4 dažnos kūdros problemos ir jų priežastys

 (7)
Tvenkinys ar kūdra jūsų svajonėse greičiausiai atrodė taip - švarus, skaidrus, pilnas gyvybės vandens telkinys. Tačiau pasiekti tokį rezultatą reikia laiko ir žinių. Jei jį turite ne pirmus metus, greičiausiai jau išmokote keletą pamokų ir neblogai tvarkotės, tačiau net ir tada gali iškilti keletas dažnų bėdų.
© Shutterstock nuotr.

Drumstas ir purvinas vanduo. Į tokį tvenkinį, kuriame vanduo nešvarus nei pažiūrėsi, nei išsimaudysi. Priežasčių tam gali būti keletas, tačiau dažniausiai visa tai lemia papildomų dumblo ar organinių medžiagų perteklius. Tai gali būti tiek negyvi augalai, tiek žuvų ekskrementai, maisto medžiagos, fosforo ir azoto junginiai, pūvantys pašaliniai objektai (medžių lapai) ir kita.

Kita vertus, drumstas vanduo faktiškai neatsiejamas karpinių tvenkinių palydovas, tad jeigu į kūdrą įleidote bent pora šių žuvų, prisiminkite, kad jos ieško maisto dugno sluoksnyje ir taip maišo dumblą su vandeniu. Jei papildomai šeriate žuvis, būtinai stebėkite, ar maistas suėdamas greitai ir nepilkite naujo, jei dar liko senojo. Taip pat skaidraus vandens palaikymas tampa labai komplikuotas, jei tvenkinys nedidelis, o jame, be žuvų ir augalų yra dar ir maudomasi - nardant ar siekiant kojomis dugną taip pat drumsčiamas dugno sluoksnis.

Kitas variantas - jūsų tvenkinys įrengtas neseniai. Tokiu atveju vanduo turi nusistovėti, tai stovinčiame vandenyje trunka iki poros metų, jei yra prietaka, tuomet greičiau. Jei jūsų tvenkinys pasipildo iš kitų šaltinių, reta, bet reali priežastis gali būti išorinė tarša, ateinanti iš ūkinių ar pramoninių subjektų. Naujai įrengtų tvenkinių ir kūdrų problema gali būti ir tinkamai nesutvarkyta, šalia supilta iškasta žemė. Iš jos į tvenkinį irgi gali patekti organinių medžiagų.

Tvenkinys natūraliai visiškai skaidrus tikrai nebus, jei neturėsite filtravimo įrangos. Tačiau tai kainuoja, be to, kai kuriems žmonėms norisi turėti kuo natūralesnę kūdrą ar tvenkinį, tad filtras tokios sistemos nepapildo. Jei tai netrukdo, galite imtis specialių priemonių, skirtų tvenkinių vandens gerinimui, kurių galite nusipirkti ir tiek Lietuvoje, tiek internetu iš užsienio, tiesa svarbiausia yra tokių preparatų sudėtis ir santykis su aplinka.

Kaip žinia viena iš priežiūros variantų yra tvenkinio ar kūdros dumblo išvalymas. Jei tvenkinio vanduo dumblėjo pamečiui ir tik dabar pasiekė kritinį tašką, dumblo pašalinimas tikrai gali padėti. Šį procesą ypač efektyvu atlikti vasarą, kai vandens lygis būna žemesnis.

Kitas iš variantų yra įvertinti, ar ne per mažai augalų turite savo kūdroje - augalai gerai pasisavina ir suriša maisto medžiagas, kaupdami biomasę savyje. Problema gali būti ir per daug žuvų - jų ekskrementai, nuokritos didina įtaką dumblėjimui.

Mažesnė augalų ir žuvų įvairovė nei tikėjotės. Įleidote keletą žuvų rūšių, tačiau nuo to laiko niekada jų nebematėte. Pasodinote įvairių augalų, tačiau jie kažkodėl ne veši, o nyksta. Tokiu atveju akivaizdu, kad tarp jūsų lūkesčių ir kūdroje esančios padėties atsirado disbalansas. Nereikia pamiršti, kad dirbtiniai vandens telkiniai ne veltui skirstomi į skirtus žuvininkystei, rekreacijai ir dekoratyvinius - visų trijų funkcijų į nedidelį prie namų įsirengtą tvenkinį sutalpinti taip, kad jos sklandžiai persidengtų, nepavyks.

Priežasčių gali būti keletas. Jei tai egzotiškesni augalai ar žuvys, gali būti, kad joms netiko esamos sąlygos, tarkime, temperatūra. Kai kuriuos žuvys mėgsta labai specifines sąlygas, tarkime, tekantį vandenį ir telkiniuose gyvuoja labai nekaip. Pavyzdžiui, kai ką labai masina upėtakių auginimas, tačiau visuomet reikia pasidomėti, kokių sąlygų jos reikalauja - šiuo konkrečiu atveju labai specifinių.

Jei žuvys pradeda mirti nepriklausomai nuo rūšies, gali būti, kad tvenkinyje trūksta deguonies. Ši problema aktuali ne tik žiemą, tačiau ir antroje vasaros pusėje, kitaip tariant, kaip tik dabar. Sušilus vandeniui jame mažėja deguonies. Tai ypatingai pasimato rytais, kadangi naktį augalai jo negamina. Viena geriausių išeičių yra vandens aeravimas - procesas kai vanduo kompresoriaus pagalba prisotinamas deguonimi. Tai niekaip nepakenks jūsų tvenkiniui, tačiau gali atsitikti taip, kad šis sprendimas ne visada ir padės. Tada teks ieškoti kitų priežasčių. Šios įrangos įsigijimas yra atsakingas ir kainuojantis sprendimas, todėl geriausia būtų pasitarti su specialistu ir pasidomėti konkrečių gaminių specifikacijomis.

Kita bėda gali būti rūšių sugyvenimas. Tarkime, visas rūšis parinkote atsakingai ir jos visos paprastai sėkmingai gyvuoja lietuviškoms klimato sąlygoms, tačiau ilgainiui pasigendate kai kurių augalų ar žuvų. Žuvų atveju gali būti taip, kad tvenkinyje gyvena per daug plėšriųjų žuvų, kurios išgaudė mažąsias. Tokios žuvys yra lydekos, starkiai, ešeriai ir šamai, tad davus joms pakankamai laiko, jos gali užaugti labai didelės, o kuo didesnė žuvis, tuo didesnis jos apetitas. Todėl geriau tokių žuvų savo kūdroje turėti pakankamai mažai ir pakankamai mažų.

4 dažnos kūdros problemos ir jų priežastys
© Shutterstock nuotr.

Taip pat gali būti, kad kai kuriuos dėl maisto konkuruojančios rūšys besidaugindamos tiesiog išstumia kitas rūšis ir taip mažina įvairovę jūsų tvenkinyje. Taip tokių žuvų yra vislieji karosai ir lynai.

Per didelis augalais mintančių žuvų kiekis taip pat gali būti kaltas dėl augalų nykimo. Ypatingų rajumu ir neišrankumu maistui pasižymi amūrai, kurie dažnai pasitelkiami kaip gelbėtojai apžėlusioms kūdroms. Jie efektyvūs, tačiau atsargiai - svarbu juos laiku sustabdyti!

Kita vertus, dėl augalų nykimo gali būti kalti ir kiti augalai. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, švendrai ar meldai yra linkę greitai plisti ir užgožti visą prūdo erdvę, ypatingai jei visa kūdra yra labai sekli - taip šie pakrantėms būdingi augalai gali “pereiti” kone per visą vandens telkinį. Tokiu atveju nepakenks pravalyti kūdrą nuo per daug aktyvių augalų. Natūralūs augalai taip pat labiau linkę plėstis ir daugintis nei jų dekoratyvinės broliai, tad kūdroje reikėtų rinktis arba vieną, arba kitą.

Problemos su šlaitais. Pernelyg statūs šlaitai yra linkę slinkti ir griūti - tai žinoma, nėra vien tik tvenkinių bėda. Lengviausia tokių problemų išvengti jau kasant kūdrą. Siekiamybė būtų formuoti seklesnį vandens tvenkinį, kuriame patys stačiausi šlaitai neviršytų 30-35 laipsnių nuolydžio. Idealu, jei nuolydis yra dar mažesnis.

Tačiau jeigu kyla ši bėda, to greičiausiai nebuvo padaryta. Galima kūdrą perkasti tinkamai, tačiau tai brangu ir racionalu nebent tada, jei turite visiškai netinkamus šlaitus. Paprasčiausi šlaitą sutvirtinantys variantai yra apsėjimas žole ar kiek brangesnis velėnos variantas. Tinka visi sprendimai kaip ir šlaitiniam sklypui, tiesa, šiokių tokių niuansų esama, todėl renkantis tarp medžiagų verta pasiieškoti informacijos apie vienos ar kitos priemonės naudojimo ypatumus. Be žolės ir augalų galimi ir papildomi plastikiniai arba geotinklai, vadinamieji koriai ar net betoniniai sprendimai, tačiau įprasčiausia yra apsėti šlaitą žolėmis ar velėna.

„Žydėjimas“. Vandens žydėjimu vadinama per didelė kūdroje gyvenančių dumblių sankaupa vandens paviršiuje. Žydėjimas prasideda šiltuoju metų laiku, o ypač suintensyvėja tuose vandens telkiniuose, kuriuose yra daug maisto medžiagų ir yra mažai augalų. Kaip su tuo tvarkytis?

Esant nedideliam tvenkiniui pirmiausia dumblius galima mėginti išgriebti, tai bent vizualiai tikrai pataisys situaciją. Dumbliais minta ir kai kurios žuvys, pavyzdžiui, naudingieji plačiakakčiai. Vis dėlto, siekiant išvengti šios problemos ateityje, augalų kiekio didinimas teoriškai yra geresnis pasirinkimas, nes augalai konkuruoja su dumbliais dėl maisto medžiagų. Plūdurlapiai augalai dengiantys vandens paviršius prisideda prie dumblių mažėjimo kitu būdu - platūs jų lapai neleidžia vandeniui tiek įkaisti, todėl ir dumbliams sąlygos tampa kiek prastesnės.

Plačiau apie tai ir apie kitus metodus galite paskaityti ČIA

Paskutinis patarimas. Prisiminkite, kad kiekvienas vandens telkinys yra skirtingas savo dydžiu, forma, jame egzistuojančia gyvybe, todėl ekologinį balansą suformuoti itin tiksliai reikia daug žinių. Jei situacijos kontrolė visai išslydo iš rankų, būtina pasitarti su ekspertais ar atlikti sudėtingesnius tyrimus. Naudinga ir pasitarti profilaktiškai dėl mažesnių nesklandumų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kraštovaizdžio dizainas

Patarimai, į ką atkreipti dėmesį sodinant spygliuočius (1)

Spygliuočiai – augalai, kurie savo žalumu džiugina visais metų laikais. Ankstyvas ruduo yra itin tinkamas metas jų sodinimui, tik svarbu nesusivėlinti (geriausia tai daryti rugsėjį arba spalio pradžioje), nes augalo šaknys turi suspėti įsišaknyti iki žiemos. Pateikiame keletą patarimų, į ką vertą atkreipti dėmesį sodinant spygliuočius.

Žiemos sodas: ko reikia šios žalios oazės įrengimui?

Žiemos sodas – visais metų laikais žaliuojanti oazė, kuri gali tapti puikia poilsio vieta. Toks stiklinis, į gyvenamąjį namą integruotas statinys, yra kupinas šviesos, todėl tai ne tik tinkama vieta augalams auginti, bet ir puiki vieta rytiniam kavos puodeliui ar popiečiui su knyga rankose. Tad ko reikia žiemos sodo įrengimui?

Ką verta žinoti apie tvenkinio augalus? (2)

Nuosavame sklype įrengtas tvenkinys, kuriame plaukioja žuvys ir žydi augalai – tikra asmeninė oazė. Tai vieta, kuri spinduliuoja grožį bei skleidžia ramybės jausmą. Kad toks vandens telkinys atrodytų darniai su aplinka ir taptų pasididžiavimą keliančia kraštovaizdžio dalimi, svarbu tinkamai jį apželdinti. Paklausėme Klaipėdos universiteto Botanikos sodas direktorės dr. Astos Klimienės, kokius esminius dalykus turėtumėte žinoti apie tvenkinio augalus.

3 dažnos tvenkinio problemos: kaip su jomis susidoroti?

Tvenkinys – akį traukiantis sodo akcentas, kurio vaizdu galima gėrėtis ilgas valandas. Kad toks vandens telkinys keltų tik malonius jausmus, būtina jį tinkamai prižiūrėti, nes neprižiūrimas jis praranda savo grožį. Tad kokios yra dažnos tvenkinio bėdos ir kaip su jomis susidoroti?

Lieptelių įvairovė: kaip išsirinkti? (5)

Lieptas tvenkinyje – jaukus ir funkcionalus kampelis, kuris palengvina priėjimą prie vandens. Nuo jo galima žvejoti, maitinti žuvis ir tiesiog lepintis saulės spinduliais. Paprastai liepteliai yra statomi žiemą, bet dėl didėjančios jų paklausos, vis dažniau šie statiniai įrenginėjami ir šiltuoju sezonu. Pristatome kelias populiarias šių konstrukcijų rūšis.

Vėžininkystė – ką verta žinoti prieš pradedant? (17)

Vėžiai – gėlo vandens mėgėjai, kurie gurmanų yra vertinami kaip delikatesas. Šie gyvūnai nėra reiklūs, todėl juos galima auginti švariame gruntiniame vandenyje. Tiems, kurie domisi vėžininkyste ir planuoja ja užsiimti ateityje, siūlome susipažinti su keliais vėžių auginimui svarbiais aspektais.

Rūpinamės kūdros augalais ir žuvimis prieš žiemą

Prieš žiemą žemės sklypo savininkai turi pasirūpinti ne vien dirva, šiltnamiu ir vaismedžiais, bet ir vandens telkiniu – nepriklausomai nuo to, ar tai didoka kūdra, ar dekoratyvinis tvenkinys. Tvenkinius dažniausiai puošia įvairūs vandens augalai, dalis jų būna įžuvinti, o žiemos įšalas tikrai gali pakenkti tiek florai, tiek faunai. Dar galite suskubti pasirūpinti kūdra ir jos gyventojais.

Kaip pasirūpinti vandens telkiniu ir jo gyventojais prieš žiemą?

Į kiemus jau senokai įžengė ruduo. Kai kurie gyventojai jau paruošė savo tvenkinius žiemai ir ramiai mėgaujasi jaukių namų šiluma, o kiti – dar tik ruošiasi tai daryti. Kaip tik antrajai grupei ir naudinga ši tinklalapyje 7dach.ru pateikiama informacija.

Žiema artėja: kaip paruošti dekoratyvinius augalus šaltajam laikotarpiui?

Dekoratyviniai medžiai ir krūmai žydi iki pat šalnų. Jei jūsų kieme jų dar nėra, žinokite, kad dabar pats laikas įsigyti ir pasisodinti. Įdomių formų ir spalvų, puošnių žiedų visžaliai augalai akis džiugina ištisus metus. Kad mūsų gan atšiauriame klimate jie sėkmingai peržiemotų, reikia atlikti keletą paruošiamųjų darbų.

Paverskite minusą pliusu – kūrybingi patarimai sklypui su sudėtingu reljefu

Jūsų vasarnamio ploto lygiu niekaip nepavadinsi? Tai ne bėda, o laimė. Sutikite – sklypų su sudėtingu reljefu gana daug, bet toli gražu ne visi savininkai džiaugiasi ir siekia pažaboti gamtą – dirba, stengiasi padaryti sklypą kuo lygesnį. O gal neverta to daryti? Juk jei reljefiškumas tikrai ryškus, kontrastai dideli, yra status šlaitas, sklypo lyginimui prireiks ne tik daug pastangų, bet ir nemažai finansinių išteklių. Ką daryti? Na, jei trūkumų neįmanoma nuslėpti, laikykite juos... privalumais. Bent jau todėl, kad nelygus reljefas sukuria sode trečią išmatavimą, vizualiai didina teritoriją.