Balkonas – kaip jį prisijaukinti gyvenant sename daugiabutyje

 (14)
Gyvendami tipiniame dar sovietmečiu statytame daugiabutyje esame itin „sėkmingai“ izoliuoti nuo gamtos – kadaise gyvenamuosiuose rajonuose suprojektuotos žaliosios erdvės, šiuo metu yra praradusios savo funkcinę vertę, o kartais ir visiškai sunykusios. Vienintelė namų vieta, apjungianti vidaus ir išorės erdves ir pritaikyta poilsiui – balkonas. Nepaisant to, pastarasis dažno namuose, užuot naudojamas pagal savo pradinę paskirtį, yra paverstas eiliniu sandėliuku.
Balkonas – kaip jį prisijaukinti gyvenant sename daugiabutyje
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Šiais laikais norint pritraukti klientų naujieji butai be terasos, balkono ar lodžijos sunkiai įsivaizduojami. Labiau pasiturintys gyventojai verčiau renkasi erdvų kotedžą užmiestyje nei eilinę dėžutę miesto centre. Ir juos traukia tikrai ne patalpų išplanavimas ar apdaila, nes juk pastatas gali būti vienodai išvaizdus ir patogus gyventi tiek mieste, tiek kaime. Šį pasirinkimą lemia galimybė būti ir gyventi arčiau gamtos. Šiandieninis mieste dirbantis žmogus, visą dieną praleidęs miesto triukšme, dulkėse ir įtemptoje darbinėje atmosferoje, nori grįžti į ramius ir jaukius namus. O kur geriau atsipalaiduoti, jei ne gamtoje? Taigi, visi turintys balkoną – tą mažytį plotelį tarp kambario ir lauko erdvės – yra be galo privilegijuoti, dažnai to patys nežinodami ir nevertindami. Tad pažvelkime į šią patalpą kitomis akimis ir pabandykime joje susikurti mažytę poilsio oazę.

Žinoma, senųjų daugiabučių balkonai ar lodžijos yra ganėtinai siauri palyginus su erdviais balkonais naujai projektuojamuose butuose, jų plotis dažniausiai siekia vos vieną metrą. Čia vargiai tilptų stalas su kėdėmis patogiam naudojimui, tačiau tai nėra priežastis išsižadėti šios erdvės ir užgriozdinus (ne)reikalingais namų rakandais pasmerkti ją sandėliuko likimui. Reikėtų įsidėmėti, kad mažos erdvės reikalauja netipinių sprendimų ir jas išplanuoti yra šiek tiek sudėtingiau. Tačiau tai nėra neįmanoma, tiesiog reikia žinoti keletą projektavimo taisyklių, pasitelkti fantaziją ir jūsų balkonas gali tapti pačia jaukiausia vieta jūsų bute.

Gyvendami daugiabutyje dažnai norime privatumo, tad šiek tiek atsiriboti nuo per artimos kaimynystės padės įvairios lengvos konstrukcijos sienelės, pertvaros ar net iš vijoklių ar kitų augalų suformuotos atitvaros. Jos ne tik leis pasislėpti nuo pašalinių akių, bet ir suteiks šešėlį saulėtą dieną. Siauruose balkonuose, kur nėra galimybės pasistatyti fotelį ar pasikabinti hamaką, rinkitės sulankstomus baldus – kėdes, stalus – nenaudojami jie neužima daug vietos. O koks gi balkonas be žiedų? Tačiau neapsiribokite vien tik gėlynais – populiarėjanti balkoninė daržininkystė – alternatyva žydintiems augalams, o kartu puikus sprendimas sodininko-daržininko gyslelę turintiems ar tiesiog norintiems tai išmėginti. Šis mažas darželis bus ne tik puiki terapijos priemonė, bet ir naudinga – užsiauginsite savų prieskonių ar daržovių kasdieniniam stalui.

Norint iš pagrindų susitvarkyti balkoną, visų pirma, reikėtų pradėti nuo konstrukcijų remonto, o tik vėliau imtis vidaus apdailos darbų. Jeigu pastatas modernizuojamas, laikančiųjų konstrukcijų ir turėklų remontas paprastai įtraukiamas į darbų sąrašą, bet balkono grindys ir sienos paliekamos tvarkyti butų savininkams. Dažniausiai pasitaikančios senų pastatų balkonų problemos – tai ištrupėjęs konstrukcijų betonas, nusidėvėjusios apskardinimo detalės bei hidroizoliacinis sluoksnis, pažeistos turėklų tvirtinimo detalės. Tam didžiausią įtaką turi vanduo ir šaltis, todėl imantis remonto darbų, reikėtų itin kruopščiai izoliuoti konstrukcijas nuo išorinių veiksnių. Grindų dangą geriausia rinktis neslidžią, atsparią drėgmei ir šalčiui, pavyzdžiui, keraminės plytelės yra lengvai prižiūrimos ir ilgaamžės, o medinis grindų paklotas nors nėra toks praktiškas, bet suteikia jaukumo. Balkono sienas galima dažyti, tinkuoti, klijuoti plytelėmis ar naudoti kitą apdailą. Pasitelkite fantaziją ir susikurkite jums patinkantį dekoro elementą – mozaiką, dekupažą ar piešinį. Tik reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu balkonas nėra įstiklintas, jis neturėtų labai išsiskirti išoriniame fasade, tad apdailą derinkite prie bendros pastato stilistikos. Pasirinkę neutralią apdailą (pavyzdžiui, baltas sienas), lengviau priderinsite ryškesnius akcentus. Keičiantis sezonams, tai gali būti ir spalvingi gėlių vazonai, lauko baldai ar užsklandos nuo saulės.

Keliaudami po svečias šalis dažnai pastebime ir žavimės vietinių gyventojų gebėjimu skoningai susitvarkyti namų aplinką. Vešlios terasos ant pastatų stogų ar mažyčiai balkonėliai lūžtantys nuo gėlių gausos – įprastas vaizdas pietinėse šalyse. Tačiau grįžę namo kažkodėl nepagalvojame, kad turime tokį patį balkoną ir galime jį įsirengti ne ką prasčiau nei prancūzai ar italai. Šiltasis sezonas pas mus trunka trumpiau, tačiau vasaros saulė ne tokia kaitri, todėl galime turėti daugiau žalumos. Sumaniai pasirinkę ir išdėstę augalus priklausomai nuo balkono orientacijos – pakabinę juos ant turėklų, sienų, lubų, pastatę ant žemės ar apauginę balkoną vijokliu – galime sėkmingai apsisaugoti nuo intensyvios vidurdienio kaitros ir kartu džiaugtis saulės voniomis. O vakarais jaukiai įsitaisę balkono kamputyje žvakių ar girliandų šviesoje su puodeliu arbatos galime mėgautis savo susikurtu mažyčiu gamtos kampeliu vidury miesto mūrų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.