Faktai ar mitai? NT brokeriai apie statybas, remontą ir investicijas

Nekilnojamo turto rinka yra stebėtinai derlinga, kai kalbama apie gandus ir mitus. Kadangi paprastas žmogus skirtingą nekilnojamą turtą parduoda iki kelių kartų per gyvenimą, vienkartinė sėkmės istorija gali pavirsti į "taisyklę", kuri pasakojama visiems, kas tik netingi klausytis. Tačiau kuo daugiau tokių sandėrių sudaroma, tuo geriau galima matyti, kas yra tendencija, o kas - tik atsitiktinumas. Išrinkome tris dažnai girdimus teiginius ir paprašėme juos pakomentuoti nekilnojamo turto brokerių: ar iš tiesų mūriniai namai parduodami geriau nei karkasiniai, ar verta iš pagrindų remontuoti būstą prieš pardavimą bei ar iš tiesų NT yra viena saugiausių investicijų su neišvengiama grąža.
Faktai ar mitai? NT brokeriai apie statybas, remontą ir investicijas
© Shutterstock nuotr.

1. Statant namus reikia apgalvoti daugybę dalykų – pradedant sklypo vieta, baigiant virtuvės technika. Nors dėl pastarosios ginčai ir diskusijos praktiškai nekyla, yra sritis, kuri gana aiškiai padalija namų savininkus į dvi stovyklas – statybinė medžiaga. Mūras ar mediena? Savų privalumų turi ir vieni, ir kiti, tačiau „mūrininkai“ naudoja ir vieną įdomesnių argumentų - mūriniai namai parduodami geriau nei medinės statybos namai. Ar toks teiginys nėra iš piršto laužtas?

Nekilnojamo turto agentūros „Citus“ vadovė Viktorija Vanagė, pastebi, kad tokia tendencija iš tiesų egzistuoja. “Šiam teiginiui pritariu - pirkėjai labiau domisi mūriniais, nei karkasiniais namais. Medinius namus reikėtų išskirti į rastinius ir karkasinius. Rąstiniai namai - vertinami kaip šilti, aukštos kokybės ir kartais net geriau nei mūriniai - nes ekologiški. Tačiau karkasiniai vertinami prasčiau. Tačiau žinant Skandinavijos šalių praktiką, kur dauguma namų karkasiniai, negalima karkasinio namo nuvertinti“, - pažymi ji.

Nekilnojamojo turto įmonės „Inreal“ Tarpininkavimo departamento Klaipėdos skyriaus vadovė Rūta Lalienė taip pat pastebi, kad mūrinis namas tautiečių sąmonėje tarsi svarbesnis. „Taip jau susiklostė istoriškai. Anksčiau mūrinis namas reiškė gerą socialinę padėtį visuomenėje ir pasiturintis žmogus galėjo sau leisti tokią prabangą, todėl mūrinis namas tapo siekiamybe. Tai išliko lietuvių pasąmonėje, tik gal kiek kitokia forma – mūrinis namas labiau siejamas su ilgaamžiškumu, tvirtumu bei „palikimu anūkams“. Kita vertus, mediniai karkasiniai namai turi savų privalumų: jų statyba pigesnė ir greitesnė, o ir išlaikymas ekonomiškesnis. Tad spręsti kiekvienam derėtų kas kam tinka labiau ir nenusistatyti prieš vieną ar kitą būsto tipą“, - paaiškina ji.

2. Pašnekovės kolegė, Tarpininkavimo departamento Šiaulių skyriaus vadovė Renata Vaitiekutė antrąjį teiginį, jog kapitalinis remontas pakelia buto kainą – gražus butas ir perkamas geriau vertina kaip daugiau neteisingą. „Seną butą rekomenduojama, bent šiek tiek sutvarkyti, minimaliai investuojant. Kartais užtenka priklijuoti atplyšusį tapetą, sutvarkyti spynas, perdažyti atsilupusias duris. Taip sukuriamas tvarkingesnės patalpos vaizdas. Žmogus, ieškantis ar perkantis butą be remonto, tokio ir ieško. Neverta investuoti į kapitalinį remontą, nes tai, kas pardavėjui nepakartojamai gražu, pirkėjui gali atrodyti visiška beskonybė“, - teigia ji.

V. Vanagė tokiu atveju pataria įsivertinti, kiek pinigų reikia investuoti, ir kiek brangiau dėl tos investicijos parduosime. „Labai dažnai paskaičiavus, jog investuosi į kosmetinį remontą 3000 eurų, ir dėl to parduosime 3000 eurų brangiau remonto daryti neverta, nes laikas ir pastangos irgi turėtų būti vertinamos. Žinoma, yra tam tikri trūkumai, kuriuos būtina remontuoti: pavyzdžiui, pelėsis ir sienų įtrūkimai. Šie trūkumai turi būti pašalinti, nes jie stipriai mažina būsto vertę, o kartais pirkėjai net nebevertina, nes dėl šių trūkumų tiesiog objektas tampa visai nepatrauklus“, - pastebi pašnekovė.

Vis dėlto, ji pabrėžia, kad egzistuoja ir išimtis - parduodant aukštesnės nei vidutinės kainos būstą, kosmetinis remontas, kokybiškas įrengimas, dizainerių baldai tikrai kelia turto vertę, nes klientas, kuris tokį turtą perka, tai ir vertina. Ekonominės klasės pirkėjas yra kur kas jautresnis kainai.

R. Vaitiekutė taip pat primena, kad remontas gali apskritai nieko nereikšti, jei būstas yra prastesnėje vietoje. „Būstas gali būti be remonto, tačiau jei jis bus populiariame gyvenamajame rajone, tai kaina gali būti netgi aukštesnė nei būstas su kapitaliniu remontu neprestižiniame ar blogą reputaciją turinčiame rajone“, - sako pašnekovė.

3. Tos pačios įmonės Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teiginį, jog nekilnojamas turtasviena geriausių ir saugiausių investicijų, kurioje turtas ilguoju laikotarpiu neišvengiamai brangsta, vertina atsargiai. „Nenorėčiau teigti, kad ilguoju laikotarpiu NT neišvengiamai visada brangsta. Labai priklauso nuo vietos, kur perkamas NT yra. Jei perkamas NT perspektyviame mieste, tada taip – kainų pokytis ilguoju laikotarpiu turėtų būti teigiamas. Tačiau nereikėtų investuoti į NT tikintis tik NT kainos prieaugio. Svarbu, kad įsigytą turtą būtų galima sėkmingai „įdarbinti“, t.y. gauti nuomos pajamas. Tada tokį pirkinį būtų galima laikyti investicija su tikimybe ateityje papildomai uždirbti iš kainos prieaugio. Kita vertus, mažesniuose miestuose, kur nenusimato geresnių ekonominių perspektyvų, kur sudėtinga demografinė situacija, tikėtis finansinės naudos iš tokios investicijos būtų kiek avantiūristiška“, -įspėja jis. Tokiu atveju pašnekovas pataria rinktis kitas ilgalaikes ir saugias investavimo priemones kaip vyriausybės obligacijas, taupymo lakštus ir panašiai.

V. Vanagė atkreipia dėmesį į liūdnai pagarsėjusius 2008 metus, kai investavus dabar NT kaina nukrito iki 40% investicijos vertės. Todėl prieš perkant nekilnojamą turtą kaip investiciją, ji pataria pasitarti su tais, kurie dirba šioje srityje.

Tačiau ir šiandien yra tokių nekilnojamo turto objektų, kurie greičiausiai pelninga investicija nepavirs. „Investicija arčiau centro visada bus likvidesnė neigu investicija užmiestyje. Gal ne pats geriausias metas investuoti į žemės ūkio paskirties sklypus, su nedideliu derlingumo balu ir nedidelio ploto. Tie, kurie perka tokius sklypus tikisi pakeisti jų paskirtį, padalinti mažesniais sklypais ir pelningai parduoti. Bet reali situacija dabar rodo, kad tokie sklypai, su menkai išvystyta infrastruktūra parduodami sunkiai, todėl tokios investicijos vengčiau“, - pataria ji.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

5 projektai, padėsiantys į namo statybą pažvelgti kitu kampu

Kai kurie šių statinių nukels jus į netolimą ateities pasaulį, o kiti padės išradingai pažvelgti į namo statybas.

Renkamės kotedžą: į ką atsižvelgti svarbiausia? (16)

Visi žinome, kad kotedžas – savotiškas tarpinis variantas tarp buto ir namo. Kotedžą paprastai renkasi tie žmonės, kurie tikisi bent iš dalies patirti gyvenimo name komfortą – turėti pakankamai erdvės, savą žemės lopinėlį, kuriame vasarą galėtų jaukiai leisti laisvalaikį. Specialistų paklausėme, kokiomis dar ypatybėmis pasižymi kotedžai ir kokiomis tendencijomis gyvuoja šių būstų rinka.

Ko negalima praleisti pro akis ruošiant sodybą žiemai? (6)

Atsiriboti nuo miesto šurmulio ir praleisti laisvalaikį sodyboje šiltuoju metų laiku – vienas malonumas, tačiau šaltuoju laikotarpiu, kuomet į sodybą paprastai neužsukame arba darome tai itin retai, tenka susidurti su aktualia problema – apsaugoti ir paruošti ją taip, kad po žiemos ir vėl galėtume be jokių rūpesčių į ją sugrįžti. Tačiau svarbiausia nepamiršti keleto svarbių dalykų.

Svarbu žinoti: prievolė registruoti statinius (12)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) įvairiais būdais (per radiją, spaudą, VTPSI ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėse, specialiais pranešimais savivaldybėms, prašant informuoti gyventojus) dar prieš įsigaliojant Statybos įstatymo nuostatoms dėl privalomos statinių teisinės registracijos daug kartų teikė informaciją ir paaiškinimus apie šią prievolę. Tačiau gyventojams vis dar kyla klausimų tiek dėl šio reikalavimo vykdymo tvarkos, tiek ir dėl jo įvykdymo kontrolės. Taigi, norime dar kartą priminti, kada ir kokius statinius privalu teisiškai įregistruoti ir kokios šios prievolės nevykdymo pasekmės.

9 patarimai, kaip žiemą komunaliniams mokesčiams išleisti mažiau (1)

Norite sutaupyti vandens? Duše prauskitės su antrąja puse. Ne, tai ne pokštas – specialistai teigia, kad toks santykius gerinantis prausimosi būdas gali sutaupyti iki 50 proc. vandens. O kaip sunaudoti kuo mažiau elektros energijos ir neišdeginti daug dujų? Šie klausimai, artėjant žiemai, tampa dažno Lietuvos gyventojo galvos skausmu.

Renkatės namus? Dalykai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį

Vienas po kito kylantys gyvenamųjų namų kvartalai įvairiose miesto vietose apie naujus namus verčia pamąstyti ir tuos, kurie iki šiol vertino nuomojamo būsto pranašumus. Butų pasirinkimo naujos statybos gyvenamųjų namų projektuose netrūksta. Tačiau būstas – vienas didžiausių ir svarbiausių pirkinių gyvenime, todėl jį rinktis reikia itin atsakingai.

Nelaimės nesirenka namų: arba tu, arba tavo kaimynas

Per metus avarinės tarnybos sulaukia daugiau kaip 25 tūkst. iškvietimų dėl būstuose nutikusių avarijų, gaisrininkai – beveik 2 tūkst. iškvietimų dėl kilusių gaisrų, užregistruojama daugiau kaip 4,5 tūkst. vagysčių. Tačiau nuo grėsmių ir jų padarinių apsaugota tik maždaug pusė iš šalyje esančių būstų – lietuviai, priešingai nei kitų Europos valstybių gyventojai, ne visuomet linkę naudotis klasikinėmis draudimo rūšimis, tarp kurių – ir būsto draudimas.

Reali projektuotojo praktika: kaip statomas pasyvus namas? (16)

Namo sienos ir stogas – „storai“ apšiltinti, teisingai sumontuoti geri langai, įrengta vėdinimo sistema ir geoterminis šildymas, – ar tai reiškia, kad namas yra pasyvus? Deja, ne. Pasyvus namas – tai energiją taupantis pastatas, daugelio smulkių ir stambių, kruopščiai tarpusavyje suderintų namo elementų (atitvarinių konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių) visuma, kuri pasiekiama Pasyvaus namo planavimo programa nagrinėjant skaitmeninį pastato modelį, architektūrinių sprendinių bei konstrukcijų ekonominį pagrįstumą bei jų įtaką pastato energiniam efektyvumui. Toks namas privalo turėti Vokietijos Pasyvaus namo instituto sertifikatą.

Architektų nuomonė: kodėl verta rinktis namus iki 80 kv.m? (79)

Individualius gyvenamuosius namus projektuojančių įmonių architektų teigimu, besirenkantieji nedidelio ploto namus geriau įvertina savo finansines galimybes ir poreikius. Tokio namo kaina gali būti net mažesnė už naujos statybos buto didmiestyje. Vis dėlto, siekiant gyventi patogiai, reikia sugebėti maksimaliai išnaudoti gyvenamąjį plotą ir susitaikyti su mažesniu patalpų skaičiumi.

Privalote tai žinoti, jei statote didesnį nei 200 kv.m gyvenamąjį namą (15)

Nuo šių metų liepos mėnesio pasikeitus teisiniam reguliavimui visuomenei svarbiems statiniams priskiriami ir didesni nei 200 kv.m vieno ar dviejų butų gyvenamieji namai. Prieš projektuodamas tokį statinį projektuotojas turėtų parengti projektinius pasiūlymus ir atlikti visuomenės informavimo procedūras. Šis reikalavimas taikomas rengiant naujų ir rekonstruojamų statinių projektus.

Būstų pirkėjų pageidavimų sąraše – naujas punktas. Sužinokite, koks jis (1)

Lietuvoje pastebimai auga susidomėjimas aukštos energinės klasės būstais, kuriuos, anot ekspertų, dažniausiai žmonės perka ne ketindami užsidirbti iš nuomos, bet siekdami juose gyventi patys. Visgi dar prieš kelerius metus tokie būstai graibstomi nebuvo. Pirkėjų nepatiklumą lėmė tai, kad jų kainos buvo net 10 ir daugiau procentų aukštesnės, nei žemesnės energinės klasės būstų. Be to, stigo informacijos apie aukštos energinės klasės būstų privalumus. Tad kas lėmė rinkos pokyčius dabar?

Ką vertėtų žinoti planuojant statyti šiltnamį? (5)

Nusprendus statyti šiltnamį neretai kyla daug klausimų – kokiu atstumu jį statyti nuo sklypo ribos, ar pirkti surenkamą, ar patiems pasistatyti, tvirtinti ant išlieto pamato ar statyti be pamato. Priklausomai nuo konstrukcinių sprendinių, šiltnamis gali būti priskirtas nekilnojamiems statiniams arba kilnojamiems daiktams.

Svarbu žinoti: kaip valdyti bendrą turtą?

Portalo skaitytoja teiraujasi, ką daryti, kai bendraturtis imasi veiksmų savo nuožiūra. Nuosavybės teise jai priklauso dalis namo, kitą dalį valdo kitas asmuo. Žemės sklypas taip pat padalintas dviem savininkams. Tačiau bendrai naudojamas kiemas ir šulinys. „Bendraturtis be mano sutikimo kieme pasistatė malkinę, prie pat namo – pavėsinę, o vos pusė metro nuo mano žemės ribos – geležinį garažą, per mano žemę pasidarė taką iš plytelių, – rašo moteris. – Jokių sutikimų nei buvęs bendraturtis , nei dabartinis bendraturtis neturi, malkinė užstoja privažiavimą prie mano žemės.“ Moteris klausia, kaip galima išspręsti šią problemą, kur galima kreiptis pagalbos.

Sodybų ir vasarnamių priežiūra: kaip tinkamai pasiruošti žiemai? (2)

Šiltuoju metų laiku ieškodami ramaus poilsio daugelis Lietuvos gyventojų iš didmiesčių traukė į gamtos apsuptyje esančias sodybas ar vasarnamius. Tačiau didžioji dalis tokių sodybų ar vasarnamių yra pritaikyti tik vasaros poilsiui, todėl atvėsus orams lankytojų sulaukia vis rečiau. Ekspertai pataria, kaip tinkamai paruošti vasaros sodybas žiemai tam, kad pavasarį netektų spręsti tokių problemų, kaip trūkę vandentiekio vamzdžiai ar užlietos patalpos.

Atsako ekspertai: ar galima rekonstruoti stogą bei platinti durų angą be kaimynų sutikimo? (1)

Portalo skaitytojas p. Raimis teiraujasi, ar galima rekonstruoti stogą be kaimynų sutikimo, jeigu name gyvena trys šeimos, ir ką daryti, jeigu kaimynai nesutinka, o rekonstrukcija jau pradėta. Skaitytojas p. Antanas iš Klaipėdos taip pat klausia, ar gali gyventojas savavališkai, be jokio projekto platinti durų angą, virš kurios yra sąrama ir perdangos blokas, penkiaaukščio namo pirmame aukšte. „Buto savininkas, švelniai tariant, nelabai sukalbamas“, - rašo p. Antanas.