Samanos ir kerpės įvairiose jūsų kiemo vietose: kaip naikinti

 (20)
Samanos gali suteikti jūsų kiemui autentiškumo ir paslaptingumo, o kerpės yra puikūs aplinkos bioindikatoriai” - esame tikri, kad šiuos teiginius esate girdėję bent kartą gyvenime. Galbūt ir puiku, tačiau kartais savininkai nori tiesiog švaraus nuo samanų ir kitų augalų paviršiaus. Šįsyk apžvelgsime labiausiai tikėtinas kiemo vietas, kuriose galite aptikti kerpių ir samanų bei patarsime, ką reikėtų daryti norint, kad jų neliktų.
Samanos ir kerpės įvairiose jūsų kiemo vietose: kaip naikinti
© Shutterstock nuotr.

Samanos vejoje. Dažniausia samanų atsiradimo vejoje priežastis – pernelyg rūgštus dirvožemis (žemas pH). Taip pat labai svarbus veiksnys yra saulės šviesa – dauguma samanų formuojasi tada, kai auga saulės neapšviečiamose, pavėsingose vietose. Samanų atsiradimui įtakos turi prastas dirvos vėdinimas ir didesnė nei įprasta drėgmė.

Pirmiausia naudinga veją išvėdinti. Šis procesas vadinamas aeravimu. Jo esmė – padaryti ertmes dirvožemyje, kad žolė galėtų gauti daugiau deguonies, geriau įsisavinti trąšas bei geriau garinti vandenį. Aeruoti galima specialiu prietaisu aeratoriumi, grėbliu, šakėmis, egzistuoja net specialūs aeravimo batai. Jei šį darbą atliekate pavasarį, aeruoti reikėtų ne taip giliai, o rudenį galima padaryti pilną duobutę. Duobutes reikėtų daryti 10-15 cm tarpais viena nuo kitos.

Kita akivaizdi problema, trukdanti dangai normaliai kvėpuoti yra veltinis ant vejos. Tokiu atveju reikia atlikti procesą, kuris vadinamas skarifikavimu – tai minėto veltinio pašalinimas. Skarifikuoti galima specialiu aparatu arba paprasčiausiai grėbliu.

Daugiau apie vejos priežiūrą galite skaityti čia:
Trumpas vejos žodynas: kas yra fuzariozė, rūdys ir skarifikavimas

Trąšos yra efektyvi priemonė padedanti sureguliuoti dirvos rūgštingumą. Egzistuoja specialių trąšų prieš samanas. Sudėtimi jos skiriasi nuo tradicinių NPK trašų. Šios trąšos sudarytos iš geležies sulfato, kuris stabdo samanų augimą, o jose esantis azotas suteikia reikalingų medžiagų žolei augti. Trąšos sumažina dirvos pH, samanos pradeda vysti ir jas galima lengvai išrauti. Trąšas reikėtų naudoti tiksliai pagal instrukciją, nepertręšti, be to, geriausia tręšti visą plotą tolygiai, kad būtų išvengta vejos dėmėtumo.

Samanos ir kerpės ant medžių. Nors atrodytų priešingai, kerpės ir samanos medžiui žalos nedaro. Problemos yra tos pačios – joms patinka rūgšti terpė ir pavėsis. Reikėtų atkreipti dėmesį į medžio vainiką - galbūt būtent jis yra per tankus ir užstoja saulę probleminėms šakoms ir kamienui. Galima pamėginti praretinti vainiką.

Samanų ir kerpių ant medžio galima išvengti jį balinant arba, jei šie augalai labai trukdo, storesnes šakas ar kamieną galite nuskusti aštriu daiktu. Jei nenorite daug stengtis, geriausia pavasarį nupurkšti geležies sulfatu (žaliasis akmenėlis). Purkšti reikėtų negausiai, tada palaukti – gali trukti apie savaitę, kol žievė atsilups.

Stogai. Stogai, ypač namų, esančių pamiškėse, dažnai kenčia nuo samanų. Viena kita samana atrodo nedidelė problema, kol vieną dieną suvokiame, kad jomis apaugęs visas stogas. Stogų valymui skirta keletas specializuotų cheminių kovai su samanomis tinkančių produktų. Kito patarimo čia greičiausiai duoti neverta - kadangi valoma užsilipus ant stogo, visuomet norisi šį darbą atlikti greitai ir efektyviai. Užpurkšti preparatai veikia samanas, jos pradeda ruduoti ir atsikabinti nuo paviršiaus ir galiausiai po kiek laiko jas galima nuplauti vandens srove. Kai kuriuos preparatus galima naudoti ir profilaktiškai, kiti, teigia gamintojai, pašalina samanas ir suteikia keletą metų trunkančią apsaugą. Praktiškai visi šie preparatai tinka ne tik stogams, tačiau ir daugeliui kitų paviršių ir sprendimų.

Plytelės – galima naudoti jau minėtą sprendimą stogams. Jeigu tai netenkina - daugiau skaitykite čia: 

Piktžolės, samanos ar dumbliai tarp trinkelių - ko imtis?.

Mediena - lauko baldai, tvoros, terasos. Grindyse atsiradusias samanas ir kerpes geriausia pašalinti mechaniškai, tuomet paviršių nutepti alyva ir nuplauti. Medinius lauko baldus galima valyti geležies sulfatu - kaip galite pastebėti, tai universali medžiaga kovai su samanomis, tačiau šis preparatas gali keisti kai kurių paviršių spalvą (pvz, betoną, tai aktualu turint betonines trinkeles ar plyteles). Todėl variantai šiuo atveju yra du – išstudijuojate naudojimo instrukciją ir elgiatės itin atsargiai, arba tiesiog reikėtų rinktis tuos produktus, kurie užtikrina, kad paviršius spalvos nekeis. 

Kerpes nuvalyti dar paprasčiau - pasitelkite actą ar citriną. Jei kerpės smarkiai įaugusios, nereikia bijoti imtis brutalesnių priemonių ir jas nušveisti - pažeistą paviršių vėliau galėsite išlyginti šlifuodami.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemas

Kodėl tarakonai išlenda naktį?

Tarakonai – kenkėjai, dažniausiai pastebimi po vidurnakčio. Pasak, kenkėjų kontrolės ekspertų, dauguma rūšių tarakonų dieną neaktyvūs, o naktį, paprastai praėjus keturioms valandoms po sutemimo, ima ieškoti maisto. Ūsuotieji slepiasi šalia radiatorių, kriauklių, elektros lizduose, po spintelėmis, sienų plyšiuose, ventiliacijos angose. Tarakonai gali ėsti maisto likučius, ant stalo paliktus vaisius, daržoves, net pelėsius, negyvus gentainius ir išmatas – jie puikiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų.

Kuo barstyti takelius žiemą, kad nebūtų slidu?

Nors permainingi žiemos orai šiais metais per daug nepuošia aplinkos balto ir puraus sniego sluoksniu, tačiau keliai ir pėsčiųjų takeliai dėl oro temperatūros svyravimų ir kritulių kiekio yra gan slidūs. Jeigu kiemą ir jame esančius takelius padengė ledo sluoksnis, pateikiame keletą būdų, kaip galima nuo jo išsivaduoti.

Sniego kasimas: kaip išsirinkti tinkamą įrankį

Kai už lango pagaliau tikra žiema, malonu pasigrožėti balta spalva padengtu žiemišku peizažu. Tačiau iškritęs puraus sniego sluoksnis asocijuojasi ne tik su sniego gniūžtėmis ir rogėmis, bet ir su sniego kasimu, kuriuo tenka užsiimti, kai reikia važiuoti į darbą ar kur kitur. Pateikiame kelis patarimus, į ką atsižvelgti renkantis sniego kastuvą.

Ką uodai veikia žiemą, arba įdomiausi faktai apie kenkėjus

Anot kenkėjų kontrolės specialistų UAB „Dezinfa“ atstovų, kova su nepageidaujamais įnamiais pažįstama dažnam, tačiau vargu ar kiekvienas iš tiesų žino, su kokiais gyviais susiduria. Štai keletas įdomesnių faktų apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus mūsų namuose.

Kaip persodinti eglutę šventėms pasibaigus?

Šventinis maratonas įsibėgėjo, o tai reiškia, kad greitai reikės susimąstyti, kur dėti kalėdinę eglutę. Tie, kurie pasirinko vazoninę eglutę, turi galimybe ją persodinti savo kieme ar kitame plote ir džiaugtis jos grožiu ištisus metus. Pateikiame kelis patarimus, kaip tinkamai persodinti šį kalėdinį medelį.

Specialistų patarimai, kaip tinkamai paruošti kalėdinę eglutę šventiniam laikotarpiui

Kambaryje pastatyta kalėdinė eglutė puošia namus viso šventinio laikotarpio metu. Paprastai ji namuose stovi apie tris savaites, tad rinkdamiesi ir puošdami šį kalėdinį medelį norime, kad jis gražiai atrodytų kuo ilgiau. To pasiekti galima tinkamai eglutę prižiūrint bei puošiant.

Kaip išsirinkti eglutę, kurią vėliau galima būtų persodinti? (1)

Gyva kalėdinė eglutė – žalias ir kvapnus Kalėdų simbolis, kuris puošia namus ir kuria juose šventišką nuotaiką. Renkantis gyvą kalėdinį medelį, galimas dvejopas pasirinkimas: kirstinė arba vazoninė eglė. Pateikiame kelis ekspertų patarimus, tiems, kurie nusprendė įsigyti vazoninę eglutę ir ketina ją persodinti.

Ekspertų patarimai, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę

Šventėms po truputi artėjant, pradedame galvoti apie kalėdines dovanas, papuošimus ir žinoma kalėdinė eglutę. Eglutė – neatsiejama šventinio laikotarpio dalis. Įsigijus šią žalią namų puošmeną, norime, kad ji sveika ir graži išliktų kuo ilgiau. Paklausėme ekspertų, kaip prižiūrėti kalėdinę eglutę, kad ši džiugintų visą šventinį sezoną.

Nelaukti įnamiai – kandys: kaip jų atsikratyti (5)

Koks pyktis suima, kai iš spintos ištraukus seniai nešiotą megztinį, pastebime, kad jis skylėtas. Arba koks nemalonus jausmas apima iš spintelės paėmus indelį su kruopomis ir staiga jame pastebėjus lervas. Abu šie neigiami jausmai yra susiję su viena problema – kandimis. Kandys – itin nelaukiami namų parazitai. Pristatome kelis patarimus, kaip jomis atsikratyti.

Kaip prižiūrėti medinį karšto vandens kubilą?

Karšto vandens kubilai – pramoga, kuria galima džiaugtis visais metų laikais. O atvėsus orams, ypatingai žiemą, kai oras neviršija -15 ºC, maudynės karštame kubilo vandenyje yra ne tik itin malonu, bet ir sveika. Mediniuose kubiluose ypač gera maudytis, dėl medienos skleidžiamo natūralumo ir jaukumo, tačiau tokie kubilai reikalauja papildomos priežiūros.