Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau

 (13)
Architektas Simonas Klezys pasyviais namais domisi nuo 2001 metų, o pats energiškai efektyvų namą statosi nuo 2012-ųjų. Savo namo statybą jis smulkiai fiksuoja tinklaraštyje pasyvusnamas.klezys.lt. Nors tokia statyba jam labai įdomi kaip savo srities profesionalui, jis teigia, kad net jei ir nebūtų architektas, jis vistiek stengtųsi statyti tokį namą. Nors šalyje tokie būstai dar toli gražu nėra norma, tiek pašnekovas, tiek jo bendraminčiai tiki ilgalaikiais tokios statybos privalumais.
Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.

Kad namas atitiktų „pasyvaus namo“ kategoriją jam reikia įgyvendinti reikalavimus, kurie dabartiniams senos statybos namams būtų sunkiai įkandami. Jame neturi būti šalčio tiltų, sienų ir stogų šilumos perdavimo koeficientas negali viršyti 0,15 W/m²K. Kaip vienas šildymo sprendimų dažniausiai name naudojamas žemės šilumokaitis, būtinai įrengiama rekuperacijos sistema, o visa šiluma gaunama iš pasyvių energijos šaltinių – tokių kaip saulė ar netgi žmogaus kūno šiluma. Kruopščiai užsandarintas namas leidžia tai pasiekti. Vis dėlto, S. Klezys teigia, kad jo tikslas yra pastatyti patogų gyventi energiškai efektyvų namą, todėl pašnekovas būtų linkęs įsirengti papildomų sprendimų, jei jie padidintų komfortą. „Pasyvus namas nuo energiškai efektyvaus skiriasi sertifikatu. Tačiau man popieriaus nereikia. Aš noriu, kad namas būtų pasyvus ne ant popieriaus, o tiesiog kad suvartotų mažiau energijos“, – paaiškina jis.

Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.
Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.
Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.

Šiuo metu namą šildo infraraudonųjų spindulių elementai, o praeitą žiemą pastatui šilumą teikė vienas elektrinis radiatorius. Žinoma, toks sprendimas suvartojo daug elektros energijos, labai šaltais laikotarpiais kaina siekdavo 50 eurų per savaitę, tačiau reikėtų pastebėti, kad tuo metu buvo užsandarintos tik svetainės lubos – kitos patalpos išleisdavo labai daug šilumos. Taip pat pastebėta, kad net per šalčius išlindusi saulė prisidėdavo prie bendros patalpų šilumos keliais laipsniais. Įsirengęs modernesnį šildymo variantą, pašnekovas didelių papildomų šilumos sprendimų neplanuoja. „Pagal investicijas ir suvartojimą, matau, kad man nelabai apsimoka turėti šilumos siurblį. Šiuo metu dar ne viskas pabaigta, ne viskas užsandarinta, todėl ir šilumos nuostoliai didesni. Todėl aš greičiau liksiu prie elektrinio šildymo ir ateityje statysiu židinį su vandens kontūru. Tai ne paprastas židinys, kuris didžiąją dalį šilumos išleidžia per kaminą, nors, žinoma, pašildo ir namo vidų, tačiau efektyvus židinys, kurį kūrenant, galima šildyti vandenį“, – planais dalijasi S. Klezys.

Energiškai efektyviam namui labai svarbi teisinga orientacija pagal pasaulio šalis, kad būtų galima kuo geriau išnaudoti saulės teikiamus privalumus. Tiesa, ruošiant projektą reikia atsižvelgti į daugybę kriterijų. Saulės energija yra labai naudinga, tačiau svarbu tinkamai šešėliuoti pietinę sieną, kad saulė karštomis vasaros dienomis neperkaitintų patalpų. „Daugelis namo langų orientuoti į pietus. Yra vienas nedidelis langas šiaurinėje pusėje, dar du maži langai yra orientuoti į rytus ir į vakarus. Čia yra įvairių niuansų – reikia ir šešėliavimą iškart skaičiuot, kiek stogo iškišti ir kaip šešėliuoti, sudėti atitinkamus stiklo paketus. Negali tiesiog atsukti namo langus į pietus ir galvoti, kad viskas bus gerai“, – vardija pašnekovas.

Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.

S. Klezys planuoja saulės energiją išnaudoti pilnai – norima papildomai įsirengti iš saulės elektrą gaminančią fotovoltinę elektrinę ir saulės kolektorius. „Jeigu šildymui įsirengčiau šilumos siurblį, oras-oras ar oras-vanduo, tuomet neapsimoka statyti kolektorių, nes tai panaši sistema, nėra didelės naudos. Bet kai namas šildomas elektra ir židiniu, saulės kolektoriai vasaros metu pilnai padengs karšto vandens poreikį. Taip pat galvoju įsirengti ir fotovoltinę elektrinę. Ši technologija labai greitai pinga, o ir stogo kampas bei plotas jai yra tinkamas“, – planais dalijasi architektas.
Sprendimai. Kadangi namas nėra standartinis, S. Klezys tiek projektuodamas, tiek statydamas šį namą eksperimentavo ir linko prie šalyje retai naudojamų sprendimų.

Stogas. Ankstyvame statybos etape norėta name įrengti apželdintą stogą. Rimtai svarstyti tokį pasirinkimą privertė jo privalumai: ant tokio stogo daug saulės energijos sugeria augalai, nuo per didelio prikaitinimo apsaugodami vidaus patalpas, taip pat sistema sugeria apie 80 % iškritusio vandens, todėl galima mažiau dėmesio skirti lietaus nuvedimui. Negana to, sluoksnis žemių yra geras šilumos izoliatorius, o gerai įrengtas žalias stogas yra ilgaamžis. „Aš labai mėgstu žalius stogus, jie turi daug privalumų, bet šį kartą jų atsisakiau, nes pasirinkau kitokį architektūrinį sprendimą“, – prisimena S. Klezys.

Vėliau buvo priimtas kone lygiavertiškai nestandartinis sprendimas – tiek fasadą, tiek stogą įrengti iš juodo skalūno (fasadą iš pradžių planuota dengti klinkeriu). Pakeistas stogo nuolydis – skalūnui reikia ne mažesnio nei 25 laipsniai nuolydžio, be to, stogas projekte iš vienšlaičio paverstas į dvišlaitį. „Skalūnas ant stogo tvirtinamas su dvigubu perdengimu, t.y. trečia plokštelė dengia pirmos plokštelės kraštą. Prie grebėstų skalūnas sukamas nerūdijančio plieno medsraigčiais, o skylutes dariau su specialiai darbui su skalūnu skirtu plaktuku, kurio vienas galas smailas, skirtas daryti skylutėms, šonai nuimti taip, kad būtų galimą pritašyti skalūną, ir, be abejo plaktukas, kurio man neprireikė, nes tvirtinau ne vinimis. Tašyti skalūną nėra taip jau labai sudėtinga, bet pradžiai suskaldyti keletą plokštelių buvo labai miela.Taigi taip ir smaginausi visą vasarą, muši skylutes – pritašai – užsikeli – prisuki“, – su savo tinklaraščio skaitytojais patirtimi dalijosi S. Klezys.

Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.
Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.
Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.

Langai. Savo tinklaraštyje architektas rašo, kad rinkdamasis langus iš pradžių atmetė langus su rėmu dėl prastų šiluminių parametrų, tačiau po skaičiavimų ir eksperimentų kaip tik juos ir pasirinko. Kodėl? Pašnekovas apskaičiavo, kad geriausiai namo šiluma bus izoliuota, jei fasade nebus langų rėmų, tik stiklo paketai. Kadangi berėmės stiklo konstrukcijos turėjo tam tikrų konstrukcinių problemų, langai su aliuminio rėmais buvo pasirinkti kaip geriausias variantas – rėmai buvo paprasčiausiai paslėpti po apšiltinimo sluoksniu.

Stiklo paketai. Įrengiant energetiškai efektyvų namą, langams taikomi skirtingi reikalavimai – šiame name panaudoti net trijų rūšių stiklo paketai. Pietinėje pusėje naudotas specialus selektyvinis stiklas su dideliu saulės pralaidumu. „Mažieji langai, kurie orientuoti į šiaurę, rytus ir vakarus – turi vieną šilčiausių stiklo paketų – du selektyviniai stiklai su 2 cm kameromis užpildytomis argonu, šio stiklo paketo Ug net 0.5, tačiau saulės pralaidumas - tik 37%, todėl jie netinką pietų pusėje kur reikia, kad praeitų kuo daugiau saulės šilumos. Vien dėl šios priežasties rinkomės kitokius stiklo paketus kurie, beje yra pakankamai nauji Lietuvoje“, – rašė architektas.

Sienos. Namo sienoms pasirinktas mūras, naudotos keraminės plytos. Toks sprendimas pasirinktas įvertinant gerą plytų šilumos inerciją. „Šilumos inercija – tai medžiagos reakcija į temperatūros pokyčius aplinkoje. Tarkim, patalpos pradedamos šildyti ir viduje aplinkos temperatūra pasidaro aukštesnė nei sienų konstrukcijos, tuomet vienos medžiagos labai greitai sušyla iki aplinkos temperatūros, kitos, tuo tarpu, ilgai išlieka vėsios ir dar kurį laiką šaldo patalpas ir atvirkščiai. Aišku, šilumos inertiškumas ne visada pasiteisina, jei mes statytume sodybą, kuri paprastai nėra šildoma ištisus metus, o tik atvykus savaitgaliui reikia greitai prišildyti patalpas, tuomet vertėtų vengti inertiškų medžiagų ar netgi rinktis karkasines konstrukcijas, bet gyvenamajam name, o ypač pasyviam gyvenamajam name šilumos amplitudė yra visai kitokia“, – sprendimą aiškina S.Klezys.

Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.

Inertiškos sienos padeda ir geriau išnaudoti saulę. Jei name mažai inertiškų paviršių ar medžiagų, šiluma gaunama tiesiogiai iš saulės – jai kaitinant, galimi patalpų perkaitimai, o saulei nusisukus – staiga nukristi. Tačiau jei saulė kaitina kambarį, kuriame yra daug inertiškų medžiagų, išryškėja tokio sprendimo privalumai. Temperatūra patalpoje taip greitai nepakyla, nes ją sugeria konstrukcijos, tačiau nesant tiesioginei saulei, aplinka taip pat tolygiai atiduoda sukauptą šilumą. S. Klezys skaičiuoja, kad toks sprendimas leidžia net 10 valandų džiaugtis komfortiškomis sąlygomis, kai temperatūra palaikoma 21-22 laipsnių ribose.

Kadangi didesnis medžiagos tankis lemia didesnį inertiškumą, palyginęs įvairių medžiagų tankį (pavyzdžiui, keraminės plytos – 1350-1900kg/m³ , silikatiniai mūro blokeliai 1200-1600kg/m³, keramzitbetonio blokeliai 650-800kg/m³, akyto betono blokeliai 400-650kg/m³), architektas natūraliai pasirinko keramines plytas. Tai lėmė ir tam tikrus apdailos sprendimus. Uždengtos tokios medžiagos netenka dalies inertiškumo, todėl norint pasinaudoti šia savybe, negalima klijuoti gipso kartono plokščių ar šiltinti sienų iš vidaus. Kur kas geresnis sprendimas būtų tinkamai parinkti neizoliuojančias apdailos medžiagas, pavyzdžiui, dėti tinką, ar tiesiog pasielgti taip, kaip padarė pašnekovas – tiesiog palikti atviras plytas. „Erdves didesniais langais, gaunančias pakankamai natūralios šviesos tiesiog nulakavome akmeniui skirtu laku ir išlaikėme natūralia spalvą, faktūrą, medžiagiškumą. O štai tambūre ir koridoriuje, kurie yra tamsesni, plytas nupurškėme baltais sienų dažais, ko pasekoje be didesnių išlaidų ir ypatingos apdailos gavome šviesias ir originalias sienas“, – rašė S.Klezys.

Išorės apdaila. Didžioji dalis namo fasado (šiaurinio ir vakarinio fasadų galai bei visas rytinis fasadas) yra paslėptas po skalūnu. Pietinio fasado apdaila – lentelės su tarpais. Šioje vietoje, pašnekovas sutaupė pasirinkdamas ne brangias fasadines dailylentes, o paprasčiausiai prisipjaudamas obliuotos statybinės medienos lentpjūvėje. Pastebėta, kad intensyvi pietinė saulė gali ardyti tarpuose esantį paviršių, todėl fasade panaudota ultravioletiniams spinduliams atspari priešvėjinė plėvelė.

Lauko durys. Vienas įdomesnių sprendimų pasirinktas lauko durims. Kadangi namui svarbu izoliuoti šalčio tiltus, durys buvo specialiai paruoštos ir apšiltintos. Eksperimentuota ir su durų užrakinimu – ieškota spynos „su prasilenkimu“, kad būtų galima išvengti tiesioginio peršalimo per šerdelę. Tokios neradus, pasirinkta dviejų spynų sistema – įdėta viena spyna, rakinama tik iš lauko, o kita rakinama tik iš vidaus. Vis dėlto, šiandien pašnekovas teigia, kad tai yra mažiausiai pavykęs eksperimentas ir sistema keisis.

Grožis ir efektyvumas. Kadangi atrodytų, kad statant energetiškai efektyvų ar pasyvų namą svarbiausias kriterijus yra efektyvumas, todėl architekto paklausėme, ar daug estetikos teko paaukoti. „Yra netgi priešingai. Name nėra padarytų sprendimų, kurie būtų tik dėl grožio, greičiau bandome iš praktinių dalykų išspausti maksimaliai grožio. Pavyzdžiui, paliktos atviros plytos viduje tam, kad nereikėtų tinkuoti ir glaistyti, tačiau taip pat iš to bandome padaryti grožį“, – teigia pašnekovas.

Energiškai efektyvus namas – galimybė už šildymą mokėti pigiau
© pasyvusnamas.klezys.lt nuotr.

Lygindamas statybų kainą, S. Klezys pripažįsta, kad toks sprendimas yra brangesnis, tačiau skirtumas ne toks ryškus kaip gali atrodyti. „Iš principo yra du dalykai, kurie reikalauja daugiausiai pinigų. Vienas yra sandarinimo juostos, kadangi mums būtina tinkamai užsandarinti namą. Užsandarinus namą, taip pat privalu įrengti rekuperatorių. Jei tiesiog įrengsime įprastą, natūralią ventiliaciją, ji neveiks, nes nėra oro pratekėjimo, kitas dalykas, taip mes išsandarinam namą, tai yra automatiškai išmetame pinigus. Kitaip tariant, pirmiausia sandarumas, paskui vėdinimas. Šie du dalykai ir lemia namo kainos skirtumą. Pinigais tai būtų apie 7000-9000 eurų. Protingai konstruodami, mes sumokėsime iki 10 000 eurų daugiau nei statydami paprastą namą, o ką tokia suma reiškia bendroje sąmatoje? Galima daug kur pataupyti, bet įgyvendinus tik šiuos du dalykus, jūs jau pretenduojate į energetiškai efektyvų namą. Po to, taip, galite skaičiuotis, kokį šiltinimo sluoksnį sudėti, kaip sumažinti šalčio tiltelius ir panašiai. Laiko sąnaudos statant energetiškai efektyvų ir įprastą namą yra tokios pačios“, - lygina pašnekovas.

-----------------
Apie nuotraukose vaizduojamą namą:
Aukštingumas: vienaaukštis, stogas dvišlaitis, dengtas skalūnu.
Pamatai: plokštuminiai (grindinis šildymas neįrengtas)
Sienos: mūrinės, apdaila – skalūnai .
Apšiltinimas: pilkasis putų polistirenas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Darau pats

Darau pats: sumanios batų lentynos idėjos

Netvarkinga batų krūva interjero tikrai nepuošia. Tie, kurie nenori pirkti standartinės batų lentynos, bet nori batus laikyti tvarkingai, gali nesudėtingai ją pasigaminti patys. Pateikiame keletą originalių Darau Pats batų lentynos projektų.

Darau pats: terasa, kurios sprendimas atsiėjo vos 95 eurus (3)

Terasa yra ne tik jauki vieta, kurioje malonu leisti laiką šiltuoju metų laiku, bet kartu ji gali daliai papildyti namo eksterjerą. Dalinamės skaitytojo Dariaus Darau Pats terasos projektu.

Darau pats: sūpynės vaikams ir lauko stalas iš medienos (3)

Vasaros metu dažnai atsiranda daugiau laiko užsiimti įvairiais darbais, kuriems anksčiau nebuvo laiko. Mūsų skaitytojas Algirdas pasidalino savo pirmaisiais vasariškais Darau Pats projektais iš medienos – vaikams skirtomis sūpynėmis bei lauko stalu.

Darau pats: būdai, kaip panaudoti seną medinį langą

Jeigu neseniai keitėte medinius langus į naujus, neskubėkite senųjų išmesti. Seni mediniai langai turi vintažinio žavesio, kurį galima išnaudoti interjero dekoravimui. Pristatome keletą idėjų, kaip tokias statybines atliekas transformuoti į žavius namų akcentus.

Darau pats: PVC vamzdžių panaudojimo idėjos

Įvairių Darau Pats projektų mėgėjai nuolatos ieško naujų idėjų būsimiems darbams. Šiandien norime jums pristatyti labai paprastai transformuojamą medžiagą – PVC vamzdžius ir jų panaudojimo būdus. Ši medžiaga yra ypač tinkama pradedantiems meistrauti.

Darau pats: saulės kolektoriaus panaudojimas hidroponiniame darže

Jau esame rašę apie Petro Dargio hidroponinį daržą. Šį kartą dalinamės jo patirtimi, kaip saulės kolektoriaus pagalba jam pavyko paankstinti pavasarį savo darže.

Darau pats: akmenų panaudojimo galimybės nuosavame kieme bei sode

Akmenys – itin populiari kraštovaizdžio dizaino formavimo medžiaga. Akmenimis savo kiemus puošti yra populiaru todėl, nes jie pasižymi natūralia išvaizda derančia su namo eksterjero medžiagomis (mediena, metalu, klinkeriu ir pan.). Nors šiais laikais lauko riedulių patiems prisirinkti nebėra taip paprasta, tačiau už nedidelę kainą jų galima gauti iš ūkininkų, o egzotiškesnių jų rūšių galima rasti specialiose prekyvietėse.

Darau pats: nuolatinės laužavietės įsirengimo idėjos

Sparčiai šylantys orai leidžia praleisti vis daugiau laiko gryname ore. Visgi vakarais mūsų krašte šaltoka net ir vasaromis, tad patogi ir estetiška laužavietė individualaus namo kieme ar sodyboje yra neblogas sumanymas. Siūlome pasisemti šiek tiek įkvėpimo iš keleto tokių Darau Pats laužavietės projektų, kuriuos nesudėtingai galite įgyvendinti ir patys.

Darau Pats: 25 velykinių kiaušinių dekoravimo idėjos

Sveikiname Šv. Velykų proga ir siūlome pasisemti šventinio įkvėpimo šiame video įraše. Čia rasite ne tik kiaušinių dažymo idėjų, bet ir originalių kiaušinių lukštų panaudojimo būdų.

Darau pats: sumanūs būdai, kaip statybines atliekas paversti lauko baldais

Pavasaris yra puikus metas užsiimti įvairiais Darau Pats projektais. Kadangi šylant orams ypač aktualūs darosi lauko baldai, pateikiame keletą sumanių idėjų, kaip statybines atliekas paversti funkcionaliais lauko baldais.