Tradicinės pirties statymas: pamatai, sienos ir stogas. 1 dalis

 (1)
Pirtis – neatsiejama lietuvių gyvenimo dalis nuo seno. Žmogus savo kūno švara pasirūpinti ar prisėsti po darbų galėdavo būtent šiame statinyje. Iki šių laikų yra išlikusi ir tradicinė pirtis, ir atsiradę daugybę naujų rūšių, kurios skiriasi drėgnumu, kaitra ir poveikiu organizmui. Pirmoje dalyje pateikiama, kokio dydžio reiktų rinktis pirtį, kokius pamatus ir sienas statytis.
Tradicinės pirties statymas: pamatai, sienos ir stogas. 1 dalis
© Shutterstock nuotr.

Pirtis seniau ir dabar

Lietuvoje buvo įprasta statyti trijų rūšių pirtis:
Žeminės pirtys buvo įrengiamos šlaituose, duobėse iš viršaus apklojant kartimis ir velėna;
Molinės pirtys statomos ant žemės, sienas išpindavo karklų šakomis ir iš abiejų pusių jas padengdavo moliu;
Medinės pirtys buvo populiariausios, jos buvo statomos iš medinių rastų kampuose, suręstų į sąsparas.

Medinės pirtys būdavo su keturšlaičiu ar rečiau su dvišlaičiu stogu (dabar atvirkščiai – populiariausi dvišlaičiai), dengtu šiaudais, nendrėmis arba medinėmis čerpėmis. Tuo metu pirtis statydavo nedideles – 3 x 5 m dydžio. Jų vidus būdavo dviejų dalių – pirties (pėrimuisi ir prausimuisi) ir priešpirčio (persirengimui). Priešpirtis užima maždaug trečdalį pirties. Lietuvoje tradicinės pirtys yra garinės, jų karštis siekia 40-60 laipsnių, o drėgnumas – 50-60 procentų.

Duosimgaro.lt projektų vadovas Gintaras Gurskis sako, kad šiais laikas pirtis dažnam asocijuojasi su vakarėliais, pramogoms, alkoholio vartojimu. Būtent to reiktų atsisakyti. O derėtų prisiminti, kad pirtyje galima ne tik mėgautis įvairiomis vandens procedūromis, vanotis, atsipalaiduoti, pailsėti, bet ir grūdinti organizmą ir taip išvengti ligų. Tačiau jau susirgus ir tikintis pasveikti – pirties geriau vengti.

Šiandien žmonės vis rečiau renkasi rąstines pirtis, dėl jų įnoringos statybos. Statybinės medžiagos, kurias galime rasti šiandien, leidžia pastatyti kokybišką pirtį greičiau ir pigiau. Vietoj rąstų renkasi medinius tašus. Taip pat teisingai įrengta ir apšiltinta medinė karkasinė pirtis irgi ilgai išlaiko kaitrą, sienose nesikaupia drėgmė. Pirties išorę bei vidų galima įrengti kaip norima. 

Seniau pirtys visad buvo statomos šalia vandens telkinių, kad būtų galima iškart įšokti į vandenį ar eketę, o užsidegusi pirtis neuždegtų kitų namų ir galima būtų ją užgesinti. Įsirengti pirtį reikia taip, kad ją būtų patogu naudotis, tad reikia rasti jai tinkamą vietą. Šiuo metu irgi mėgstama statyti šalia vandens, bet vis dažniau statoma šalia sodybos.

Shutterstock nuotr.

Statytis patiems ar įsigyti jau paruoštą?

Pasak specialisto G. Gurskio, pasistatyti pirtį gali kiekvienas, išmanantis apie statybas. Norint pasistatyti pirtį patiems, rekomenduojama pasinaudoti internetu ar knygomis, kuriose yra įvairių projektų, brėžinių.

Tačiau norint turėti kokybišką daiktą bei pirtį pasistatyti greitai, darbą reiktų patikėti žinančiam kaip tai padaryti. Lengviausias ir greičiausias būdas turėti kokybišką pirtį – įsigyti ją jau įrengtą, su pristatymu į vietą. Toks variantas įmanomas, kai pirtis yra nedidelė, o privažiavimas – patogus. 24 kvadratinių metrų dydžio jau pastatyta pirtis su atgabenimu gali kainuoti maždaug nuo 28 tūkst. Lt. Tokiose pirtyse jau būna pilna apdaila, durys, langai, įrengti gultai.

Kokio dydžio statytis pirtį?

Statant pirtį svarbu žinoti, kas ja naudosis. Šeimai pilnai pakaktų nedidelės pirtelės, su priepirčiu bei garinės patalpa. Tokia pirtis neužims daug vietos, ja bus patogu naudotis ir prižiūrėti. G. Gurskis teigia, kad pats optimaliausias variantas pirtelei – 24-25 kvadr.m, tokiai pirtelei statyti nereikalingi leidimai net paežerėse, o viduje atsiras vietos ne tik garinei, priepirčiui, bet ir nedidelei prausyklai.

Galima statyti ir žymiai mažesnę: pavyzdžiui, 12 kvadratinių metrų, jei nereikia trijų patalpų ir joje lankysis tik keletas žmonių. Jei pirtimi naudosis daugiau žmonių, joje susirinks giminės, draugai, tada reiktų statyti didesnę pirtį. Antrame jos aukšte galima įrengti poilsio, miegamas vietas, bet siūloma pirtį įsirenginėti vieno aukšto, jei nėra žinoma, kad viršuje miegamieji bus naudojami. Tokiu būdu pirtis bus pastebimai pigesnė – beveik trečdaliu.

Pirties statymo etapai

Pirmiausia reikia nuspręsti, kokios norima pirties. Pirties planą galima nusibraižyti patiems, bet patariama prieš tai pasižiūrėti, kokie yra pirtis statančių įmonių pasiūlymai. Kartais paprasčiau būna, užsisakant medžiagas nemokamai gauti ir pirties planą. Tokiu būdu būsimas šeimininkas žinos, kad medžiagų iš tikrųjų užteks ir pirtį statyti bus lengviau. Gintaras Gurskis rekomenduoja nepamiršti, kad galima užsisakyti ir jau paruoštas pirtis – tokiu būdu nereikia rūpintis rąstų ar konstrukcijos montavimu, nes pirtį jau atveža surinktą arba pati įmonė tai padaro, atsivežusi konstrukcijos medžiagas.

Kitas etapas turėtų būti pasirūpinti ir suplanuoti vandens tiekimo sistemą ir priepirtyje įrengti vandens mazgą su nutekėjimu. Jei nėra betoninių grindų – galima leisti vandeniui nubėgti po lentomis.

Pirties pamatai

Pirties statyba prasideda nuo pamato. Jo dydis priklauso nuo pirties dydžio. Specialistas primena, kad statant nedidele pirtelę, pakaktų net ir akmeninio pamato, kaip būdavo daroma anksčiau. Ant tokių pamatų senovėje stovėjo daugelis medinių pastatų. Lauko riedulių pamatai buvo sudaryti iš kampuose ir ties sąspara padėtų didelių plokščiomis kraštinėmis akmenų, kurie laikė visos pirties svorį. Tarpus reikėdavo užpildyti mažesniais įvairių formų akmenimis. Ant kampinių akmenų reikia išdėstyti juostą mažesnių akmenų, o tarpus užpildyti mirkytu moliu.

Jei gruntas yra vienalytis, tankus ir akmeningas – seniau statydavo ir tiesiog ant žemės, bet šiuo metu taip daryti nerekomenduojama. Dabar, vietoj akmenų, galima nedidelę profiliuotų tašų pirtelę pastatyti ir ant atraminių blokelių.

Statant didelę pirtį reikėtų betonuoti pamatą. Jo dydis, stiprumas ir gylis priklausytų ne tik nuo pastato dydžio bet ir nuo grunto, kuris yra toje vietoje. Galima statyti paprastus pamatus, sucementuojant riedulius. Tokie pamatai būna iki 1 metro aukščio ir įgilinti iki 0,5 metro. Bet tinkamiausi šiuo metu pirčiai yra poliniai pamatai. Jei gruntas yra smėlingas, daug žvyro – pakanka įgilinti 120-150 cm. O polių skersmuo turėtų būti 25-30 cm.

Duobes poliams galima iškasti ir patiems arba išsinuomoti specialią techniką (pavyzdžiui, Bobcat mašiną), kuri tą darbą atliktų. Atstumas tarp polių 1,5-2 m. Pirtis gali būti tik su poliniais pamatais be rostverko. Jis reikalingas, kai norima labai tvirtų pamatų arba pirtis bus iš tiesų didelė. Tada, kaip ir įprasta tokiuose pamatuose betonuojamose vietose, reikia pakloti ekstruzinį putplastį.

Ant polių daromas rostverkas (betonine juosta sujungimas visų polių žemės lygyje), o jei grindys bus betoninės – galima lieti vientisą betoninę aikštę. Po ja būtinas sutankintas žvyro ir smėlio gruntas. Nors rąstinės pirties nereikia apšiltinti papildomai  tą reikia padaryti pamatams. Juos reiktų apšiltinti iš išorės 5 cm ekstruziniu putplasčiu. Negalima pamiršti ir hidroizoliacijos – reiktų naudoti tepamą izoliaciją. Pirties krosnies aikštelę reikia irgi išbetonuoti ir sujungti su rostverku.

Jei būtų nuspręsta samdyti specialistus pamatų paruošimui – nedidelei pirtelei jie gali kainuoti maždaug nuo 2000-3000 litų.

Pirties grindys

Galima įsirengti medines arba betonines grindis. Betonines grindis labai patogu paskui padengti plytelėmis arba sudėti medines groteles ant jų. Tokiu atveju nėra sąlyčio su betonu ir galima sureguliuoti vandens nubėgimą nuo betoninių grindų. 

Reikia įrengti vandens nuvedimą iš patalpos į lauką. Rąstinėse pirtyse galima sukloti medines dvipusio pjovimo lentas su 7 mm tarpais. Pro juos vyks ventiliacija ir vandens nubėgimas. Rekomenduojama naudoti drebulių lentas. Kitoje pirties dalyje, kur yra poilsio zona, galima įrenginėti grindis įprastai, be tarpelių ventiliacijai.

Shutterstock nuotr.

Pirties sienos

Pirčiai rąstus reiktų rinktis iš nesakingos medienos – rąstai turėtų būti lapuočių (pavyzdžiui, drebulės) arba žiemos kirtimo spygliuočių. Rąstai sienoms gali būti drėgni (tokiu atveju būna nemažas pirties nusėdimas ir gali atsirasti plyšiai) arba išdžiovinti (būna mažas nusėdimas). Pirčiai galima naudoti 18-23 cm skersmens rąstus, bet įprastai užtenka ir 18 cm. Jų kaina yra maždaug nuo 200-300 litų už kvadratinį metrą. Jei pirtis nebus nuolat kūrenama žiemą – galima rinktis plonesnius rąstus. Apdailai nereikėtų naudoti papildomai medžiagų, dažų ar dailylenčių, o palikti „nuogus“ rąstus. Tik taip mediena galės kvėpuoti.

Pirties sienoms galima naudoti ir 12-14 cm skersmens profiliuotus medinius tašus. Tai pigesnis ir lengvesnis būdas, statant pirtį patiems. Jie lengvai įsistato vienas į kitą. Svarbu gerai juos suveržti ir suspausti. Tokios pirties surinkimui užtenka dviejų žmonių, kurie gali surinkti per pusdienį ar dieną.
Kitas pigesnis būdas yra statyti pirties sienas iš karkasinių sienų. G. Gurskis jas siūlo apšiltinti 10-15 cm storio apšiltinimo vata ar kita norima medžiaga.

Sienose langeliai turi būti nedideli, bet pakankamo dydžio, kad žmogus galėtų išlįsti į lauką, jei durys užsitrenktų.

Pirties stogas

Pirties stogo statybą sudaro gegnių sudėjimas horizontaliai, difuzinės plėvelės patiesimas ir stogo dangos paklojimas. Stogo danga gali būti nuo šiaudų, nendrių, skiedromis, medinių ar betoninių čerpių iki bitumo ar skardos. Geriau naudoti lengvas stogo dangas, bet viskas priklauso nuo to, kiek norima tam skirti pinigų ir kokio rezultato – natūralaus įvaizdžio ar ne, tikimasi. Perdangos įrengiamos tik pirties dalyje iš 10 cm storio izoliacinės vatos, garo izoliacinės plėvelės. Apdailai tinka naudoti tik lapuočių medžių dailylentes. Kitose patalpose nereikia įrenginėti perdangų.

2 dalyje bus aptariami tolimesni statybos ir įrengimo žingsniai bei praktiniai patarimai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Svarbiausi lauko židinio įrengimo aspektai

Vasaros vakarai praleisti su šeima bei draugais prie rusenančio lauko židinio gali tapti jaukiais prisiminimais, kurie sušildys atėjus žiemai. Nusprendus įsirengt šį mažosios architektūros statinį, pirmiausia reikia gerai apgalvoti keletą svarbių aspektų.

Priemonės, kurios padės apsiginti nuo uodų

Atėjus vasarai, vis daugiau laiko stengiamės praleisti gryname ore. Tačiau pasibuvimą miške, prie ežero ar net nuosavame sode gali sugadinti įkyrieji uodai. Kad netektų nuo uodų slėptis namų viduje, yra keletas priemonių, kurios gali padėti juos atbaidyti.

Vejos laistymo ir priežiūros ypatumai per karščius

Kad vasarą galima būtų džiaugtis sveika ir žalia vejos žole, reikia rimtai pasidarbuoti. Karštuoju metų laiku vejos priežiūra sudeda iš trijų svarbių dalių: pjovimo, laistymo bei tręšimo. Šiame tekste plačiau apžvelgsime jas visas.

Terasa: medžiagų pasirinkimo įvairovė

Šylant orams itin smagu džiaugtis terasos, įrengtos šalia individualaus namo ar sodybos, teikiamais malonumais. Tokios konstrukcijos įsirengimas nėra itin sudėtingas procesas, tačiau labai svarbu nesuklysti renkantis medžiagas. Jeigu ieškote medžiagų naujai terasai, reikia įvertinti kiekvienos iš jų pliusus bei minusus.

Užbėkime problemai už akių: kaip panaikinti samanas vejoje?

Nors kai kurie kraštovaizdžio dizaineriai teigia, kad minkšta samanų paklodė nuosavam kiemui gali priduoti vizualinio šarmo, bet iš tiesų šis minkštas žemės paklotas yra ženklas, kad augavietės sąlygos yra nepalankios vejos žolei augti. Tad kaip užkirsti kelią samanų atsiradimui?

Kodėl tarakonai išlenda naktį? (1)

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.