5 priežastys, kodėl geriau statyti namą iki 100 kv. m

 (46)
Nesupraskite neteisingai – kone kiekvienas norėtų gyventi name, kuriame būtų atskiri kambariai svečiams, liokajai važinėtų riedučiais ar riedžiais, o viename iš kambarių būtų įkurtas nuosavas kino teatras. Kai kurie maksimaliai priartėja prie savo svajonės pasistatydami gražius ir didelius namus, kurių plotas siekia kelis šimtų kvadratinių metrų. Tačiau nemažai daliai žmonių namas yra tas objektas, kurį tiesiog svarbu susitvarkyti kuo patogiau. Nedideli namai šį kriterijų puikiausiai atitinka.
5 priežastys, kodėl geriau statyti namą iki 100 kv. m
© Shutterstock nuotr.

Namas be abejonės yra solidumo simbolis ar bent jau toks buvo – pasižvalgę po pasaulį ir pasižiūrėję kaip gyvena skandinavai, lietuviai irgi pamažu randa priežasčių numoti ranka į moto „mano namas-mano tvirtovė“. Nedidelės kvadratūros namai yra tarsi butas name – viskas sudėliota taip pat kompaktiškai, tačiau žinai, kad galėsi išeiti pro duris basomis pavaikščioti ant savo žolės, išsikepti savo kepsnį ant grotelių ar pamėtyti į krepšį. Štai penkios priežastys, kodėl šia namai tokie patrauklūs.

Pigiau kainuoja. Įrengti mažesnį namą kainuoja elementariai mažiau – pradedant pamatais, baigiant apdailos medžiagomis. Daugiau lėšų galite skirti savo komforto gerinimui ir hobiams, ar tiesiog namo kokybei – nereikės galvoti kaip sutaupius dideliems medžiagų kiekiams, galėsite rinktis geriausius rinkoje esančius sprendimus. Tiesa, atėjus laikui parduoti namą, už didesnį namą galėsite prašyti daugiau. Kita vertus, jei įrengsite namą su efektyviais šilumos sprendimais ir aukšta energetine klase, namas turintis minimalias išlaidas šildymui, pirkėjui gali tapti netgi patrauklesniu už šaltą pilaitę.

Kadangi daug žmonių perka būstą pasiimdami paskolas, pigesnis būstas reiškia ir mažesnius įsipareigojimus bankams ar kitiems kreditoriams.

Mažiau šilumos išlaidų. Būtų gerai, kad pasistačius namą vienintelė problema liktų mėgautis gyvenimu jame. Tačiau kiekvieną būstą reikia apšildyti, o kuo daugiau tūrio, tuo daugiau išlaidų. Tai gal ir ne problema turint pigius kuro šaltinius (tarkime, turint savo medienos), tačiau daugelis mūsų tokios laimės neturime ir siekiame sutaupyti. Be to, kas šiandien kainuoja pigiai, rytoj gali pabrangti.

Racionalumas. Dideli namai yra pilni erdvių, kurios neretame namų ūkyje ilgainiui tampa mažai išnaudojamos – garaže ne laikomi automobiliai, o daiktai, palėpės kaupia voratinklius, senus elektrinius prietaisus ir žurnalus, o rūsys, pradžioje numatytas uogienių ir žoliapjovės laikymui, taip ir stovi tuščias. Taip pat kartais gerai nepagalvojus įsirengiami kambariai, kurie vėliau praktikoje netenka savo prasmės, kaip darbo kambarys, valgomasis, erdvus prieškambaris, sandėliukas neįtikėtinoje vietoje ir panašiai.

Mažiau tvarkymo ir priežiūros. Jei turite pinigų, nuoširdžiai sveikiname – galite jei ne samdyti namų tvarkytoją, tai bent apie tai pagalvoti. Tačiau lietuviai dažnai nenori leisti pinigų bereikalingiems dalykams, ir tuos, kuriuos gali pasidaryti patys, patys ir daro. Tad didelių namų tvarkymas gali tapti vargu, jei reikia skirti gerą pusdienį viską išsiurbti išplauti ir išvalyti.

Kadangi namo dydis paprastai būna daugiau mažiau proporcingas sklypo dydžiui, mažesniame name taip pat reikia atlikti mažiau sklypo darbų. Kita vertus, jei sklypas ir didelis, galima statytis mažesnį namą, o likusį plotą užsėti žole ir padaryti porą takelių ir pavėsinę – taip turėsite daugiau erdvės lauke. Vienintelis darbas, kurį reikės atlikti, tai nupjauti žolę. Iš pinigų, kuriuos sutaupėte nesirinkdami didelio namo galėsite nusipirkti gerą vejapjovę ar net vejapjovę-robotą, kuris visą darbą atliks už jus.

80 m2. Jei nusprendėte gyventi visiškai paprastai ir pasirinkote statytis dar mažesnį namą iki 80 kvadratinių metrų, jame slypi dar vienas privalumas. Toks namas yra priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai, jam reikalingas supaprastintas leidimas. Taip išvengiate ne tik papildomų laiko sąnaudų, tačiau ir išlaidų.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

NT patarimai

Ar norint tvirtinti kondicionierių pastato išorėje reikia gauti leidimą? (1)

Nors dauguma daugiabučių gyventojų jau žino, kad negalima savo nuožiūra perdažyti pastato fasado ar jo dalį, pakeisti stogo dangą ar įrengti naujus stoglangius, tačiau ne visada kreipiasi į savivaldybės architektus, norėdami pritvirtinti įvairią įrangą ant namo sienos ar stogo. Šie darbai taip pat priskiriami statinio paprastajam remontui.

Kad grįžus po atostogų netektų nustebti: kaip išvykstant apsaugoti namus nuo pavojų (1)

Vasaros metu kone kiekvienas mėnesiui, savaitei ar bent ilgajam savaitgaliui palieka savo namus ir išvyksta ilsėtis. Tačiau tinkamai nepasiruošus, namus gali užklupti ne tik įvairūs gedimai ar parazitai, bet ir vagys. Kokie pavojai tyko tuščiuose namuose ir ką daryti, kad jums išvykus jie liktų tokie pat saugūs?

Ką reikia žinoti apie ūkio paskirties žemėje statomą sodybą?

Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą.

Kada galima įstiklinti daugiabučio balkoną?

Balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas. Balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

Kada statytojo teisė gali būti įgyvendinta?

Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda kitam asmeniui).

Kaip skiriasi būstų kainos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?

Senosios medinės kaimo sodybos: kodėl ir kaip jas tausoti?

Kai kalbame apie paveldą, prieš daugelio iš mūsų akis visų pirma iškyla didingi gamtos ir žmogaus sukurti monumentai, bažnyčių bokštai, viduramžių tvirtovės ir pilys, muziejinės ir antikvarinės vertybės bei panašūs dalykai. Kur kas rečiau pagalvojame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, leidžiantis vasaras senelių sodyboje ar galvojantis įsigyti ramų kampelį kokybiškam poilsiui atokiau nuo miesto šurmulio, turi galimybę savomis rankomis prisiliesti prie vertingo kultūros paveldo, prisidėti prie jo saugojimo ir puoselėjimo. Senosios kaimo sodybos, jų medinė architektūra ir jas supanti aplinka – unikalus ir vertingas palikimas.

Kur gyventi – mieste ar užmiestyje?

Renkantis nuosavą būstą tenka pasverti daugybę svarbių aspektų: kainą, dydį, apdailos tipą ir panašiai. Visgi vienas svarbiausių sprendimų, ieškant nuolatinių namų, yra vieta. Gyvenama erdvė tiek mieste, tiek užmiestyje turi savų privalumų bei trūkumų. Tad kur gyventi yra geriau?

Paprastas būdas išvengti net mažiausios kibirkšties namuose

Nedidelis gaisro židinys vos per pusę minutės gali tapti nevaldomas, o per 5 minutes liepsnos jau gali apglėbti visą pastatą. Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkle, pavyzdžiui, netvarkingas elektros jungiklis ar skydinė, pažeistas laidas. Tokiems gaisrams užkirsti kelią gali pažangus ir pakankamai paprastas skydinėje montuojamas įrenginys AFDD+.

Statybos sodo sklype: kaip nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų?

Sodo sklype, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Svarbiausias reikalavimas – nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų.