Būsto paskirties keitimas: ką svarbu žinoti, jei nenorite sumažinti savo turto vertės

 (2)
Dažnas gyvendamas daugiabutyje nesuka galvos dėl esamos būsto paskirties. Apie tai susimąstome tik iškilus tam tikriems nesklandumams arba ieškodami naujo gyvenamojo ploto. Tarkim, jūsų kaimynai sugalvojo savo bute įsteigti ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigą, o gal jūs esate architektas ir norite vykdyti profesinę veiklą savame gyvenamajame būste – ar teisiškai tai įmanoma? Ką turėtų žinoti naujas patalpas besiruošiantis įsigyti naujakurys? Kokie sunkumai jo laukia įsigijus negyvenamosios paskirties būstą ir ar galima jo paskirtį pakeisti? Tai gana aktualūs klausimai, į kuriuos atsakymus žino ne visi.
Būsto paskirties keitimas: ką svarbu žinoti, jei nenorite sumažinti savo turto vertės
© Shutterstock nuotr.

Pirmiausia, išskirkime du atvejus, kuriuos panagrinėsime išsamiau – veiklos vykdymas gyvenamosios paskirties patalpose ir gyvenimas negyvenamosiose patalpose. Besidomintiems individualia veikla, derėtų žinoti, kad ne visoms veikloms vykdyti būtina keisti patalpos paskirtį – patalpas įsirengti galima tiesiog savo bute. Gyvenamosios paskirties butų savininkai, sugalvoję užsiimti draudimo, kompiuterių programavimo veikla ar sumąstę įsirengti muziejų, neprivalo keisti esamos gyvenamojo būsto paskirties. Visas vieno ar dviejų butų ir daugiabučiame name ar jo gyvenamosiose patalpose leistinų vykdyti veiklų sąrašas pateikiamas Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše. Jame išvardintomis negamybinėmis veiklomis galima užsiimti savininko naudojamose gyvenamosiose patalpose, nepakeitus jų paskirties ir neįrengus atskiro įėjimo, taip pat nedarant žalos gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų. Visoms kitoms veikloms vykdyti būtina keisti patalpų paskirtį pagal vykdomos veiklos pobūdį.

Kalbant apie gyvenamąsias patalpas kitu aspektu, reikėtų paminėti, kas daugeliui gali pasirodyti savaime suprantama, tačiau susidūrus tiesiogiai ne visada paisoma – gyventi galima tik gyvenamosios paskirties būste, tiksliau administracinės, gamybos, kitos negyvenamosios paskirties patalpose gyventi draudžiama. Tai apibrėžia Statybos įstatymas, nurodantis statinius ir patalpas naudoti pagal paskirtį. Už šį pažeidimą pagal LR administracinių teisų pažeidimų kodekso 189-2 straipsnį gresia administracinė atsakomybė ir bauda, kuri svyruoja nuo 144 iki 1448 eurų, o pakartotinė – nuo 289 iki 2896 eurų. Tai turėtų būti itin aktualu besižavintiems gyvenimu loftuose, nes dažnai vystytojai parduoda gyvenimui skirtas patalpas su gamybine ar kūrybinių dirbtuvių paskirtimi. Pirkėjas, įsigijęs šį būstą už mažesnę kainą, tačiau nepasidomėjęs registrų centre įregistruota šių patalpų paskirtimi, vėliau gali nemaloniai nustebti, sužinojęs, kad gyvena neteisėtai. Be to, fiziniams asmenims už jiems priklausančias komercinių, pramoninių, administracinių paskirčių patalpas yra taikomas nekilnojamojo turto mokestis, kuris kiekvienoje savivaldybėje gali būti skirtingas, o Vilniaus mieste sudaro 0,7-3 proc. nekilnojamojo turto vertės. 

Tad kokių veiksmų reikėtų imtis norint pasikeisti patalpos paskirtį?

Patalpų paskirties keitimą reglamentuoja Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai. Prieš imantis projektavimo darbų, reikėtų išsiaiškinti, ar apskritai yra galimybė pakeisti norimo būsto paskirtį, t.y. jūsų pastangos gali būti bergždžios, jeigu jūsų planuojama pakeisti patalpa pakeistų viso pastato pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (iš negyvenamosios į gyvenamąją ir atvirkščiai) arba vyraujančių pastato patalpų grupių paskirtį (pvz., iš gamybinės į administracinę). Tarkime, kad namas yra gamybinis, vadinasi, jame didžiąją dalį patalpų sudaro būtent gamybinės patalpos, tačiau jame yra ir kitos paskirties patalpų – administracinių. Priimkime sąlygą, kad jums pakeitus savo patalpos paskirtį į administracinę, kartelė persisvertų į kitą svarstyklių pusę ir anksčiau vyravusių patalpų pastate santykis pasikeistų taip, kad jų pasidarytų mažiau nei 50 proc. 

Dėl šios priežasties jums patalpos paskirties pakeisti nepavyks, prieš tai nepakeitus viso statinio paskirties, o galimai ir žemės sklypo naudojimo būdo. Mat gamybiniai statiniai statomi pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, o administraciniai – visuomeninės paskirties teritorijose. Tai apibrėžia LR Aplinkos ministerijos patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija. Žemės sklypo naudojimo būdas turi neprieštarauti savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui. Pažymėtina, kad žemės sklypo naudojimo būdas neturi įtakos keičiant patalpų, užimančių mažiau nei 50 proc. viso pastato bendro ploto, paskirtį.

Gyvenamajame name įsirengiant kitos paskirties patalpas taip pat yra tikrinama, ar naujai suformuotos patalpos gali būti naudojamos kaip atskiri nekilnojamojo turto daiktai, t.y., numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas, atskirtos arba įrengtos naujos inžinerinės sistemos ir kt. Nepaisant to, gyvenamosios patalpos turi atitikti ir teisės aktų joms keliamus reikalavimus. Įsigiję būstą su langais į šiaurę arba, kurio bendras plotas siekia vos 16 m2, nepuoselėkite vilčių pasikeisti jo paskirtį į gyvenamąją – tai tiesiog neįmanoma, nes neatitinka minimalių insoliacijos bei patalpų plotų reikalavimų.

Pasitikrinę pagal visus išvardintus faktorius savojo būsto paskirties keitimo galimybes ir juos atitikę, galite imtis tolimesnių veiksmų – pradėti ruošti projektą, o kartu su juo surinkti statinio bendraturčių daugumos rašytinius sutikimus. Projekto sudėtingumas priklauso nuo reikalingų atlikti darbų pobūdžio. Tai gali būti kapitalinis remontas arba statinio rekonstravimas, tokiu atveju reikės parengti kapitalinio remonto aprašą (projektą) arba statinio rekonstravimo projektą. Jeigu atliekami tik paprastajam remontui priskiriami statybos darbai arba darbų atlikti visai nereikia, rengiamas pastato (patalpų) paskirties keitimo projektas. Tokio projekto sudėtį nusako STR „Statinio projektavimas“ 36 punktas ir bendruoju atveju ji yra tokia: projekto antraštinis lapas, aiškinamasis raštas, paprastojo remonto darbų techninė specifikacija ir sąnaudų kiekių žiniaraščiai, patalpų planai. Projektą gali rengti tik kvalifikuoti specialistai. Kitas statybos techninis reglamentas “Statybą leidžiantys dokumentai“ nurodo, kad patalpų paskirties keitimui visais atvejais yra privalomas rašytinis pritarimas, kurį išduoda vietos savivaldybės administracija.

Taigi, statytojas, gavęs statybą leidžiantį dokumentą ir, jei tai būtina, atlikęs statybos darbus, STR „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka surašo deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šis dokumentas pateikiamas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kaip pagrindas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre patalpų kadastro duomenų pakeitimus.
Apibendrinant, verta paminėti, kad patalpų paskirties keitimas yra aktualus tiek pirkėjams besiruošiantiems įsigyti negyvenamąsias patalpas su tikslu jose apsigyventi, tiek daugiabučių gyventojams galvojantiems apie nuosavą verslą savo bute. Svarbiausia pasidomėti patalpos paskirties keitimo galimybėmis ir įsitikinti, kad visi faktoriai tenkinami, nes tik tada būsite tikri dėl savo veiksmų teisėtumo ir galėsite išnaudoti visas patalpos teikiamas galimybes.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.

Pasiruošimas namų remontui: pirmieji žingsniai

Pradedant namų renovacijos projektą, paprastai kiekvienam iš mūsų kylą dvejonės, sustiprėja nerimo jausmas. Juk yra daugybė sprendimų, kuriuos reikia priimti taip, kad šie tilptų į biudžetą, atspindėtų mūsų norus bei atitiktų gyvenimo būdą. Pateikiame keletą paprastų patarimų, kurie padės namų remontą paversti kiek malonesne patirtimi.

Pats metas atskirti, kas yra ypatingasis, neypatingasis ar nesudėtingasis statinys

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais. Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas.

Gyvenamųjų patalpų įrengimas daugiabučio namo palėpėje

Daugiabučių namų butų savininkai, norėdami palėpėse įrengti gyvenamąsias patalpas ir tikėdamiesi išvengti galimų problemų, kreipiasi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultantus. Neišsiaiškinus reikalavimų gali kilti rūpesčių ne tik dėl nepatenkintų kaimynų, bet ir apsilankius pastatų naudojimo ar statybos priežiūrą atliekančioms tarnyboms. Kai pastatas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, visus veiksmus reikia derinti su bendraturčiais.

Būsto paskola jaunai šeimai. Ar įmanoma gauti valstybės paramą?

Visai neseniai, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, buvo išrinktos trys idėjos šaliai. Nutarta, kad viena iš iniciatyvų, kurią reikia įgyvendinti norint užtikrinti Lietuvos proveržį, – padėti jaunoms šeimoms įsigyti būstą. Tiesa, pirmąjį būstą norinčios įsigyti jaunos šeimos nuo 2015 metų gali tikėtis ir valstybės pagalbos. Tuo naudodamiesi sutuoktiniai vis dažniau kreipiasi į bankus prašydami būsto paskolos. Vis dėlto, norint gauti valstybės paramą, iš pradžių reikia atitikti keliamus reikalavimus, o kartais ir palaukti eilės.

Statybą leidžiantis dokumentas privalomas ir sodo namo atstatymui

„Nusipirkome sodo namelį, pritaikytą gyventi nuolat, o vėliau jame kilo gaisras. Planuojamas šio 62 kv.m statinio atstatymas, bet ant buvusių pamatų planuojama statyti vieno aukšto pastatą, be buvusios mansardos. Darbus atliktų šeimos nariai. Kokių dokumentų reikia?“ – klausia skaitytojas.