Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau

 (13)
Architektas Simonas Klezys pasyviais namais domisi nuo 2001 metų, o pats energiškai efektyvų namą statosi nuo 2012-ųjų. Savo namo statybą jis smulkiai fiksuoja tinklaraštyje pasyvusnamas.klezys.lt. Nors tokia statyba jam labai įdomi kaip savo srities profesionalui, jis teigia, kad net jei ir nebūtų architektas, jis vistiek stengtųsi statyti tokį namą. Nors šalyje tokie būstai dar toli gražu nėra norma, tiek pašnekovas, tiek jo bendraminčiai tiki ilgalaikiais tokios statybos privalumais.
Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.

Kad namas atitiktų „pasyvaus namo“ kategoriją jam reikia įgyvendinti reikalavimus, kurie dabartiniams senos statybos namams būtų sunkiai įkandami. Jame neturi būti šalčio tiltų, sienų ir stogų šilumos perdavimo koeficientas negali viršyti 0,15 W/m²K. Kaip vienas šildymo sprendimų dažniausiai name naudojamas žemės šilumokaitis, būtinai įrengiama rekuperacijos sistema, o visa šiluma gaunama iš pasyvių energijos šaltinių – tokių kaip saulė ar netgi žmogaus kūno šiluma. Kruopščiai užsandarintas namas leidžia tai pasiekti. Vis dėlto, S. Klezys teigia, kad jo tikslas yra pastatyti patogų gyventi energiškai efektyvų namą, todėl pašnekovas būtų linkęs įsirengti papildomų sprendimų, jei jie padidintų komfortą. „Pasyvus namas nuo energiškai efektyvaus skiriasi sertifikatu. Tačiau man popieriaus nereikia. Aš noriu, kad namas būtų pasyvus ne ant popieriaus, o tiesiog kad suvartotų mažiau energijos“, – paaiškina jis.

Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.
Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.
Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.

Šiuo metu namą šildo infraraudonųjų spindulių elementai, o praeitą žiemą pastatui šilumą teikė vienas elektrinis radiatorius. Žinoma, toks sprendimas suvartojo daug elektros energijos, labai šaltais laikotarpiais kaina siekdavo 50 eurų per savaitę, tačiau reikėtų pastebėti, kad tuo metu buvo užsandarintos tik svetainės lubos – kitos patalpos išleisdavo labai daug šilumos. Taip pat pastebėta, kad net per šalčius išlindusi saulė prisidėdavo prie bendros patalpų šilumos keliais laipsniais. Įsirengęs modernesnį šildymo variantą, pašnekovas didelių papildomų šilumos sprendimų neplanuoja. „Pagal investicijas ir suvartojimą, matau, kad man nelabai apsimoka turėti šilumos siurblį. Šiuo metu dar ne viskas pabaigta, ne viskas užsandarinta, todėl ir šilumos nuostoliai didesni. Todėl aš greičiau liksiu prie elektrinio šildymo ir ateityje statysiu židinį su vandens kontūru. Tai ne paprastas židinys, kuris didžiąją dalį šilumos išleidžia per kaminą, nors, žinoma, pašildo ir namo vidų, tačiau efektyvus židinys, kurį kūrenant, galima šildyti vandenį“, – planais dalijasi S. Klezys.

Energiškai efektyviam namui labai svarbi teisinga orientacija pagal pasaulio šalis, kad būtų galima kuo geriau išnaudoti saulės teikiamus privalumus. Tiesa, ruošiant projektą reikia atsižvelgti į daugybę kriterijų. Saulės energija yra labai naudinga, tačiau svarbu tinkamai šešėliuoti pietinę sieną, kad saulė karštomis vasaros dienomis neperkaitintų patalpų. „Daugelis namo langų orientuoti į pietus. Yra vienas nedidelis langas šiaurinėje pusėje, dar du maži langai yra orientuoti į rytus ir į vakarus. Čia yra įvairių niuansų – reikia ir šešėliavimą iškart skaičiuot, kiek stogo iškišti ir kaip šešėliuoti, sudėti atitinkamus stiklo paketus. Negali tiesiog atsukti namo langus į pietus ir galvoti, kad viskas bus gerai“, – vardija pašnekovas.

Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.

S. Klezys planuoja saulės energiją išnaudoti pilnai – norima papildomai įsirengti iš saulės elektrą gaminančią fotovoltinę elektrinę ir saulės kolektorius. „Jeigu šildymui įsirengčiau šilumos siurblį, oras-oras ar oras-vanduo, tuomet neapsimoka statyti kolektorių, nes tai panaši sistema, nėra didelės naudos. Bet kai namas šildomas elektra ir židiniu, saulės kolektoriai vasaros metu pilnai padengs karšto vandens poreikį. Taip pat galvoju įsirengti ir fotovoltinę elektrinę. Ši technologija labai greitai pinga, o ir stogo kampas bei plotas jai yra tinkamas“, – planais dalijasi architektas.
Sprendimai. Kadangi namas nėra standartinis, S. Klezys tiek projektuodamas, tiek statydamas šį namą eksperimentavo ir linko prie šalyje retai naudojamų sprendimų.

Stogas. Ankstyvame statybos etape norėta name įrengti apželdintą stogą. Rimtai svarstyti tokį pasirinkimą privertė jo privalumai: ant tokio stogo daug saulės energijos sugeria augalai, nuo per didelio prikaitinimo apsaugodami vidaus patalpas, taip pat sistema sugeria apie 80 % iškritusio vandens, todėl galima mažiau dėmesio skirti lietaus nuvedimui. Negana to, sluoksnis žemių yra geras šilumos izoliatorius, o gerai įrengtas žalias stogas yra ilgaamžis. „Aš labai mėgstu žalius stogus, jie turi daug privalumų, bet šį kartą jų atsisakiau, nes pasirinkau kitokį architektūrinį sprendimą“, – prisimena S. Klezys.

Vėliau buvo priimtas kone lygiavertiškai nestandartinis sprendimas – tiek fasadą, tiek stogą įrengti iš juodo skalūno (fasadą iš pradžių planuota dengti klinkeriu). Pakeistas stogo nuolydis – skalūnui reikia ne mažesnio nei 25 laipsniai nuolydžio, be to, stogas projekte iš vienšlaičio paverstas į dvišlaitį. „Skalūnas ant stogo tvirtinamas su dvigubu perdengimu, t.y. trečia plokštelė dengia pirmos plokštelės kraštą. Prie grebėstų skalūnas sukamas nerūdijančio plieno medsraigčiais, o skylutes dariau su specialiai darbui su skalūnu skirtu plaktuku, kurio vienas galas smailas, skirtas daryti skylutėms, šonai nuimti taip, kad būtų galimą pritašyti skalūną, ir, be abejo plaktukas, kurio man neprireikė, nes tvirtinau ne vinimis. Tašyti skalūną nėra taip jau labai sudėtinga, bet pradžiai suskaldyti keletą plokštelių buvo labai miela.Taigi taip ir smaginausi visą vasarą, muši skylutes – pritašai – užsikeli – prisuki“, – su savo tinklaraščio skaitytojais patirtimi dalijosi S. Klezys.

Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.
Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.
Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.

Langai. Savo tinklaraštyje architektas rašo, kad rinkdamasis langus iš pradžių atmetė langus su rėmu dėl prastų šiluminių parametrų, tačiau po skaičiavimų ir eksperimentų kaip tik juos ir pasirinko. Kodėl? Pašnekovas apskaičiavo, kad geriausiai namo šiluma bus izoliuota, jei fasade nebus langų rėmų, tik stiklo paketai. Kadangi berėmės stiklo konstrukcijos turėjo tam tikrų konstrukcinių problemų, langai su aliuminio rėmais buvo pasirinkti kaip geriausias variantas – rėmai buvo paprasčiausiai paslėpti po apšiltinimo sluoksniu.

Stiklo paketai. Įrengiant energetiškai efektyvų namą, langams taikomi skirtingi reikalavimai – šiame name panaudoti net trijų rūšių stiklo paketai. Pietinėje pusėje naudotas specialus selektyvinis stiklas su dideliu saulės pralaidumu. „Mažieji langai, kurie orientuoti į šiaurę, rytus ir vakarus – turi vieną šilčiausių stiklo paketų – du selektyviniai stiklai su 2 cm kameromis užpildytomis argonu, šio stiklo paketo Ug net 0.5, tačiau saulės pralaidumas - tik 37%, todėl jie netinką pietų pusėje kur reikia, kad praeitų kuo daugiau saulės šilumos. Vien dėl šios priežasties rinkomės kitokius stiklo paketus kurie, beje yra pakankamai nauji Lietuvoje“, – rašė architektas.

Sienos. Namo sienoms pasirinktas mūras, naudotos keraminės plytos. Toks sprendimas pasirinktas įvertinant gerą plytų šilumos inerciją. „Šilumos inercija – tai medžiagos reakcija į temperatūros pokyčius aplinkoje. Tarkim, patalpos pradedamos šildyti ir viduje aplinkos temperatūra pasidaro aukštesnė nei sienų konstrukcijos, tuomet vienos medžiagos labai greitai sušyla iki aplinkos temperatūros, kitos, tuo tarpu, ilgai išlieka vėsios ir dar kurį laiką šaldo patalpas ir atvirkščiai. Aišku, šilumos inertiškumas ne visada pasiteisina, jei mes statytume sodybą, kuri paprastai nėra šildoma ištisus metus, o tik atvykus savaitgaliui reikia greitai prišildyti patalpas, tuomet vertėtų vengti inertiškų medžiagų ar netgi rinktis karkasines konstrukcijas, bet gyvenamajam name, o ypač pasyviam gyvenamajam name šilumos amplitudė yra visai kitokia“, – sprendimą aiškina S.Klezys.

Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.

Inertiškos sienos padeda ir geriau išnaudoti saulę. Jei name mažai inertiškų paviršių ar medžiagų, šiluma gaunama tiesiogiai iš saulės – jai kaitinant, galimi patalpų perkaitimai, o saulei nusisukus – staiga nukristi. Tačiau jei saulė kaitina kambarį, kuriame yra daug inertiškų medžiagų, išryškėja tokio sprendimo privalumai. Temperatūra patalpoje taip greitai nepakyla, nes ją sugeria konstrukcijos, tačiau nesant tiesioginei saulei, aplinka taip pat tolygiai atiduoda sukauptą šilumą. S. Klezys skaičiuoja, kad toks sprendimas leidžia net 10 valandų džiaugtis komfortiškomis sąlygomis, kai temperatūra palaikoma 21-22 laipsnių ribose.

Kadangi didesnis medžiagos tankis lemia didesnį inertiškumą, palyginęs įvairių medžiagų tankį (pavyzdžiui, keraminės plytos – 1350-1900kg/m³ , silikatiniai mūro blokeliai 1200-1600kg/m³, keramzitbetonio blokeliai 650-800kg/m³, akyto betono blokeliai 400-650kg/m³), architektas natūraliai pasirinko keramines plytas. Tai lėmė ir tam tikrus apdailos sprendimus. Uždengtos tokios medžiagos netenka dalies inertiškumo, todėl norint pasinaudoti šia savybe, negalima klijuoti gipso kartono plokščių ar šiltinti sienų iš vidaus. Kur kas geresnis sprendimas būtų tinkamai parinkti neizoliuojančias apdailos medžiagas, pavyzdžiui, dėti tinką, ar tiesiog pasielgti taip, kaip padarė pašnekovas – tiesiog palikti atviras plytas. „Erdves didesniais langais, gaunančias pakankamai natūralios šviesos tiesiog nulakavome akmeniui skirtu laku ir išlaikėme natūralia spalvą, faktūrą, medžiagiškumą. O štai tambūre ir koridoriuje, kurie yra tamsesni, plytas nupurškėme baltais sienų dažais, ko pasekoje be didesnių išlaidų ir ypatingos apdailos gavome šviesias ir originalias sienas“, – rašė S.Klezys.

Išorės apdaila. Didžioji dalis namo fasado (šiaurinio ir vakarinio fasadų galai bei visas rytinis fasadas) yra paslėptas po skalūnu. Pietinio fasado apdaila – lentelės su tarpais. Šioje vietoje, pašnekovas sutaupė pasirinkdamas ne brangias fasadines dailylentes, o paprasčiausiai prisipjaudamas obliuotos statybinės medienos lentpjūvėje. Pastebėta, kad intensyvi pietinė saulė gali ardyti tarpuose esantį paviršių, todėl fasade panaudota ultravioletiniams spinduliams atspari priešvėjinė plėvelė.

Lauko durys. Vienas įdomesnių sprendimų pasirinktas lauko durims. Kadangi namui svarbu izoliuoti šalčio tiltus, durys buvo specialiai paruoštos ir apšiltintos. Eksperimentuota ir su durų užrakinimu – ieškota spynos „su prasilenkimu“, kad būtų galima išvengti tiesioginio peršalimo per šerdelę. Tokios neradus, pasirinkta dviejų spynų sistema – įdėta viena spyna, rakinama tik iš lauko, o kita rakinama tik iš vidaus. Vis dėlto, šiandien pašnekovas teigia, kad tai yra mažiausiai pavykęs eksperimentas ir sistema keisis.

Grožis ir efektyvumas. Kadangi atrodytų, kad statant energetiškai efektyvų ar pasyvų namą svarbiausias kriterijus yra efektyvumas, todėl architekto paklausėme, ar daug estetikos teko paaukoti. „Yra netgi priešingai. Name nėra padarytų sprendimų, kurie būtų tik dėl grožio, greičiau bandome iš praktinių dalykų išspausti maksimaliai grožio. Pavyzdžiui, paliktos atviros plytos viduje tam, kad nereikėtų tinkuoti ir glaistyti, tačiau taip pat iš to bandome padaryti grožį“, – teigia pašnekovas.

Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.

Lygindamas statybų kainą, S. Klezys pripažįsta, kad toks sprendimas yra brangesnis, tačiau skirtumas ne toks ryškus kaip gali atrodyti. „Iš principo yra du dalykai, kurie reikalauja daugiausiai pinigų. Vienas yra sandarinimo juostos, kadangi mums būtina tinkamai užsandarinti namą. Užsandarinus namą, taip pat privalu įrengti rekuperatorių. Jei tiesiog įrengsime įprastą, natūralią ventiliaciją, ji neveiks, nes nėra oro pratekėjimo, kitas dalykas, taip mes išsandarinam namą, tai yra automatiškai išmetame pinigus. Kitaip tariant, pirmiausia sandarumas, paskui vėdinimas. Šie du dalykai ir lemia namo kainos skirtumą. Pinigais tai būtų apie 7000-9000 eurų. Protingai konstruodami, mes sumokėsime iki 10 000 eurų daugiau nei statydami paprastą namą, o ką tokia suma reiškia bendroje sąmatoje? Galima daug kur pataupyti, bet įgyvendinus tik šiuos du dalykus, jūs jau pretenduojate į energetiškai efektyvų namą. Po to, taip, galite skaičiuotis, kokį šiltinimo sluoksnį sudėti, kaip sumažinti šalčio tiltelius ir panašiai. Laiko sąnaudos statant energetiškai efektyvų ir įprastą namą yra tokios pačios“, - lygina pašnekovas.

-----------------
Apie nuotraukose vaizduojamą namą:
Aukštingumas: vienaaukštis, stogas dvišlaitis, dengtas skalūnu.
Pamatai: plokštuminiai (grindinis šildymas neįrengtas)
Sienos: mūrinės, apdaila – skalūnai .
Apšiltinimas: pilkasis putų polistirenas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Darau pats

Darau Pats: daugybė medinių pakavimo dėžių panaudojimo būdų

Tikriausiai daugumai yra tekę matyti ir liesti medines pakavimo dėžės. Jas dažnai matome parduotuvių daržovių skyriuose, sendaikčių išpardavimo vietose, o kartais viena kita tokia dėžė mėtosi nuosavame garaže ar rūsyje. Medines pakavimo dėžes visai nesudėtingai galima panaudoti įvairiuose Darau Pats projektuose. Pristatome keletą pavyzdžių, kaip pritaikyti šias senas dėžes interjere.

Darau pats: grindys iš 2,5 tūkst. mažyčių medienos gabalėlių

Grindys – itin svarbus interjero elementas, kuris turi būti tvirtas, atsparus bei estetiškai patrauklus. Bendra grindų dangos įrengimo ir jam reikalingų medžiagų kaina paprastai yra tikrai aukšta, todėl naujomis grindimis gali džiaugtis ne kiekvienas. Pristatome neįprastą ir ne itin brangų grindų Darau Pats projektą.

Darau pats: 7 būdai, kaip senam langui suteikti naują gyvenimą

Senas, pagal paskirtį nebenaudojamas medinis langas – statybinė atlieka, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo niekam nebereikalinga. Bet iš tiesų senoviniai mediniai langai gan paprastai gali būti prikelti naujam gyvenimui. Juos galima paversti baldais, veidrodžiais ir kitais interjero elementais, kurie namų dekorui suteiks senovinio žavesio. Siūlome pasisemti įkvėpimo iš toliau pateikiamų pavyzdžių.

Darau pats: menininkas gamina inkilus susiliejančius su miesto aplinka

Paukščiai – vieni iš nedaugelio laukinių gyvūnų, kurie nepaliko miesto aplinkos. Gatvės menininkas Thomas Dambo ėme kurti su miesto aplinka susiliejančius inkilus, kurie paverčia paukščių buveines nematomomis ir taip juos apsaugo.

Darau Pats: naujagimio susilaukusių šeimininkų dovana augintiniui – kambarys po laiptais

Jauna šeima, kuri visai neseniai susilaukė pirmagimio, nusprendė savo augintiniui padovanoti naują būstą – nuosavą kambarį po laiptais. Kviečiame pasigrožėti šio Darau Pats projekto rezultatais.

Darau Pats: buvęs dailidė šiandien gamina mažus namelius ant ratų

Malina Bura pasidalino savo tėčio, kuris gamina mažus namelius ant ratų, istorija. Mergina mano, kad jo darbai turėtų sulaukti daug daugiau dėmesio, o jis pats – pripažinimo.

Darau pats: 10 būdų, kaip galima panaudoti senas duris

Senos, nebereikalingos durys – statybinė atlieka, kurią, įdėjus šiek tiek pastangų, visai nesudėtingai galima prikelti naujam gyvenimui. Iš senų durų galima pasigaminti stalviršį, lovos galvūgalį, knygų lentyną ir kitus panašius daiktus. Pristatome 10 būdų, kaip galima panaudoti senas duris įvairiuose Darau Pats projektuose.

Darau pats: kaip pagaminti palapinę savo augintiniui?

Tipi – kūgio formos palapinė. Autentiška tipi palapinė yra gaminama iš odos ir beržo tošies. Šiandien populiaru tokias unikalias palapines perkelti iš lauko į namų vidų ir paversti jas vaikų žaidimo nameliais arba augintinių guoliais.

5 būdai, kaip panaudoti perforuotą sienelę

Perforuota sienelė – plokštė su tvarkingai išsirikiavusiomis skylutėmis. Nors iš pirmo žvilgsnio ji atrodo niekuo neypatinga, tačiau iš tiesų tokia sienelė yra pravarti tiek namų buityje, tiek darbams skirtoje erdvėje. Ši plokštė gali pasitarnauti kaip praktiška daiktų laikymo vieta, kurioje jie yra visada gerai matomi ir lengvai prieinami.

3D spausdintuvu per 24 valandas pagaminamas namas vos už 10 tūkst. eurų

Paprastai namo statyba užtrunka keletą mėnesiu, o kartais gali užsitęsti ir dar ilgiau. Kompanijai „Apis Cor“ iš San Francisko pavyko gyvenamą namą pastatyti vos per 24 valandas naudojant 3D spausdintuvą.