizijoms. Ateities miestai lyginami su interneto gyvavimo pradžia – nors dabar jie daugeliui sunkiai įsivaizduojami, po kelerių metų nebežinosime, kaip gyvenome be jų. Be to, laikui bėgant skaitmeninės technologijos padės prižiūrėti pastatus ir būstus vienu mygtuko paspaudimu.

Ar galima gyventi name, neturint statybos užbaigimo dokumento? (11)

Skaitytojas klausia, ar galima apsigyventi name, kuriame jau yra tvarkinga elektra, šildymas ir kanalizacija, bet dar nėra deklaracijos apie statybos užbaigimą.

Ar pagal ūkininko sodybos projektą statomam vasarnamiui reikalingas statybos leidimas? (22)

Skaitytojas teiraujasi apie leidimus, kurie yra reikalingi statant poilsio paskirties namą, vasarnamį ir pirtį pagal ūkininko sodybos projektą Molėtų rajone. Statinys, kurį norėtų statyti paklausėjas, bus iki 80 kv. m ploto.

Tęsiate statybas po žiemos: 5 dalykai, kuriuos turite iš karto padaryti (3)

Atėjus pavasariui ir vėl pasirodžius saulutei, atgyja statybvietės. Nors šiuolaikinės technologijos leidžia statybas tęsti ir žiemą, tačiau visi sutinka – pavasarį tai daryti yra ir komfortabiliau, ir šilčiau. Prieš kimbant į darbus ir darant tolimesnius darbus, reikėtų įvertinti žiemos padarinius pastatui, kad netektų taisyti pažeidimų, kuomet statybos jau įsibėgėjusios ar dar blogiau – pabaigus statinį ir jaukiai apsigyvenus.

Šiuolaikinio vilniečio būstas: koks jis? (2)

Vilniuje neblėstant naujų butų ir kotedžų paklausai, toliau auga konkurencija tarp nekilnojamojo turto vystytojų. Jei prieš 10 ar 15 metų lietuvius buvo galima suvilioti tiesiog naujos statybos daugiabučiais, šiuolaikiniai pirkėjai kur kas reiklesni ir žvalgosi įvairių pridėtinių verčių. Šiandien patraukli gyvenvietė jau neįsivaizduojama be išvystytos infrastruktūros ir įvairių viešąsias erdves puošiančių elementų, o nekilnojamojo turto plėtotojai ieško sprendimų, kaip būsimiems gyventojams užtikrinti ne tik aukštą būsto kokybę, bet ir kuo daugiau privatumo.

Ar apsaugos NT pirkėjus nauji reikalavimai statytojams (1)

Šiuo metu suaktyvėjęs nekilnojamojo turto ir statybų sektorius nori nenori verčia prisiminti 2008-uosius, kuomet beprotiškus statybos tempus ir kainas pakeitė griūtis, o po kelių metų – ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų skundai dėl iškilusio broko. Deja, žodžiai tik ir likdavo žodžiais – sprogęs NT burbulas išretino vystytojų gretas, todėl kam adresuoti teisėtus skundus tiesiog nebuvo. Kai vėl pradedama kalbėti apie kaistančią NT rinką, Tomas Nenartavičius, bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius, sako, kad verta pasvarstyti, ar esame geriau pasiruošę nei prieš dešimtmetį.

Moliniai namai: pliusai bei minusai (83)

Molis – nebrangi, gamybinę energiją tausojanti medžiaga. Nors Lietuvoje molio išteklių yra nemažai, namų statyboje ši ekologiška medžiaga kol kas yra naudojama nedažnai. Taigi kokie yra molinių namų pliusai bei minusai?

Reikalavimai, kurių būtina laikytis statant atraminę sienutę

Dažnai ruošdami statybvietę ar tvarkydami savo sklypą gyventojai keičia esamą reljefą. Statant įvairios paskirties statinius šlaituose, ruošiant statybos aikštelę kartais nukasamas gana storas grunto sluoksnis arba užpilamas atvežtinis gruntas. Gretimi sklypai ar jų dalys lieka gerokai aukščiau ar žemiau tvarkomo sklypo. Vienu atveju kaimynai nuogąstauja, kad jų statiniai ar gruntas gali atsidurti žemesnio reljefo sklype, kitu – kad nuslinkus užpiltam gruntui bus padaryta žala jų nuosavybei. Nuo tokių pavojų gali apsaugoti atraminė sienutė, įrengta laikantis šiam inžineriniam statiniui taikomų reikalavimų.

5 klaidos, kurių reikia vengti statant savo pirmą namą (12)

Pirmojo namo statyba – itin svarbus žingsnis, kuris žmogaus gyvenime reprezentuoja jo ryžtą ir brandą. Šis procesas, kurio metu vaizduotėje sukurtam svajonių namui suteikiamas fizinis pavidalas, yra kupinas iššūkių bei sprendimų priėmimo. Paprastai pradėdami statyti namą žmonės gerai žino, ko nori ir kokio tikisi galutinio tikslo, tačiau pamiršta labiau įsigilinti į tai, ko nenori ir ko jiems nereikia. Pristatome 5 dažnai daromos klaidas žmonių, kurie užsiima savo pirmojo namo statyba.

Turite tai žinoti, jei statote namą iki 300 kv.m (4)

Vienbutį gyvenamąjį namą planuojantis statyti asmuo dažnai sprendžia dilemą – statybos darbus patikėti profesionalams ar juos vykdyti savo jėgomis. Statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo darbo jėgą, vadinamas statyba ūkio būdu. Pasirinkęs šį statybos būdą savininkas prisiima ne tik statytojo, bet ir rangovo pareigas.