5 saugos būdai sodo nameliams, sodyboms ir vasarnamiams

 (7)
Šaltuoju metų laiku daugelis mūsų į savo užmiesčio sodybas atvykstame vis rečiau, tačiau tai, pavyzdžiui, gali būti puiki vieta švęsti Naujus metus ar tiesiog atsipūsti nuo kasdienių rūpesčių, kurie nepalieka net žiemą. Didžiausia problema, kad jūsų turtas domina ir vagis, kurių apsilankymas garantuotai apkartins jūsų poilsį. Nutolusius namus apsaugoti sunkiau nei nuolatinius, tačiau įmanoma. Išskyrėme penkis sprendimus.
5 saugos būdai sodo nameliams, sodyboms ir vasarnamiams
© Shutterstock nuotr.

1. Kaimynai. Ekonomiškiausias būdas bent dalinai apsisaugoti nuo vagių, yra palaikyti gerus santykius su savo kaimynais. Net ir nuošalesnėse sodų bendrijose pasitaiko vienas kitas žmogus, gyvenantis jose ir šaltuoju metų laiku, taip pat, kuo didesnė bendrija, tuo didesnė tikimybė, kad kas nors iš kaimynų bus atvykęs į sodybą.

Jei kaimynai pažįsta jus, o taip pat ir kitus šalia nekilnojamą turtą turinčius asmenis, jiems nebus sunku atpažinti pašalinius žmones, įsidėmėti juos ar netgi prireikus pranešti jums.

Tai nieko nekainuojantis būdas, tačiau, žinoma, nėra pats saugiausias. Jei gyvenate vienkiemyje, greičiausiai jūsų kaimynai yra gana toli ir ne visada matys, kas vyksta pas jus. Tiesa, jei turite ilgą atskirą įvažiavimą į namus, šalia kelio gyvenantis kaimynas gali jus įspėti, jei netyčia pastebėtų į jūsų įvažiavimą sukantį ar iš jo išvažiuojantį svetimą automobilį.

Šios priemonės yra akivaizdžios (su kaimynais sutarti naudinga bet kokiu atveju) ir padeda padidinti turto saugumą, tačiau vis tik prie to prisideda maža dalimi.

2. Išsivežkite vertingiausius daiktus. Kitas nebrangiai atsieinantis patarimas būtų išsivežti vertingiausius daiktus – muzikinius centrus, žoliapjoves, vertingus įrankius. Kita vertus, kai kurie vagys tokie neišrankūs, kad gali vogti viską, ką randa, pradedant krosnies durelėmis, baigiant uogiene iš rūsio, tad greičiausiai įsilaužėlis vis viena ras ką pavogti. Taip pat toks vežiojimas užima laiko ir ilgainiui gali pradėti erzinti.

3. Langų ir durų apsauga. Žinia, kad į tokius objektus dažnai veržiasi nepatyrę vagys. Kitas žinomas faktas yra tai, kad geriausios spynos ir kiti saugos sprendimai yra kuriami tam, kad į būstą besiveržiantis asmuo sugaištų kuo daugiau laiko. Pavyzdžiui, prie jūsų buto durų bent 5 minutes besidarbuojantis ilgapirštis yra didžiulėje raudonoje zonoje, kadangi tikimybė, kad jį pastebės ar išgirs jūsų kaimynai yra itin didelė. Nuošalesnėje vietovėje jis turi laiko, todėl jam netgi nereikia sudėtingų įrankių. Tą patvirtina ir policija – dažniausiai į sodo namelius laužiamasi paprasčiausiai išdaužiant langą ar išlaužiant duris. Tad duris būtina rakinti, tačiau jei norite į šias apsaugos priemones sudėti daug pinigų, galima pasirinkti vidutinio saugumo lygio spynas (atbaidys nepatyrusius vagis), o likusią sumą skirti signalizacijoms ir apsaugos sistemoms .

Kita vertus, jei langas buvo išdaužtas (tegu ir ne vagystės tikslu – pasidarbavo vandalai ar tai tiesiog įvyko netyčia), naudinga jį pakeisti kuo greičiau. Tokie netvarkos ženklai signalizuoja, kad šeimininkai name lankosi retai, tad ir kiti vagys bus labiau linkę užsukti pasižvalgyti. Šią žinią signalizuoja ir netvarkingas kiemas ir aplinka .

4. Apsaugos sistemos ir signalizacijos. Brangiausi, tačiau ir geriausiai veikiantys sprendimai. Jų gali būti įvairių. Pigausios yra tradicinės garsinės signalizacijos, reaguojančios į bandymus laužtis – tai ypač efektyvu bendrijose, kur aplinkiniai, išgirdę triukšmą, gali atkreipti dėmesį, kad jūsų namuose kažkas ne taip. Efektyviausia, kad garsas girdėtųsi tiek viduje, tiek lauke – tam galima įsirengti dvi sistemas.

Nuošalesnėse sodybose efektyviau veikia apsaugos sistema bei sutartis su saugos bendrove. Prisiminkite, kad išlaikymui pinigų turėsite skirti kasmet. Jos veikia praktiškai taip pat, kaip ir tradicinės signalizacijos, tačiau sureagavusios įspėja ir saugos bendrovės operatorių. Tuomet imamasi veiksmų – vykstama į vietą, skambinama sodybos savininkui ar pranešama policijai.

Naudojamos technologijos leidžia daug ką – fiksuoti ne tik faktą, kad prasivėrus durims, asmuo neišjungė signalizacijos, tačiau ir fiksuoti judesius name, staigius temperatūros pokyčius, filmuoti naktiniu režimu, fotografuoti aplinką bei netgi atsiųsti jums įvykio situaciją į mobilųjį telefoną. Žinoma, kuo patogesnis sprendimas, tuo dažniausiai jis daugiau kainuoja.

5. Draudimas. Draudimas nuo vagių neatbaidys, kadangi jie net nežinos, turtas draustas ar ne (nebent prie durų prisegtumėte poliso kopiją), o jei ir žinos, tai jiems nerūpės. Tačiau toks sprendimas gali būti gera išeitis, jei sodybą vis dėlto apvogė. Tokiu atveju, bendrovė atlygins materialinius nuostolius. Svarbu prisiminti, kad draudžiant sodybas įmokos didėja priklausomai nuo rizikos laipsnio. Apdrausti nuošalias sodybas kainuoja daugiau nei bendrijose esančius namelius.

Priminimas: Panašus skaičius vagysčių iš sodo namelių vyksta ir žiemą, ir vasarą – skiriasi tik jų pobūdis. Vasaros metu vagystės smulkesnės, be to, dalis įvyksta savininkui atvykus į sklypą ir pamiršus užrakinti namelį ar automobilį, neatsargiai palikus daiktus lauke. Žieminių vagysčių metu padaroma didesnė žala bei pavagiama daugiau turto.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Ar statinį galima naudoti be statybos užbaigimo procedūras?

Naujai pastatytą ar rekonstruotą statinį naudoti galima tik atlikus statybos užbaigimo (SU) procedūras – įsitikinus, kad statybos darbai užbaigti pagal statinio projekto sprendinius, ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). Šie reikalavimai nėra privalomi tik vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų bei kitų nesudėtingųjų statinių statybos atvejais.

Būstas sostinėje: koks pirkinys yra tinkamiausias jaunai šeimai?

Po pastarųjų metų intensyvaus būsto kainų augimo, pirkėjams galvos skausmą kelią ne jų kaina, o milžiniška pasiūla. Sostinėje ketinantiems įsigyti nuosavą būstą – rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau ekspertai pastebi, kad dėl didelės būsto pasiūlos pirkėjams sunku apsispręsti, ką verta pirkti, todėl pateikė keletą esminių patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Kodėl pasyvų namą nuo šiol pasistatyti bus lengviau?

Kartu su pavasariu Lietuvoje prasideda ir pirmieji statybų darbai. Šiais metais išdygsiančių pastatų savininkai privalės užtikrinti, kad būstas būtų energiškai efektyvus ir atitinkų valstybės pastatams keliamus reikalavimus – A+ klasę. Vis dėlto, dauguma besistatančiųjų nuosavą namą tikisi, kad jis ne tik taupys energiją, bet ir užtikrins komfortišką gyvenimą, todėl Lietuvoje sparčiai plinta trečiųjų šalių statybos vertinimo standartai, kaip „Breem“, „Leed“, „žaliųjų pastatų“ bei vienas populiariausių Europoje – pasyviųjų namų standartas („Passive House Standard”). Svajojantiems apie pastarąjį, gera žinia – nuo šiol pasistatyti pasyvų namą dar paprasčiau.