Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?
© Shutterstock

Sniegas. Sniegas yra natūrali danga, kuri gali apsaugoti augalus nuo didelių šalčių, tačiau tai nėra itin patikima medžiaga, nes mūsų žiemos yra nepastovios. Sniegas gali vėlai iškristi arba ištirpti viduryje žiemos. Tomis žiemomis, kai sniego nėra arba jo yra labai mažai, labai sunku apsaugoti augalus, taigi verta apsvarstyti kitus variantus. Ši danga turi ir daugiau minusų – vėjas gali sniego sluoksnį nupūsti, taip pat jo paviršius gali apledėti, o tada po jo sluoksniu esantys augalai negauna deguonies.

Eglių arba pušų šakos. Nuo šalto vėjo, šlapio sniego ir ledinio lietaus augalus gali apsaugoti eglių bei pušų šakos. Šį metodą dažnai renkasi žmonės gyvenantys netoliese miško. Šakeles, skirtas augalų dengimui, reikia rinkti tinkamai: jas skinti galima nuo nukirstų medžių arba nuo vėjo išlaužtų medžių miške. Eglių arba pušų šakelės yra tinkama medžiaga augalams dengti, nes po tokiu sluoksniu susiformuoja palanki oro terpė su tinkama ventiliacija. Šios dangos minusas – nubyrantys spygliai, kurie rūgština dirvą. Atėjus pavasariui gali būti sunku surinkti visus nubyrėjusius spyglius. Nors mažas spyglių kiekis nėra kenksmingas dirvožemiui, tačiau šarminę terpę mėgstantiems augalams to gali būti ir per daug.

Sausų lapų sluoksnis. Tai kita visiškai natūrali danga iš organinių sodo atliekų – sausų lapų. Ši medžiaga gerai saugo nuo pirmųjų besniegių šalnų ir vykstant puvimo procesams didina dirvos derlingumą. Augalus apsaugoti tinka ąžuolo, klevo, beržo, kaštono lapai, o vaismedžių lapai šiam tikslui neturėtų būti naudojami. Reikia paminėti tai, kad lapus geriau naudoti kaip dalį šiltinančios konstrukcijos, o ne atskirai, nes po lapais esantys augalai gali sušusti, jei lapai sudrėko. Patyrę sodininkai rekomenduoja lapus rinkti į tinklinius maišus ir jais užkloti lysves.

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?
© Shutterstock

Šiaudai. Šiaudai taip pat yra naudojami augalų dengimui. Jie savo savybėmis yra panašus į sausus lapus. Dėl drėgmės ši medžiaga susiguli, sumažėja dangos laidumas orui, o augalams kyla ligų pavojus, todėl sodininkai pataria ant šieno papildomai dėti plėvelės ar kitokios vandeniui nelaidžios medžiagos sluoksnį, apačioje paliekant tarpą orui.

Maišinis audeklas. Kai kurie sodininkai augalų dengimui naudoja natūralius maišų audeklus: jais apsuka jaunų medelių kamienus, uždengia augalus nuo saulės, pridengia rožes ir kitus šilumą mėgstančius augalus. Deja, maišinis audeklas ne tik sulaiko drėgmę, bet ir ją sugeria, o drėgnas audinys lėtai džiūsta, per šalčius sukietėja. Taip pat po drėgnu maišiniu audeklu gali susidaryti tinkama terpė plisti puvėsiui ir pelėsiams. Dėl šių priežasčių patartina tarp natūralaus audinio ir augalo palikti oro pagalvę.

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?
© Shutterstock

Medžiaga iš polipropileno. Medžiaga iš polipropileno yra tinkama augalų dengimui, nes ji praleidžia orą, drėgmę ir šviesą, taip pat saugo augalus nuo perkaitimo ir sušalimo. Šia medžiaga galima dengti dirvą arba ją naudoti priedanginėms karkasinėms konstrukcijoms formuoti.

Specialūs daugkartinio naudojimo užvalkalai. Šiandien sodo prekių parduotuvėse už gerą kainą galima įsigyti specialių augalų dengimui skirtų užvalkalų, kurių sudėtyje nėra kenksmingų priemaišų. Šie užvalkalai apsaugo augalus nuo šalčio, nudegimo saulėje, graužikų bei vabzdžių. Taip pat jie pasižymi atsparumu aplinkos poveikiui ir neapsunkina oro cirkuliacijos.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sodo darbai

Kaip laikyti sodo įrankius darbų sezoną uždarius?

Tinkamai prižiūrimi ir teisingai laikomi sodo įrankiai tarnauja geriau ir ilgiau. Tad pasibaigus sodo ir daržo darbų sezonui, ateina metas juos patikimai parengti ir padėti saugoti iki pavasario. Taigi kaip ir kur žiemą reikia laikyti sodo inventorių?

Žiema artėja: kuo uždengti augalus?

Rinkdamiesi augalus savo sodui, paprastai įvertiname šaltos žiemos grėsmę ir renkamės tas augalų veisles, kurios atlaiko didesnius šalčius. Tačiau kartais nutinka taip, kad augalai, kurie gali pakelti žemą minusinę temperatūra, žūsta nesulaukę pavasario. Taip nutinka ne dėl šalčio, o dėl staigiai pasikeitusios temperatūros, jos nepastovaus svyravimo ir panašiai. Tad kokiomis medžiagomis tinka dengti augalus?

Kaip paruošti vaismedžius žiemai? (1)

Žiema nesuvaldomai artėja, tad tie, kurie dar nepasirūpino savo sodu, privalo suskubti. Medeliams žiemą pavojingi tiek dideli šalčiai, tiek į kiemus atklydę graužikai. Taigi kokių priemonių reikia imtis, kad vaismedžiai saugiai sulauktų pavasario?

Lapų grėbimas: tinkamiausio įrankio paieškos (2)

Krentantys lapai spalvingu kilimu nukloja vejas, kiemus, terasas ir visa kita, kas stovi medžių paunksnėje. Lapų grėbimas yra įprastas rudens darbas, kurį svarbu nudirbti būtent šiuo metų laiku, kad būtų galima sėkmingai pradėti žiemą. Šiam darbui svarbu yra tinkamai parinktas įrankis – grėblys.

Nedidelis sodas: vaismedžių komponavimo ypatybės

Sodas – tiek sodininkystės darbų vieta, tiek atokvėpiui skirta vieta, todėl jį įrenginėjant svarbu derinti naudą bei estetiką. Ruduo, kaip ir ankstyvas pavasaris, yra medelių sodinimo laikas, todėl šioje publikacijoje aptarsime vaismedžių ir vaiskrūmių komponavimo ypatybes nedideliame sode.

Medžių balinimas: ar šį darbą geriausia atlikti rudenį? (6)

Medžio žievė – tai tarsi žmogaus oda, ji pirmoji susiduria su išorės poveikiu: temperatūros svyravimais, intensyviais saulės spinduliais. Ji dėl nepalankių aplinkos sąlygų darosi grubi, skeldėja bei serga, kad to galima būtų išvengti, reikia imtis apsaugos priemonių. Medžių balinimas – viena iš tokių priemonių. Jis apsaugo kamienus nuo neigiamo saulės poveikio bei vabzdžių-kenkėjų.

Genėjimas: kaip genėti medžius bei krūmus rudenį? (1)

Rudenį, krentant medžių bei krūmų lapams, apsinuogina jų šakos, puikiai pasimato šakų struktūra. Taigi visai nekeista, kad kai kurie žmonės nenori laukti pavasario sumedėjusių augalų genėjimui. Tačiau ar galima užsiimti šiuo darbu rudenį?

Kaštonai: idėjos kaip praktiškai juos panaudoti (1)

Šiuo metų laiku po kojomis besimėtantys kaštonai – tai tik vienas iš rudens simbolių, apie kurį per daug nesusimąstome. Tačiau kaštonus galima panaudoti gan praktiškai. Pristatome kelias jų panaudojimo idėjas.

Rudeniniai lapai: kaip jais pagerinti dirvožemio kokybę?

Krentantys rudeniniai lapai nukloja žemės paviršių ir ant jo sudaro gražų, margaspalvį kilimą. Nors margi lapai atrodo itin gražiai, nuosavame sode nepatariama jų palikti pūti tiesiog ant vejos, nes juose veisiasi įvairūs augalų ligų sukėlėjai, jie taip pat padidina pelėsio atsiradimo grėsmę. Tad kaip galima naudingai panaudoti nukritusius lapus?

Kokie sodo darbai laukia šį mėnesį?

Spalio mėnuo sodininkams – ganėtinai intensyvus laikas. Laukia tokie darbai, kaip: vaismedžių sodinimas, vynuogių genėjimas, lapų grėbimas ir t.t.. Tad kokie yra patys svarbiausi spalio darbai sode?