Kaip sodinti, formuoti ir prižiūrėti gyvatvores. 2 dalis

Pateikiame kraštovaizdžio specialistų patarimus, padėsiančius geriau prižiūrėti savo gyvatvores.
© Fotolia nuotr.

Gyvatvorės sodinimas. Pirmiausiai reikia ištempti virvutę būsimos gyvatvorės kontūru ir pagal ją iškasti griovį. Žemai gyvatvorei – 40 cm gylio ir 40 cm pločio, vidutinio aukščio gyvatvorei – 40 – 50 cm gylio ir 40 cm pločio, aukštai – 50 cm gylio ir 40 cm pločio. Kasant griovį, nederlingas dirvožemis turėtų būti išvežamas. Jeigu žemė sodinimo vietoje nederlinga, pavyzdžiui, vyrauja smėlis, priesmėlis, tada grovį reikia kasti gilesnį ir platesnį, kad būsimas augalo šaknis galėtumėte užpilti turima ar atsivežta derlinga žeme.

Pasak „Eglės Stiliaus“ specialistų, iškasus griovį ir prieš sodinant sodinukus, reikia juos apžiūrėti, paruošti sodinimui. Sodinukų prigijimui ypač svarbios yra smulkios šakelės. Jeigu yra per ilgų, storų, sodinimui trukdančių šaknų, patrumpinkite jas aštriu sekatoriumi. Augalų prigijimui ir tolimesniam jų augimui, taip pat svarbu, kaip medelyne jie buvo iškasti, kaip buvo gabenti ir laikyti iki sodinimo. Iškastu, su kuo mažiau pažeistu šaknų grumstu, augalus tuoj pat reikia supakuoti į polietileninius maišelius ir gabenti į sodinimo vietą. Jeigu augalų iš karto nesodinsite, galite juos laikinai įkasti į žemę ir gausiai palieti.

Jeigu sodinate iš karto, tada griovio dugną išpurenkite kastuvu ir užpilkite derlingu dirvožemiu. Ant jo dėkite augalą, tvarkingai paskleisdami šaknis taip, kad augalo šaknies kaklelis būtų su žemės paviršiumi. Tada šaknys užpilamos likusiomis žemėmis. Supylus žemes aplink augalą reikia jas suminti ir suformuoti nedidelius žemės pylimus, kurie neleis nubėgti laistymo vandeniui.

Pasodinta tiek spygliuočių, tiek lapuočių gyvatvorė šiek tiek paformuojama, pagal ištemptą virvutę. Gyvatvorių karpymo žirklėmis sulyginkite augalų viršūnes ir šonus. Daug kas bijo genėti manydami, kad negenint augalas augs greičiau, mat kerpant prarandama kažkokia dalis augalo. Tačiau yra priešingai. Genėjimas skatina miegančių pumpurų augimą ir gyvatvorės tankėjimą. Taip pat daug kas mano, kad gyvatvorę reikia genėti tik tada, kai ji jau pasiekia reikiamą aukštį. Tačiau iš tikrųjų, augalai formuojami nuo pat pasodinimo dienos iki pat vėlyvo rudens, vėliau – ankstyvo pavasario metu. Taip nuo pirmų dienų formuojama dekoratyvi gyvatvorė. Pradedant genėti tik tada, kai pasiekiamas norimas aukštis, gali subręsti daug storų, neišvaizdžių, senų šakų, dėl kurių vėliau pradėti genėti krūmai nebus tokie dekoratyvūs arba tam dekoratyvumui pasiekti reikės daug laiko

Formavimas. Paprastai gyvatvorė karpoma du kartus per metus – anksti pavasarį, kovo mėnesį, prieš pumpurų sprogimą ir antroje vasaros pusėje, kai pasibaigia intensyvus augimas. Tačiau, jeigu pasodinote sparčiai augančius lapuočius, (kaukazinė slyva, blizgantysis kaulenis, paprastasis ligustras, švelnioji gudobelė), tada per sezoną genėti reikės mažiausiai 3 kartus.

Kaskart genint gyvatvorę palikite ją 1-3 cm aukštesnę ir platesnę, negu buvo prieš tai, iki tol, kol pasieksite norimą aukštį. Antraisiais augimo metais, pasirinkite pageidaujamą gyvatvorės formą. Žemoms ir vidutinio aukščio gyvatvorėms dažniausiai suteikiama stačiakampio, aukštesnėms – trapecijos forma. Tokia forma ypač svarbi tada, kai gyvatvorė formuojama iš šviesai reiklių augalų, tokių kaip: paprastojo kadagio, lapuočių spalvingų formų, baltosios eglės ir pan.). Toks karpymas užtikrina geresnį gyvatvorės apatinės dalies apšvietimą.

Laisvai augančios gyvatvorės paprasta formuojamos iš puošniai žydinčių krūmų, bet yra ir išimčių, pvz. visžaliai augalai (buksmedis). Priklausomai nuo gyvatvorės žydėjimo specifikos ir laiko, vienos jų formuojamos iš karto po žydėjimo, kitos – anksti pavasarį. Pavyzdžiui, alyvas reikės karpyti po žydėjimo, o jazminus, erškėčius – pavasarį. Visžalių ir laisvai augančių gyvatvorių karpymo laikas didesnės reikšmės neturi.

Tręšimas. Pirmaisiais metais po pasodinimo, gyvatvorės paprastai netręšiamos. Geriau prieš sodinant į griovį įmeskite gerai perpuvusio mėšlo arba kompleksinių mineralinių trąšų. Vėliau kiekvieną pavasarį patręškite greitai tirpstančiomis, daug azoto turinčiomis kompleksinėmis mineralinėmis, o rudenį – kalio ir fosforo trąšomis. Laisvai augančias žydinčias ir spygliuočių gyvatvores kartais reikėtų patręšti specialiomis jų trąšomis su mikroelementais (kiekvieno gamintojo ir kiekvienos rūšies trąšų norma nurodoma ant pakuotės).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kraštovaizdžio dizainas

Patarimai, į ką atkreipti dėmesį sodinant spygliuočius (1)

Spygliuočiai – augalai, kurie savo žalumu džiugina visais metų laikais. Ankstyvas ruduo yra itin tinkamas metas jų sodinimui, tik svarbu nesusivėlinti (geriausia tai daryti rugsėjį arba spalio pradžioje), nes augalo šaknys turi suspėti įsišaknyti iki žiemos. Pateikiame keletą patarimų, į ką vertą atkreipti dėmesį sodinant spygliuočius.

Žiemos sodas: ko reikia šios žalios oazės įrengimui?

Žiemos sodas – visais metų laikais žaliuojanti oazė, kuri gali tapti puikia poilsio vieta. Toks stiklinis, į gyvenamąjį namą integruotas statinys, yra kupinas šviesos, todėl tai ne tik tinkama vieta augalams auginti, bet ir puiki vieta rytiniam kavos puodeliui ar popiečiui su knyga rankose. Tad ko reikia žiemos sodo įrengimui?

Ką verta žinoti apie tvenkinio augalus? (2)

Nuosavame sklype įrengtas tvenkinys, kuriame plaukioja žuvys ir žydi augalai – tikra asmeninė oazė. Tai vieta, kuri spinduliuoja grožį bei skleidžia ramybės jausmą. Kad toks vandens telkinys atrodytų darniai su aplinka ir taptų pasididžiavimą keliančia kraštovaizdžio dalimi, svarbu tinkamai jį apželdinti. Paklausėme Klaipėdos universiteto Botanikos sodas direktorės dr. Astos Klimienės, kokius esminius dalykus turėtumėte žinoti apie tvenkinio augalus.

3 dažnos tvenkinio problemos: kaip su jomis susidoroti?

Tvenkinys – akį traukiantis sodo akcentas, kurio vaizdu galima gėrėtis ilgas valandas. Kad toks vandens telkinys keltų tik malonius jausmus, būtina jį tinkamai prižiūrėti, nes neprižiūrimas jis praranda savo grožį. Tad kokios yra dažnos tvenkinio bėdos ir kaip su jomis susidoroti?

Lieptelių įvairovė: kaip išsirinkti? (5)

Lieptas tvenkinyje – jaukus ir funkcionalus kampelis, kuris palengvina priėjimą prie vandens. Nuo jo galima žvejoti, maitinti žuvis ir tiesiog lepintis saulės spinduliais. Paprastai liepteliai yra statomi žiemą, bet dėl didėjančios jų paklausos, vis dažniau šie statiniai įrenginėjami ir šiltuoju sezonu. Pristatome kelias populiarias šių konstrukcijų rūšis.

Vėžininkystė – ką verta žinoti prieš pradedant? (17)

Vėžiai – gėlo vandens mėgėjai, kurie gurmanų yra vertinami kaip delikatesas. Šie gyvūnai nėra reiklūs, todėl juos galima auginti švariame gruntiniame vandenyje. Tiems, kurie domisi vėžininkyste ir planuoja ja užsiimti ateityje, siūlome susipažinti su keliais vėžių auginimui svarbiais aspektais.

Rūpinamės kūdros augalais ir žuvimis prieš žiemą

Prieš žiemą žemės sklypo savininkai turi pasirūpinti ne vien dirva, šiltnamiu ir vaismedžiais, bet ir vandens telkiniu – nepriklausomai nuo to, ar tai didoka kūdra, ar dekoratyvinis tvenkinys. Tvenkinius dažniausiai puošia įvairūs vandens augalai, dalis jų būna įžuvinti, o žiemos įšalas tikrai gali pakenkti tiek florai, tiek faunai. Dar galite suskubti pasirūpinti kūdra ir jos gyventojais.

Kaip pasirūpinti vandens telkiniu ir jo gyventojais prieš žiemą?

Į kiemus jau senokai įžengė ruduo. Kai kurie gyventojai jau paruošė savo tvenkinius žiemai ir ramiai mėgaujasi jaukių namų šiluma, o kiti – dar tik ruošiasi tai daryti. Kaip tik antrajai grupei ir naudinga ši tinklalapyje 7dach.ru pateikiama informacija.

Žiema artėja: kaip paruošti dekoratyvinius augalus šaltajam laikotarpiui?

Dekoratyviniai medžiai ir krūmai žydi iki pat šalnų. Jei jūsų kieme jų dar nėra, žinokite, kad dabar pats laikas įsigyti ir pasisodinti. Įdomių formų ir spalvų, puošnių žiedų visžaliai augalai akis džiugina ištisus metus. Kad mūsų gan atšiauriame klimate jie sėkmingai peržiemotų, reikia atlikti keletą paruošiamųjų darbų.

Paverskite minusą pliusu – kūrybingi patarimai sklypui su sudėtingu reljefu

Jūsų vasarnamio ploto lygiu niekaip nepavadinsi? Tai ne bėda, o laimė. Sutikite – sklypų su sudėtingu reljefu gana daug, bet toli gražu ne visi savininkai džiaugiasi ir siekia pažaboti gamtą – dirba, stengiasi padaryti sklypą kuo lygesnį. O gal neverta to daryti? Juk jei reljefiškumas tikrai ryškus, kontrastai dideli, yra status šlaitas, sklypo lyginimui prireiks ne tik daug pastangų, bet ir nemažai finansinių išteklių. Ką daryti? Na, jei trūkumų neįmanoma nuslėpti, laikykite juos... privalumais. Bent jau todėl, kad nelygus reljefas sukuria sode trečią išmatavimą, vizualiai didina teritoriją.