Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.
© Shutterstock

Kitu atveju savivaldybių administracijos turi teisę taikyti administracinę atsakomybę už neužbaigtų statyti ir neregistruotų statinių naudojimą. Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose reglamentuose nustatytus reikalavimus užtraukia baudą fiziniam asmeniui nuo 140 iki 1 500 eurų, juridiniam – nuo 1 448 iki 7 240 eurų. Be administracinės atsakomybės, gali kilti nepatogumų ir norint pasirašyti energijos pirkimo–pardavimo sutartis, o per anksti, neužbaigus SU procedūrų, pradėtoms eksploatuoti mokykloms ar darželiams nebus išduotas privalomas higienos pasas.

SU procedūros nustatomos pagal Statybos įstatymo 28 straipsnį. Daugiabučių namų ir kitų sudėtingų konstrukcijų negyvenamųjų statinių statyba užbaigiama SU komisijai surašius SU aktą. Komisijoje, be Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) įgalioto atstovo, dalyvauja savivaldybės administracijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Neįgaliųjų reikalų departamento ir kitų institucijų atstovai. Kompetentingos komisijos darbas – įvertinti ne tik tai, ar statinys pastatytas nepažeidžiant esminių statinio projekto sprendinių (statinio vieta sklype, statinio išorės matmenys, statinio ar jo dalių paskirtis, laikančiosios konstrukcijos bei jų išdėstymas), bet ir ar įvykdyti kiti esminius statinio reikalavimus įgyvendinantys sprendiniai. Turi būti užtikrinta, kad kilus gaisrui statiniuose esantys asmenys turėtų galimybę išeiti iš jų ar būti išgelbėti kitomis priemonėmis, girdimas triukšmas neviršytų sveikatai pavojingo lygio, būtų tinkamos sąlygos ilsėtis ir dirbti, nekiltų nelaimingų atsitikimų ar žalos pavojus (pvz., paslydimo, kritimo ar susidūrimo), neįgalieji galėtų patekti į statinį ir juo naudotis ir kt. Jei statinio projekto sprendiniai skiriasi nuo faktinių, komisija bendru narių sutarimu sprendžia, ar šie nukrypimai yra esminiai ir ar jie daro įtaką statinio atitikčiai esminiams statinių reikalavimams. SU aktas pasirašomas nusprendus, kad nukrypimai nuo statinio projekto sprendinių yra neesminiai.

Ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius) ir ypatingųjų bei neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie SU, ją patvirtinant ir įregistruojant VTPSI. Deklaracijas tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Deklaracijos neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Nesudėtingųjų statinių statyba užbaigiama pačiam statytojui surašius šią deklaraciją.

Atlikus SU procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti NTR ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo SU akto gavimo dienos, deklaracijos apie SU patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo šios deklaracijos pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos informacija

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.

Pasiruošimas namų remontui: pirmieji žingsniai

Pradedant namų renovacijos projektą, paprastai kiekvienam iš mūsų kylą dvejonės, sustiprėja nerimo jausmas. Juk yra daugybė sprendimų, kuriuos reikia priimti taip, kad šie tilptų į biudžetą, atspindėtų mūsų norus bei atitiktų gyvenimo būdą. Pateikiame keletą paprastų patarimų, kurie padės namų remontą paversti kiek malonesne patirtimi.

Pats metas atskirti, kas yra ypatingasis, neypatingasis ar nesudėtingasis statinys

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) specialistams neretai tenka konsultuoti gyventojus statinių priskyrimo tam tikrai kategorijai klausimais. Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas.